keyboard_tab Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

• 1 13 straipsnis Teisių gynimo priemonės neatitikties atveju
• 1 20 straipsnis Vartotojams skirta informacija
• 2 23 straipsnis Direktyvos 1999/44/EB panaikinimas
• 1 24 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę
• 1 25 straipsnis Peržiūra

• arba 12
• prekių 8
• pagal 8
• narės 8
• teisių 7
• direktyvą 7
• gynimo 6
• pardavėjas 6
• valstybės 6
• šią 5
• direktyvos 5
• gali 5
• straipsnis 5
• teisę 5
• būtų 5
• apie 4
• šios 4
• dėl 4
• nutraukti 4
• sutartį 4
• užtikrinti 4
• turi 4
• neatitiktis 4
• neatitikties 4
• jeigu 3
• informacija 3
• pasinaudoti 3
• sausio 3
• prekes 3
• atitiktį 3
• nuostatas 3
•    vartotojas 3
• vartotojas 3
• straipsnio 2
• pardavėjo 2
• sutartims 2
• keitimo 2
• pataisymo 2
• neatliko 2
• pirkimo–pardavimo 2
• atitikties 2
• straipsnį 2
• skaitmeninių 2
• kainos 2
• tokia 2
• aktų 2
• teisės 2
• prie 2
• komisijai 2
• kaip 2

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų susipažinti su informacija apie vartotojų teises pagal šią direktyvą ir informacija apie tų teisių užtikrinimo būdus.

Direktyva 1999/44/EB panaikinama nuo 2022 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 12 d. peržiūri šios direktyvos, įskaitant jos nuostatas dėl teisių gynimo priemonių ir pareigos įrodyti, taip pat kalbant apie naudotas prekes ir prekes, parduodamas viešuosiuose aukcionuose, bei dėl gamintojo komercinės patvarumo garantijos, taikymą ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar taikant šią direktyvą ir direktyvą (ES) 2019/770 užtikrinama nuosekli ir darni sistema siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, kiek tai susiję su skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimu ir skaitmeninių elementų turinčių prekių tiekimu, laikantis principų, kuriais vadovaujamasi Sąjungos politikos srityse. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

• (9) nors internetu parduodamos prekės sudaro didžiąją dalį tarpvalstybinės prekybos Sąjungoje, nacionalinės sutarčių teisės skirtumai daro lygiai tokį pat poveikį mažmenininkams, kurie naudojasi nuotolinės prekybos kanalais, ir įprastinę prekybą vykdantiems mažmenininkams bei trukdo jiems plėstis į užsienį. Ši direktyva turėtų būti taikoma visiems prekybos kanalams siekiant sukurti vienodas veiklos sąlygas visoms vartotojams prekes parduodančioms įmonėms.

    Nustatant visiems pardavimo kanalams taikomas vienodas taisykles, šia direktyva turėtų būti siekiama išvengti bet kokių skirtumų, dėl kurių atsirastų neproporcinga našta didėjančiam prekiautojų visais kanalais skaičiui Sąjungoje.

    Poreikis išlaikyti nuoseklias pardavimo ir garantijų taisykles, taikomas visiems pardavimo kanalams, buvo patvirtintas atlikus Komisijos vartotojų ir rinkodaros teisės tinkamumo patikrą, paskelbtą 2017 m.

    gegužės 29 d., kuri taip pat apėmė direktyvą 1999/44/EB;


- = -


• (11) ši direktyva papildo direktyvą 2011/83/ES.

    Direktyvoje 2011/83/ES daugiausia išdėstytos nuostatos dėl iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, teisės atsisakyti nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių ir prekių pristatymo ir rizikos perdavimo taisyklių, o šioje direktyvoje nustatomos taisyklės dėl prekių atitikties, teisių gynimo priemonių neatitikties atveju ir naudojimosi jomis būdai;


- = -


• (18) ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei, kiek atitinkami aspektai nėra reglamentuoti šioje direktyvoje, visų pirma, prekių teisėtumui, žalos klausimams ir tokiems bendriesiems sutarčių teisės aspektams, kaip sutarčių sudarymas, galiojimas, negaliojimas arba jų poveikis.

    Tas pats turėtų būti taikoma sutarties nuraukimo padariniams ir tam tikriems su prekių taisymu arba pakeitimu susijusiems aspektams, kurių ši direktyva nereglamentuoja.

    Valstybėms narėms reglamentuojant šalių teises sustabdyti savo pareigų ar jų dalies vykdymą iki tol, kol kita šalis neįvykdys savo pareigų, valstybėms narėms turėtų būti paliekama laisvė reglamentuoti sąlygas ir būdus, pagal kuriuos vartotojas sustabdo kainos mokėjimą.

    Valstybėms narėms taip pat turėtų būti toliau paliekama laisvė reglamentuoti vartotojo teisę į žalos, patirtos pardavėjui pažeidus šią direktyvą, atlyginimą. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kurios konkrečiai nereglamentuoja sutarčių su vartotojais ir kuriomis numatomas konkrečių teisių gynimo priemonių panaudojimas tam tikrų rūšių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, atveju, t.

    y.

    nacionalinėms nuostatoms, kuriomis gali būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kuriais numatomos nesutartinės vartotojų teisių gynimo priemonės prekių neatitikties atveju, kurių vartotojai gali imtis asmenų, esančių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, arba kitų asmenų, kurie vykdo tokių asmenų pareigas, atžvilgiu;


- = -


• (23) ši direktyva turėtų būti taikoma bet kuriai sutarčiai, pagal kurią prekiautojas teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą vartotojui.

    Platformos paslaugos teikėjai galėtų būti laikomi pardavėjais pagal šią direktyvą, jei jie veiktų siekdami su savo pačių verslu susijusių tikslų kaip tiesioginis vartotojo sutarties partneris prekių pardavimo tikslais.

    Valstybės narės turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar išplėsti šios direktyvos taisyklių taikymą ir jas taikyti platformos paslaugos teikėjams, kurie neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomi pardavėjais pagal šią direktyvą;


- = -


• (26) todėl prekės turėtų atitikti reikalavimus, dėl kurių pardavėjas ir vartotojas susitarė pirkimo–pardavimo sutartyje.

    Tokie reikalavimai, gali apimti, inter alia, prekių kiekį, kokybę, rūšį ir aprašymą, jų atitikimą konkrečiai paskirčiai, taip pat prekių pristatymą kartu su sutartais priedais ir visomis instrukcijomis.

    Pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimai turėtų apimti tuos reikalavimus, kurie išplaukia iš iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos, kuri pagal direktyvą 2011/83/ES yra neatskiriama pirkimo–pardavimo sutarties dalis;


- = -


• (33) pagal šią direktyvą pardavėjas turėtų privalėti vartotojui pristatyti prekes, kurių atitiktis yra užtikrinta pristatymo metu.

    Yra galimybė, kad pardavėjai dažnai naudotų atsargines dalis, kad įvykdytų savo pareigą pataisyti prekes neatitikties, buvusios pristatymo metu, atveju.

    Nors šioje direktyvoje pardavėjų pareiga užtikrinti, kad tam tikrą laiką būtų prieinamos atsarginės dalys, neturėtų būti nustatyta kaip objektyvusis atitikties reikalavimas, ji neturėtų daryti poveikio kitoms nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias pardavėjas, gamintojas ar kiti asmenys, dalyvaujantis sandorių grandinėje, įpareigojami užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą arba informuoti vartotojus apie tokį prieinamumą;


- = -


• (38) šia direktyva neturėtų būti reglamentuojama tai, ką reiškia sąvoka „pristatymas“; tai turėtų būti nustatyta nacionaline teise, kiek tai susiję su klausimu, ką turi padaryti pardavėjas, kad įvykdytų pardavėjo pareigą pristatyti prekes.

    Be to, nuorodomis į pristatymo laiką šioje direktyvoje neturėtų būti daromas poveikis taisyklėms dėl rizikos perdavimo, kaip numatyta pagal direktyvą 2011/83/ES ir atitinkamai įgyvendinta valstybių narių teisėje;


- = -


• (41) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą pardavėjams ir bendrą vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimo sandoriais, būtina numatyti laikotarpį, kuriuo vartotojas turi teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl neatitikties, kuri egzistuoja atitikties nustatymui aktualiu laiku.

    Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant direktyvą 1999/44/EB dauguma valstybių narių numatė dvejų metų laikotarpį ir rinkos dalyviai praktiškai pripažįsta, kad tai yra pagrįstas laikotarpis, tas laikotarpis turėtų būti toliau taikomas.

    Tas pats laikotarpis turėtų būti taikomas skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju.

    Tačiau jeigu sutartyje numatytas nuolatinis teikimas, kuris trunka daugiau nei dvejus metus, vartotojas turėtų turėti teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl bet kokios skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitikties, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, kuriuo pagal sutartį turi būti teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.

    Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų lanksčiai didinti vartotojų apsaugos lygį savo nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų galėti numatyti ilgesnius pardavėjo atsakomybės terminus, nei nustatytieji šioje direktyvoje;


- = -


• (55) siekiant apsaugoti vartotojus nuo užsitęsusio vėlavimo, bet koks taisymas arba pakeitimas turėtų būti sėkmingai atliktas per pagrįstą laikotarpį.

    Laikotarpis, kuris laikomas pagrįstu taisymo darbų arba pakeitimo terminu turėtų atitikti kiek įmanoma trumpesnį laiką, būtiną užbaigti taisymo darbus ar pakeisti prekę.

    Tas laikotarpis, reikalingas taisymo darbams užbaigti ar prekei pakeisti, turėtų būti objektyviai nustatomas atsižvelgiant į prekių pobūdį ir sudėtingumą, neatitikties pobūdį ir sunkumą bei pastangas, kurių reikia taisymo darbams užbaigti ar prekei pakeisti. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų galėti išaiškinti taisymo arba pakeitimo užbaigimui skirto pagrįsto laikotarpio sąvoką, numatydamos nustatytos trukmės laikotarpius, kurie galėtų būti apskritai laikomi pagrįstais taisymo arba pakeitimo atveju, visų pirma atsižvelgiant į konkrečias produktų kategorijas;


- = -


• (61) pardavėjo atsakomybės už žalą principas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarčių elementas.

    Todėl vartotojai turėtų turėti teisę reikalauti žalos, patirtos pardavėjui pažeidus šią direktyvą, taip pat žalos, kurią vartotojas patyrė dėl neatitikties, atlyginimą.

    Tokiu žalos atlyginimu turėtų būti kuo labiau atkurta tokia vartotojo padėtis, kokia būtų buvusi, jeigu prekės atitiktų sutartį.

    Kadangi tokia teisė į žalos atlyginimą jau užtikrinta visose valstybėse narėse, ši direktyva neturėtų turėti poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl žalos atlyginimo vartotojams, kurią jie patiria dėl tų taisyklių pažeidimo.

    Valstybėms narėms taip pat turėtų būti toliau paliekama laisvė reglamentuoti vartotojų teisę į kompensaciją tais atvejais, kai taisymas arba pakeitimas sukėlė didelių nepatogumų ar buvo delsiama tai atlikti;


- = -


• (67) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 (8) priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui užtikrinant šios direktyvos vykdymo užtikrinimą;


- = -


• (68) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/22/EB (9) I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad būtų užtikrinta šioje direktyvoje nustatytų vartotojų kolektyvinių interesų apsauga;


- = -


• (71) tikslinga, kad praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija peržiūrėtų, kaip taikoma ši direktyva, įskaitant visų pirma nuostatas dėl teisių gynimo priemonių, pareigos įrodyti, taip pat naudotų prekių ir prekių, parduodamų viešuosiuose aukcionuose, atžvilgiu ir dėl gamintojo komercinės patvarumo garantijos.

    Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar taikant šią direktyvą ir direktyvą (ES) 2019/770 užtikrinama nuosekli ir darni teisės sistema, kiek tai susiję su skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimu ir skaitmeninių elementų turinčių prekių tiekimu;


- = -