Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

1.	pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią pardavėjas vartotojui perleidžia ar įsipareigoja perleisti prekių nuosavybės teises, o vartotojas už jas sumoka arba įsipareigoja sumokėti;

2.	vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, veikia siekdamas savo su prekyba, verslu, amatu arba profesija nesusijusių tikslų;

pardavėjas – kiekvienas valstybės ar privačiai valdomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį to fizinio ar juridinio asmens vardu arba to asmens naudai;

4.	gamintojas – prekių gamintojas, prekių importuotojas į Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekės ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą ir taip prilygstantis gamintojui;

prekės –

a)	bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai; vanduo, dujos ir elektros energija pripažįstami prekėmis šios direktyvos prasme, jeigu jie paruošti pardavimui ribotu tūriu arba nustatytu kiekiu;

bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, į kuriuos įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kurie yra su jais tarpusavyje susieti taip, kad be to skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos šios prekės negalėtų atlikti savo funkcijų (toliau – skaitmeninių elementų turinčios prekės);

6.	skaitmeninis turinys – tai skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys;

skaitmeninė paslauga –

a)	paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų, arba

b)	paslauga, leidžianti skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba kitaip su tais duomenimis sąveikauti;

8.	suderinamumas – prekių gebėjimas veikti su aparatine įranga ar programine įranga, su kuria tos pačios rūšies prekės yra paprastai naudojamos, nesant būtinybės keisti prekių, aparatinės ar programinės įrangos;

9.	funkcionalumas – prekių gebėjimas atlikti savo funkcijas pagal numatytą tikslą;

10.	sąveikumas – prekių gebėjimas veikti su kita aparatine ar programine įranga nei ta, su kuria tos pačios rūšies prekės yra paprastai naudojamos;

11.	patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar pardavėjui saugoti asmeniškai tam asmeniui skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atgaminti nepakitusią;

12.

komercinė garantija – pardavėjo arba gamintojo (garanto), be pardavėjo teisinio įsipareigojimo, susijusio su atitikties garantija, prisiimtas įsipareigojimas vartotojui kompensuoti sumokėtą kainą ar pakeisti, pataisyti prekes ar teikti jų priežiūros paslaugas, jeigu šios prekės neatitinka garantijos dokumente arba aktualioje reklamoje, skelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo, išdėstytų sąlygų ar kitų reikalavimų, nesusijusių su atitiktimi;

13.	patvarumas – prekių gebėjimas išlaikyti savo reikalingas funkcijas ir veikimo savybes šias prekes naudojant įprastai;

14.	nemokamai – netaikant mokesčio už prekių atitikčiai užtikrinti būtinas išlaidas, visų pirma už pašto paslaugas, gabenimą, darbą ar medžiagas;

15.	viešasis aukcionas – prekybos būdas, kai pardavėjas prekes ar paslaugas siūlo vartotojams, kurie dalyvauja asmeniškai arba kuriems suteikiama galimybė dalyvauti asmeniškai skaidriose varžytynėse, kurioms vadovauja aukciono vadovas, ir kuriuo laimėjęs asmuo įpareigojamas įsigyti prekes ar paslaugas.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma vartotojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartims.

2. Vartotojo ir pardavėjo sutartys dėl prekių, kurios turi būti pagamintos, tiekimo šios direktyvos tikslais taip pat laikomos pirkimo–pardavimo sutartimis.

3. Ši direktyva netaikoma skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimo sutartims. Tačiau ji taikoma skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurie yra įtraukti į prekes arba su jomis tarpusavyje susieti 2 straipsnio 5 punkto b papunkčio prasme, ir teikiami kartu su prekėmis pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar tokį skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia pardavėjas ar trečioji šalis. Kilus abejonei, ar į prekę įtraukto ar su ja tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar į prekę įtrauktos ar su ja tarpusavyje susietos skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis apima tą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

4. Ši direktyva netaikoma:

a)	fizinėms laikmenoms, naudojamoms tik kaip skaitmeninio turinio perteikimo priemonė;

b)	prekėms, parduodamoms vykdant sprendimą arba kitais teise numatytais atvejais.

5. Valstybės narės gali nustatyti, kad ši direktyva netaikoma pirkimo–pardavimo sutartims dėl:

a)	viešuosiuose aukcionuose parduodamų naudotų prekių ir

b)	gyvų gyvūnų pardavimo.

a punkte nurodytu atveju vartotojams turi būti pateikiama lengvai prieinama aiški ir išsami informacija, kad šioje direktyvoje nustatytos teisės netaikomos.

6. Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių laisvei reglamentuoti sutarčių teisės bendruosius aspektus, pavyzdžiui, taisykles dėl sutarčių sudarymo, galiojimo, negaliojimo ar poveikio, įskaitant sutarties nutraukimo pasekmes, ta apimtimi, kuria jos nėra reglamentuojamos šioje direktyvoje, arba teisę į žalos atlyginimą.

7. Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių laisvei leisti vartotojams pasirinkti konkrečią teisių gynimo priemonę, jeigu per laikotarpį po pristatymo, neviršijantį 30 dienų, paaiškėja prekių neatitiktis. Be to, šia direktyva nedaromas poveikis vartojimo sutarčių konkrečiai nereglamentuojančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriose numatomos konkrečių teisių gynimo priemonių panaudojimas tam tikrų rūšių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, atveju.

19 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1. Valstybės narės užtikrina tinkamas ir veiksmingas priemones užtikrinti šios direktyvos laikymąsi.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės apima nuostatas, pagal kurias viena ar daugiau toliau nurodytų įstaigų, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, remdamosi nacionaline teise gali imtis veiksmų teismuose ar kompetentingose administracinėse institucijose, siekdamos užtikrinti, kad būtų taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę:

a)	viešosios įstaigos arba jų atstovai;

b)	vartotojų organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti vartotojus;

c)	profesinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą imtis veiksmų.

21 straipsnis

Privalomasis pobūdis

1. Jeigu šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, bet koks sutartimi įformintas susitarimas, pagal kurį vartotojo nenaudai ir prieš vartotojui pranešant pardavėjui apie prekių neatitiktį, draudžiama taikyti nacionalines šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, nukrypstama nuo šių priemonių arba pakeičiamas jų poveikis, vartotojui nėra privalomas.

2. Šia direktyva pardavėjui nedraudžiama siūlyti vartotojui didesnę jo apsaugą užtikrinančių sutarčių sąlygų, nei numatytosios šioje direktyvoje.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės taiko šias priemones nuo 2022 m. sausio 1 d. visoms nuo šios datos sudarytoms sutartims.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

2. Šios direktyvos nuostatos netaikomos sutartims, sudarytoms anksčiau nei 2022 m. sausio 1 d.

25 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 12 d. peržiūri šios direktyvos, įskaitant jos nuostatas dėl teisių gynimo priemonių ir pareigos įrodyti, taip pat kalbant apie naudotas prekes ir prekes, parduodamas viešuosiuose aukcionuose, bei dėl gamintojo komercinės patvarumo garantijos, taikymą ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar taikant šią direktyvą ir Direktyvą (ES) 2019/770 užtikrinama nuosekli ir darni sistema siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo, kiek tai susiję su skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimu ir skaitmeninių elementų turinčių prekių tiekimu, laikantis principų, kuriais vadovaujamasi Sąjungos politikos srityse. Kai tikslinga, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

whereas

(2) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad Sąjunga turi imtis priemonių, siekdama sukurti vidaus rinką, kurią sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje turi būti užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, ar užtikrinti šios rinkos veikimą.
SESV 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga padeda užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą priemonėmis, kurios priimamos pagal 114 straipsnį vidaus rinkos sukūrimui užbaigti. Šia direktyva siekiama užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio siekimo ir įmonių konkurencingumo skatinimo, tuo pačiu užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi;

- = -

(7) dabartiniai skirtumai gali daryti neigiamą poveikį įmonėms ir vartotojams.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 (5) įmonės, kurių veikla yra nukreipta į kitų valstybių narių vartotojus, turi atsižvelgti į privalomas vartojimo sutarčių teisės taisykles, galiojančias vartotojo įprastinėje gyvenamojoje vietoje.
Kadangi tos taisyklės valstybėse narėse yra skirtingos, įmonės gali patirti papildomų sąnaudų.
Dėl šios priežasties dauguma įmonių gali būti labiau linkusios tęsti vidaus prekybą arba eksportuoti prekes tik į vieną ar dvi valstybes nares.
Dėl tokio sprendimo kuo labiau sumažinti su tarpvalstybine prekyba susijusias išlaidas ir riziką prarandamos galimybės vykdyti komercinę plėtrą ir užtikrinti masto ekonomiją.
Nuo to ypač nukenčia MVĮ;

- = -

(12) ši direktyva turėtų būti taikoma tik kilnojamiems materialiems daiktams, kurie laikomi prekėmis šios direktyvos prasme.
Todėl valstybės narės turėtų turėti laisvę reglamentuoti nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, gyvenamųjų pastatų ir jų pagrindinių komponentų, kurie, kaip numatyta, sudaro vieną iš svarbiausių tokio nekilnojamojo turto dalių, pardavimo sutartis;

- = -

(15) ši direktyva turėtų būti taikoma prekių, įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes, pirkimo–pardavimo sutartims, jei prekės be įtraukto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba su jais tarpusavyje nesusietos prekės negali atlikti savo funkcijos ir jei pagal pirkimo–pardavimo sutartį tas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiama kartu su tomis prekėmis.
Tai, ar įtraukto arba tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties su pardavėju dalis, turėtų priklausyti nuo šios sutarties turinio.
Tai turėtų būti taikoma įtrauktam arba tarpusavyje susietam skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurių teikimas yra aiškiai reikalaujamas pagal sutartį.
Taip pat turėtų būti įtrauktos pirkimo–pardavimo sutartys, kurios gali būti suprantamos kaip sutartys, apimančios konkretaus skaitmeninio turinio arba konkrečios skaitmeninės paslaugos teikimą, nes toks turinys ar paslauga yra būdingi tokios pat rūšies prekėms ir vartotojas gali pagrįstai jų tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo arba kitų asmenų, dalyvavusių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, įskaitant gamintoją, arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus.
Jeigu, pavyzdžiui, išmanusis televizorius būtų reklamuojamas, kaip turintis tam tikrą vaizdo taikomąją programą, ta vaizdo taikomoji programa būtų sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis.
Tai turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra iš anksto įdiegti į pačią prekę, ar jie turi būti parsisiunčiami vėliau kitame įrenginyje ir yra tik tarpusavyje susieti su preke.
Pavyzdžiui, išmanusis telefonas galėtų būti su standartine iš anksto įdiegta taikomąja programa, teikiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pavyzdžiui, žadintuvo taikomoji programa arba fotoaparato taikomoji programa.
Kitas pavyzdys galėtų būti išmanusis laikrodis.
Tokiu atveju pats laikrodis būtų laikomas skaitmeninių elementų turinčia preke, kuri gali atlikti savo funkcijas tik su taikomąja programa, kuri teikiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vartotojas turi ją parsisiųsti į išmanųjį telefoną; tuomet taikomoji programa būtų su juo tarpusavyje susietu skaitmeniniu elementu.
Tai taip pat turėtų būti taikoma, jei įtrauktą arba tarpusavyje susietą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia ne pats pardavėjas, bet jį teikia trečioji šalis pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Siekiant išvengti netikrumo tiek pardavėjams, tiek vartotojams, esant abejonių dėl to, ar skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, turėtų būti taikomos šios direktyvos taisyklės.
Be to, pardavėjo ir vartotojo dvišalių sutartinių santykių, kurie apima įtraukto arba tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimą, nustatymui neturėtų daryti poveikio pats vien tai, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga, turi sutikti su trečiosios šalies licencine sutartimi;

- = -

(17) siekiant teisinio aiškumo, šioje direktyvoje turėtų būti pateikta pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžtis ir aiškiai apibrėžta jos taikymo sritis. Šios direktyvos taikymo sritis taip pat turėtų apimti sutartis, pagal kurias prekės dar turės būti pagamintos, įskaitant jų gamybą pagal vartotojo nurodytas specifikacijas.
Be to, ši direktyva galėtų būti taikoma prekių įdiegimui, jei įdiegimas yra pirkimo– pardavimo sutarties dalis ir jį turi atlikti arba už jį turi būti atsakingas pardavėjas.
Jei sutartyje yra tiek prekių pirkimo–pardavimo, tiek paslaugų teikimo elementų, tuomet nustatyti, ar visa sutartis gali būti laikoma pirkimo–pardavimo sutartimi šios direktyvos prasme, turėtų būti paliekama nacionalinei teisei;

- = -

(21) valstybėms narėms taip pat turėtų būti palikta laisvė išplėsti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą įtraukiant sutartis, kurioms netaikoma ši direktyva, arba kitaip reglamentuoti tokias sutartis.
Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar išplėsti šioje direktyvoje vartotojams suteiktą apsaugą, ją taip pat taikant fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nėra vartotojai šios direktyvos prasme, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, startuoliams ar MVĮ;

- = -

(23) ši direktyva turėtų būti taikoma bet kuriai sutarčiai, pagal kurią prekiautojas teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą vartotojui.
Platformos paslaugos teikėjai galėtų būti laikomi pardavėjais pagal šią direktyvą, jei jie veiktų siekdami su savo pačių verslu susijusių tikslų kaip tiesioginis vartotojo sutarties partneris prekių pardavimo tikslais.
Valstybės narės turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar išplėsti šios direktyvos taisyklių taikymą ir jas taikyti platformos paslaugos teikėjams, kurie neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomi pardavėjais pagal šią direktyvą;

- = -

(62) siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti nustatyti tam tikri komercinių garantijų skaidrumo reikalavimai kartu su iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimais dėl komercinės garantijos buvimo ir sąlygų, išdėstytais Direktyvoje 2011/83/ES.
Be to, siekiant didinti teisinį tikrumą ir išvengti vartotojų klaidinimo, šioje direktyvoje turėtų būti numatyta, kad tais atvejais, kai susijusiose reklamose nustatytos komercinės garantijos sąlygos vartotojui yra palankesnės nei garantijos pareiškime nustatytos sąlygos, pirmenybė turėtų būti teikiama palankesnėms sąlygoms.
Galiausiai, šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos taisyklės dėl garantijos pareiškimo turinio ir vartotojų supažindinimo su tokiu pareiškimu tvarkos.
Pavyzdžiui, garantijos pareiškime turėtų būti pateiktos komercinės garantijos sąlygos ir nurodoma, kad komercinė garantija nedaro poveikio teisinei atitikties garantijai, paaiškinant, kad komercinės garantijos sąlygos yra įsipareigojimas, papildantis teisinę atitikties garantiją.
Valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai nustatyti taisykles, susijusias su kitais komercinių garantijų aspektais, kurie neaptarti šioje direktyvoje, pavyzdžiui, galimybe susieti skolininkus, kurie nėra garantai, su komercine garantija, jeigu tomis taisyklėmis vartotojams nepanaikinama apsauga, kuri jiems suteikiama pagal visiškai suderintas šios direktyvos nuostatas dėl komercinių garantijų.
Nors valstybės narės turėtų likti galinčios nustatyti, kad komercinės garantijos būtų teikiamos nemokamai, jos turėtų užtikrinti, kad bet koks pardavėjo ar gamintojo įsipareigojimas, kuris patenka į šioje direktyvoje nustatytą komercinės garantijos apibrėžtį, atitinka suderintas šios direktyvos taisykles;

- = -

(65) nė viena šios direktyvos nuostata neturėtų būti daromas poveikis tarptautinės privatinės teisės normoms, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 593/2008 ir Reglamentui (ES) Nr. 1215/2012 (7);

- = -

(66) Direktyva 1999/44/EB turėtų būti panaikinta.
Panaikinimo data turėtų būti suderinta su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data.
Siekiant užtikrinti vienodą įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad valstybės narės laikytųsi šios direktyvos, taikymą sutartims, sudarytoms nuo perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, ši direktyva neturėtų būti taikoma iki jos perkėlimo į nacionalinę teisę sudarytoms sutartims;

- = -

(67) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 (8) priedas turėtų būti iš dalies pakeistas įtraukiant nuorodą į šią direktyvą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui užtikrinant šios direktyvos vykdymo užtikrinimą;

- = -

(70) kadangi šios direktyvos tikslo, t.
y.
prisidėti prie vidaus rinkos veikimo nuosekliai naikinant su sutarčių teise susijusias kliūtis tarpvalstybinei prekybai prekėmis Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes kiekviena valstybė narė negali viena panaikinti susidariusio teisinio susiskaidymo užtikrindama savo teisės suderinamumą su kitų valstybių narių teisės aktais, o užtikrinant visišką suderinimą bus pašalintos pagrindinės su sutarčių teise susijusios kliūtys, to būtų galima geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones.
Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

- = -

(71) tikslinga, kad praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija peržiūrėtų, kaip taikoma ši direktyva, įskaitant visų pirma nuostatas dėl teisių gynimo priemonių, pareigos įrodyti, taip pat naudotų prekių ir prekių, parduodamų viešuosiuose aukcionuose, atžvilgiu ir dėl gamintojo komercinės patvarumo garantijos.
Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar taikant šią direktyvą ir Direktyvą (ES) 2019/770 užtikrinama nuosekli ir darni teisės sistema, kiek tai susiję su skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimu ir skaitmeninių elementų turinčių prekių tiekimu;

- = -

keyboard_tab Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT