search


keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/1925 LT cercato: 'sprendimas' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index sprendimas:


whereas sprendimas:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1669

 

4 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso peržiūra

1.   Gavusi prašymą arba savo iniciatyva Komisija gali bet kada persvarstyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti sprendimą dėl statuso suteikimo, priimtą pagal 3 straipsnį, dėl vienos iš šių priežasčių:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą dėl statuso suteikimo;

b)

sprendimas dėl statuso suteikimo priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

2.   Komisija reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri, ar prieigos valdytojai vis dar atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tos peržiūros metu taip pat išnagrinėjama, ar reikia iš dalies pakeisti prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų, kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą. Prieigos valdytojo pareigų vykdymas dėl tų peržiūrų nesustabdomas.

Be to, Komisija bent kartą per metus nagrinėja, ar naujos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atitinka tuos reikalavimus.

Kai Komisija, remdamasi tokių pagal pirmą pastraipą atliktų peržiūrų išvadomis, nustato, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei suteikiant prieigos valdytojo statusą, ji priima sprendimą, kuriuo sprendimas dėl statuso suteikimo patvirtinamas, iš dalies pakeičiamas arba panaikinamas.

3.   Komisija nuolat skelbia ir atnaujina prieigos valdytojų sąrašą ir pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikdami prieigos valdytojai turi vykdyti III skyriuje nustatytas pareigas, sąrašą.

III SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANTI ARBA NESĄŽININGA PRIEIGOS VALDYTOJŲ PRAKTIKA

8 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigų vykdymas

1.   Prieigos valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomos šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos, ir įrodo, kad jos vykdomos. Priemonės, kurias prieigos valdytojas įgyvendina tuose straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui užtikrinti, turi būti veiksmingos siekiant šio reglamento ir atitinkamos pareigos tikslų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis taikytinos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos 2002/58/EB, kibernetinio saugumo, vartotojų apsaugos ir produktų saugos teisės aktų, taip pat reikalavimų prieinamumo srityje.

2.   Savo iniciatyva arba prieigos valdytojo prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomos priemonės, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turi įgyvendinti, kad veiksmingai įvykdytų 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas per 6 mėnesius nuo procedūros pagal 20 straipsnį pradėjimo laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Kai procedūra pradedama savo iniciatyva, pareigų vengimo prevencijos pagal 13 straipsnį atveju tokios priemonės gali būti susijusios su 5, 6 ir 7 straipsniuose išdėstytomis pareigomis.

3.   Prieigos valdytojas gali paprašyti Komisijos pradėti procesą, kad būtų nustatyta, ar priemonės, kurias prieigos valdytojas ketina įgyvendinti arba įgyvendino siekdamas užtikrinti atitiktį 6 ir 7 straipsniams, yra veiksmingos siekiant atitinkamos pareigos tikslo, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes. Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar pradėti tokį procesą, laikydamasi vienodo požiūrio, proporcingumo ir gero administravimo principų.

Savo prašyme prieigos valdytojas pateikia argumentuotą pareiškimą, kuriame paaiškina priemones, kurias jis ketina įgyvendinti arba įgyvendino. Be to, prieigos valdytojas pateikia nekonfidencialią argumentuoto pareiškimo redakciją, kuria gali būti dalijamasi su trečiosiomis šalimis pagal 6 dalį.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

5.   Siekdama priimti sprendimą pagal 2 dalį Komisija savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui pateikia per 3 mėnesius nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ji ketina imtis arba mano, kad atitinkamas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

6.   Kad suinteresuotosioms trečiosioms šalims būtų sudarytos veiksmingos galimybės pateikti pastabas, Komisija, kai pagal 5 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui arba kuo greičiau po to, paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir priemones, kurių ji ketina imtis pati arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas prieigos valdytojas. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

7.   Komisija, pagal 2 dalį apibrėždama priemones, užtikrina, kad priemonės būtų veiksmingos siekiant šio reglamento tikslų ir atitinkamos pareigos atžvilgiu ir kad jos būtų proporcingos, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes ir atitinkamą paslaugą.

8.   Pareigų pagal 6 straipsnio 11 ir 12 dalis nustatymo tikslais Komisija taip pat įvertina, ar planuojamomis ar įgyvendintomis priemonėmis užtikrinama, kad verslo klientų teisių ir pareigų pusiausvyra būtų visiškai atkurta ir kad tomis priemonėmis prieigos valdytojui nebūtų suteikiamas pranašumas, kuris būtų neproporcingas verslo klientams teikiamai prieigos valdytojo paslaugai.

9.   Kalbant apie 2 dalyje nurodytą procedūrą, Komisija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, gali pradėti ją iš naujo, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą, arba

b)

sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija, arba

c)

sprendime nurodytos priemonės yra neveiksmingos.

9 straipsnis

Vykdymo sustabdymas

1.   Jeigu prieigos valdytojas pagrįstame prašyme įrodo, kad, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, kurių prieigos valdytojas negali kontroliuoti, dėl konkrečios pareigos, nustatytos 5, 6 arba 7 straipsnyje ir susijusios su pagrindine platformos paslauga, nurodyta sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, vykdymo kiltų grėsmė prieigos valdytojo veiklos Sąjungoje ekonominiam gyvybingumui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomas jos sprendimas išimties tvarka sustabdyti tame pagrįstame prašyme nurodytos konkrečios pareigos arba jos dalies vykdymą (toliau –sprendimas dėl vykdymo sustabdymo). Tame įgyvendinimo akte Komisija pagrindžia savo sprendimą dėl vykdymo sustabdymo nurodydama išskirtines aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks vykdymo sustabdymas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas tik tokiu mastu ir tokiai trukmei, kiek būtina tokiai grėsmei prieigos valdytojo gyvybingumui pašalinti. Komisija siekia priimti tą įgyvendinimo aktą nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo išsamaus pagrįsto prašymo gavimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Prašymo dėl vykdymo sustabdymo pagal 1 dalį patenkinimo atveju Komisija kasmet peržiūri savo sprendimą dėl vykdymo sustabdymo, nebent tame sprendime būtų nurodytas trumpesnis laikotarpis. Atlikusi tokią peržiūrą Komisija visiškai arba iš dalies panaikina vykdymo sustabdymą arba nusprendžia, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos tebėra tenkinamos.

3.   Skubos atvejais Komisija, atsižvelgdama į prieigos valdytojo pagrįstą prašymą, gali laikinai sustabdyti konkrečios pareigos, nurodytos 1 dalyje, taikymą vienai ar daugiau pavienių pagrindinių platformos paslaugų dar iki sprendimo pagal tą dalį priėmimo. Toks prašymas gali būti pateiktas ir patenkintas bet kuriuo metu, kol Komisija atlieka vertinimą pagal 1 dalį.

4.   Vertindama 1 ir 3 dalyse nurodytą prašymą Komisija atsižvelgia visų pirma į konkrečios pareigos vykdymo poveikį prieigos valdytojo veiklos Sąjungoje ekonominiam gyvybingumui ir trečiosioms šalims, visų pirma MVĮ ir vartotojams. Sustabdymui gali būti taikomos sąlygos ir įpareigojimai, kuriuos nustato Komisija, kad būtų užtikrinta teisinga tų interesų ir šio reglamento tikslų pusiausvyra.

10 straipsnis

Išimties taikymas visuomenės sveikatos ar visuomenės saugumo pagrindais

1.   Komisija, atsižvelgdama į prieigos valdytojo pagrįstą prašymą arba savo iniciatyva, gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomas jos sprendimas taikyti tam prieigos valdytojui išimtį dėl konkrečios pareigos, nustatytos 5, 6 arba 7 straipsnyje ir susijusios su pagrindine platformos paslauga, nurodyta sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, arba jos dalies vykdymo, kai toks išimties taikymas yra pagrįstas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais (sprendimas dėl išimties taikymo). Komisija priima sprendimą dėl išimties taikymo per 3 mėnesius nuo išsamaus pagrįsto prašymo gavimo ir pateikia pagrįstą pareiškimą, kuriame paaiškinami išimties taikymo pagrindai. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Išimties pagal 1 dalį suteikimo atveju Komisija peržiūri sprendimą dėl išimties taikymo, jei pagrindo taikyti išimtį nebelieka, arba bent kartą per metus. Atlikusi tokią peržiūrą Komisija visiškai arba iš dalies panaikina išimtį arba nusprendžia, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos tebėra tenkinamos.

3.   Išimtis pagal 1 dalį gali būti suteikta tik visuomenės sveikatos ar visuomenės saugumo pagrindais.

4.   Skubos atvejais Komisija, atsižvelgdama į prieigos valdytojo pagrįstą prašymą arba savo iniciatyva, gali laikinai sustabdyti konkrečios pareigos, nurodytos 1 dalyje, taikymą vienai ar daugiau pavienių pagrindinių platformos paslaugų dar iki sprendimo pagal tą dalį priėmimo. Toks prašymas gali būti pateiktas ir patenkintas bet kada, kol Komisija atlieka vertinimą pagal 1 dalį.

5.   Vertindama 1 ir 4 dalyse nurodytą prašymą Komisija atsižvelgia visų pirma į konkrečios pareigos vykdymo poveikį 3 dalyje nurodytiems pagrindams, atitinkamam prieigos valdytojui ir trečiosioms šalims. Siekiant užtikrinti teisingą tikslų, kurių siekiama vadovaujantis 3 dalyje nurodytais pagrindais, ir šio reglamento tikslų pusiausvyrą, Komisija gali nustatyti sustabdymo sąlygas ir įpareigojimus.

16 straipsnis

Rinkos tyrimo pradėjimas

1.   Kai Komisija ketina atlikti rinkos tyrimą, kad galėtų priimti sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, ji priima sprendimą pradėti rinkos tyrimą.

2.   Nepaisant 1 dalies, prieš pradėdama rinkos tyrimą pagal tą dalį Komisija gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais pagal šį reglamentą.

3.   1 dalyje nurodytame sprendime nurodoma:

a)

rinkos tyrimo pradžios data;

b)

klausimo, su kuriuo susijęs rinkos tyrimas, aprašymas;

c)

rinkos tyrimo tikslas.

4.   Komisija gali atnaujinti savo užbaigtą rinkos tyrimą, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, arba

b)

pagal 17, 18 arba 19 straipsnį priimtas sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

5.   Komisija gali prašyti vienos ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų padėti jai atlikti rinkos tyrimą.

17 straipsnis

Rinkos tyrimas dėl prieigos valdytojo statuso suteikimo

1.   Komisija gali atlikti rinkos tyrimą, kad būtų išnagrinėta, ar pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei turėtų būti suteiktas prieigos valdytojo statusas pagal 3 straipsnio 8 dalį, arba kad būtų nustatytos pagrindinės platformos paslaugos, kurios turi būti išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį. Komisija stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per 12 mėnesių nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Kad užbaigtų rinkos tyrimą, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstomas jos sprendimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Atlikdama rinkos tyrimą pagal šio straipsnio 1 dalį, Komisija stengiasi savo preliminarias išvadas atitinkamai pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei pateikti per 6 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina, ar ji preliminariai mano, kad tai įmonei tikslinga suteikti prieigos valdytojos statusą pagal 3 straipsnio 8 dalį ir kad tikslinga išvardyti atitinkamas pagrindines platformos paslaugas pagal 3 straipsnio 9 dalį.

3.   Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinka 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, tačiau pagal 3 straipsnio 5 dalį pateikė pakankamai pagrįstus argumentus, dėl kurių buvo akivaizdžiai suabejota 3 straipsnio 2 dalyje padaryta prielaida, Komisija stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per 5 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos.

Tokiu atveju Komisija stengiasi savo preliminarias išvadas pagal šio straipsnio 2 dalį atitinkamai įmonei pateikti per 3 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos.

4.   Kai Komisija prieigos valdytojo statusą pagal 3 straipsnio 8 dalį suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, kuri vykdydama veiklą dar neturi įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės pozicijos, tačiau kuri, kaip numatoma, artimiausiu metu tokią poziciją turės, ji gali paskelbti, kad tam prieigos valdytojui taikoma tik viena ar daugiau iš 5 straipsnio 3–6 dalyse ir 6 straipsnio 4, 7, 9, 10 ir 13 dalyse nustatytų pareigų, kaip nurodyta sprendime dėl statuso suteikimo. Komisija nustato, kad taikytinos yra tik tos pareigos, kurios yra tinkamos ir būtinos tam, kad atitinkamas prieigos valdytojas nesąžiningu būdu vykdydamas veiklą neįgytų įsitvirtinusio ir ilgalaikio rinkos dalyvio pozicijos. Komisija peržiūri tokį statuso suteikimą 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

23 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali atlikti visus būtinus įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus.

2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi įgaliojimus:

a)

patekti į visas įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)

patikrinti buhalterines knygas ir kitus su verslu susijusius įrašus, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)

paimti arba gauti bet kokio pavidalo tokių knygų ar įrašų nuorašus arba išrašus iš jų;

d)

reikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų, taip pat bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų arba dokumentuotų pateiktus paaiškinimus;

e)

užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas ar įrašus patikrinimo laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;

f)

prašyti bet kurio įmonės arba įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoti atsakymus.

3.   Norėdama atlikti patikrinimus, Komisija gali paprašyti, kad jai padėtų Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat kad jai padėtų valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   Patikrinimų metu Komisija, jos paskirti auditoriai arba ekspertai ir valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali pareikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų. Komisija ir jos paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali užduoti klausimus bet kuriam atstovui arba darbuotojui.

5.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais pateikę raštišką leidimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas bei tikslas ir 30 straipsnyje numatytos baudos, taikytinos tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su veikla susiję įrašai arba jei atsakymai į klausimus, užduotus, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, yra neteisingi arba klaidinantys. Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis turi būti atliekamas, nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

6.   Įmonės arba įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus atlikti Komisijos sprendimu. Tame sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis bus pradėtas, ir nurodomos atitinkamai 30 ir 31 straipsniuose numatytos baudos ir periodinės baudos bei teisė prašyti, kad tą sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

7.   Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pareigūnai ir jos įgalioti arba paskirti asmenys tos institucijos arba Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims. Šiuo tikslu jiems suteikiami šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti įgaliojimai.

8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad įmonė arba įmonių asociacija priešinasi patikrinimui, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą pagalbą, kai tikslinga, paprašiusi policijos arba lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9.   Jeigu, laikantis nacionalinių taisyklių, šio straipsnio 8 dalyje numatytai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, Komisija arba valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tų institucijų įgalioti pareigūnai kreipiasi dėl tokio leidimo. Tokio leidimo taip pat gali būti prašoma siekiant apsidrausti.

10.   Jei kreipiamasi dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodyto leidimo, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Kontroliuodama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali tiesiogiai arba per valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, prašyti Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir atitinkamos įmonės dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija negali kvestionuoti patikrinimo būtinumo arba reikalauti, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą turi teisę peržiūrėti tik Teisingumo Teismas.

25 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Jeigu vykdant procedūras pagal 18 straipsnį atitinkamas prieigos valdytojas siūlosi prisiimti su atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis susijusių įsipareigojimų, kad užtikrintų 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad tie įsipareigojimai yra privalomi tam prieigos valdytojui, ir pareiškiama, kad nebėra pagrindo imtis veiksmų. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, gali priimti sprendimą atnaujinti atitinkamą procedūrą, jeigu:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą;

b)

atitinkamas prieigos valdytojas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų;

c)

sprendimas buvo pagrįstas šalių pateikta neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija;

d)

įsipareigojimai yra neveiksmingi.

3.   Jeigu Komisija mano, kad atitinkamo prieigos valdytojo pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais negali būti užtikrintas veiksmingas 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymas, ji paaiškina motyvus, kodėl sprendimu, kuriuo užbaigiama atitinkama procedūra, nenustatė, kad šie įsipareigojimai būtų privalomi.

29 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstoma jos išvada, kad nesilaikoma reikalavimų (toliau – sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo), jei pripažįsta, kad prieigos valdytojas nesilaiko vieno ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)

bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo stengiasi priimti per 12 mėnesių nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį.

3.   Prieš priimdama sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, Komisija atitinkamam prieigos valdytojui pateikia savo preliminarias išvadas. Tose preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ketina imtis arba mano, kad tas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai įgyvendintų preliminarių išvadų reikalavimus.

4.   Kai Komisija ketina priimti sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, ji gali konsultuotis su trečiosiomis šalimis.

5.   Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija nurodo prieigos valdytojui per atitinkamą terminą sustabdyti reikalavimų nesilaikymą ir jį nutraukti, taip pat pateikti paaiškinimus, kaip jis ketina laikytis to sprendimo.

6.   Prieigos valdytojas pateikia Komisijai priemonių, kurių jis ėmėsi, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, aprašymą.

7.   Jei Komisija nusprendžia nepriimti sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, ji priima sprendimą užbaigti procedūrą.

30 straipsnis

Baudos

1.   Sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 10 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu konstatuoja, kad prieigos valdytojas tyčia arba per aplaidumą nevykdo:

a)

bet kurios iš 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Komisija sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 20 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad prieigos valdytojas padarė tokį patį ar panašų 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimą, susijusį su ta pačia pagrindine platformos paslauga, kaip praėjusių 8 metų laikotarpiu priimtame sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo užfiksuotas jo padarytas pažeidimas.

3.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos baudos, neviršijančios 1 % jų bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ta įmonė ar asociacija tyčia arba per aplaidumą:

a)

per nustatytą terminą nepateikia informacijos, būtinos atliekant vertinimą dėl prieigos valdytojo statuso jiems suteikimo pagal 3 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją;

b)

nevykdo pareigos informuoti Komisiją pagal 3 straipsnio 3 dalį;

c)

nepraneša informacijos, kurios reikalaujama pagal 14 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

d)

nepateikia aprašo, kurio reikalaujama pagal 15 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

e)

nesuteikia prieigos prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį;

f)

nepateikia prašomos informacijos per terminą, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją ar paaiškinimus, kurių prašoma pagal 21 straipsnį arba kurie pateikiami apklausos pagal 22 straipsnį metu;

g)

per Komisijos nustatytą terminą neištaiso atstovo arba darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos apie faktines aplinkybes, susijusias su pagal 23 straipsnį atliekamo patikrinimo dalyku ir tikslu, arba atsisako tokią informaciją pateikti;

h)

atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 23 straipsnį;

i)

nevykdo pareigų, kurias Komisija nustatė pagal 26 straipsnį;

j)

neįsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio pagal 28 straipsnį, arba

k)

nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 34 straipsnio 4 dalį.

4.   Nustatydama baudos dydį, Komisija atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę ir kartojimąsi, o nustatydama baudas pagal 3 dalį – į procedūros vilkinimą.

5.   Jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių pasaulinę apyvartą, o ta asociacija yra nemoki, ji privalo pareikalauti iš savo narių įnašų visai baudos sumai padengti.

Jei tokie įnašai įmonių asociacijai nesumokami per Komisijos nustatytą terminą, Komisija gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurių atstovai buvo atitinkamų tos asociacijos sprendimus priimančių organų nariai.

Pareikalavusi sumokėti baudą pagal antrą pastraipą, Komisija gali reikalauti, kad likutį sumokėtų bet kuri įmonių asociacijos narė, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų sumokėta visa baudos suma.

Tačiau Komisija nereikalauja antroje arba trečioje pastraipoje numatytų mokėjimų iš įmonių, įrodžiusių, kad jos neįgyvendino įmonių asociacijos sprendimo, kuriuo buvo pažeistas šis reglamentas, ir arba nežinojo, kad toks sprendimas yra, arba pabrėžtinai nuo jo atsiribojo, kol Komisija dar nebuvo pradėjusi procedūros pagal 20 straipsnį.

Kiekvienos įmonės finansinė prievolė sumokėti baudą negali viršyti 20 % jos bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

31 straipsnis

Periodinės baudos

1.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos periodinės baudos, neviršijančios 5 % vidutinės dienos pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, skaičiuojamos nuo tame sprendime nurodytos dienos, kad juos priverstų:

a)

vykdyti priemones, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

b)

laikytis pagal 18 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo;

c)

per nustatytą terminą pateikti teisingą ir išsamią informaciją, kurios prašoma pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu pateikti informaciją;

d)

užtikrinti prieigą prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį, ir pateikti paaiškinimus apie juos, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu;

e)

leisti atlikti patikrinimą, kurį nurodyta atlikti pagal 23 straipsnį priimtu sprendimu;

f)

laikytis sprendimo, kuriuo nurodyta taikyti laikinąsias priemones, priimto pagal 24 straipsnį;

g)

laikytis įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu;

h)

laikytis pagal 29 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo.

2.   Įmonei arba įmonių asociacijai įvykdžius pareigą, kurios vykdymą siekta užtikrinti periodine bauda, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinis periodinės baudos dydis, kuris yra mažesnis nei tuo atveju, jei būtų taikomas pirminis sprendimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

32 straipsnis

Baudų skyrimo senaties terminas

1.   Komisijai pagal 30 ir 31 straipsnius suteiktiems įgaliojimams taikomas 5 metų senaties terminas.

2.   Laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią padaromas pažeidimas. Tačiau tęstinių ar kartotinių pažeidimų atveju laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pažeidimas nutraukiamas.

3.   Dėl bet kokio Komisijos veiksmo, atlikto rinkos tyrimo ar procedūrų tikslais, kiek tai susiję su pažeidimu, baudų arba periodinių baudų skyrimo senaties terminas yra nutraukiamas. Senaties terminas nutraukiamas tą dieną, kurią apie tokį veiksmą pranešama bent vienai padarant pažeidimą dalyvavusiai įmonei arba įmonių asociacijai. Veiksmai, kuriais nutraukiamas senaties terminas, visų pirma apima:

a)

Komisijos prašymus pateikti informaciją;

b)

raštiškus leidimus atlikti patikrinimus, kuriuos Komisija suteikia savo pareigūnams;

c)

procedūros pradėjimą Komisijos iniciatyva pagal 20 straipsnį.

4.   Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai baigiasi dvigubam senaties terminui prilygstantis laikotarpis, per kurį Komisija nepaskiria baudos arba periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kokiam senaties terminas buvo laikinai sustabdytas pagal 5 dalį.

5.   Baudų arba periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Teisingumo Teisme.

49 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 6 ir 7 dalis bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22)  OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

A.   Bendroji informacija

1.

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

3.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B.   Aktyvūs galutiniai naudotojai

1.

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

a)

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

b)

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C.   Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D.   Informacijos teikimas

1.

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

a)

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

b)

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)

įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

a)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

b)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

c)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E.   Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos

Aktyvūs galutiniai naudotojai

Aktyvūs verslo klientai

Internetinės tarpininkavimo paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Interneto paieškos sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.

Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.

Internetinės socialinių tinklų paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.

Operacinės sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.

Virtualieji asistentai

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.

Saityno naršyklės

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.

Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.

Debesijos kompiuterijos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.

Internetinės reklamos paslaugos

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.



whereas









keyboard_arrow_down