Diritto d'autore 2019/0790 LT

1. Valstybės narės numato, kad kolektyvinio administravimo organizacija, laikydamasi savo teisių turėtojų įgaliojimų, gali suteikti kultūros paveldo įstaigai nekomercinės paskirties neišimtinę licenciją dėl įstaigos rinkiniuose nuolat esančių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, atgaminimo, platinimo, viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamais visuomenei, nepriklausomai nuo to, ar visi teisių turėtojai, kuriems taikoma licencija, suteikė įgaliojimus kolektyvinio administravimo organizacijai, su sąlyga, kad:

a)	kolektyvinio administravimo organizacija pagal savo įgaliojimus pakankamai atstovauja atitinkamo tipo kūrinių ar kitų objektų teisių turėtojams ir teisėms, kurioms taikoma licencija, ir

b)	visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, kiek tai susiję su licencijos nuostatomis.

2. Valstybės narės numato Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a, b, d ir e punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų nekomerciniais tikslais kultūros paveldo įstaigoms pateikti naudotis jų rinkiniuose nuolat esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, su sąlyga, kad:

a)	nurodomi autoriai ar bet kuris kitas nustatytas teisių turėtojas, nebent paaiškėja, kad tai neįmanoma, ir

b)	tokie kūriniai ar kiti objektai viešai skelbiami nekomercinėse interneto svetainėse.

3. Valstybės narės numato, kad 2 dalyje numatyta išimtis ar apribojimas taikomas tik tų tipų kūriniams ar kitiems objektams, kurių atveju 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas atitinkančios kolektyvinio administravimo organizacijos nėra.

4. Valstybės narės numato, kad teisių turėtojai gali bet kuriuo metu lengvai ir veiksmingai nustoti taikyti 1 dalyje nustatytą licencijų teikimo mechanizmą savo kūriniams ar kitiems objektams arba atsisakyti taikyti jų naudojimo būdų pagal 2 dalyje numatytą išimtį ar apribojimą – apskritai arba konkrečiais atvejais – įskaitant tuos atvejus, kai licencija jau suteikta arba kūrinys ar kitas objektas jau pradėtas naudoti atitinkamu būdu.

5. Laikoma, kad kūriniu ar kitu objektu nebeprekiaujama, kai galima daryti pagrįstą prielaidą, kad visas kūrinys ar kitas objektas nėra visuomenei pasiekiami įprastais prekybos srautais, įdėjus pakankamai pastangų siekiant įsitikinti tuo, ar jie pasiekiami visuomenei.

Valstybės narės gali numatyti konkrečius reikalavimus, pavyzdžiui, galutinę datą, kad nustatytų, ar kūriniams ir kitiems objektams gali būti suteikta licencija pagal 1 dalį arba jie gali būti naudojami pagal 2 dalyje numatytą išimtį ar apribojimą. Tokie reikalavimai negali viršyti to, kas būtina ir pagrįsta, ir neturi atimti galimybės nustatyti, ar nebeprekiaujama visu kūrinių ar kitų objektų rinkiniu, kai galima pagrįstai manyti, kad visais kūriniais ar objektais nebeprekiaujama.

6. Valstybės narės numato, kad 1 dalyje nurodytų licencijų prašoma iš kolektyvinio administravimo organizacijos, kuri yra reprezentatyvi valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga.

7. Šis straipsnis netaikomas kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, rinkiniams, jei, atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytas pastangas, yra įrodymų, kad tokius rinkinius daugiausia sudaro:

a)	kūriniai ar kiti objektai, išskyrus kinematografinius ar audiovizualinius kūrinius, buvo pirmiausia išleisti arba, jei išleisti nebuvo, pirmą kartą transliuoti trečiojoje šalyje;

b)	kinematografiniai arba audiovizualiniai kūriniai, kurių gamintojų būstinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje arba

c)	trečiosios šalies piliečių kūriniai arba kiti objektai, kai po pakankamų pastangų pagal a ir b punktus nebuvo galima nustatyti valstybės narės ar trečiosios šalies.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, šis straipsnis taikomas, kai trečiųjų šalių teisių turėtojams pagal 1 dalies a punktą pakankamai atstovauja atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija.

9 straipsnis

Tarpvalstybinio naudojimo būdai

1. Valstybės narės užtikrina, kad turėdamos pagal 8 straipsnį suteiktas licencijas, kultūros paveldo įstaigos kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, gali naudoti bet kurioje valstybėje narėje.

2. Kūriniai ir kiti objektai pagal 8 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ar apribojimą gali būti naudojami tik valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi kūrinius ir kitus objektus tokiu būdu naudojanti kultūros paveldo įstaiga.

10 straipsnis

Viešinimo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad kultūros paveldo įstaigų, kolektyvinio administravimo organizacijų ar atitinkamų valdžios institucijų suteikta informacija, siekiant nustatyti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama ir kuriems taikoma pagal 8 straipsnio 1 dalį suteikta licencija arba kurie naudojami taikant 8 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, taip pat informacija apie 8 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisių turėtojams suteiktas galimybes ir, kai tik ji prieinama ir kai tinkama, informacija apie licencijos šalis, teritorijos aprėptį ir naudojimo būdus būtų nuolat, lengvai ir veiksmingai prieinama viename viešame interneto portale bent šešis mėnesius iki kūrinių ar kitų objektų platinimo, viešo paskelbimo ar pateikimo naudotis visuomenei pagal licenciją arba pagal suteiktą išimtį ar apribojimą.

Šį portalą pagal Reglamentą (ES) Nr. 386/2012 sukuria ir administruoja Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.

2. Valstybės narės numato, kad, jei to reikia siekiant bendro teisių turėtojų informuotumo, imamasi papildomų atitinkamų viešinimo priemonių dėl kolektyvinio teisių administravimo organizacijų laisvės pagal 8 straipsnį suteikti licencijas naudoti kūrinius ar kitus objektus, dėl suteiktų licencijų, naudojimo pagal 8 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ar apribojimą ir 8 straipsnio 4 dalyje nurodytų teisių turėtojams suteiktų galimybių.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos atitinkamos viešinimo priemonės priimamos valstybėje narėje, kurioje siekiama gauti licenciją pagal 8 straipsnio 1 dalį, arba – naudojimo pagal 8 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ar apribojimą atvejais – valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi kultūros paveldo įstaiga. Jei esama argumentų, kad teisių turėtojų informuotumas galėtų būti veiksmingiau didinamas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, kūrinių ar kitų objektų kilmė, tokios viešinimo priemonės taip pat taikomos tose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.

12 straipsnis

Išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas

1. Kiek tai susiję su naudojimu jų teritorijoje ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytas apsaugos priemones, valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/26/ES, pagal savo teisių turėtojų suteiktus įgaliojimus sudaro licencinę sutartį dėl kūrinių ar kitų objektų naudojimo:

a)	tokią sutartį galima išplėsti, kad ji būtų taikoma teisių turėtojų, kurie nesuteikė teisės tai kolektyvinio administravimo organizacijai jiems atstovauti pagal pavedimą, licenciją ar bet kokį kitą sutartimi įformintą susitarimą, teisėms arba,

b)	kiek tai susiję su tokia sutartimi, organizacija turi teisinius įgaliojimus arba numanoma, kad ji atstovauja teisių turėtojams, kurie organizacijai nesuteikė atitinkamo leidimo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas licencijų teikimo mechanizmas būtų taikomas tik aiškiai apibrėžtose naudojimo srityse, kai atskirų leidimų gavimas iš teisių turėtojų paprastai yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl atitinkamų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pobūdžio ar tipų būtino licencijos suteikimo sandorio sudarymas tampa mažai tikėtinas, ir užtikrina, kad toks licencijų teikimo mechanizmas apsaugotų teisėtus teisių turėtojų interesus.

3. 1 dalies tikslais valstybės narės numato tokias apsaugos priemones:

a)	kolektyvinio administravimo organizacija pagal jai suteiktus įgaliojimus pakankamai atstovauja atitinkamo tipo kūrinių ar kitų objektų teisių turėtojams ir teisėms, kurioms taikoma licencija atitinkamoje valstybėje narėje;

b)	visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, įskaitant su licencijos nuostatomis susijusias sąlygas;

c)	teisių turėtojai, kurie nesuteikė leidimo organizacijai suteikti licenciją, gali bet kuriuo metu lengvai ir veiksmingai savo kūriniams ar kitiems objektams nustoti taikyti licencijų teikimo mechanizmą, nustatytą pagal šį straipsnį, ir

imamasi atitinkamų viešinimo priemonių, likus pagrįstam laikotarpiui iki kūrinio ar kito objekto naudojimo pagal licenciją, siekiant informuoti teisių turėtojus apie kolektyvinio administravimo organizacijos suteikiamų licencijų naudoti kūrinius ar kitus objektus galimybę, apie licencijų suteikimą pagal šį straipsnį, taip pat apie c punkte nurodytas teisių turėtojams suteikiamas galimybes. Viešinimo priemonės turi būti pakankamai veiksmingos, kad atskirai nereikėtų informuoti kiekvieno teisių turėtojo.

4. Šis straipsnis neturi poveikio išplėstos apimties kolektyvinių licencijų suteikimo mechanizmų taikymui, laikantis kitų Sąjungos teisės nuostatų, įskaitant nuostatas, pagal kurias leidžiama numatyti išimtis ar apribojimus.

Šis straipsnis netaikomas privalomam kolektyviniam teisių administravimui.

Šiame straipsnyje numatytam licencijų suteikimo mechanizmui taikomas Direktyvos 2014/26/ES 7 straipsnis.

5. Jei valstybė narė savo nacionalinėje teisėje numato licencijų teikimo mechanizmą pagal šį straipsnį, ta valstybė narė informuoja Komisiją apie tų nacionalinių nuostatų taikymo sritį, apie tikslus ir licencijų, kurios gali būti nustatytos pagal tas nuostatas, rūšis, nurodo organizacijų, išduodančių licencijas pagal tą licencijų suteikimo mechanizmą, kontaktinius duomenis ir informuoja apie tai, kaip galima gauti informaciją apie licencijų išdavimą ir apie 3 dalies c punkte nurodytas teisių turėtojams suteikiamas galimybes. Komisija tą informaciją paskelbia.

6. Remdamasi pagal šio straipsnio 5 dalį gauta informacija ir Direktyvos 2001/29/EB 12 straipsnio 3 dalimi įsteigtame ryšių komitete vykusiomis konsultacijomis, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų teikimo mechanizmų naudojimą Sąjungoje, jų poveikį licencijų teikimui ir teisių turėtojams, įskaitant teisių turėtojus, kurie nėra licencijas teikiančių organizacijų nariai arba kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, arba gyvena kitoje valstybėje narėje, jų veiksmingumą siekiant palengvinti kultūrinio turinio sklaidą ir poveikį vidaus rinkai, įskaitant tarpvalstybinį paslaugų teikimą ir konkurenciją. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, be kita ko, dėl tokių nacionalinių mechanizmų tarpvalstybinio poveikio.

3 SKYRIUS

Galimybė susipažinti su audiovizualiniais kūriniais ir jų pasiekiamumas užsakomųjų vaizdo programų platformose

13 straipsnis

Derybų mechanizmas

Valstybės narės užtikrina, kad šalys, kurios patiria sunkumų gauti licencijas dėl teisių norėdamos sudaryti sutartį tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami teikiant užsakomųjų vaizdo programų paslaugas, galėtų sulaukti nešališko subjekto ar tarpininkų paramos. Šio straipsnio tikslais įsteigtas arba valstybių narių paskirtas nešališkas subjektas ir tarpininkai teikia paramą šalims per jų derybas ir padeda šalims pasiekti susitarimus, be kita ko, kai tinkama, joms teikdami pasiūlymus.

Valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą subjektą arba tarpininkus ne vėliau kaip 2021 m. birželio 7 d. Kai valstybės narės nusprendžia pasinaudoti tarpininkavimu, Komisijai pateikiamame pranešime turi būti bent informacija apie šaltinį, kuriame galima rasti reikiamą informaciją apie įgaliotus tarpininkus, jei jos turima.

4 SKYRIUS

Vaizduojamojo meno kūriniai viešojoje erdvėje

15 straipsnis

Su naudojimo internete būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga

1. Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams, įsisteigusiems valstybėje narėje, suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises dėl informacinės visuomenės paslaugų teikėjų internete naudojamų jų spaudos publikacijų.

Pirmoje pastraipoje numatytos teisės netaikomos atskiriems naudotojams naudojant spaudos publikacijas teisėtais privačiais ar nekomerciniais tikslais.

Pagal pirmą pastraipą suteikta apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams.

Pirmoje pastraipoje numatytos teisės netaikomos, kai naudojami tik paskiri žodžiai iš spaudos publikacijos arba labai trumpos jos ištraukos.

2. 1 dalyje numatytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. 1 dalyje numatytomis teisėmis neturi būti remiamasi prieš tuos autorius ir kitų teisių turėtojus ir visų pirma jos neatima iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti.

Kai kūrinys ar kitas objektas įtraukiamas į spaudos publikaciją remiantis neišimtine licencija, 1 dalyje numatytomis teisėmis neturi būti remiamasi siekiant uždrausti, kad kūriniu ar kitu objektu naudotųsi kiti įgaliotieji naudotojai. 1 dalyje numatytomis teisėmis neturi būti remiamasi siekiant uždrausti naudotis kūriniais ar kitais objektais, kai apsaugos terminas jau pasibaigė.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai, Direktyva 2012/28/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 (19).

4. 1 dalyje numatytos teisės nustoja galioti praėjus dvejiems metams po to, kai spaudos publikacija yra paskelbiama. Tas terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po dienos, kai spaudos publikacija yra paskelbiama, sausio 1 d.

1 dalies netaikoma spaudos publikacijoms, pirmą kartą paskelbtoms iki 2019 m. birželio 6 d.

5. Valstybės narės numato, kad į spaudos publikacijas įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias spaudos publikacijų leidėjai gauna už tai, kad spaudos publikacijas naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.

16 straipsnis

Teisingos kompensacijos reikalavimai

Valstybės narės gali numatyti, kad, autoriui perleidus teisę ar suteikus jos licenciją leidėjui, toks perleidimas ar licencija yra pakankamas teisinis pagrindas leidėjui turėti teisę į dalį kompensacijos už kūrinio naudojimą pagal perleistos ar licencijuotos teisės išimtį ar apribojimą.

Pirma pastraipa nedaro poveikio esamiems ir būsimiems valstybių narių susitarimams dėl viešosios panaudos teisių.

2 SKYRIUS

Tam tikri internetinių paslaugų teikėjų būdai naudoti saugomą turinį

22 straipsnis

Atšaukimo teisė

1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai autorius arba atlikėjas suteikė licenciją arba perleido savo teises į kūrinį ar kitą saugomą objektą išimties tvarka, autorius arba atlikėjas gali visiškai arba iš dalies atšaukti licenciją arba teisių perleidimą, jei tas kūrinys arba kitas saugomas objektas nepakankamai naudojamas.

2. Nacionalinėje teisėje gali būti numatytos specialios nuostatos dėl 1 dalyje numatyto atšaukimo mechanizmo, atsižvelgiant į:

a)	įvairių sektorių ir įvairių kūrinių ir atlikimo tipų ypatumus ir,

b)	kai kūrinys ar kitas objektas susijęs su daugiau nei vieno autoriaus ar atlikėjo indėliu, santykinę atskirų autorių ar atlikėjų indėlio svarbą ir visų autorių ir atlikėjų, kuriems turi poveikį atskiro autoriaus ar atlikėjo taikomas atšaukimo mechanizmas, teisėtus interesus.

Valstybės narės gali netaikyti atšaukimo mechanizmo kūriniams arba kitiems objektams, jei tokie kūriniai arba kiti objektai paprastai susiję su daugelio autorių ar atlikėjų indėliu.

Valstybės narės gali numatyti, kad atšaukimo mechanizmas gali būti taikomas tik per tam tikrą laikotarpį, kai tokį apribojimą galima tinkamai pagrįsti atitinkamo sektoriaus ar atitinkamo kūrinio ar kito objekto tipo ypatumais.

Valstybės narės gali numatyti, kad autoriai ar atlikėjai, užuot atšaukę licenciją ar teisių perleidimą, gali nuspręsti panaikinti išimtinį sutarties pobūdį.

3. Valstybės narės numato, kad 1 dalyje numatytas atšaukimas gali būti įvykdytas tik praėjus pagrįstam laikotarpiui po licencinės arba teisių perleidimo sutarties sudarymo. Autorius arba atlikėjas apie tai praneša asmeniui, kuriam suteikta licencija arba perleistos teisės, ir nustato atitinkamą terminą, iki kurio gali būti naudojamasi suteikta licencija arba perleistomis teisėmis. Pasibaigus tam terminui, autorius arba atlikėjas, užuot atšaukęs licenciją arba teisių perleidimą, gali nuspręsti panaikinti išimtinį sutarties pobūdį.

4. 1 dalis netaikoma, jei teisėmis nesinaudojama daugiausia dėl aplinkybių, kurias, kaip galima pagrįstai tikėtis, autorius arba atlikėjas gali ištaisyti.

5. Valstybės narės gali numatyti, kad bet kuri sutartinė nuostata, nukrypstanti nuo 1 dalyje numatyto atšaukimo mechanizmo, yra vykdytina tik tuo atveju, jeigu ji pagrįsta kolektyvine sutartimi.

whereas

(10) Sąjungos teisėje nustatyta tam tikrų naudojimo moksliniams tikslams būdų išimčių ir apribojimų, kurie gali būti taikomi tekstų ir duomenų gavybos veiksmams. Tačiau tos išimtys ir apribojimai yra laisvai pasirenkami ir ne iki galo pritaikyti prie mokslo tyrimų srityje naudojamų technologijų.
Be to, kai mokslininkai gali teisėtai susipažinti su turiniu, pavyzdžiui, prenumeruodami publikacijas ar įgydami atviros prieigos licencijas, licencijų sąlygose tekstų ir duomenų gavyba galėtų būti neleidžiama.
Kadangi vis daugiau mokslinių tyrimų vykdoma naudojantis skaitmenine technologija, kyla grėsmė, kad nesiėmus priemonių šalinti su tekstų ir duomenų gavyba susijusio teisinio netikrumo nukentės Sąjungos, kaip mokslinių tyrimų erdvės, konkurencinė padėtis;

- = -

(18) be to, kad tekstų ir duomenų gavybos metodai yra svarbūs vykdant mokslinius tyrimus, jais plačiai naudojasi ir privatūs, ir viešieji subjektai, analizuodami didelius duomenų kiekius įvairiose gyvenimo srityse ir įvairiais tikslais, įskaitant valdžios sektoriaus paslaugas, sudėtingus verslo sprendimus ir naujų taikomųjų programų ar technologijų kūrimą.
Teisių turėtojai turėtų toliau turėti galimybę teikti jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo, kuriam netaikoma šioje direktyvoje numatyta tekstų ir duomenų gavybos mokslinių tyrimų tikslais privaloma išimtis ir galiojančios Direktyvoje 2001/29/EB numatytos išimtys ir apribojimai, licencijas. Kartu turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tekstų ir duomenų gavybos metodų naudotojams galėtų kilti teisinis netikrumas dėl to, ar tekstų ir duomenų gavybos tikslais atliekamas atgaminimas ir perkėlimas gali būti taikomi teisėtai prieinamiems kūriniams ar kitiems objektams, visų pirma tais atvejais, kai atgaminimas ar perkėlimas techninio proceso tikslais gali neatitikti visų Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, taikomų laikiniems atgaminimo veiksmams, sąlygų.
Siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą tokiais atvejais ir skatinti inovacijas ir privačiajame sektoriuje, šioje direktyvoje turėtų būti numatyta galimybė tam tikromis sąlygomis taikyti kūrinių ar kitų objektų atgaminimo ir perkėlimo tekstų ir duomenų gavybos tikslais išimtį ar apribojimą ir suteikta galimybė kopijas saugoti tiek, kiek yra būtina tų tekstų ir duomenų gavybos tikslais.

- = -

(32) šia direktyva įdiegtos nuostatos dėl kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, kolektyvinių licencijų suteikimo gali nesuteikti sprendimo tais atvejais, kai kultūros paveldo įstaigos susiduria su sunkumais siekdamos gauti visus reikiamus teisių turėtojų tokių kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimo leidimus. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuomet, kai nėra bendros tam tikro tipo kūrinių ar kitų objektų kolektyvinio teisių administravimo praktikos arba kai atitinkama kolektyvinio administravimo organizacija iš esmės nėra pakankamai atstovaujanti teisių turėtojų ir susijusių teisių kategorijai.
Tokiais ypatingais atvejais kultūros paveldo įstaigos turėtų turėti galimybę kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama ir kuriuos jos turi savo nuolatinėje kolekcijoje, internete skelbti visose valstybėse narėse pagal suderintą išimtį ar apribojimą, taikomą autorių ir gretutinėms teisėms. Svarbu, kad naudojimas pagal tokią išimtį ar apribojimą vyktų tik tada, kai laikomasi tam tikrų sąlygų, visų pirma susijusių su licencijavimo sprendimų prieinamumu.
Tai, kad nėra susitarta dėl licencijos sąlygų, neturėtų būti aiškinama kaip kolektyvinio licencijavimo sprendimų prieinamumo stygius;

- = -

(33) valstybėms narėms turėtų būti leista, nenutolstant nuo šia direktyva numatytos sistemos, pagal savo teisines tradicijas, praktiką ar aplinkybes lanksčiai pasirinkti, kokio specifinio tipo bus licencijų suteikimo mechanizmas, pvz., išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas ar atstovavimo prezumpcijos, kurį jos taikys kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, naudojančioms kultūros paveldo įstaigoms. Be to, valstybės narės turėtų galėti lanksčiai nustatyti reikalavimus, kad kolektyvinio administravimo organizacijos būtų pakankamai reprezentatyvios, jei tai grindžiama dideliu atitinkamo tipo kūrinių ar kitų objektų teisių turėtojų, kurie suteikė įgaliojimą teikti atitinkamo naudojimo būdo licencijas, skaičiumi.
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti specialias taisykles, taikytinas tais atvejais, kai atitinkamų kūrinių ar kitų objektų atžvilgiu daugiau nei viena kolektyvinio administravimo organizacija yra reprezentatyvi, pvz., reikalaujant, kad būtų teikiamos bendros licencijos arba sudaromas atitinkamų organizacijų susitarimas;

- = -

(34) tų licencijavimo mechanizmų tikslais svarbu, kad veiktų griežta ir sklandžiai veikianti kolektyvinio administravimo sistema.
Direktyva 2014/26/ES numato tokią sistemą ir ta sistema pirmiausia apima gero valdymo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo taisykles ir reguliarų, stropų ir tikslų mokėtinų sumų paskirstymą ir išmokėjimą atskiriems teisių turėtojams;

- = -

(35) visi teisių turėtojai turėtų galėti naudotis tinkamomis apsaugos priemonėmis, kad bet kuriuo metu prieš licencijos galiojimo pabaigos laikotarpį ar jos galiojimo laikotarpiu arba iki išimties ar apribojimo taikymo arba jį taikant galėtų netaikyti šia direktyva nustatytų licencijų suteikimo mechanizmų ir išimties ar apribojimo naudoti kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, visiems savo kūriniams ar kitiems objektams arba kai tai susiję su visomis licencijomis ar visais naudojimo pagal išimtį ar apribojimą būdais, arba konkretiems kūriniams ar kitiems objektams arba kai tai susiję su konkrečiomis licencijomis ar naudojimo pagal išimtį ar apribojimą būdais. Su tais licencijų suteikimo mechanizmais siejamos sąlygos neturėtų apriboti jų praktinės reikšmės kultūros paveldo įstaigoms. Svarbu, kad tais atvejais, kai teisių turėtojas tokių mechanizmų arba tokios išimties ar apribojimo netaiko vienam ar daugiau kūrinių ar kitų objektų, bet koks vykdomas naudojimas būtų nutrauktas per pagrįstą laikotarpį, ir, jeigu tai daroma pagal kolektyvinę licenciją, kad kolektyvinio administravimo organizacija, kai yra apie tai informuojama, nustotų teikti atitinkamas naudojimo būdų licencijas. Tai, kad teisių turėtojai netaiko tokių mechanizmų, neturėtų daryti įtakos jų reikalavimams mokėti atlygį už faktinį kūrinio ar kito objekto naudojimą pagal licenciją;

- = -

(40) susitariančiosios kultūros paveldo įstaigos ir kolektyvinio administravimo organizacijos turėtų toliau turėti teisę susitarti dėl licencijų teritorinės taikymo srities, įskaitant galimybę ją taikyti visoms valstybėms narėms, licencijos mokesčio ir leidžiamų naudojimo būdų. Į tokias licencijas įtrauktais naudojimo būdais neturėtų būti siekiama pelno, įskaitant atvejus, kai kopijas platina kultūros paveldo įstaiga, pavyzdžiui, parodos reklaminės medžiagos atveju.
Taip pat, kadangi kultūros paveldo įstaigų kolekcijų skaitmeninimas gali reikšti dideles išlaidas, bet kokios pagal šia direktyva nustatytus mechanizmus suteiktos licencijos neturėtų kultūros paveldo įstaigoms trukdyti padengti licencijų ir kūrinių ar kitų objektų, kurioms ji taikoma, skaitmeninimo ir sklaidos išlaidas;

- = -

(43) šioje direktyvoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama palengvinti licencijų naudoti nuolatinėse kultūros paveldo įstaigų kolekcijose esančius kūrinius ar kitus objektus, kuriais nebeprekiaujama, teikimą, nedaro poveikio tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimui pagal išimtis ar apribojimus, numatytus Sąjungos teisėje, arba pagal kitas išplėstos apimties licencijas, kai toks licencijų suteikimas nėra grindžiamas tuo, kad kūriniais ar kitais objektais, kuriems jos taikomos, nebeprekiaujama.
Tos priemonės taip pat neturėtų daryti poveikio nacionaliniams mechanizmams, susijusiems su kūrinių ar kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos ir naudotojų, kurie nėra kultūros paveldo įstaigos, licencijas;

- = -

(44) kolektyvinių licencijų teikimo mechanizmai, turintys išplėstą apimtį, sudaro galimybę kolektyvinio administravimo organizacijai, kaip kolektyvinių licencijų teikimo subjektui, teikti licencijas teisių turėtojų vardu, nepriklausomai nuo to, ar jie suteikė leidimą organizacijai tai daryti.
Tokiais mechanizmais pagrįstos sistemos, pavyzdžiui, išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas, teisiniai įgaliojimai ar atstovavimo prezumpcijos, yra nusistovėjusi praktika keliose valstybėse narėse ir gali būti naudojamos įvairiose srityse.
Kad visoms šalims skirta autorių teisių sistema veiktų, būtina užtikrinti, kad veiktų proporcingi teisiniai kūrinių ar kitų objektų licencijų teikimo mechanizmai.
Todėl valstybės narės turėtų galėti pasikliauti sprendimais, leidžiančiais kolektyvinio administravimo organizacijoms siūlyti licencijas, taikomas galimai dideliems tam tikrų rūšių kūrinių ar kitų objektų skaičiams ir paskirstyti gautas pajamas, gautas iš tokių licencijų, teisių turėtojams pagal Direktyvą 2014/26/ES;

- = -

(46) atsižvelgiant į tai, kad vis svarbiau užtikrinti galimybę siūlyti lanksčias licencijų teikimo schemas skaitmeniniame amžiuje, taip pat į tai, kad tokios schemos vis dažniau naudojamos, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti licencijų teikimo mechanizmus, kuriuos taikydamos kolektyvinio administravimo organizacijos galėtų savanoriškai sudaryti licencijų sutartis, nepriklausomai nuo to, ar visi teisių turėtojai suteikė leidimą susijusiai organizacijai tai daryti.
Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė išlaikyti ir taikyti tokius mechanizmus vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis, praktika ar aplinkybėmis, taikant šioje direktyvoje numatytas apsaugos priemones ir visapusiškai laikantis Sąjungos teisės ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.
Tokie mechanizmai turėtų poveikį tik atitinkamos valstybės narės teritorijoje, nebent Sąjungos teisėje būtų numatyta kitaip. Valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiai pasirinkti tokį mechanizmą, kurį taikant būtų galima kūrinių ar kitų objektų licencijas taikyti ir teisių turėtojų, kurie nesuteikė leidimo susitarimą sudarančiai organizacijai, teisėms, jei tai atitinka Sąjungos teisės aktus, įskaitant Direktyvoje 2014/26/ES numatytas kolektyvinio teisių administravimo taisykles. Visų pirma tokiais mechanizmais taip pat turėtų būti užtikrinama, kad Direktyvos 2014/26/ES 7 straipsnis būtų taikomas tiems teisių turėtojams, kurie nėra organizacijos, kuri sudaro susitarimą, nariai. Į tokius mechanizmus būtų galima įtraukti išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimą, teisėtus įgaliojimus ir atstovavimo prezumpcijas. Šios direktyvos nuostatos, susijusios su kolektyvinių licencijų teikimu, neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybėms taikyti privalomą kolektyvinį teisių administravimą ar kitus išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimo mechanizmus, pvz., mechanizmą, įtrauktą į Tarybos direktyvos 93/83/EEB (12) 3 straipsnį;

- = -

(48) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės, skirtos teisėtiems teisių turėtojų, kurie neįgaliojo licenciją teikiančios organizacijos, interesams apsaugoti, ir kad tos apsaugos priemonės būtų taikomos jų nediskriminuojant.
Visų pirma, siekiant pagrįsti išplėstą mechanizmų poveikį, tokia organizacija, remiantis teisių turėtojų leidimais, turėtų pakankamai atstovauti kūrinių ar kitų objektų rūšims ir teisėms, kurioms taikoma licencija.
Valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad tos organizacijos būtų laikomos pakankamai reprezentatyvios, atsižvelgiant į organizacijos administruojamų teisių kategoriją, organizacijos gebėjimą veiksmingai administruoti teises, kūrybos sektorių, kuriame ji veikia, ir į tai, ar organizacija atsakinga už didelį atitinkamų rūšių kūrinių ar kitų objektų teisių turėtojų, kurie suteikė įgaliojimą išduoti atitinkamo naudojimo būdo licenciją, skaičių, ir vadovaujantis Direktyva 2014/26/ES. Siekdamos užtikrinti teisinį tikrumą ir pasitikėjimą mechanizmais, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kas turi teisinę atsakomybę už pagal licencinę sutartį leidžiamus naudojimo atvejus. Visiems teisių turėtojams, kurių kūriniai naudojami pagal licenciją, turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, įskaitant visų pirma teisę gauti informaciją apie licencijavimą ir atlygio paskirstymą.
Per visą licencijos galiojimo laikotarpį viešinimo priemonės turėtų būti taikomos veiksmingai ir naudotojams, kolektyvinio administravimo organizacijoms arba teisių turėtojams neturėtų būti užkraunama neproporcingos administracinės naštos, neinformuojant kiekvieno teisių turėtojo atskirai.

- = -

(52) siekiant, kad būtų lengviau teikti licencijas dėl teisių į audiovizualinius kūrinius užsakomosioms vaizdo paslaugoms, valstybių narių turėtų būti reikalaujama numatyti derybų mechanizmą, leidžiantį susitarimą sudaryti norinčioms šalims sulaukti nešališko subjekto arba vieno ar kelių tarpininkų paramos. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama arba įsteigti naują įstaigą, arba remtis esamu subjektu, kuris atitinka šia direktyva nustatytas sąlygas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti vieną ar kelis kompetentingus subjektus ar tarpininkus. Subjektas arba tarpininkas turėtų susitikti su šalimis ir teikdamas profesionalias ir nešališkas išorės konsultacijas padėti derėtis. Kai derybose dalyvauja šalys iš skirtingų valstybių narių ir kai tos šalys nusprendžia remtis derybų mechanizmu, šalys turėtų iš anksto susitarti dėl kompetentingos valstybės narės. Subjektas arba tarpininkai galėtų susitikti su šalimis, kad būtų lengviau pradėti derybas, arba vykstant deryboms, kad būtų lengviau sudaryti susitarimą.
Dalyvavimas tame derybų mechanizme ir paskesnis susitarimų sudarymas turėtų būti savanoriški ir nedaryti neigiamo poveikio šalių laisvei sudaryti sutartis. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kaip konkrečiai veiks derybų mechanizmas, be kita ko, tai, kada per derybas teikiama parama, kiek jos teikiama ir kas padengia jos išlaidas. Valstybės narės turėtų užtikrinti administracinės ir finansinės naštos proporcingumą, kad derybų mechanizmas būtų veiksmingas. Nenustatant joms pareigos, valstybės narės turėtų skatinti atstovaujančiųjų organizacijų dialogą;

- = -

(54) siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda.
Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Plačiai naudojantis spaudos leidiniais internete atsirado naujų internetinių paslaugų, pavyzdžiui, sklaidos kanalų skaitytuvių arba žiniasklaidos stebėsenos paslaugų, kurių atveju pakartotinis spaudos publikacijų naudojimas sudaro svarbią jų verslo modelių ir pajamų šaltinio dalį.
Spaudos publikacijų leidėjams kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas tų paslaugų teikėjams, todėl jiems sunkiau susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti teisių į spaudos publikacijas, kurias internetu naudotų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;

- = -

(61) pastaraisiais metais internetinio turinio prekyvietės veikimas tapo vis sudėtingesnis. Internetinės turinio dalijimosi paslaugos, suteikiančios galimybę susipažinti su dideliu autorių teisių saugomo turinio, kurį įkėlė jų naudotojai, kiekiu, tapo pagrindiniu galimybės susipažinti su turiniu internete šaltiniu.
Internetinės paslaugos yra priemonė, kuria suteikiama platesnė prieiga prie kultūros ir kūrybos darbų ir kultūros ir kūrybos sektoriams siūloma puikių galimybių kurti naujus verslo modelius. Tačiau, nors jomis sudaromos sąlygos įvairovei ir palengvinamos galimybės naudotis turiniu, jos taip pat kelia problemų, kai autorių teisių saugomas turinys yra įkeliamas be išankstinio teisių turėtojų leidimo. Esama teisinio netikrumo dėl to, ar tokių paslaugų teikėjai vykdo su autorių teisėmis susijusius veiksmus ir ar joms teikti reikia gauti teisių turėtojų leidimą dėl naudotojų, kurie neturi atitinkamų teisių į įkeltą turinį, įkelto turinio, nedarant poveikio Sąjungos teisės aktuose numatytų išimčių ir apribojimų taikymui.
Tas netikrumas turi įtakos teisių turėtojų galimybėms nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis jų kūriniai ir kiti objektai gali būti naudojami, ir jų galimybėms už tokį naudojimą gauti tinkamą atlygį.
Todėl svarbu skatinti plėtoti teisių turėtojų ir turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų licencijavimo rinką.
Tos licencinės sutartys turėtų būti sąžiningos ir išlaikyti tinkamą abiejų šalių pusiausvyrą.
Teisių turėtojai turėtų gauti tinkamą atlygį už jų kūrinių ar kitų objektų naudojimą.
Tačiau, kadangi tos nuostatos neturėtų daryti poveikio sutarties laisvei, teisių turėtojai neturėtų būti įpareigoti suteikti leidimą arba sudaryti licencines sutartis;

- = -

(80) kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją ar perleidžia savo teises, jie tikisi, kad jų kūriniai ar atlikimo įrašai bus naudojami.
Tačiau atsitinka taip, kad kūriniai ar atlikimas, kuriems buvo suteikta licencija arba teisės į juos buvo perduotos, yra visai nenaudojami.
Kai tos teisės perduotos išimtine tvarka, autoriai ir atlikėjai negali leisti kitam partneriui naudoti jų kūrinį ar atlikimo įrašų.
Tokiu atveju ir pasibaigus pagrįstam laikotarpiui, autoriai ir atlikėjai turėtų turėti teisę pasinaudoti teisių atšaukimo mechanizmu, kuriuo jiems būtų sudarytos galimybės perleisti savo teises arba suteikti licenciją kitam asmeniui.
Kadangi kūrinių ar atlikimo naudojimas įvairiuose sektoriuose gali skirtis, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti nustatytos specialios nuostatos, siekiant atsižvelgti į sektorių, pavyzdžiui, audiovizualinio sektoriaus, arba į kūrinių ar atlikimo ypatumus, visų pirma nustatant terminus, per kuriuos galima pasinaudoti teise atšaukti.
Siekiant apsaugoti teisėtus subjektų, kuriems suteiktos licencijos ar perleistos teisės, interesus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir atsižvelgiant į tai, kad prieš pradedant faktiškai naudoti kūrinį ar atlikimą reikia tam tikro laiko, autoriams ir atlikėjams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti teise atšaukti pagal tam tikrus procedūrinius reikalavimus ir tik praėjus tam tikram laikotarpiui po licencinės sutarties arba teisių perdavimo sutarties sudarymo. Tais atvejais, kai kūrinių ar atlikimo autorių ar atlikėjų yra daugiau nei vienas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reguliuoti teisės atšaukti naudojimą, atsižvelgiant į lyginamąją kiekvieno autoriaus indėlio svarbą;

- = -

(82) jokia šios direktyvos nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudimas išimtinių teisių turėtojams pagal Sąjungos teisės aktus dėl autorių teisių leisti nemokamai naudotis savo kūriniais ar kitais objektais, be kita ko, naudojant neišimtines nemokamas licencijas, suteikiamas visiems naudotojams;

- = -

keyboard_tab Diritto d'autore 2019/0790 LT

Diritto d'autore 2019/0790 LT