(1) Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga turi padėti užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą priemonėmis, kurios priimamos pagal SESV 114 straipsnį.
Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 38 straipsnyje nustatyta, kad sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;
- = -
(2) vartotojų apsaugos teisė turėtų būti veiksmingai taikoma visoje Sąjungoje.
Nepaisant to, 2016 ir 2017 m.
pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) Komisijai atlikus išsamią vartotojų ir rinkodaros teisės tinkamumo patikrą buvo padaryta išvada, kad sąjungos vartotojų apsaugos teisės veiksmingumui kenkia per menkas tiek prekiautojų, tiek vartotojų informuotumas, ir kad esamomis teisių gynimo priemonėmis galėtų būti naudojamasi dažniau;
- = -
(3) Sąjunga jau ėmėsi tam tikrų priemonių vartotojų, prekiautojų ir teisės specialistų informuotumui apie vartotojų teises didinti bei vartotojų teisių užtikrinimui ir vartotojų teisių gynimui gerinti.
Tačiau nacionalinėje teisėje dar esama spragų, susijusių su tikrai veiksmingomis ir proporcingomis sankcijomis, skirtomis atgrasyti nuo sąjungos vidaus pažeidimų ir už juos nubausti, su tuo, kad vartotojams, nukentėjusiems dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB (3) perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimų, nenumatyta pakankamai individualių teisių gynimo priemonių, ir su tuo, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/22/EB (4) nustatyta uždraudimo procedūra turi trūkumų.
Uždraudimo procedūra turėtų būti peržiūrėta atskira priemone, kuria iš dalies keičiama ir pakeičiama Direktyva 2009/22/EB;
- = -
(4) į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/6/EB (5), 2005/29/EB ir 2011/83/ES (6) įtraukti reikalavimai valstybėms narėms numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, pažeidimus.
Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 (7) 21 straipsnį valstybės narės turi veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant sankcijų skyrimą, kad plačiai paplitę pažeidimai ar sąjungos mastu plačiai paplitę pažeidimai būtų nutraukti arba uždrausti;
- = -
(5) galiojančios nacionalinės taisyklės dėl sankcijų Sąjungoje gerokai skiriasi.
Visų pirma ne visos valstybės narės užtikrina, kad už plačiai paplitusius pažeidimus ar sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus atsakingiems prekiautojams galėtų būti skiriamos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos baudos.
Todėl turėtų būti patobulintos galiojančios direktyvų 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES taisyklės dėl sankcijų, o kartu Tarybos direktyvoje 93/13/EEB (8) turėtų būti nustatytos naujos taisyklės dėl sankcijų;
- = -
(7) siekiant sudaryti sąlygas nuosekliau taikyti sankcijas, visų pirma už sąjungos vidaus pažeidimus, plačiai paplitusius pažeidimus ir sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/2394, reikėtų direktyvose 93/13/EEB, 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES nustatyti bendrus neišsamius ir orientacinius sankcijų taikymo kriterijus. Šie kriterijai turėtų apimti, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę, taip pat bet kokį prekiautojo žalos atlyginimą vartotojams už jiems padarytą žalą.
Pakartotinis to paties pažeidimo vykdytojo pažeidimas rodo polinkį daryti tokius pažeidimus, todėl tai yra reikšmingas veiksmų sunkumo, taigi ir būtinybės padidinti sankcijos lygį, kad būtų pasiektas veiksmingas atgrasomasis poveikis, požymis.
Jei yra atitinkamų duomenų, turėtų būti atsižvelgta į dėl pažeidimo gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius.
Taip pat gali būti atsižvelgiama į kitas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, taikytinas konkrečiam atvejui;
- = -
(9) kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsnyje, su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos turi imtis visų būtinų vykdymo užtikrinimo priemonių verslininko, atsakingo už plačiai paplitusį pažeidimą ar sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, atžvilgiu jų jurisdikcijos ribose, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas arba uždraustas.
Prireikus jos prekiautojui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą ar sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, taiko sankcijas, kaip antai vienkartines arba periodines baudas.
Vykdymo užtikrinimo priemonės turi būti įgyvendinamos veiksmingai, efektyviai ir koordinuotai, siekiant nutraukti arba uždrausti plačiai paplitusį pažeidimą ar sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą.
Su koordinuotais veiksmais susijusios kompetentingos institucijos turi siekti imtis vykdymo užtikrinimo priemonių vienu metu valstybėse narėse, susijusiose su tuo pažeidimu;
- = -
(10) siekiant užtikrinti, kad už plačiai paplitusius pažeidimus ir už sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, kuriems taikomas koordinuotos tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, valstybių narių institucijos galėtų skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, baudos turėtų būti nustatytos kaip sankcijų už tokius pažeidimus elementas.
Kad būtų užtikrintas baudų atgrasomasis poveikis, valstybės narės už tokius pažeidimus nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti maksimalią baudą, kuri sudarytų bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje arba atitinkamose valstybėse narėse.
Tam tikrais atvejais prekiautojas taip pat gali būti bendrovių grupė;
- = -
(11) kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/2394 9 ir 10 straipsniuose, skiriant sankcijas turėtų būti deramai atsižvelgiama, kai taikoma, į aptariamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę.
Sankcijos turėtų būti skiriamos proporcingai ir laikantis sąjungos ir nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas procedūrines apsaugos priemones ir Chartijos principus.
Galiausiai skiriamos sankcijos turėtų atitikti vartotojų interesų apsaugos sąjungos teisės aktų pažeidimo pobūdį ir bendrą faktinę ar potencialią juo sukeliamą žalą. Įgaliojimais skirti sankcijas turi naudotis tiesiogiai pačios kompetentingos institucijos arba jais naudojamasi prireikus kreipiantis į kitas kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas, arba naudojamasi, jei taikoma, duodant nurodymus paskirtosioms įstaigoms, arba jais naudojamasi kreipiantis į kompetentingus priimti reikalingą sprendimą teismus, be kita ko, prireikus – kai prašymas priimti reikalingą sprendimą nepatenkinamas – pateikiant apeliacinį skundą;
- = -
(12) kai, atlikus koordinuotus veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, viena kompetentinga institucija to reglamento prasme skiria baudą prekiautojui, atsakingam už plačiai paplitusį pažeidimą arba sąjungos mastu plačiai paplitusį pažeidimą, jai turėtų būti suteikta teisė skirti bent 4 % prekiautojo metinės apyvartos visose valstybėse narėse, susijusiose su koordinuotais vykdymo užtikrinimo veiksmais, baudą;
- = -
(13) valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama nacionalinėje teisėje ir toliau palikti galioti arba nustatyti didesnes maksimalias apyvarta pagrįstas baudas už plačiai paplitusius vartotojų teisės pažeidimus ir sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus.
Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė tokias baudas grįsti prekiautojo pasauline apyvarta arba išplėsti baudų skyrimo taisyklių taikymo sritį, įtraukiant ir kitus pažeidimus, kuriems netaikomos šios direktyvos nuostatos, susijusios su Reglamento (ES) 2017/2394 21 straipsniu.
Reikalavimas nustatyti ne mažesnę kaip 4 % prekiautojo metinės apyvartos lygio baudą neturėtų būti taikomas jokioms papildomoms valstybių narių taisyklėms dėl periodinių baudų, kaip antai kasdien mokamų baudų, už sprendimo, nutarties, laikinosios priemonės, prekiautojo įsipareigojimo arba kitos priemonės pažeidimui nutraukti nevykdymą;
- = -
(17) atlikus vartotojų ir rinkodaros teisės srities direktyvų tinkamumo patikrą ir kartu Direktyvos 2011/83/ES vertinimą taip pat buvo nustatyta keletas sričių, kuriose esamos sąjungos vartotojų apsaugos taisyklės turėtų būti modernizuotos.
Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninės priemonės nuolat tobulinamos, būtina patikslinti sąjungos vartotojų apsaugos teisę;
- = -
(27) elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų informuoti vartotojus, ar prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis yra prekiautojas ar ne prekiautojas, remiantis jiems pateikta tos trečiosios šalies deklaracija.
Kai prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlanti trečioji šalis deklaruoja, kad jos statusas – ne prekiautojas, elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų pateikti trumpą pareiškimą, kad sudarytai sutarčiai netaikomos vartotojų teisės, išplaukiančios iš sąjungos vartotojų apsaugos teisės.
Be to, vartotojai turėtų būti informuojami apie tai, kaip prekes, paslaugas arba skaitmeninį turinį siūlančios trečiosios šalys ir elektroninių prekyviečių teikėjai yra pasidaliję su sutartimi susijusius įsipareigojimus.
Informacija turėtų būti pateikiama aiškiai ir suprantamai, o ne vien standartinėse sąlygose arba panašiuose sutartiniuose dokumentuose.
Elektroninių prekyviečių teikėjams taikomi informavimo reikalavimai turėtų būti proporcingi.
Tie reikalavimai turi užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugos ir elektroninių prekyviečių teikėjų konkurencingumo pusiausvyrą.
Neturėtų būti reikalaujama, kad elektroninių prekyviečių teikėjai išvardytų konkrečias vartotojų teises, kai vartotojai informuojami apie jų netaikymą.
Tai nedaro poveikio Direktyvoje 2011/83/ES, ir ypač jos 6 straipsnio 1 dalyje, nustatytiems vartotojų informavimo reikalavimams.
Informacija apie atsakomybę už vartotojų teisių užtikrinimą, kurią reikia pateikti, priklauso nuo elektroninių prekyviečių teikėjų ir atitinkamų trečiųjų šalių, prekiautojų, sutartinių susitarimų.
Elektroninės prekyvietės teikėjas galėtų nurodyti, kad už vartotojų teisių užtikrinimą atsako tik trečioji šalis, prekybininkas, arba apibūdinti savo konkrečius įsipareigojimus, kai tas teikėjas prisiima atsakomybę už tam tikrus sutarties aspektus, pavyzdžiui, pristatymą arba naudojimąsi teise atsisakyti sutarties;
- = -
(51) Chartijos 16 straipsniu garantuojama laisvė užsiimti verslu pagal sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką.
Tačiau prekyba prekėmis valstybėse narėse kaip tapačiomis, kai iš tikrųjų jų sudėtis ar savybės gerokai skiriasi, vartotojus gali klaidinti ir paskatinti priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jie kitomis aplinkybėms nebūtų priėmę;
- = -
(52) todėl tokia veikla gali būti laikoma prieštaraujančia Direktyvai 2005/29/EB, remiantis svarbių elementų vertinimu kiekvienu konkrečiu atveju.
Kad valstybių narių vartotojų institucijoms ir už maisto produktus atsakingoms institucijoms būtų lengviau taikyti galiojančius sąjungos teisės aktus, 2017 m.
rugsėjo 29 d.
Komisijos pranešime „ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymas sprendžiant dvejopos maisto kokybės klausimus.
Maisto produktai“ buvo pateiktos galiojančių sąjungos taisyklių taikymo dvejopos maisto produktų kokybės atvejais gairės. Šiomis aplinkybėmis Komisijos Jungtinis tyrimų centras 2018 m.
balandžio 25 d.
pateikė „Maisto produktų atrankos ir bandymo sistemą, siekiant įvertinti su kokybe susijusias savybes: ES suderinta bandymų metodika“;
- = -
(53) tačiau, kaip rodo vykdymo užtikrinimo patirtis, nesant tikslios nuostatos vartotojams, prekiautojams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms gali būti neaišku, kokia komercinė praktika galėtų prieštarauti Direktyvai 2005/29/EB.
Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tiek prekiautojams, tiek vykdymo užtikrinimo institucijoms, ta direktyva turėtų būti iš dalies pakeista aiškiai reglamentuojant prekybą preke kaip tapačia kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, kai tos prekės sudėtis ar savybės gerokai skiriasi.
Kompetentingos institucijos tokią veiklą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų vertinti ir nagrinėti pagal Direktyvą 2005/29/EB, iš dalies pakeistą šia direktyva.
Atlikdama vertinimą kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tai, ar vartotojai gali lengvai atpažinti tokį diferencijavimą, į prekiautojo teisę to paties firminio ženklo prekes pritaikyti skirtingoms geografinėms rinkoms dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių, kaip antai nacionalinės teisės, vietinės ar sezoninės žaliavų pasiūlos ar savanoriškų strategijų, siekiant didinti galimybes maitintis sveikai ir maistingai, taip pat į prekiautojo teisę skirtingose geografinėse rinkose to paties firminio ženklo prekes siūlyti skirtingo svorio ar tūrio pakuotėse.
Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į informacijos prieinamumą ir tinkamumą, turėtų įvertinti, ar vartotojai gali lengvai identifikuoti tokius skirtumus.
Svarbu informuoti vartotojus apie prekių diferencijavimą dėl teisėtų ir objektyvių priežasčių.
Prekiautojams turėtų būti suteikta galimybė pateikti tokią informaciją įvairiais būdais, leidžiančiais vartotojams susipažinti su reikiama informacija.
Prekiautojai paprastai turėtų teikti pirmenybę informacijos pateikimo ant prekių etiketės alternatyvoms.
Turėtų būti laikomasi atitinkamų sąjungos sektorinių taisyklių ir laisvo prekių judėjimo taisyklių;
- = -
(60) kadangi šios direktyvos tikslų, t.
y.
geresnio vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl problemos svarbos sąjungos mastu tų tikslų būtų geriau siekti sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones.
Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
- = -