Diritto d'autore 2019/0790 LT

1. Kiek tai susiję su naudojimu jų teritorijoje ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytas apsaugos priemones, valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/26/ES, pagal savo teisių turėtojų suteiktus įgaliojimus sudaro licencinę sutartį dėl kūrinių ar kitų objektų naudojimo:

a)	tokią sutartį galima išplėsti, kad ji būtų taikoma teisių turėtojų, kurie nesuteikė teisės tai kolektyvinio administravimo organizacijai jiems atstovauti pagal pavedimą, licenciją ar bet kokį kitą sutartimi įformintą susitarimą, teisėms arba,

b)	kiek tai susiję su tokia sutartimi, organizacija turi teisinius įgaliojimus arba numanoma, kad ji atstovauja teisių turėtojams, kurie organizacijai nesuteikė atitinkamo leidimo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas licencijų teikimo mechanizmas būtų taikomas tik aiškiai apibrėžtose naudojimo srityse, kai atskirų leidimų gavimas iš teisių turėtojų paprastai yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl atitinkamų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pobūdžio ar tipų būtino licencijos suteikimo sandorio sudarymas tampa mažai tikėtinas, ir užtikrina, kad toks licencijų teikimo mechanizmas apsaugotų teisėtus teisių turėtojų interesus.

3. 1 dalies tikslais valstybės narės numato tokias apsaugos priemones:

a)	kolektyvinio administravimo organizacija pagal jai suteiktus įgaliojimus pakankamai atstovauja atitinkamo tipo kūrinių ar kitų objektų teisių turėtojams ir teisėms, kurioms taikoma licencija atitinkamoje valstybėje narėje;

b)	visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, įskaitant su licencijos nuostatomis susijusias sąlygas;

c)	teisių turėtojai, kurie nesuteikė leidimo organizacijai suteikti licenciją, gali bet kuriuo metu lengvai ir veiksmingai savo kūriniams ar kitiems objektams nustoti taikyti licencijų teikimo mechanizmą, nustatytą pagal šį straipsnį, ir

imamasi atitinkamų viešinimo priemonių, likus pagrįstam laikotarpiui iki kūrinio ar kito objekto naudojimo pagal licenciją, siekiant informuoti teisių turėtojus apie kolektyvinio administravimo organizacijos suteikiamų licencijų naudoti kūrinius ar kitus objektus galimybę, apie licencijų suteikimą pagal šį straipsnį, taip pat apie c punkte nurodytas teisių turėtojams suteikiamas galimybes. Viešinimo priemonės turi būti pakankamai veiksmingos, kad atskirai nereikėtų informuoti kiekvieno teisių turėtojo.

4. Šis straipsnis neturi poveikio išplėstos apimties kolektyvinių licencijų suteikimo mechanizmų taikymui, laikantis kitų Sąjungos teisės nuostatų, įskaitant nuostatas, pagal kurias leidžiama numatyti išimtis ar apribojimus.

Šis straipsnis netaikomas privalomam kolektyviniam teisių administravimui.

Šiame straipsnyje numatytam licencijų suteikimo mechanizmui taikomas Direktyvos 2014/26/ES 7 straipsnis.

5. Jei valstybė narė savo nacionalinėje teisėje numato licencijų teikimo mechanizmą pagal šį straipsnį, ta valstybė narė informuoja Komisiją apie tų nacionalinių nuostatų taikymo sritį, apie tikslus ir licencijų, kurios gali būti nustatytos pagal tas nuostatas, rūšis, nurodo organizacijų, išduodančių licencijas pagal tą licencijų suteikimo mechanizmą, kontaktinius duomenis ir informuoja apie tai, kaip galima gauti informaciją apie licencijų išdavimą ir apie 3 dalies c punkte nurodytas teisių turėtojams suteikiamas galimybes. Komisija tą informaciją paskelbia.

6. Remdamasi pagal šio straipsnio 5 dalį gauta informacija ir Direktyvos 2001/29/EB 12 straipsnio 3 dalimi įsteigtame ryšių komitete vykusiomis konsultacijomis, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų teikimo mechanizmų naudojimą Sąjungoje, jų poveikį licencijų teikimui ir teisių turėtojams, įskaitant teisių turėtojus, kurie nėra licencijas teikiančių organizacijų nariai arba kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, arba gyvena kitoje valstybėje narėje, jų veiksmingumą siekiant palengvinti kultūrinio turinio sklaidą ir poveikį vidaus rinkai, įskaitant tarpvalstybinį paslaugų teikimą ir konkurenciją. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, be kita ko, dėl tokių nacionalinių mechanizmų tarpvalstybinio poveikio.

3 SKYRIUS

Galimybė susipažinti su audiovizualiniais kūriniais ir jų pasiekiamumas užsakomųjų vaizdo programų platformose

14 straipsnis

Vaizduojamojo meno kūriniai viešojoje erdvėje

Valstybės narės numato, kad pasibaigus vaizduojamojo meno kūrinio apsaugos terminui bet kokiai medžiagai, gautai atgaminus tą kūrinį, netaikomos autorių ar gretutinės teisės, išskyrus atvejus, kai po atgaminimo gauta medžiaga yra originali, t. y. ji yra paties autoriaus intelektinis kūrinys.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SKLANDŽIAI VEIKIANČIOS AUTORIŲ TEISIŲ PREKYVIETĖS KŪRIMO PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Teisės į publikacijas

16 straipsnis

Teisingos kompensacijos reikalavimai

Valstybės narės gali numatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui turėti teisę į dalį kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą.

Pirma pastraipa nedaro poveikio esamiems ir būsimiems valstybių narių susitarimams dėl viešosios panaudos teisių.

2 SKYRIUS

Tam tikri internetinių paslaugų teikėjų būdai naudoti saugomą turinį

22 straipsnis

Atšaukimo teisė

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikė licenciją arba perleido savo teises į kūrinį ar kitą saugomą objektą išimties tvarka, autorius arba atlikėjas gali visiškai arba iš dalies atšaukti licenciją arba teisių perleidimą, jei tas kūrinys arba kitas saugomas objektas nepakankamai naudojamas.

2. Nacionalinėje teisėje gali būti numatytos specialios nuostatos dėl 1 dalyje numatyto atšaukimo mechanizmo, atsižvelgiant į:

a)	įvairių sektorių ir įvairių kūrinių ir atlikimo tipų ypatumus ir,

b)	kai kūrinys ar kitas objektas susijęs su daugiau nei vieno autoriaus ar atlikėjo indėliu, santykinę atskirų autorių ar atlikėjų indėlio svarbą ir visų autorių ir atlikėjų, kuriems turi poveikį atskiro autoriaus ar atlikėjo taikomas atšaukimo mechanizmas, teisėtus interesus.

Valstybės narės gali netaikyti atšaukimo mechanizmo kūriniams arba kitiems objektams, jei tokie kūriniai arba kiti objektai paprastai susiję su daugelio autorių ar atlikėjų indėliu.

Valstybės narės gali numatyti, kad atšaukimo mechanizmas gali būti taikomas tik per tam tikrą laikotarpį, kai tokį apribojimą galima tinkamai pagrįsti atitinkamo sektoriaus ar atitinkamo kūrinio ar kito objekto tipo ypatumais.

Valstybės narės gali numatyti, kad autoriai ar atlikėjai, užuot atšaukę licenciją ar teisių perleidimą, gali nuspręsti panaikinti išimtinį sutarties pobūdį.

3. Valstybės narės numato, kad 1 dalyje numatytas atšaukimas gali būti įvykdytas tik praėjus pagrįstam laikotarpiui po licencinės arba teisių perleidimo sutarties sudarymo. Autorius arba atlikėjas apie tai praneša asmeniui, kuriam suteikta licencija arba perleistos teisės, ir nustato atitinkamą terminą, iki kurio gali būti naudojamasi suteikta licencija arba perleistomis teisėmis. Pasibaigus tam terminui, autorius arba atlikėjas, užuot atšaukęs licenciją arba teisių perleidimą, gali nuspręsti panaikinti išimtinį sutarties pobūdį.

4. 1 dalis netaikoma, jei teisėmis nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias, kaip galima pagrįstai tikėtis, autorius arba atlikėjas gali ištaisyti.

5. Valstybės narės gali numatyti, kad bet kuri sutartinė nuostata, nukrypstanti nuo 1 dalyje numatyto atšaukimo mechanizmo, yra vykdytina tik tuo atveju, jeigu ji pagrįsta kolektyvine sutartimi.

whereas

(21) šioje direktyvoje numatyta tik mokymo iliustracijoms taikoma išimtis ar apribojimas turėtų būti suprantama kaip apimanti skaitmeninio kūrinių ir kitų objektų naudojimo būdus, kuriais remiama, įvairinama ar papildoma mokymo veikla, įskaitant susijusią mokymosi veiklą.
Pagal tą išimtį ar apribojimą leidžiama platinti programinė įranga perduodama tik skaitmeniniu būdu.
Todėl dažniausiai iliustracija reikštų tik kūrinių dalių ar ištraukų naudojimą, o tai neturėtų pakeisti visų pirma švietimo rinkoms skirtos medžiagos įsigijimo. Taikydamos išimtį ar apribojimą, valstybės narės turėtų toliau turėti teisę skirtingiems kūrinių ar kitų objektų tipams išlaikant pusiausvyrą nustatyti, kokia kūrinio ar kito objekto dalis gali būti naudojama vien mokymo iliustracijos tikslais. Taikant išimtį ar apribojimą leidžiami naudojimo būdai turėtų būti suprasti, kaip apimantys specialius neįgalių asmenų prieinamumo poreikius, susijusius su mokomojo darbo iliustracijomis;

- = -

(25) kultūros paveldo įstaigos dirba savo rinkinių išsaugojimo ateities kartoms darbą.
Kultūros paveldo įstaigos rinkinyje esančio kūrinio ar kito objekto išsaugojimo veiksmui vykdyti galėtų reikėti atlikti atgaminimą, taigi gali reikėti gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą.
Skaitmeninės technologijos atveria naujų kelių išsaugoti tuose rinkiniuose laikomą paveldą, tačiau kelia ir naujų iššūkių.
Atsižvelgiant į tuos naujus iššūkius, būtina pritaikyti galiojančią teisinę sistemą – nustatyti privalomą atgaminimo teisės išimtį, kad tokios įstaigos galėtų vykdyti tokius išsaugojimo veiksmus;

- = -

(27) todėl valstybės narės turėtų privalėti nustatyti išimtį, kad kultūros paveldo įstaigos galėtų išsaugojimo tikslais atgaminti jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ir kitus objektus, pavyzdžiui, siekiant spręsti technologinio senėjimo ar autentiškų eksponatų irimo problemą arba apdrausti tokius kūrinius ir kitus objektus. Tokia išimtis leistų daryti kopijas ir reikiamą jų skaičių tinkamu išsaugojimo instrumentu, priemone ar technologija bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje bet kuriuo kūrinio ar kito objekto egzistavimo momentu ir tiek, kiek to reikia išsaugojimo tikslais. Kultūros paveldo įstaigų atgaminimo veiksmai ne kūrinių ir kitų objektų, esančių jų nuolatinėse kolekcijose, išsaugojimo tikslais turėtų ir toliau būti vykdomi turint teisių turėtojų leidimą, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal kitas Sąjungos teisėje nustatytas išimtis ar apribojimus;

- = -

(35) visi teisių turėtojai turėtų galėti naudotis tinkamomis apsaugos priemonėmis, kad bet kuriuo metu prieš licencijos galiojimo pabaigos laikotarpį ar jos galiojimo laikotarpiu arba iki išimties ar apribojimo taikymo arba jį taikant galėtų netaikyti šia direktyva nustatytų licencijų suteikimo mechanizmų ir išimties ar apribojimo naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, visiems savo kūriniams ar kitiems objektams arba kai tai susiję su visomis licencijomis ar visais naudojimo pagal išimtį ar apribojimą būdais, arba konkretiems kūriniams ar kitiems objektams arba kai tai susiję su konkrečiomis licencijomis ar naudojimo pagal išimtį ar apribojimą būdais. Su tais licencijų suteikimo mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms. Svarbu, kad tais atvejais, kai teisių turėtojas tokių mechanizmų arba tokios išimties ar apribojimo netaiko vienam ar daugiau kūrinių ar kitų objektų, bet koks vykdomas naudojimas būtų nutrauktas per pagrįstą laikotarpį, ir, jeigu tai daroma pagal kolektyvinę licenciją, kad kolektyvinio administravimo organizacija, kai yra apie tai informuojama, nustotų teikti atitinkamas naudojimo būdų licencijas. Tai, kad teisių turėtojai netaiko tokių mechanizmų, neturėtų daryti įtakos jų reikalavimams mokėti atlygį už faktinį kūrinio ar kito objekto naudojimą pagal licenciją;

- = -

(37) kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai ir išimtis ar apribojimas egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, programinę įrangą, fonogramas, audiovizualinius kūrinius ir unikalius meno kūrinius, įskaitant atvejus, kai jais niekada nebuvo prekiaujama.
Kūriniai, kuriais niekada nebuvo prekiaujama, gali būti plakatai, lankstinukai, vadinamieji apkasų žurnalai arba mėgėjų audiovizualiniai kūriniai, taip pat nepaskelbti kūriniai ar kiti objektai, nepažeidžiant kitų taikomų teisinių apribojimų, pavyzdžiui, nacionalinių neturtinių teisių taisyklių.
Kai turimas bet kuris iš skirtingų kūrinio ar kito objekto variantų, pavyzdžiui, vėlesni literatūros kūrinių leidimai ir kinematografijos kūrinių montažo versijos, arba bet kurios jo skirtingos apraiškos, pvz., to paties kūrinio skaitmeninis ir spausdintas formatas, tas kūrinys ar kitas objektas neturėtų būti laikomas prekybos objektu.
Kita vertus, komercinis adaptacijų, įskaitant kitų kalbų versijas arba literatūros kūrinių garso ir vaizdo adaptacijas, prieinamumas neturėtų trukdyti laikyti, kad kūriniu ar kitu objektu neprekiaujama tam tikra kalba.
Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų tipų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti tuos mechanizmus patogesnius naudoti, gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras, pvz., reikalavimą dėl tam tikro laikotarpio, kuris turi praeiti nuo tada, kai kūrinys ar kitas objektas pirmą kartą tapo prieinamas komerciškai.
Nustatant tokius reikalavimus ir procedūras valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, kultūros paveldo įstaigomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;

- = -

(38) nustatant, ar kūriniais ar kitais objektais nebeprekiaujama, turėtų būti reikalaujama pagrįstai stengtis įvertinti, ar jie viešai prieinami įprastais prekybos kanalais, atsižvelgiant į konkretaus kūrinio ar kito objekto ar konkretaus kūrinių ar kitų objektų rinkinio ypatybes. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pačioms spręsti, kaip paskirstyti atsakomybę už tai, kad būtų dedamos pagrįstos pastangos. Pagrįstos pastangos neturėtų būti kartojamos laikui bėgant, tačiau jas dedant taip pat turėtų būti atsižvelgiama į bet kokius lengvai prieinamus įrodymus apie būsimą kūrinių prieinamumą įprastais prekybos kanalais. Kiekvieno kūrinio ar kito objekto vertinimas turėtų būti atliekamas tik tuomet, kai manoma, kad tai pagrįsta atsižvelgiant į turimą svarbią informaciją, komercinio prieinamumo tikimybę ir tikėtiną sandorio kainą.
kūrinio ar kito objekto prieinamumo patikrinimas paprastai turėtų būti atliekamas valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga, nebent patikrinimas kitose valstybėse laikomas pagrįstu, pavyzdžiui, kai turima lengvai prieinama informacija, kad literatūros kūrinys buvo pirmą kartą paskelbtas kitoje valstybėje narėje tam tikra kalba.
Daugeliu atvejų kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, statusą galima nustatyti naudojant proporcingą mechanizmą, pvz., atranką.
Ribotas kūrinio ar kito objekto prieinamumas, pavyzdžiui, jo prieinamumas naudotų prekių parduotuvėse, arba teorinė galimybė gauti kūrinio ar kito objekto licenciją neturėtų būti laikomi viešu prieinamumu įprastais prekybos kanalais;

- = -

(53) kūrinio apsaugos termino pabaiga reiškia, kad tas kūrinys patenka į viešąją erdvę ir nustoja galioti teisės, kurias Sąjungos autorių teisių apsaugos teisė numato tam kūriniui.
Vaizduojamųjų menų srityje sąžiningų kūrinių kopijų platinimas viešojoje erdvėje prisideda prie kultūros prieinamumo ir skatinimo ir prie prieigos prie kultūros paveldo. Skaitmeninėje aplinkoje tokių kopijų apsauga autorių teisėmis ar gretutinėmis teisėmis nesuderinama su kūrinių autorių teisių apsaugos galiojimo pabaiga.
Be to, dėl nacionalinių autorių teisių įstatymų, kuriais reglamentuojama tokių kopijų apsauga, skirtumų atsiranda teisinis netikrumas ir daromas neigiamas poveikis vaizduojamojo meno kūrinių tarpvalstybinei sklaidai viešojoje erdvėje.
Todėl autorių teisėmis ar gretutinėmis teisėmis neturėtų būti saugomos tam tikros vaizduojamojo meno kūrinių kopijos viešojoje erdvėje.
Visa tai neturėtų trukdyti kultūros paveldo įstaigoms parduoti kopijas, pvz., atvirukus;

- = -

(72) autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose paprastai būna silpnesnė šalis, kai suteikia licenciją ar perleidžia savo teises, taip pat ir per savo bendroves, suteikdami leidimą naudoti už atlygį, ir tiems fiziniams asmenims reikia šioje direktyvoje numatytos apsaugos, kad jie galėtų visapusiškai naudotis teisėmis, suderintomis pagal Sąjungos teisę.
Tas apsaugos poreikis neatsiranda tada, kai kita sutarties šalis veikia kaip galutinis vartotojas ir nenaudoja paties kūrinio ar jo atlikimo, kas, pavyzdžiui, galėtų būti tam tikrų darbo sutarčių atveju;

- = -

(73) autorių ir atlikėjų atlygis turėtų būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas atvejo aplinkybes, pavyzdžiui, rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą.
Vienkartinė išmoka taip pat gali būti proporcingas atlygis, tačiau tai neturėtų būti taisyklė.
Valstybės narės turėtų galėti laisvai nustatyti konkrečius vienkartinių išmokų taikymo atvejus atsižvelgdamos į kiekvieno sektoriaus ypatumus. Valstybės narės turėtų galėti laisvai įgyvendinti tinkamo ir proporcingo atlygio principą taikydamos įvairius esamus ar naujai sukurtus mechanizmus, kurie galėtų apimti kolektyvines derybas ir kitus mechanizmus, jeigu tokie mechanizmai atitinka taikomus Sąjungos teisės aktus;

- = -

(75) derėdamiesi dėl savo teisių licencijos suteikimo arba perleisdami savo teises autoriai ir atlikėjai sutartiniuose santykiuose dažnai yra silpnesnė šalis, todėl jiems reikia informacijos norint įvertinti nuolatinę savo teisių ekonominę vertę, palyginti su atlygiu, gautu už licenciją ar perleidimą, tačiau jie dažnai susiduria su skaidrumo stoka.
Todėl siekiant autorių ir atlikėjų atlygius reglamentuojančios sistemos skaidrumo ir pusiausvyros svarbu, kad kitos sutarties šalys ar jų teisių perėmėjai dalytųsi tinkama ir tikslia informacija.
Ta informacija turėtų būti atnaujinta, kad būtų galima gauti naujausius duomenis, susijusi su kūrinio naudojimu arba atlikimu ir išsami, kad apimtų visus su kūriniu susijusius pajamų šaltinius, įskaitant, kai taikoma, pajamas iš prekybos. Kol kūrinys naudojamas, autorių ir atlikėjų kitos sutarties šalys jiems turėtų reguliariai, kaip įprasta atitinkamame sektoriuje, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus teikti turimą informaciją apie visų rūšių naudojimą ir visas susijusias gaunamas pajamas visame pasaulyje.
Informacija turėtų būti teikiama autoriui arba atlikėjui suprantama forma, ir pagal ją turėtų būti galima efektyviai įvertinti atitinkamų teisių ekonominę vertę.
Vis dėlto skaidrumo pareiga turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai autorių teisėmis saugomos atitinkamos teisės. Asmens duomenys, pavyzdžiui, kontaktiniai duomenys ir informacija apie atlygį, kurie yra būtini tam, kad autoriai ir atlikėjai būtų informuoti apie jų kūrinių naudojimą ir atlikimą, turėtų būti tvarkomi pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punktą;

- = -

keyboard_tab Diritto d'autore 2019/0790 LT

Diritto d'autore 2019/0790 LT