Diritto d'autore 2019/0790 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2019/0790 LT cercato: 'spaudos' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl

index spaudos:

2 2 straipsnis Terminų apibrėžtys

14 15 straipsnis Su naudojimo internete būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga

whereas spaudos:

definitions:

cloud tag:

and the number of total unique words without stopwords is: 362

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. mokslinių tyrimų organizacija– universitetas, įskaitant jo bibliotekas, mokslinių tyrimų institutas ar bet kuris kitas subjektas, kurio svarbiausias tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, kuri apima ir mokslinius tyrimus:

a)	nesiekiant pelno arba visą pelną reinvestuojant į savo mokslinius tyrimus arba

b)	vykdant valstybės narės pripažintus su viešuoju interesu susijusius uždavinius

taip, kad įmonė, turinti esminės įtakos tokiai organizacijai, neturėtų pirmenybės susipažinti su tokių mokslinių tyrimų rezultatais;

2. tekstų ir duomenų gavyba– bet koks automatizuotas analitinis metodas, kuriuo siekiama analizuoti skaitmeninės formos tekstą ir duomenis, kad būtų gauta informacijos, kuri apimtų modelius, tendencijas ir koreliacijas, bet ne tik;

3. kultūros paveldo įstaiga– viešoji biblioteka, muziejus, archyvas ar filmų arba garso įrašų paveldo įstaiga;

4. spaudos publikacija– daugiausia iš žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių sudarytas rinkinys, bet kurį taip pat gali sudaryti kiti kūriniai ar kiti objektai ir:

a)	kuris sudaro atskirą vienetą bendrą pavadinimą turinčiame periodiniame ar reguliariai atnaujinamame leidinyje, tokiame kaip laikraštis arba bendro pobūdžio ar specializuotas žurnalas;

b)	kurio paskirtis yra plačiajai visuomenei suteikti su naujienomis ar kitomis temomis susijusios informacijos ir

c)	kuris išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjui prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant.

Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiami periodiniai leidiniai, pavyzdžiui, mokslo žurnalai, šioje direktyvoje nelaikomi spaudos publikacijomis;

5. informacinės visuomenės paslauga– paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

6. turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjas– informacinės visuomenės paslaugos teikėjas, kurio pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra saugoti didelį kiekį autorių teisių saugomų kūrinių ar kitų saugomų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai ir kuriuos jis tvarko ir reklamuoja pelno tikslais, ir suteikti prieigą prie jų visuomenei.

Šioje direktyvoje tokių paslaugų, kaip ne pelno internetinės enciklopedijos, ne pelno švietimo ir mokslinių duomenų saugyklos, atvirojo kodo programinės įrangos kūrimo ir dalijimosi platformos, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/1972, elektroninės prekyvietės ir verslo įmonių viena kitoms teikiamos debesijos paslaugos ir debesijos paslaugos, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė įkelti savo turinį savoms reikmėms, teikėjai nėra turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIEMONĖS, KURIOMIS IŠIMTYS IR APRIBOJIMAI PRITAIKOMI PRIE SKAITMENINĖS IR TARPVALSTYBINĖS APLINKOS

15 straipsnis

Su naudojimo internete būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga

1. Valstybės narės spaudos publikacijų leidėjams, įsisteigusiems valstybėje narėje, suteikia Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi nustatytas teises dėl informacinės visuomenės paslaugų teikėjų internete naudojamų jų spaudos publikacijų.

Pirmoje pastraipoje numatytos teisės netaikomos atskiriems naudotojams naudojant spaudos publikacijas teisėtais privačiais ar nekomerciniais tikslais.

Pagal pirmą pastraipą suteikta apsauga netaikoma hipersaitų įterpimo veiksmams.

Pirmoje pastraipoje numatytos teisės netaikomos, kai naudojami tik paskiri žodžiai iš spaudos publikacijos arba labai trumpos jos ištraukos.

2. 1 dalyje numatytos teisės nekeičia Sąjungos teisėje nustatytų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, susijusių su kūriniais ir kitais objektais, įtrauktais į spaudos publikaciją, ir joms nedaro jokio poveikio. 1 dalyje numatytomis teisėmis neturi būti remiamasi prieš tuos autorius ir kitų teisių turėtojus ir visų pirma jos neatima iš jų teisės naudoti savo kūrinius ir kitus objektus nepriklausomai nuo spaudos publikacijos, į kurią jie yra įtraukti.

Kai kūrinys ar kitas objektas įtraukiamas į spaudos publikaciją remiantis neišimtine licencija, 1 dalyje numatytomis teisėmis neturi būti remiamasi siekiant uždrausti, kad kūriniu ar kitu objektu naudotųsi kiti įgaliotieji naudotojai. 1 dalyje numatytomis teisėmis neturi būti remiamasi siekiant uždrausti naudotis kūriniais ar kitais objektais, kai apsaugos terminas jau pasibaigė.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių atžvilgiu mutatis mutandis taikomi Direktyvos 2001/29/EB 5–8 straipsniai, Direktyva 2012/28/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 (19).

4. 1 dalyje numatytos teisės nustoja galioti praėjus dvejiems metams po to, kai spaudos publikacija yra paskelbiama. Tas terminas skaičiuojamas nuo metų, einančių po dienos, kai spaudos publikacija yra paskelbiama, sausio 1 d.

1 dalies netaikoma spaudos publikacijoms, pirmą kartą paskelbtoms iki 2019 m. birželio 6 d.

5. Valstybės narės numato, kad į spaudos publikacijas įtrauktų kūrinių autoriai gautų tinkamą dalį pajamų, kurias spaudos publikacijų leidėjai gauna už tai, kad spaudos publikacijas naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.

whereas

(54) siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir piliečių galimybę susipažinti su informacija, būtina laisva pliuralistinė spauda.
Ji iš esmės prisideda prie viešų diskusijų ir sklandaus demokratinės visuomenės veikimo. Plačiai naudojantis spaudos leidiniais internete atsirado naujų internetinių paslaugų, pavyzdžiui, sklaidos kanalų skaitytuvių arba žiniasklaidos stebėsenos paslaugų, kurių atveju pakartotinis spaudos publikacijų naudojimas sudaro svarbią jų verslo modelių ir pajamų šaltinio dalį.
spaudos publikacijų leidėjams kyla problemų suteikti savo publikacijų naudojimo internete licencijas tų paslaugų teikėjams, todėl jiems sunkiau susigrąžinti savo investicijas. Kol spaudos publikacijų leidėjai nėra pripažinti teisių turėtojais, teikti licencijas ir užtikrinti teisių į spaudos publikacijas, kurias internetu naudotų informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, vykdymą skaitmeninėje aplinkoje dažnai sudėtinga ir neveiksminga;

- = -

(55) reikia pripažinti leidėjų organizacinį ir finansinį įnašą į spaudos publikacijų gamybą ir toliau jį skatinti siekiant užtikrinti spaudos pramonės tvarumą ir taip užtikrinti, kad būtų galima gauti patikimą informaciją.
Todėl Sąjungos lygmeniu būtina numatyti suderintą internete informacinės visuomenės paslaugų teikėjų naudojamų spaudos publikacijų teisinę apsaugą ir nekeisti galiojančių Sąjungos teisės aktuose nustatytų autorių teisių taisyklių, taikomų atskiriems naudotojams asmeniniais ar nekomerciniais tikslais naudojant spaudos publikacijas, įskaitant atvejus, kai tokie naudotojai dalijasi spaudos leidiniais internete.
Tokią apsaugą reikėtų efektyviai užtikrinti Sąjungos teisėje nustatant skaitmeninio naudojimo būdų teises, susijusias su autorių teisėmis atgaminti ir padaryti viešai prieinamas valstybėse narėse įsisteigusių leidėjų spaudos publikacijas, kurias internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (13). Šia direktyva numatyta spaudos publikacijų teisinė apsauga turėtų būti užtikrinama leidėjams, įsisteigusiems valstybėje narėje ir turintiems savo registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą Sąjungos teritorijoje.

- = -

(56) šios direktyvos tikslais būtina taip apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik bet kurioje laikmenoje, įskaitant popierių, vykdant ekonominę veiklą, kuri laikoma paslaugų teikimu pagal Sąjungos teisę, paskelbtas žurnalistų publikacijas. Tai būtų, pavyzdžiui, bendro pobūdžio ar specializuotų dienraščių, savaitraščių ar mėnraščių, įskaitant prenumeruojamus žurnalus, ir žinių svetainių publikacijos. spaudos publikacijas daugiausia sudaro literatūros kūriniai, tačiau vis dažniau jos apima ir kitų tipų kūrinius bei kitus objektus, visų pirma nuotraukas ir vaizdo įrašus. Moksliniais ar akademiniais tikslais skelbiamoms periodinėms publikacijoms, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose, neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą spaudos publikacijoms suteikta apsauga.
Ta apsauga taip pat neturėtų būti taikoma interneto svetainėms, pavyzdžiui, tinklaraščiams, kuriuose teikiama informacija, susijusi su veikla, kuri nevykdoma paslaugų teikėjo, pavyzdžiui, naujienų leidėjo, iniciatyva ir redakcine atsakomybe ar jam kontroliuojant;

- = -

(57) pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB numatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su naudojimo internete būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
spaudos publikacijų leidėjams suteiktos teisės taip pat netaikomos hipersaitų įterpimo veiksmams. Jos taip pat neturėtų būti taikomos vien spaudos publikacijose paskelbtiems faktams. Pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktoms teisėms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB numatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte numatytą išimtį dėl citavimų kritikos ar apžvalgos tikslais atveju;

- = -

(58) informacinės visuomenės paslaugų teikėjams spaudos publikacijų naudojimas gali būti susijęs su naudojimusi ištisais leidiniais ar straipsniais, taip pat su spaudos publikacijų dalimis. Toks spaudos publikacijų naudojimas taip pat tapo ekonomiškai svarbus. Kartu tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai naudoja atskirus žodžius arba labai trumpas spaudos publikacijų ištraukas, nebūtinai daro neigiamą poveikį spaudos publikacijų leidėjų investicijoms į turinio gamybą.
Todėl tikslinga numatyti, kad pavienių žodžių ar labai trumpų spaudos publikacijų ištraukų naudojimas neturėtų patekti į šioje direktyvoje numatytų teisių taikymo sritį.
Atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai masiškai sujungia ir naudoja spaudos publikacijas, svarbu, kad teisių netaikymas labai trumpoms ištraukoms būtų aiškinamas taip, kad nebūtų daromas poveikis šioje direktyvoje numatytų teisių veiksmingumui;

- = -

(59) pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteikta apsauga neturėtų paveikti į jas integruotų kūrinių ir kitų objektų autorių ir kitų teisių turėtojų teisių, be kita ko, kiek tai susiję su mastu, kokiu autoriai ir kiti teisių turėtojai gali naudotis savo kūriniais ir kitais objektais nepriklausomai nuo spaudos publikacijų, į kurias jie integruoti.
Todėl spaudos publikacijų leidėjams neturėtų būti galima naudotis jiems šia direktyva suteikta apsauga autorių ir kitų teisių turėtojų nenaudai arba leidimą naudoti tuos pačius kūrinius ar kitus objektus turinčių naudotojų nenaudai.
Tai neturėtų daryti poveikio sutartinėms nuostatoms, dėl kurių susitarė spaudos publikacijų leidėjai, kaip viena šalis, ir autorių bei kiti teisių turėtojai, kaip kita šalis. Autoriai, kurių kūriniai įtraukti į spaudos publikaciją, turėtų turėti teisę į deramą dalį pajamų, kurias spaudos leidėjai gauna už savo spaudos publikacijų, kurias naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, naudojimą.
Tai neturėtų daryti poveikio nacionaliniams įstatymams dėl nuosavybės ar teisių įgyvendinimo pagal darbo sutartis, su sąlyga, kad tie įstatymai atitinka Sąjungos teisę;

- = -

(60) leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų ar mokslinių publikacijų ir muzikos kūrinių leidėjus, veikla dažnai grindžiama tuo, kad autorių teisės perleidžiamos pagal sutartinius susitarimus arba teisės aktų nuostatas. Tomis aplinkybėmis leidėjai investuoja tam, kad būtų naudojamasi jų publikacijose esančiais kūriniais, ir kai kuriais atvejais gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu, įskaitant esamas valstybių narių nacionalines reprografijos sistemas, arba taikant viešosios panaudos sistemas. Keliose valstybėse narėse kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos tos išimtys ar apribojimai, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į tokią padėtį ir pagerinti visų susijusių šalių teisinį tikrumą, pagal šią direktyvą valstybėms narėms, kurios taiko esamas kompensacijų padalijimo autoriams ir leidėjams schemas, leidžiama jas toliau taikyti.
Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurios tokius kompensacijų padalijimo mechanizmus taikė iki 2015 m.
lapkričio 12 d., nors kitose valstybėse narėse kompensacija nėra padalijama, o skiriama vien autoriams pagal nacionalinę kultūros politiką.
Nors ši direktyva turėtų būti nediskriminuojant taikoma visoms valstybėms narėms, ji turėtų gerbti šios srities tradicijas ir neįpareigoti valstybių narių, kurios šiuo metu neturi tokio kompensacijų padalijimo schemų, jas įdiegti.
Ji neturėtų daryti poveikio esamoms ar būsimoms valstybių narių priemonėms, susijusioms su atlygiu viešosios panaudos srityje.

- = -

keyboard_tab Diritto d'autore 2019/0790 LT

Diritto d'autore 2019/0790 LT