search


keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/1925 LT cercato: 'informacija' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index informacija:


whereas informacija:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 2020

 

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

prieigos valdytojas – pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, kuriai pagal 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas;

2)

pagrindinė platformos paslauga yra bet kuri iš šių paslaugų:

a)

internetinės tarpininkavimo paslaugos;

b)

interneto paieškos sistema;

c)

internetinės socialinių tinklų paslaugos;

d)

dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;

e)

su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos;

f)

operacinės sistemos;

g)

saityno naršyklės;

h)

virtualieji asistentai;

i)

debesijos kompiuterijos paslaugos;

j)

internetinės reklamos paslaugos, įskaitant reklamos tinklų, reklamos mainų ir visas kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas, kurias teikia įmonė, teikianti bet kurią iš a–i punktuose išvardytų pagrindinių platformos paslaugų;

3)

informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

4)

skaitmeninis sektorius – produktų ir paslaugų, kurie teikiami naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis, sektorius;

5)

internetinės tarpininkavimo paslaugos – internetinės tarpininkavimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 2 punkte;

6)

interneto paieškos sistema – interneto paieškos sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 5 punkte;

7)

internetinė socialinio tinklo paslauga – platforma, kuri suteikia galimybę galutiniams naudotojams naudojantis įvairiais įrenginiais užmegzti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir rasti kitus naudotojus bei turinį, visų pirma naudojantis pokalbiais, įrašais, vaizdo medžiaga ir rekomendacijomis;

8)

dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio 1 dalies aa punkte;

9)

su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 7 punkte;

10)

operacinė sistema – sistemos programinė įranga, kuri kontroliuoja pagrindines aparatinės įrangos arba programinės įrangos funkcijas ir leidžia taikomajai programinei įrangai joje veikti;

11)

saityno naršyklė – taikomoji programinė įranga, kuria naudodamiesi galutiniai naudotojai įgyja prieigą prie saityno turinio, laikomo serveriuose, prijungtuose prie tinklų, pvz., interneto, ir gali su juo sąveikauti, įskaitant autonomines saityno naršykles, taip pat į programinę įrangą integruotas arba įterptas ar panašias saityno naršykles;

12)

virtualusis asistentas – programinė įranga, kuri gali apdoroti komandas, užduotis ar klausimus, be kita ko, grindžiamus audio, vizualine, rašytine įvestimi, gestais ar judesiais, ir kuri, remdamasi tomis komandomis, užduotimis ar klausimais, suteikia prieigą prie kitų paslaugų ar valdo prijungtus fizinius prietaisus;

13)

debesijos kompiuterijos paslauga – debesijos kompiuterijos paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 (24) 4 straipsnio 19 punkte;

14)

taikomosios programinės įrangos parduotuvės – tokios rūšies internetinės tarpininkavimo paslaugos, iš esmės susijusios su taikomąja programine įranga, kaip produktu ar paslauga, dėl kurių tarpininkaujama;

15)

taikomoji programinė įranga – skaitmeninis produktas ar paslauga, kurie veikia operacinėje sistemoje;

16)

mokėjimo paslauga – mokėjimo paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 3 punkte;

17)

techninė paslauga, reikalinga mokėjimo paslaugai teikti – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnio j punkte;

18)

mokėjimo sistema, skirta programėlių priepirkai – taikomoji programinė įranga, paslauga arba naudotojo sąsaja, kuri palengvina skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų pirkimą taikomojoje programinėje įrangoje, įskaitant turinį, prenumeratas, priemones arba funkcijas, ir atsiskaitymus už tokius pirkimus;

19)

atpažinties paslauga – tokios rūšies paslauga, teikiama kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalinga joms teikti, kuri suteikia galimybę atlikti bet kokį galutinių naudotojų ar verslo klientų tapatybės patikrinimą, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos;

20)

galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi ne kaip verslo klientas;

21)

verslo klientas – komercinę ar profesinę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudojasi pagrindinėmis platformos paslaugomis prekių tiekimo ar paslaugų teikimo galutiniams naudotojams tikslu ar jas teikdamas ar tiekdamas;

22)

reitingas – prekių arba paslaugų, kurios siūlomos naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, internetinėmis socialinių tinklų paslaugomis ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis ar virtualiaisiais asistentais, santykinis reikšmingumas arba interneto paieškos sistemose paieškos rezultatams, kuriuos internetines tarpininkavimo paslaugas, internetinių socialinių tinklų paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, virtualius asistentus arba interneto paieškos sistemas teikiančios įmonės pateikia, sudaro arba praneša, suteikiama svarba, nepriklausomai nuo tokiam pateikimui, sudarymui ar pranešimui naudotų technologinių priemonių, ir nepriklausomai nuo to, ar pateiktas arba praneštas tik vienas rezultatas;

23)

paieškos rezultatai – bet kokia bet kokio formato informacija, įskaitant tekstinius, grafinius, balso ar kitus rezultatus, kurie pateikiami atsakant į užklausą ir susiję su ja, nepriklausomai nuo to, ar gauta informacija yra mokamas ar nemokamas rezultatas, tiesioginis atsakymas ar bet koks produktas, paslauga ar informacija, siūlomi kartu su organiškais rezultatais arba pateikiami kartu su jais arba iš dalies ar visiškai įterpti į juos;

24)

duomenys – veiksmų, faktinių aplinkybių ar informacijos ir tokių veiksmų, faktinių aplinkybių ar informacijos rinkinių skaitmeninė išraiška, be kita ko, garso, vaizdo arba audiovizualinių įrašų forma;

25)

asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

26)

ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys;

27)

įmonė – subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir jo finansavimo būdą, įskaitant visas susijusias ar asocijuotąsias įmones, kurios dėl to, kad kita įmonė ar bendrovė turi tiesioginę ar netiesioginę įmonės ar bendrovės kontrolę, sudaro grupę;

28)

kontrolė – galimybė daryti didelę įtaką įmonei, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnio 2 dalyje;

29)

sąveikumas – gebėjimas keistis informacija ir abipusiškai naudoti informaciją, kuria keičiamasi naudojantis sąsajomis ar kitais sprendimais, kad visi aparatinės ar programinės įrangos elementai veiktų kartu su kita aparatine ir programine įranga ir sąveika su naudotojais vyktų visais numatytais jų funkcionavimo būdais;

30)

apyvarta – suma, kurią įmonė gauna, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 5 straipsnio 1 dalyje;

31)

profiliavimas – profiliavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte;

32)

sutikimas – sutikimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte;

33)

nacionalinis teismas – valstybės narės teismas, kaip tai suprantama SESV 267 straipsnyje.

II SKYRIUS

PRIEIGOS VALDYTOJAI

3 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso suteikimas

1.   Įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji:

a)

daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)

teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir

c)

užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

2.   Laikoma, kad įmonė atitinka 1 dalyje išdėstytus atitinkamus reikalavimus:

a)

1 dalies a punkto atžvilgiu, kai jos pasiekta metinė apyvarta Sąjungoje yra lygi arba ne mažesnė nei 7,5 mlrd. EUR kiekvienais iš pastarųjų trejų finansinių metų arba kai jos vidutinė rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra bent 75 mlrd. EUR per paskutinius finansinius metus, ir ji teikia tą pačią pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse;

b)

1 dalies b punkto atžvilgiu, kai ji teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10 000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant priede išdėstytą metodiką ir rodiklius;

c)

1 dalies c punkto atžvilgiu, kai šios dalies b punkte nustatyta riba buvo pasiekta kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

3.   Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pasiekia visas 2 dalyje nustatytas ribas, ji nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 2 mėnesius nuo tada, kai pasiekiamos šios ribos, apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai atitinkamą 2 dalyje nurodytą informaciją. Tame pranešime pateikiama atitinkama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną iš įmonės teikiamų pagrindinės platformos paslaugų, kuri pasiekia 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Jei įmonės, kuriai anksčiau suteiktas prieigos valdytojo statusas, teikiama papildoma pagrindinė platformos paslauga pasiekia 2 dalies b ir c punktuose nustatytas ribas, tokia įmonė apie tai praneša Komisijai per 2 mėnesius nuo tada, kai yra pasiekiamos tos ribos.

Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nepateikia Komisijai pranešimo pagal šios dalies pirmą pastraipą ir per terminą, kurį Komisija nustatė prašyme pateikti informaciją pagal 21 straipsnį, nepateikia visos atitinkamos informacijos, kurios reikia Komisijai, kad atitinkamai įmonei suteiktų prieigos valdytojo statusą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija, remdamasi turima informacija, vis tiek turi teisę tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą.

Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė įvykdo prašymą pateikti informaciją pagal šios dalies antrą pastraipą arba jei informacija pateikiama pasibaigus toje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija taiko 4 dalyje nustatytą procedūrą.

4.   Nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo Komisija suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, pasiekusiai visas 2 dalyje nurodytas ribas, prieigos valdytojo statusą.

5.   Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų pagrindinės platformos paslaugos veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

Jei Komisija mano, kad pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, ji gali atmesti tuos argumentus per 4 dalyje nurodytą laikotarpį, netaikydama 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija, nepaisydama šios dalies pirmos pastraipos, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį gali pradėti 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos pagrindinės platformos paslaugos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

6.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, kuriuose būtų nurodyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, ir prireikus reguliariai tą metodiką pritaikyti, atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą.

7.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas atnaujinant metodiką ir rodiklių sąrašą, išdėstytus priede.

8.   17 straipsnyje nustatyta procedūra prieigos valdytojo statusą Komisija suteikia visoms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau yra pasiekusios ne visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į kai kuriuos arba visus toliau išvardytus aspektus, jei vertinamos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atveju jie yra aktualūs:

a)

tos įmonės dydį, įskaitant apyvartą ir rinkos kapitalizaciją, veiklą ir poziciją;

b)

verslo klientų, kurie pagrindinę platformos paslaugą naudoja tam, kad pasiektų galutinius naudotojus, skaičių ir galutinių naudotojų skaičių;

c)

tinklo efektą ir duomenų suteikiamus pranašumus, visų pirma susijusius su tos įmonės prieiga prie asmens duomenų ir ne asmens duomenų ir jų rinkimu arba analizės pajėgumais;

d)

bet kokį įmonei naudingą masto ir apimties poveikį, be kita ko, susijusį su duomenimis, ir, kai aktualu, su jos veikla už Sąjungos ribų;

e)

verslo klientų ar galutinių naudotojų susaistymą, įskaitant paslaugos teikėjo keitimo išlaidas ir elgesio šališkumą, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybė pakeisti paslaugos teikėją arba tuo pačiu metu naudotis daugiatinkliškumu;

f)

tos įmonės konglomerato organizacinę struktūrą arba vertikalią integraciją, kuriomis, pavyzdžiui, tai įmonei sudaromos sąlygos vykdyti kryžminį subsidijavimą, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių arba pasinaudoti savo pozicija, arba

g)

kitas struktūrines verslo ar paslaugų charakteristikas.

Atlikdama vertinimą pagal šią dalį Komisija atsižvelgia į numatomus pokyčius, susijusius su antroje pastraipoje išvardytais elementais, įskaitant bet kokią planuojamą koncentraciją, susijusią su kita įmone, teikiančia pagrindines platformos paslaugas arba kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba sudarančią sąlygas rinkti duomenis.

Jei įmonė, teikianti pagrindines platformos paslaugas, kurios nesiekia 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų, iš esmės nesilaiko Komisijos nustatytų tyrimo priemonių ir nepradeda jų laikytis po to, kai tos įmonės paprašoma per pagrįstą terminą pradėti jų laikytis ir pateikti pastabas, Komisija gali tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, remdamasi Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis.

9.   Kiekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.

10.   Prieigos valdytojas įvykdo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas per 6 mėnesius nuo pagrindinės platformos paslaugos išvardijimo sprendime dėl statuso suteikimo pagal šio straipsnio 9 dalį.

4 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso peržiūra

1.   Gavusi prašymą arba savo iniciatyva Komisija gali bet kada persvarstyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti sprendimą dėl statuso suteikimo, priimtą pagal 3 straipsnį, dėl vienos iš šių priežasčių:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą dėl statuso suteikimo;

b)

sprendimas dėl statuso suteikimo priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

2.   Komisija reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri, ar prieigos valdytojai vis dar atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tos peržiūros metu taip pat išnagrinėjama, ar reikia iš dalies pakeisti prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų, kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą. Prieigos valdytojo pareigų vykdymas dėl tų peržiūrų nesustabdomas.

Be to, Komisija bent kartą per metus nagrinėja, ar naujos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atitinka tuos reikalavimus.

Kai Komisija, remdamasi tokių pagal pirmą pastraipą atliktų peržiūrų išvadomis, nustato, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei suteikiant prieigos valdytojo statusą, ji priima sprendimą, kuriuo sprendimas dėl statuso suteikimo patvirtinamas, iš dalies pakeičiamas arba panaikinamas.

3.   Komisija nuolat skelbia ir atnaujina prieigos valdytojų sąrašą ir pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikdami prieigos valdytojai turi vykdyti III skyriuje nustatytas pareigas, sąrašą.

III SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANTI ARBA NESĄŽININGA PRIEIGOS VALDYTOJŲ PRAKTIKA

5 straipsnis

Prieigos valdytojo pareigos

1.   Prieigos valdytojas, teikdamas bet kurią iš savo pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, laikosi visų šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

2.   Prieigos valdytojas negali:

a)

internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslu tvarkyti galutinių naudotojų, besinaudojančių trečiųjų šalių, kurios naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, teikiamomis paslaugomis, asmens duomenis;

b)

jungti asmens duomenų, gautų teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, su asmens duomenimis, gautais teikiant prieigos valdytojo teikiamas bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas arba bet kokias kitas paslaugas, arba su asmens duomenimis, gautais naudojantis trečiųjų šalių paslaugomis;

c)

kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis, gautus teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, teikiant kitas paslaugas, kurias atskirai teikia prieigos valdytojas, įskaitant kitas pagrindines platformos paslaugas, ir atvirkščiai, ir

d)

prijungti galutinių naudotojų prie kitų prieigos valdytojo paslaugų, kad būtų galima sujungti asmens duomenis,

išskyrus atvejus, kai galutiniam naudotojui buvo suteikta konkreti galimybė pasirinkti ir jis davė sutikimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte ir 7 straipsnyje.

Jei pirmos pastraipos tikslais duotą sutikimą galutinis naudotojas atsisakė duoti arba atsiėmė, prieigos valdytojas nekartoja savo prašymo duoti sutikimą tuo pačiu tikslu daugiau nei vieną kartą per vienus metus.

Šia dalimi nedaromas poveikis prieigos valdytojo galimybei remtis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktais, kai taikytina.

3.   Prieigos valdytojas verslo klientams netrukdo siūlyti galutiniams naudotojams tuos pačius produktus ar paslaugas, pasinaudojant trečiųjų šalių teikiamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba savo pačių tiesioginio pardavimo internetu kanalu, skirtingomis kainomis ar sąlygoms nei taikomos tais atvejais, kai tokie produktai ar paslaugos siūlomi naudojantis prieigos valdytojo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.

4.   Prieigos valdytojas suteikia verslo klientams galimybę nemokamai pranešti apie pasiūlymus ir juos reklamuoti, be kita ko, skirtingomis sąlygomis, galutiniams naudotojams, kurie buvo pasiekti naudojantis jo pagrindine platformos paslauga arba kitais kanalais, ir sudaryti sutartis su tais galutiniais naudotojais, nepriklausomai nuo to, ar tokiam tikslui jie naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

5.   Prieigos valdytojas suteikia galutiniams naudotojams galimybę naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis gauti prieigą prie turinio, prenumeratų, funkcijų ar kitų elementų ir juos naudoti pasitelkiant verslo kliento taikomąją programinę įrangą, be kita ko, kai tokius elementus galutiniai naudotojai yra įsigiję iš atitinkamo verslo kliento, nesinaudodami prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

6.   Prieigos valdytojas tiesiogiai ar netiesiogiai neužkerta kelio ir neriboja galimybių verslo klientams ar galutiniams naudotojams kreiptis į bet kurią atitinkamą valdžios instituciją, įskaitant nacionalinius teismus, bet kokiu prieigos valdytojo neatitikties atitinkamai Sąjungos arba nacionalinei teisei klausimu, susijusiu su prieigos valdytojo praktika. Tai nedaro poveikio verslo klientų ir prieigos valdytojų teisei savo susitarimuose nustatyti naudojimosi teisėtais skundų nagrinėjimo mechanizmais sąlygas.

7.   Prieigos valdytojas nereikalauja, kad galutiniai naudotojai naudotų, o verslo klientai naudotų, siūlytų naudoti to prieigos valdytojo atpažinties paslaugą, saityno naršyklės sistemą ar mokėjimo paslaugą, arba technines paslaugas, reikalingas mokėjimo paslaugoms teikti, pavyzdžiui, programėlės priepirkoms skirtas mokėjimo sistemas, arba užtikrintų sąveiką su tomis paslaugomis ir sistemomis, kai verslo klientai, teikdami savo paslaugas, naudojasi to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

8.   Prieigos valdytojas nereikalauja, kad verslo klientai ar galutiniai naudotojai prenumeruotų bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas, kurios yra išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį arba kurios yra pasiekusios 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, arba registruotųsi tokioms paslaugoms gauti, kad jie galėtų naudotis bet kuriomis to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, išvardytomis pagal tą straipsnį, gauti prieigą prie jų, sukurti paskyrą arba registruotis joms gauti.

9.   Prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba reklamuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, reklamuotojui paprašius, kiekvienos reklamuotojo paskelbtos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)

to reklamuotojo sumokėtą kainą ir mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)

gavus publikuotojo sutikimą – publikuotojo gautą atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)

apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos, mokesčiai ir atlygiai.

Tuo atveju, kai publikuotojas nesutinka dalytis informacija apie gautą atlygį, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui nemokamai teikia informaciją apie to publikuotojo gaunamą vidutinį dienos atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

10.   Prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, publikuotojui paprašius, kiekvienos publikuotojo turimame plote rodomos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)

to publikuotojo gautą atlygį ir sumokėtus mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)

gavus reklamuotojo sutikimą – reklamuotojo sumokėtą kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)

apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos ir atlygiai.

Tuo atveju, kai reklamuotojas nesutinka dalytis informacija, prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui nemokamai teikia informaciją apie to reklamuotojo mokamą vidutinę dienos kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

8 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigų vykdymas

1.   Prieigos valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomos šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos, ir įrodo, kad jos vykdomos. Priemonės, kurias prieigos valdytojas įgyvendina tuose straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui užtikrinti, turi būti veiksmingos siekiant šio reglamento ir atitinkamos pareigos tikslų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis taikytinos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos 2002/58/EB, kibernetinio saugumo, vartotojų apsaugos ir produktų saugos teisės aktų, taip pat reikalavimų prieinamumo srityje.

2.   Savo iniciatyva arba prieigos valdytojo prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomos priemonės, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turi įgyvendinti, kad veiksmingai įvykdytų 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas per 6 mėnesius nuo procedūros pagal 20 straipsnį pradėjimo laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Kai procedūra pradedama savo iniciatyva, pareigų vengimo prevencijos pagal 13 straipsnį atveju tokios priemonės gali būti susijusios su 5, 6 ir 7 straipsniuose išdėstytomis pareigomis.

3.   Prieigos valdytojas gali paprašyti Komisijos pradėti procesą, kad būtų nustatyta, ar priemonės, kurias prieigos valdytojas ketina įgyvendinti arba įgyvendino siekdamas užtikrinti atitiktį 6 ir 7 straipsniams, yra veiksmingos siekiant atitinkamos pareigos tikslo, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes. Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar pradėti tokį procesą, laikydamasi vienodo požiūrio, proporcingumo ir gero administravimo principų.

Savo prašyme prieigos valdytojas pateikia argumentuotą pareiškimą, kuriame paaiškina priemones, kurias jis ketina įgyvendinti arba įgyvendino. Be to, prieigos valdytojas pateikia nekonfidencialią argumentuoto pareiškimo redakciją, kuria gali būti dalijamasi su trečiosiomis šalimis pagal 6 dalį.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

5.   Siekdama priimti sprendimą pagal 2 dalį Komisija savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui pateikia per 3 mėnesius nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ji ketina imtis arba mano, kad atitinkamas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

6.   Kad suinteresuotosioms trečiosioms šalims būtų sudarytos veiksmingos galimybės pateikti pastabas, Komisija, kai pagal 5 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui arba kuo greičiau po to, paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir priemones, kurių ji ketina imtis pati arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas prieigos valdytojas. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

7.   Komisija, pagal 2 dalį apibrėždama priemones, užtikrina, kad priemonės būtų veiksmingos siekiant šio reglamento tikslų ir atitinkamos pareigos atžvilgiu ir kad jos būtų proporcingos, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes ir atitinkamą paslaugą.

8.   Pareigų pagal 6 straipsnio 11 ir 12 dalis nustatymo tikslais Komisija taip pat įvertina, ar planuojamomis ar įgyvendintomis priemonėmis užtikrinama, kad verslo klientų teisių ir pareigų pusiausvyra būtų visiškai atkurta ir kad tomis priemonėmis prieigos valdytojui nebūtų suteikiamas pranašumas, kuris būtų neproporcingas verslo klientams teikiamai prieigos valdytojo paslaugai.

9.   Kalbant apie 2 dalyje nurodytą procedūrą, Komisija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, gali pradėti ją iš naujo, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą, arba

b)

sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija, arba

c)

sprendime nurodytos priemonės yra neveiksmingos.

16 straipsnis

Rinkos tyrimo pradėjimas

1.   Kai Komisija ketina atlikti rinkos tyrimą, kad galėtų priimti sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, ji priima sprendimą pradėti rinkos tyrimą.

2.   Nepaisant 1 dalies, prieš pradėdama rinkos tyrimą pagal tą dalį Komisija gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais pagal šį reglamentą.

3.   1 dalyje nurodytame sprendime nurodoma:

a)

rinkos tyrimo pradžios data;

b)

klausimo, su kuriuo susijęs rinkos tyrimas, aprašymas;

c)

rinkos tyrimo tikslas.

4.   Komisija gali atnaujinti savo užbaigtą rinkos tyrimą, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, arba

b)

pagal 17, 18 arba 19 straipsnį priimtas sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

5.   Komisija gali prašyti vienos ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų padėti jai atlikti rinkos tyrimą.

21 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali paprastu prašymu arba sprendimu įpareigoti įmones ir įmonių asociacijas pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti prieigos prie įmonių bet kurių duomenų bei algoritmų ir informacijos apie bandymus, taip pat prašyti pateikti jų paaiškinimus.

2.   Paprastame prašyme pateikti informaciją, siunčiamame įmonei arba įmonių asociacijai, Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokia informacija reikalinga, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta, taip pat nustato 30 straipsnyje numatytas baudas, taikytinas už neišsamios, neteisingos ar klaidinančios informacijos arba paaiškinimų pateikimą.

3.   Jei Komisija sprendimu reikalauja, kad įmonės ir įmonių asociacijos pateiktų informaciją, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikalaujama, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Jei Komisija reikalauja, kad įmonės suteiktų prieigą prie bet kurių duomenų, algoritmų ir informacijos apie bandymus, ji nurodo prašymo tikslą ir nustato laikotarpį, per kurį ši prieiga turi būti suteikta. Ji taip pat nurodo 30 straipsnyje numatytas baudas ir nurodo arba skiria 31 straipsnyje numatytas periodines baudas. Be to, ji nurodo, kad galima pasinaudoti teise prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

4.   Prašomą informaciją atitinkamos įmonės arba įmonių asociacijos vardu teikia įmonės, įmonių asociacijos arba jų atstovai. Tinkamai įgalioti teisininkai gali pateikti informaciją savo klientų vardu. Pastariesiems tenka visa atsakomybė, jei pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti.

5.   Komisijos prašymu valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai teikia visą turimą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai paskirtoms pareigoms vykdyti.

23 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1.   Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali atlikti visus būtinus įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus.

2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi įgaliojimus:

a)

patekti į visas įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)

patikrinti buhalterines knygas ir kitus su verslu susijusius įrašus, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)

paimti arba gauti bet kokio pavidalo tokių knygų ar įrašų nuorašus arba išrašus iš jų;

d)

reikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų, taip pat bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų arba dokumentuotų pateiktus paaiškinimus;

e)

užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas ar įrašus patikrinimo laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;

f)

prašyti bet kurio įmonės arba įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoti atsakymus.

3.   Norėdama atlikti patikrinimus, Komisija gali paprašyti, kad jai padėtų Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat kad jai padėtų valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   Patikrinimų metu Komisija, jos paskirti auditoriai arba ekspertai ir valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali pareikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų. Komisija ir jos paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali užduoti klausimus bet kuriam atstovui arba darbuotojui.

5.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais pateikę raštišką leidimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas bei tikslas ir 30 straipsnyje numatytos baudos, taikytinos tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su veikla susiję įrašai arba jei atsakymai į klausimus, užduotus, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, yra neteisingi arba klaidinantys. Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis turi būti atliekamas, nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

6.   Įmonės arba įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus atlikti Komisijos sprendimu. Tame sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis bus pradėtas, ir nurodomos atitinkamai 30 ir 31 straipsniuose numatytos baudos ir periodinės baudos bei teisė prašyti, kad tą sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

7.   Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pareigūnai ir jos įgalioti arba paskirti asmenys tos institucijos arba Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims. Šiuo tikslu jiems suteikiami šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti įgaliojimai.

8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad įmonė arba įmonių asociacija priešinasi patikrinimui, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą pagalbą, kai tikslinga, paprašiusi policijos arba lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9.   Jeigu, laikantis nacionalinių taisyklių, šio straipsnio 8 dalyje numatytai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, Komisija arba valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tų institucijų įgalioti pareigūnai kreipiasi dėl tokio leidimo. Tokio leidimo taip pat gali būti prašoma siekiant apsidrausti.

10.   Jei kreipiamasi dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodyto leidimo, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Kontroliuodama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali tiesiogiai arba per valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, prašyti Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir atitinkamos įmonės dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija negali kvestionuoti patikrinimo būtinumo arba reikalauti, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą turi teisę peržiūrėti tik Teisingumo Teismas.

25 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Jeigu vykdant procedūras pagal 18 straipsnį atitinkamas prieigos valdytojas siūlosi prisiimti su atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis susijusių įsipareigojimų, kad užtikrintų 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad tie įsipareigojimai yra privalomi tam prieigos valdytojui, ir pareiškiama, kad nebėra pagrindo imtis veiksmų. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, gali priimti sprendimą atnaujinti atitinkamą procedūrą, jeigu:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą;

b)

atitinkamas prieigos valdytojas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų;

c)

sprendimas buvo pagrįstas šalių pateikta neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija;

d)

įsipareigojimai yra neveiksmingi.

3.   Jeigu Komisija mano, kad atitinkamo prieigos valdytojo pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais negali būti užtikrintas veiksmingas 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymas, ji paaiškina motyvus, kodėl sprendimu, kuriuo užbaigiama atitinkama procedūra, nenustatė, kad šie įsipareigojimai būtų privalomi.

27 straipsnis

Trečiųjų šalių teikiama informacija

1.   Bet kuri trečioji šalis, įskaitant pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, verslo klientus, konkurentus arba galutinius naudotojus, taip pat jų atstovai gali informuoti valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tiesiogiai Komisiją apie bet kokią prieigos valdytojų praktiką ar elgesį, patenkančius į šio reglamento taikymo sritį.

2.   Valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ir Komisija turi visišką diskreciją spręsdamos dėl tinkamų priemonių ir neprivalo imtis tolesnių veiksmų dėl gautos informacijos.

3.   Jeigu valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, remdamasi pagal šio straipsnio 1 dalį gauta informacija nustato, kad gali kilti šio reglamento nesilaikymo problema, ji perduoda tą informaciją Komisijai.

34 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla

1.   Komisija, prieš priimdama sprendimą pagal 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 17, 18, 24, 25, 29 ir 30 straipsnius bei 31 straipsnio 2 dalį, suteikia atitinkamam prieigos valdytojui, įmonei ar įmonių asociacijai galimybę būti išklausytiems dėl:

a)

Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, ir

b)

priemonių, kurių Komisija gali ketinti imtis, atsižvelgdama į preliminarias išvadas pagal šios dalies a punktą.

2.   Atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos gali pateikti pastabų Komisijai dėl Komisijos preliminarių išvadų per terminą, kurį Komisija nustato savo preliminariose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

3.   Komisija grindžia savo sprendimus tik tomis preliminariomis išvadomis, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, dėl kurių atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos galėjo pateikti pastabų.

4.   Visų procesų metu turi būti visapusiškai gerbiamos atitinkamo prieigos valdytojo, įmonės ar įmonių asociacijos teisės į gynybą. Atitinkamas prieigos valdytojas, įmonė ar įmonių asociacija turi teisę susipažinti su Komisijos byla laikantis informacijos atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo komercines paslaptis. Šalių nesutarimo atveju Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių kompetentingų institucijų vidaus dokumentams. Teisė susipažinti visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio korespondencijai. Jokios šios dalies nuostatos nekliudo Komisijai atskleisti informaciją, būtiną pažeidimui įrodyti, ir ją naudoti.

36 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.   Pagal šį reglamentą surinkta informacija naudojama šio reglamento tikslais.

2.   Pagal 14 straipsnį surinkta informacija naudojama šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 139/2004 ir nacionalinių susijungimų taisyklių tikslais.

3.   Pagal 15 straipsnį surinkta informacija naudojama šio reglamento ir Reglamento (ES) 2016/679 tikslais.

4.   Nedarant poveikio keitimuisi informacija, pateikta naudojimo pagal 38, 39, 41 ir 43 straipsnius tikslais, ir jos naudojimui, Komisija, valstybių narių kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai bei kiti asmenys, kurių darbą prižiūri tos institucijos, ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirtus auditorius ir ekspertus, neatskleidžia informacijos, kurią jie gavo arba kuria pasikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai dėl jos pobūdžio taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su konkurencijos taisyklių vykdymą užtikrinančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis

1.   Komisija ir valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, bendradarbiauja tarpusavyje ir per Europos konkurencijos tinklą (EKT) informuoja vienos kitas apie savo atitinkamus vykdymo užtikrinimo veiksmus. Jos turi įgaliojimus teikti vienos kitoms visą informaciją, susijusią su faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, įskaitant konfidencialią informaciją. Jei kompetentinga institucija nėra EKT narė, Komisija imasi būtinų priemonių dėl tokių institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie atvejus, susijusius su šio reglamento ir jo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų atvejų vykdymo užtikrinimu. Komisija tokias priemones gali nustatyti įgyvendinimo akte, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalies l punkte.

2.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina pradėti tyrimą dėl prieigos valdytojų, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę arba iškart pradėjusi ją taikyti ji apie tą priemonę raštu informuoja Komisiją. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

3.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina nustatyti pareigas prieigos valdytojams, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, ji ne vėliau kaip likus 30 dienų iki tos priemonės patvirtinimo perduoda jos projektą Komisijai ir nurodo tos priemonės taikymo priežastis. Jei patvirtinamos laikinosios priemonės, valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, kuo greičiau ir bent iškart po tokių priemonių patvirtinimo perduoda Komisijai numatomų priemonių projektus. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   2 ir 3 dalyse numatyti informavimo mechanizmai netaikomi sprendimams, numatytiems pagal nacionalines susijungimų taisykles.

5.   informacija, kuria keičiamasi pagal šio straipsnio 1–3 dalis, keičiamasi ir ji naudojama tik šio reglamento ir 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymo užtikrinimo koordinavimo tikslais.

6.   Komisija gali prašyti valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, užtikrinančių 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, padėti atlikti bet kurį iš jos rinkos tyrimų pagal šį reglamentą.

7.   Jei valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pagal nacionalinę teisę yra kompetentinga ir turi įgaliojimus atlikti tyrimus, ji gali savo iniciatyva atlikti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsnių galimo nesilaikymo jos teritorijoje atvejo tyrimą. Prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę, ta institucija apie tai raštu informuoja Komisiją.

Komisijai pradėjus procedūrą pagal 20 straipsnį, valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, nebegali atlikti tokio tyrimo arba jį užbaigia, jei jis jau yra pradėtas. Tos institucijos praneša Komisijai apie tokio tyrimo išvadas, kad padėtų Komisijai atlikti jos, kaip vienintelės institucijos, turinčios įgaliojimus užtikrinti šio reglamento vykdymą, vaidmenį.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22)  OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

A.   Bendroji informacija

1.

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

3.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B.   Aktyvūs galutiniai naudotojai

1.

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

a)

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

b)

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C.   Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D.   Informacijos teikimas

1.

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

a)

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

b)

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)

įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

a)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

b)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

c)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E.   Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos

Aktyvūs galutiniai naudotojai

Aktyvūs verslo klientai

Internetinės tarpininkavimo paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Interneto paieškos sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.

Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.

Internetinės socialinių tinklų paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.

Operacinės sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.

Virtualieji asistentai

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.

Saityno naršyklės

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.

Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.

Debesijos kompiuterijos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.

Internetinės reklamos paslaugos

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.



whereas









keyboard_arrow_down