search


keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/1925 LT cercato: 'narių' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index narių:


whereas narių:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1563

 

14 straipsnis

Pareiga informuoti apie koncentracijas

1.   Prieigos valdytojas informuoja Komisiją apie visas planuojamas koncentracijas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnį, kai susijungiantys subjektai teikia arba koncentracijos tikslas yra teikti pagrindines platformos paslaugas ar bet kokias kitas skaitmeninio sektoriaus paslaugas arba sudaryti sąlygas rinkti duomenis, neatsižvelgiant į tai, ar apie tas koncentracijas reikalaujama pranešti Komisijai pagal tą reglamentą arba kompetentingai nacionalinei konkurencijos institucijai pagal nacionalines susijungimų taisykles.

Prieigos valdytojas informuoja Komisiją apie tokią koncentraciją prieš ją įvykdant, po susitarimo sudarymo, viešo pasiūlymo paskelbimo arba kontrolinės akcijų dalies įsigijimo.

2.   Prieigos valdytojo pagal 1 dalį pateikiamoje informacijoje apibūdinamos bent su koncentracija susijusios įmonės, jų metinė apyvarta Sąjungoje ir pasaulyje, jų veiklos sritys, įskaitant tiesiogiai su koncentracija susijusią veiklą, sutarto sandorio vertė arba numanoma vertė, koncentracijos santrauka, įskaitant jos pobūdį ir pagrindimą, taip pat su koncentracija susijusių valstybių narių sąrašas.

Atitinkamų pagrindinių platformos paslaugų atžvilgiu prieigos valdytojo pateikiamoje informacijoje taip pat apibūdinama atitinkamai jų metinė apyvarta Sąjungoje, jų aktyvių verslo klientų skaičius per metus ir aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį.

3.   Jeigu įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą koncentraciją atsiranda papildomų pagrindinių platformos paslaugų, kurios, vertinant atskirai, atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, atitinkamas prieigos valdytojas informuoja apie tai Komisiją per 2 mėnesius nuo koncentracijos įvykdymo ir pateikia Komisijai 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

4.   Komisija informuoja valstybių narių kompetentingas institucijas apie visą pagal 1 dalį gautą informaciją ir kasmet skelbia įsigijimų, apie kuriuos prieigos valdytojai jai pranešė pagal tą dalį, sąrašą.

Komisija atsižvelgia į teisėtus įmonių interesus apsaugoti savo komercines paslaptis.

5.   Valstybių narių kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalį gautą informaciją gali naudoti prašydamos Komisijos ištirti koncentraciją pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 22 straipsnį.

21 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali paprastu prašymu arba sprendimu įpareigoti įmones ir įmonių asociacijas pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti prieigos prie įmonių bet kurių duomenų bei algoritmų ir informacijos apie bandymus, taip pat prašyti pateikti jų paaiškinimus.

2.   Paprastame prašyme pateikti informaciją, siunčiamame įmonei arba įmonių asociacijai, Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokia informacija reikalinga, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta, taip pat nustato 30 straipsnyje numatytas baudas, taikytinas už neišsamios, neteisingos ar klaidinančios informacijos arba paaiškinimų pateikimą.

3.   Jei Komisija sprendimu reikalauja, kad įmonės ir įmonių asociacijos pateiktų informaciją, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikalaujama, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Jei Komisija reikalauja, kad įmonės suteiktų prieigą prie bet kurių duomenų, algoritmų ir informacijos apie bandymus, ji nurodo prašymo tikslą ir nustato laikotarpį, per kurį ši prieiga turi būti suteikta. Ji taip pat nurodo 30 straipsnyje numatytas baudas ir nurodo arba skiria 31 straipsnyje numatytas periodines baudas. Be to, ji nurodo, kad galima pasinaudoti teise prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

4.   Prašomą informaciją atitinkamos įmonės arba įmonių asociacijos vardu teikia įmonės, įmonių asociacijos arba jų atstovai. Tinkamai įgalioti teisininkai gali pateikti informaciją savo klientų vardu. Pastariesiems tenka visa atsakomybė, jei pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti.

5.   Komisijos prašymu valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai teikia visą turimą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai paskirtoms pareigoms vykdyti.

26 straipsnis

Pareigų ir priemonių stebėsena

1.   Komisija imasi veiksmų, būtinų 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir pagal 8, 18, 24, 25 ir 29 straipsnius priimtų sprendimų veiksmingo įgyvendinimo ir vykdymo stebėsenai užtikrinti. Tie veiksmai visų pirma gali apimti pareigos nustatymą prieigos valdytojui saugoti visus dokumentus, kurie laikomi svarbiais vertinant, kaip įgyvendinamos tos pareigos ir sprendimai ir kaip jų yra laikomasi.

2.   Veiksmai pagal 1 dalį gali apimti nepriklausomų išorės ekspertų ir auditorių paskyrimą, taip pat valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų pareigūnų paskyrimą, kad jie padėtų Komisijai vykdyti pareigų ir priemonių stebėseną ir suteiktų jai konkrečios ekspertinės patirties ar žinių.

29 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstoma jos išvada, kad nesilaikoma reikalavimų (toliau – sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo), jei pripažįsta, kad prieigos valdytojas nesilaiko vieno ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)

bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo stengiasi priimti per 12 mėnesių nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį.

3.   Prieš priimdama sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, Komisija atitinkamam prieigos valdytojui pateikia savo preliminarias išvadas. Tose preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ketina imtis arba mano, kad tas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai įgyvendintų preliminarių išvadų reikalavimus.

4.   Kai Komisija ketina priimti sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, ji gali konsultuotis su trečiosiomis šalimis.

5.   Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija nurodo prieigos valdytojui per atitinkamą terminą sustabdyti reikalavimų nesilaikymą ir jį nutraukti, taip pat pateikti paaiškinimus, kaip jis ketina laikytis to sprendimo.

6.   Prieigos valdytojas pateikia Komisijai priemonių, kurių jis ėmėsi, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, aprašymą.

7.   Jei Komisija nusprendžia nepriimti sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, ji priima sprendimą užbaigti procedūrą.

30 straipsnis

Baudos

1.   Sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 10 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu konstatuoja, kad prieigos valdytojas tyčia arba per aplaidumą nevykdo:

a)

bet kurios iš 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Komisija sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 20 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad prieigos valdytojas padarė tokį patį ar panašų 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimą, susijusį su ta pačia pagrindine platformos paslauga, kaip praėjusių 8 metų laikotarpiu priimtame sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo užfiksuotas jo padarytas pažeidimas.

3.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos baudos, neviršijančios 1 % jų bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ta įmonė ar asociacija tyčia arba per aplaidumą:

a)

per nustatytą terminą nepateikia informacijos, būtinos atliekant vertinimą dėl prieigos valdytojo statuso jiems suteikimo pagal 3 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją;

b)

nevykdo pareigos informuoti Komisiją pagal 3 straipsnio 3 dalį;

c)

nepraneša informacijos, kurios reikalaujama pagal 14 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

d)

nepateikia aprašo, kurio reikalaujama pagal 15 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

e)

nesuteikia prieigos prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį;

f)

nepateikia prašomos informacijos per terminą, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją ar paaiškinimus, kurių prašoma pagal 21 straipsnį arba kurie pateikiami apklausos pagal 22 straipsnį metu;

g)

per Komisijos nustatytą terminą neištaiso atstovo arba darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos apie faktines aplinkybes, susijusias su pagal 23 straipsnį atliekamo patikrinimo dalyku ir tikslu, arba atsisako tokią informaciją pateikti;

h)

atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 23 straipsnį;

i)

nevykdo pareigų, kurias Komisija nustatė pagal 26 straipsnį;

j)

neįsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio pagal 28 straipsnį, arba

k)

nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 34 straipsnio 4 dalį.

4.   Nustatydama baudos dydį, Komisija atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę ir kartojimąsi, o nustatydama baudas pagal 3 dalį – į procedūros vilkinimą.

5.   Jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių pasaulinę apyvartą, o ta asociacija yra nemoki, ji privalo pareikalauti iš savo narių įnašų visai baudos sumai padengti.

Jei tokie įnašai įmonių asociacijai nesumokami per Komisijos nustatytą terminą, Komisija gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurių atstovai buvo atitinkamų tos asociacijos sprendimus priimančių organų nariai.

Pareikalavusi sumokėti baudą pagal antrą pastraipą, Komisija gali reikalauti, kad likutį sumokėtų bet kuri įmonių asociacijos narė, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų sumokėta visa baudos suma.

Tačiau Komisija nereikalauja antroje arba trečioje pastraipoje numatytų mokėjimų iš įmonių, įrodžiusių, kad jos neįgyvendino įmonių asociacijos sprendimo, kuriuo buvo pažeistas šis reglamentas, ir arba nežinojo, kad toks sprendimas yra, arba pabrėžtinai nuo jo atsiribojo, kol Komisija dar nebuvo pradėjusi procedūros pagal 20 straipsnį.

Kiekvienos įmonės finansinė prievolė sumokėti baudą negali viršyti 20 % jos bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

34 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla

1.   Komisija, prieš priimdama sprendimą pagal 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 17, 18, 24, 25, 29 ir 30 straipsnius bei 31 straipsnio 2 dalį, suteikia atitinkamam prieigos valdytojui, įmonei ar įmonių asociacijai galimybę būti išklausytiems dėl:

a)

Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, ir

b)

priemonių, kurių Komisija gali ketinti imtis, atsižvelgdama į preliminarias išvadas pagal šios dalies a punktą.

2.   Atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos gali pateikti pastabų Komisijai dėl Komisijos preliminarių išvadų per terminą, kurį Komisija nustato savo preliminariose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

3.   Komisija grindžia savo sprendimus tik tomis preliminariomis išvadomis, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, dėl kurių atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos galėjo pateikti pastabų.

4.   Visų procesų metu turi būti visapusiškai gerbiamos atitinkamo prieigos valdytojo, įmonės ar įmonių asociacijos teisės į gynybą. Atitinkamas prieigos valdytojas, įmonė ar įmonių asociacija turi teisę susipažinti su Komisijos byla laikantis informacijos atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo komercines paslaptis. Šalių nesutarimo atveju Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių kompetentingų institucijų vidaus dokumentams. Teisė susipažinti visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio korespondencijai. Jokios šios dalies nuostatos nekliudo Komisijai atskleisti informaciją, būtiną pažeidimui įrodyti, ir ją naudoti.

36 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.   Pagal šį reglamentą surinkta informacija naudojama šio reglamento tikslais.

2.   Pagal 14 straipsnį surinkta informacija naudojama šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 139/2004 ir nacionalinių susijungimų taisyklių tikslais.

3.   Pagal 15 straipsnį surinkta informacija naudojama šio reglamento ir Reglamento (ES) 2016/679 tikslais.

4.   Nedarant poveikio keitimuisi informacija, pateikta naudojimo pagal 38, 39, 41 ir 43 straipsnius tikslais, ir jos naudojimui, Komisija, valstybių narių kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai bei kiti asmenys, kurių darbą prižiūri tos institucijos, ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirtus auditorius ir ekspertus, neatskleidžia informacijos, kurią jie gavo arba kuria pasikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai dėl jos pobūdžio taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su konkurencijos taisyklių vykdymą užtikrinančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis

1.   Komisija ir valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, bendradarbiauja tarpusavyje ir per Europos konkurencijos tinklą (EKT) informuoja vienos kitas apie savo atitinkamus vykdymo užtikrinimo veiksmus. Jos turi įgaliojimus teikti vienos kitoms visą informaciją, susijusią su faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, įskaitant konfidencialią informaciją. Jei kompetentinga institucija nėra EKT narė, Komisija imasi būtinų priemonių dėl tokių institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie atvejus, susijusius su šio reglamento ir jo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų atvejų vykdymo užtikrinimu. Komisija tokias priemones gali nustatyti įgyvendinimo akte, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalies l punkte.

2.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina pradėti tyrimą dėl prieigos valdytojų, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę arba iškart pradėjusi ją taikyti ji apie tą priemonę raštu informuoja Komisiją. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

3.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina nustatyti pareigas prieigos valdytojams, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, ji ne vėliau kaip likus 30 dienų iki tos priemonės patvirtinimo perduoda jos projektą Komisijai ir nurodo tos priemonės taikymo priežastis. Jei patvirtinamos laikinosios priemonės, valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, kuo greičiau ir bent iškart po tokių priemonių patvirtinimo perduoda Komisijai numatomų priemonių projektus. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   2 ir 3 dalyse numatyti informavimo mechanizmai netaikomi sprendimams, numatytiems pagal nacionalines susijungimų taisykles.

5.   Informacija, kuria keičiamasi pagal šio straipsnio 1–3 dalis, keičiamasi ir ji naudojama tik šio reglamento ir 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymo užtikrinimo koordinavimo tikslais.

6.   Komisija gali prašyti valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, užtikrinančių 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, padėti atlikti bet kurį iš jos rinkos tyrimų pagal šį reglamentą.

7.   Jei valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pagal nacionalinę teisę yra kompetentinga ir turi įgaliojimus atlikti tyrimus, ji gali savo iniciatyva atlikti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsnių galimo nesilaikymo jos teritorijoje atvejo tyrimą. Prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę, ta institucija apie tai raštu informuoja Komisiją.

Komisijai pradėjus procedūrą pagal 20 straipsnį, valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, nebegali atlikti tokio tyrimo arba jį užbaigia, jei jis jau yra pradėtas. Tos institucijos praneša Komisijai apie tokio tyrimo išvadas, kad padėtų Komisijai atlikti jos, kaip vienintelės institucijos, turinčios įgaliojimus užtikrinti šio reglamento vykdymą, vaidmenį.

40 straipsnis

Aukšto lygio grupė

1.   Komisija įsteigia Skaitmeninių rinkų akto aukšto lygio grupę (toliau – aukšto lygio grupė).

2.   Aukšto lygio grupę sudaro šios Europos įstaigos ir tinklai:

a)

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija;

b)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos duomenų apsaugos valdyba;

c)

Europos konkurencijos tinklas;

d)

Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas ir

e)

Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė.

3.   Kiekvienai 2 dalyje nurodytai Europos įstaigai ir tinklui aukšto lygio grupėje atstovauja po tiek pat atstovų. Aukšto lygio grupę sudaro ne daugiau kaip 30 narių.

4.   Siekdama palengvinti aukšto lygio grupės darbą, Komisija jai teikia sekretoriato paslaugas. Aukšto lygio grupei pirmininkauja Komisija ir ji dalyvauja jos posėdžiuose. Aukšto lygio grupė Komisijos prašymu posėdžiauja bent kartą per kalendorinius metus. Komisija taip pat sušaukia grupės posėdį, kai to paprašo dauguma grupę sudarančių narių, kad būtų nagrinėjamas konkretus klausimas.

5.   Aukšto lygio grupė gali konsultuoti Komisiją ir teikti jai ekspertines žinias jos narių kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant:

a)

konsultacijas ir rekomendacijas pagal jų ekspertines žinias, susijusias su bet kuriuo bendru šio reglamento įgyvendinimo ar vykdymo užtikrinimo klausimu, arba

b)

konsultacijas ir ekspertines žinias, kuriomis skatinamas nuoseklaus reglamentavimo metodo laikymasis taikant įvairias reglamentavimo priemones.

6.   Aukšto lygio grupė visų pirma gali nustatyti ir įvertinti dabartines ir galimas šio reglamento bei sektorinių taisyklių, kurias taiko nacionalinės institucijos, sudarančios 2 dalyje nurodytas Europos įstaigas ir tinklus, sąsajas, ir pateikti Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiamas toks vertinimas ir nustatytos galimos tarpusavio reglamentavimo problemos. Prie tokios ataskaitos gali būti pridedamos rekomendacijos, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklius tarpdalykinius požiūrius ir šio reglamento bei kitų sektorių reglamentų įgyvendinimo sinergijas. Ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

7.   Rinkos tyrimų dėl naujų paslaugų ir naujų praktikų kontekste aukšto lygio grupė gali teikti Komisijai ekspertines žinias apie poreikį iš dalies pakeisti, papildyti arba panaikinti šiame reglamente nustatytas taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos visoje Sąjungoje būtų atviros konkurencijai ir sąžiningos.

41 straipsnis

Prašymas atlikti rinkos tyrimą

1.   Trys ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą pagal 17 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad įmonė turėtų būti paskirta prieigos valdytoja.

2.   Viena ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą pagal 18 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdo vienos ar daugiau 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir yra išlaikęs, sustiprinęs arba išplėtęs savo kaip prieigos valdytojo poziciją, kiek tai susiję su pagal 3 straipsnio 1 dalį nustatytais reikalavimais.

3.   Trys ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos atlikti rinkos tyrimą pagal 19 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad:

a)

viena ar daugiau paslaugų skaitmeniniame sektoriuje turėtų būti įtrauktos į 2 straipsnio 2 punkte nustatytą pagrindinių platformos paslaugų sąrašą, arba

b)

viena ar daugiau praktikų nėra veiksmingai reglamentuojamos šiuo reglamentu ir gali riboti pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai arba būti nesąžiningos.

4.   Valstybės narės pateikia įrodymus savo prašymams pagal 1, 2 ir 3 dalis pagrįsti. Prašymų pagal 3 dalį atveju tokie įrodymai gali apimti informaciją apie siūlomus naujus produktus, paslaugas, programinę įrangą ar funkcijas, kurie kelia abejonių dėl atvirumo konkurencijai ar sąžiningumo, nepaisant to, ar jie siūlomi esamų pagrindinių platformos paslaugų kontekste, ar kitu būdu.

5.   Per 4 mėnesius nuo pagal šį straipsnį pateikto prašymo gavimo Komisija išnagrinėja, ar esama pagrįstų priežasčių pradėti rinkos tyrimą pagal 1, 2 arba 3 dalį. Komisija atlikto vertinimo rezultatus paskelbia viešai.

50 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (Patariamasis skaitmeninių rinkų komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to paprašo paprastoji komiteto narių dauguma.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Komisija apie komiteto nuomonę praneša individualaus sprendimo adresatui ir jam nusiunčia tą sprendimą. Ji viešai paskelbia nuomonę kartu su individualiu sprendimu atsižvelgdama į teisėtą interesą apsaugoti profesinę paslaptį.

53 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 3 d., o vėliau – kas 3 metus, Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.   Vertinimuose įvertinama, ar pasiekti šio reglamento tikslai užtikrinti atviras konkurencijai ir sąžiningas rinkas, ir įvertinamas šio reglamento poveikis verslo klientams, visų pirma MVĮ, ir galutiniams naudotojams. Be to, Komisija įvertina, ar galėtų būti išplėsta 7 straipsnio taikymo sritis ir įtrauktos internetinės socialinių tinklų paslaugos.

3.   Vertinimuose nustatoma, ar reikia iš dalies pakeisti taisykles, be kita ko, dėl 2 straipsnio 2 punkte nustatyto pagrindinių platformos paslaugų sąrašo, 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir jų vykdymo užtikrinimo siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos visoje Sąjungoje būtų atviros konkurencijai ir sąžiningos. Atlikusi vertinimus, Komisija imasi tinkamų priemonių, kurios gali apimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

4.   Valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia visą turimą atitinkamą informaciją, kurios Komisijai gali prireikti 1 dalyje nurodytos ataskaitos parengimo tikslais.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22)  OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

A.   Bendroji informacija

1.

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

3.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B.   Aktyvūs galutiniai naudotojai

1.

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

a)

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

b)

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C.   Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D.   Informacijos teikimas

1.

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

a)

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

b)

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)

įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

a)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

b)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

c)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E.   Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos

Aktyvūs galutiniai naudotojai

Aktyvūs verslo klientai

Internetinės tarpininkavimo paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Interneto paieškos sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.

Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.

Internetinės socialinių tinklų paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.

Operacinės sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.

Virtualieji asistentai

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.

Saityno naršyklės

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.

Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.

Debesijos kompiuterijos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.

Internetinės reklamos paslaugos

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.



whereas









keyboard_arrow_down