Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

Šios direktyvos tikslas – užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, nustatant šiuo tikslu bendrąsias taisykles dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su tarp pardavėjų ir vartotojų sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, visų pirma taisykles dėl prekių atitikties sutarčiai, teisių gynimo priemonių tokios neatitikties sutarčiai atveju, naudojimosi tomis teisių gynimo priemonėmis būdų ir dėl komercinių garantijų.

9 straipsnis

Trečiosios šalies teisės

Jeigu apribojimas dėl trečiosios šalies teisių, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių, pažeidimo užkerta kelią naudotis prekėmis arba apriboja jų naudojimą, kaip nustatyta 6 ir 7 straipsniuose, valstybės narės užtikrina, kad vartotojas turėtų teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl neatitikties, kaip numatyta 13 straipsnyje, nebent nacionalinėje teisėje būtų numatyta, kad tokiais atvejais pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė arba nuginčijama.

10 straipsnis

Pardavėjo atsakomybė

1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią neatitiktį, esančią prekių pristatymo metu ir paaiškėjusią per dvejus metus nuo pristatymo. Nedarant poveikio 7 straipsnio 3 dalies taikymui, ši dalis taip pat taikoma skaitmeninių elementų turinčioms prekėms.

2. Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas per tam tikrą laikotarpį, pardavėjas taip pat atsako už bet kokią skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitiktį, kuri atsiranda ar paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčių prekių pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau nei dvejus metus trunkantis nuolatinis teikimas, pardavėjas atsako už bet kokią skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitiktį, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, kurį pagal pirkimo–pardavimo sutartį turi būti teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.

3. Valstybės narės gali palikti galioti tuos pačius arba nustatyti ilgesnius terminus, nei nurodyti 1 ir 2 dalyse.

4. Jei pagal nacionalinę teisę 13 straipsnyje nustatytoms teisių gynimo priemonėms taip pat taikomas senaties terminas, valstybės narės užtikrina, kad toks senaties terminas suteiktų vartotojams galimybę naudotis 13 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis neatitikties, už kurią pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis yra atsakingas pardavėjas, ir kuri paaiškėja tose dalyse nurodytu laikotarpiu, atvejais.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti tik senaties terminą 13 straipsnyje numatytoms teisių gynimo priemonėms. Valstybės narės užtikrina, kad toks senaties terminas suteiktų vartotojams galimybę naudotis 13 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis neatitikties, už kurią pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis atsakingas pardavėjas, ir kuri paaiškėja tose dalyse nurodytu laikotarpiu, atvejais.

6. Valstybės narės gali numatyti, kad naudotų prekių atveju pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl sutarties sąlygų ar sutartimi įforminto susitarimo, pagal kurį atsakomybės laikotarpis ar senaties terminas yra trumpesnis, nei nurodyti 1, 2 ir 5 dalyse, tačiau jis negali būti trumpesnis nei vieni metai.

11 straipsnis

Pareiga įrodyti

1. Bet kokia neatitiktis, kuri paaiškėja per vienus metus nuo prekių pristatymo, laikoma buvusia prekių pristatymo metu, nebent būtų įrodyta kitaip arba jei ši prielaida būtų nesuderinama su prekių pobūdžiu arba neatitikties pobūdžiu. Ši dalis taip pat taikoma skaitmeninių elementų turinčioms prekėms.

2. Vietoj 1 dalyje nustatyto vienų metų laikotarpio, valstybės narės gali palikti galioti arba numatyti dvejų metų laikotarpį nuo prekių pristatymo datos.

3. Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas per tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, ar skaitmeninis turinys arba skaitmeninė paslauga atitiko sutartį 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui neatitikties, kuri paaiškėja tame straipsnyje nurodytu laikotarpiu, atveju.

13 straipsnis

Teisių gynimo priemonės neatitikties atveju

1. neatitikties atveju vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta prekių atitiktis arba kad būtų proporcingai sumažinta kaina, arba nutraukti sutartį šiame straipsnyje išdėstytomis sąlygomis.

2. Kad būtų užtikrinta prekių atitiktis, vartotojas gali nuspręsti, ar prekes taisyti ar pakeisti, išskyrus atvejus, kai jo pasirinktos teisių gynimo priemonės nebūtų įmanoma įvykdyti, arba, palyginti su kita teisių gynimo priemone, pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant:

a)	vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikties;

b)	neatitikties reikšmingumą ir

c)	tai, ar nesukeliant nepatogumų vartotojui būtų įmanoma pasinaudoti alternatyvia teisių gynimo priemone.

3. Pardavėjas gali atsisakyti užtikrinti prekių atitiktį, jeigu prekių neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba dėl to jis patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant paminėtąsias 2 dalies a ir b punktuose.

4. Vartotojas turi teisę į proporcingą kainos sumažinimą pagal 15 straipsnį, arba turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį pagal 16 straipsnį bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	pardavėjas neatliko pataisymo ar keitimo arba, kai taikytina, neatliko pataisymo ar keitimo pagal 14 straipsnio 2 ir 3 dalis, arba pardavėjas atsisakė užtikrinti prekių atitiktį pagal šio straipsnio 3 dalį;

b)	neatitiktis atsirado nepaisant pardavėjo pastangų užtikrinti prekių atitiktį;

c)	neatitiktis yra tokia didelė, kad yra pagrįsta nedelsiant sumažinti kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, arba

d)	pardavėjas pareiškė arba iš aplinkybių yra aišku, kad pardavėjas neužtikrins prekių atitikties per pagrįstą laikotarpį arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

5. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu neatitiktis yra tik nedidelė. Pareiga įrodyti, kad neatitiktis yra nedidelė, tenka pardavėjui.

6. Vartotojas turi turėti teisę sustabdyti likusios kainos ar jos dalies mokėjimą tol, kol pardavėjas neįvykdys pardavėjo pareigų pagal šią direktyvą. Valstybės narės gali nustatyti sąlygas ir būdus, pagal kuriuos vartotojas gali pasinaudoti teise sustabdyti mokėjimą.

7. Valstybės narės gali reglamentuoti, ar ir kokiu mastu vartotojo prisidėjimas prie neatitikties daro poveikį vartotojo teisei pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis.

17 straipsnis

Komercinės garantijos

1. Visos komercinės garantijos yra privalomos garantui, laikantis sąlygų, kurios nustatytos komercinės garantijos pareiškime ir susijusioje reklamoje, skelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo. Pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir nedarant poveikio jokioms kitoms taikytinoms Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatoms, jei gamintojas tam tikrų prekių atžvilgiu suteikia vartotojui komercinę patvarumo garantiją tam tikram laikotarpiui, gamintojas yra tiesiogiai atsakingas vartotojui per visą komercinės patvarumo garantijos galiojimo laikotarpį už tai, kad būtų atliktas pataisymas arba pakeitimas pagal 14 straipsnį. Gamintojas gali pasiūlyti vartotojui palankesnes nei komercinės patvarumo garantijos pareiškime nustatytos sąlygos.

Jeigu komercinės garantijos pareiškime nustatytos sąlygos yra ne tokios palankios vartotojui, nei susijusioje reklamoje nurodytos sąlygos, komercinė garantija galioja su komercine garantija susijusioje reklamoje nurodytomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai prieš sudarant sutartį susijusi reklama buvo ištaisyta tokiu pat ar panašiu būdu, kokiu ji buvo paskelbta.

2. Komercinės garantijos pareiškimas pateikiamas vartotojui patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip prekių pristatymo metu. Komercinės garantijos pareiškimas pateikiamas aiškia, suprantama kalba. Jame, be kita ko, nurodoma:

a)	aiškus pareiškimas, kad vartotojas prekių neatitikties atveju pagal įstatymą turi teisę reikalauti teisių gynimo priemonių iš pardavėjo nemokamai ir kad komercinė garantija nedaro poveikio toms teisių gynimo priemonėms;

b)	garanto vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

c)	procedūra, kurios turi laikytis vartotojas, kad būtų užtikrintas komercinės garantijos įvykdymas;

d)	prekių, kurioms taikoma komercinė garantija, nurodymas ir

e)	komercinės garantijos sąlygos.

3. 2 dalies nesilaikymas nedaro poveikio garanto suteiktos komercinės garantijos privalomam pobūdžiui.

4. Valstybės narės gali nustatyti su kitais komercinių garantijų aspektais susijusias taisykles, kurios nereglamentuojamos pagal šį straipsnį, įskaitant taisykles dėl kalbos ar kalbų, kuria (-iomis) vartotojui turi būti pateikiamas komercinės garantijos pareiškimas.

whereas

(6) prekių pardavimui taikomos Sąjungos taisyklės vis dar yra susiskaidžiusios, nepaisant to, kad taisyklės dėl pristatymo sąlygų ir, kalbant apie nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytas sutartis, reikalavimų iki sutarties sudarymo pateikiamai informacijai ir teisės atsisakyti jau yra visiškai suderintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES (3).
Kiti svarbūs sutarčių elementai, pavyzdžiui, atitikties kriterijai, teisių gynimo priemonės neatitikties sutarčiai atveju ir pagrindiniai jų naudojimo būdai dabar yra minimaliai suderinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (4).
Valstybėms narėms buvo leista būti griežtesnėms nei Sąjungos standartai ir nustatyti taisykles, kuriomis užtikrinamas ar palaikomas net didesnis vartotojų apsaugos lygis.
Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės sugriežtino skirtingus elementus ir tai darė nevienoda apimtimi.
Todėl nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkeliama Direktyva 1999/44/EB, šiuo metu labai skiriasi pagrindiniais elementais, pavyzdžiui, teisių gynimo priemonių hierarchijos buvimu ar nebuvimu;

- = -

(11) ši direktyva papildo Direktyvą 2011/83/ES.
Direktyvoje 2011/83/ES daugiausia išdėstytos nuostatos dėl iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, teisės atsisakyti nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių ir prekių pristatymo ir rizikos perdavimo taisyklių, o šioje direktyvoje nustatomos taisyklės dėl prekių atitikties, teisių gynimo priemonių neatitikties atveju ir naudojimosi jomis būdai;

- = -

(18) ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei, kiek atitinkami aspektai nėra reglamentuoti šioje direktyvoje, visų pirma, prekių teisėtumui, žalos klausimams ir tokiems bendriesiems sutarčių teisės aspektams, kaip sutarčių sudarymas, galiojimas, negaliojimas arba jų poveikis.
Tas pats turėtų būti taikoma sutarties nuraukimo padariniams ir tam tikriems su prekių taisymu arba pakeitimu susijusiems aspektams, kurių ši direktyva nereglamentuoja.
Valstybėms narėms reglamentuojant šalių teises sustabdyti savo pareigų ar jų dalies vykdymą iki tol, kol kita šalis neįvykdys savo pareigų, valstybėms narėms turėtų būti paliekama laisvė reglamentuoti sąlygas ir būdus, pagal kuriuos vartotojas sustabdo kainos mokėjimą.
Valstybėms narėms taip pat turėtų būti toliau paliekama laisvė reglamentuoti vartotojo teisę į žalos, patirtos pardavėjui pažeidus šią direktyvą, atlyginimą. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kurios konkrečiai nereglamentuoja sutarčių su vartotojais ir kuriomis numatomas konkrečių teisių gynimo priemonių panaudojimas tam tikrų rūšių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, atveju, t.
y.
nacionalinėms nuostatoms, kuriomis gali būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kuriais numatomos nesutartinės vartotojų teisių gynimo priemonės prekių neatitikties atveju, kurių vartotojai gali imtis asmenų, esančių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, arba kitų asmenų, kurie vykdo tokių asmenų pareigas, atžvilgiu;

- = -

(33) pagal šią direktyvą pardavėjas turėtų privalėti vartotojui pristatyti prekes, kurių atitiktis yra užtikrinta pristatymo metu.
Yra galimybė, kad pardavėjai dažnai naudotų atsargines dalis, kad įvykdytų savo pareigą pataisyti prekes neatitikties, buvusios pristatymo metu, atveju.
Nors šioje direktyvoje pardavėjų pareiga užtikrinti, kad tam tikrą laiką būtų prieinamos atsarginės dalys, neturėtų būti nustatyta kaip objektyvusis atitikties reikalavimas, ji neturėtų daryti poveikio kitoms nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias pardavėjas, gamintojas ar kiti asmenys, dalyvaujantis sandorių grandinėje, įpareigojami užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą arba informuoti vartotojus apie tokį prieinamumą;

- = -

(41) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą pardavėjams ir bendrą vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimo sandoriais, būtina numatyti laikotarpį, kuriuo vartotojas turi teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl neatitikties, kuri egzistuoja atitikties nustatymui aktualiu laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Direktyvą 1999/44/EB dauguma valstybių narių numatė dvejų metų laikotarpį ir rinkos dalyviai praktiškai pripažįsta, kad tai yra pagrįstas laikotarpis, tas laikotarpis turėtų būti toliau taikomas.
Tas pats laikotarpis turėtų būti taikomas skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju.
Tačiau jeigu sutartyje numatytas nuolatinis teikimas, kuris trunka daugiau nei dvejus metus, vartotojas turėtų turėti teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl bet kokios skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitikties, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, kuriuo pagal sutartį turi būti teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.
Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų lanksčiai didinti vartotojų apsaugos lygį savo nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų galėti numatyti ilgesnius pardavėjo atsakomybės terminus, nei nustatytieji šioje direktyvoje;

- = -

(42) siekiant suderinamumo su esamomis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis, valstybės narės turėtų turėti laisvai nustatyti, kad arba pardavėjas yra atsakingas už neatitiktį, kuri paaiškėja per konkretų laikotarpį, galbūt kartu taikant senaties terminą, arba kad tik taikomas senaties terminas vartotojo teisių gynimo priemonėms.
Pirmuoju atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pardavėjo atsakomybės laikotarpis nebūtų apeinamas taikant vartotojo teisių gynimo priemonių senaties terminą.
Taigi, nors šia direktyva neturėtų būti derinama nacionalinių senaties terminų pradžia, vis dėlto ja turėtų būti užtikrinta, kad tokie senaties terminai neribotų vartotojų teisės naudotis teisių gynimo priemonėmis visais neatitikties atvejais, paaiškėjusiais laikotarpiu, per kurį pardavėjas yra atsakingas už neatitiktį.
Antruoju atveju valstybės narės turėtų galėti palikti galioti arba nustatyti tik senaties terminą vartotojo teisių gynimo priemonėms, nenustatant konkretaus laikotarpio, per kurį tam, kad pardavėjas būtų atsakingas, turi paaiškėti neatitiktis.
Siekiant užtikrinti, kad vartotojai taip pat būtų vienodai apsaugoti tokiais atvejais, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad net ir tuo atveju, kai taikomas tik senaties terminas, vartotojams vis tiek būtų suteikta galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis neatitikties atvejais, paaiškėjusiais bent jau per laikotarpį, kuris šioje direktyvoje apibrėžtas atsakomybės laikotarpiu;

- = -

(45) per vienų arba dvejų metų laikotarpį, jei valstybės narės nusprendžia taikyti dvejų metų laikotarpį, vartotojui pakaktų įrodyti, kad prekė neatitinka reikalavimų, taip pat nebūtinai įrodant, kad neatitiktis iš tikrųjų buvo atitikties nustatymui aktualiu laiku.
Kad vartotojo reikalavimas būtų atmestas, pardavėjas turėtų įrodyti, kad tuo laiku neatitikties nebuvo.
Be to, kai kuriais atvejais prielaida, kad neatitiktis buvo atitikties nustatymui tinkamu laiku, galėtų būti nesuderinama su prekių arba neatitikties pobūdžiu.
Pirmasis atvejis galėtų būti prekių, kurios dėl savo pobūdžio yra gendančios pavyzdys, kaip antai greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, gėlės, ar prekės, skirtos tik vienkartiniam naudojimui.
Antrojo atvejo pavyzdys galėtų būti neatitiktis, kuri gali būti tik vartotojo veiksmų pasekmė arba dėl akivaizdžiai išorinės priežasties, kilusios po to, kai prekės buvo pristatytos vartotojui.
Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, jei sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, vartotojas neturėtų turėti įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga neatitiko reikalavimų atitinkamu atitikties nustatymo laikotarpiu.
Kad vartotojo reikalavimas būtų atmestas, pardavėjas turėtų įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga atitiko reikalavimus tuo laikotarpiu;

- = -

(47) siekiant didinti teisinį tikrumą ir pašalinti vieną iš pagrindinių kliūčių, trukdančių kurti vidaus rinką, šia direktyva turėtų būti visiškai suderintos vartotojo turimos teisių gynimo priemonės prekių neatitikties atveju ir sąlygos, kuriomis tokios teisių gynimo priemonės gali būti naudojamos.
Visų pirma neatitikties atveju vartotojai turėtų turėti teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta prekių atitiktis arba kad būtų proporcingai sumažinta kaina, arba nutraukti sutartį;

- = -

(51) jei taisymu arba pakeitimu vartotojui nebuvo užtikrinta tinkama teisių gynimo priemonė neatitikties atveju, vartotojas turėtų turėti teisę į sumažintą kainą arba nutraukti sutartį.
Taip turėtų būti visų pirma, kai pardavėjas nepataisė arba nepakeitė prekės, arba iš aplinkybių aišku, kad pardavėjas neužbaigs taisymo arba nepakeis prekės, arba pardavėjas atsisakė užtikrinti prekės atitiktį, nes ją taisyti ir pakeisti yra neįmanoma arba dėl to jis patirtų neproporcingų išlaidų;

- = -

(52) tam tikrais atvejais galėtų būti pateisinama, kad vartotojas turėtų turėti teisę, kad jam nedelsiant būtų sumažinta kaina arba nutraukta sutartis.
Jei pardavėjas ėmėsi veiksmų užtikrinti prekių atitiktį, tačiau neatitiktis paaiškėjo vėliau, turėtų būti objektyviai nustatyta, ar vartotojas turėtų leisti pardavėjui toliau bandyti užtikrinti prekių atitiktį, atsižvelgiant į visas atvejo aplinkybes, pvz., prekių rūšį ir vertę bei neatitikties pobūdį ir reikšmę.
Visų pirma brangių arba sudėtingų prekių atveju galėtų būti pagrįsta leisti pardavėjui dar kartą pabandyti pašalinti neatitiktį.
Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar galima tikėtis, kad vartotojas toliau pasikliaus pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį ar ne, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad ta pati problema iškyla du kartus.
Panašiai tam tikrais atvejais neatitiktis gali būti tokio rimto pobūdžio, kad vartotojas nebegali toliau pasikliauti pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį, pavyzdžiui, kai neatitiktis labai pakenkia vartotojo galimybei naudotis prekėmis įprastai ir negalima tikėtis, kad vartotojas pasikliaus tuo, kad pardavėjui pataisius arba pakeitus prekes problema būtų išspręsta;

- = -

(55) siekiant apsaugoti vartotojus nuo užsitęsusio vėlavimo, bet koks taisymas arba pakeitimas turėtų būti sėkmingai atliktas per pagrįstą laikotarpį.
Laikotarpis, kuris laikomas pagrįstu taisymo darbų arba pakeitimo terminu turėtų atitikti kiek įmanoma trumpesnį laiką, būtiną užbaigti taisymo darbus ar pakeisti prekę.
Tas laikotarpis, reikalingas taisymo darbams užbaigti ar prekei pakeisti, turėtų būti objektyviai nustatomas atsižvelgiant į prekių pobūdį ir sudėtingumą, neatitikties pobūdį ir sunkumą bei pastangas, kurių reikia taisymo darbams užbaigti ar prekei pakeisti. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų galėti išaiškinti taisymo arba pakeitimo užbaigimui skirto pagrįsto laikotarpio sąvoką, numatydamos nustatytos trukmės laikotarpius, kurie galėtų būti apskritai laikomi pagrįstais taisymo arba pakeitimo atveju, visų pirma atsižvelgiant į konkrečias produktų kategorijas;

- = -

(59) tais atvejais, kai vartotojas nutraukia sutartį dėl neatitikties, šioje direktyvoje turėtų būti numatytos taisyklės tik dėl pagrindinės teisės nutraukti sutartį pasekmių ir būdų, visų pirma šalių pareiga grąžinti tai, ką gavo.
Todėl pardavėjas turėtų būti įpareigojamas grąžinti vartotojo sumokėtą kainą, o vartotojas turėtų grąžinti prekes;

- = -

(61) pardavėjo atsakomybės už žalą principas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarčių elementas.
Todėl vartotojai turėtų turėti teisę reikalauti žalos, patirtos pardavėjui pažeidus šią direktyvą, taip pat žalos, kurią vartotojas patyrė dėl neatitikties, atlyginimą.
Tokiu žalos atlyginimu turėtų būti kuo labiau atkurta tokia vartotojo padėtis, kokia būtų buvusi, jeigu prekės atitiktų sutartį.
Kadangi tokia teisė į žalos atlyginimą jau užtikrinta visose valstybėse narėse, ši direktyva neturėtų turėti poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl žalos atlyginimo vartotojams, kurią jie patiria dėl tų taisyklių pažeidimo.
Valstybėms narėms taip pat turėtų būti toliau paliekama laisvė reglamentuoti vartotojų teisę į kompensaciją tais atvejais, kai taisymas arba pakeitimas sukėlė didelių nepatogumų ar buvo delsiama tai atlikti;

- = -

keyboard_tab Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT