Digital Market Act 2022/1925 LT

1. Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant suderintas taisykles, kuriomis visoms įmonėms visoje Sąjungoje užtikrinamos atviros konkurencijai ir sąžiningos skaitmeninio sektoriaus rinkos, kuriose veikia prieigos valdytojai, verslo klientų ir galutinių naudotojų naudai.

2. Šis reglamentas taikomas pagrindinėms platformos paslaugoms, kurias prieigos valdytojai teikia arba siūlo Sąjungoje įsisteigusiems verslo klientams arba Sąjungoje įsikūrusiems arba esantiems galutiniams naudotojams, neatsižvelgiant į prieigos valdytojų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą ir nepriklausomai nuo paslaugų teikimui kitais atvejais taikytinos teisės.

3. Šis reglamentas netaikomas rinkoms, susijusioms su:

a)	elektroninių ryšių tinklais, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 1 punkte;

b)	elektroninių ryšių paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas.

4. Kiek tai susiję su asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 5 punkte, šiuo reglamentu nedaromas poveikis pagal tos direktyvos 61 straipsnį nacionalinėms reglamentavimo ir kitoms kompetentingoms institucijoms suteiktoms galioms ir pareigoms.

5. Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, atvirų konkurencijai ir sąžiningų rinkų užtikrinimo tikslais valstybės narės įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar administracinėmis priemonėmis nenustato jokių papildomų pareigų prieigos valdytojams. Šiuo reglamentu valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti pareigų įmonėms, įskaitant pagrindines platformos paslaugas teikiančias įmones, dėl į šio reglamento taikymo sritį nepatenkančių klausimų, su sąlyga, kad tos pareigos būtų suderinamos su Sąjungos teise ir atsiradusios ne dėl to, kad atitinkamoms įmonėms suteiktas prieigos valdytojo statusas, kaip tai suprantama šiame reglamente.

6. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui. Juo taip pat nedaromas poveikis šių nuostatų taikymui:

a)	nacionalinių konkurencijos taisyklių, kuriomis draudžiami antikonkurenciniai susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai, suderinti veiksmai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi;

b)	nacionalinių konkurencijos taisyklių, kuriomis draudžiami kitų formų vienašaliai veiksmai, jeigu jos taikomos ne prieigos valdytojams, o kitoms įmonėms, arba kuriomis nustatomos kitos pareigos prieigos valdytojams, ir

c)	Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (23) ir nacionalinių taisyklių dėl susijungimų kontrolės.

7. Nacionalinės institucijos nepriima sprendimų, kurie prieštarautų pagal šį reglamentą priimtam Komisijos sprendimui. Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus vykdymo užtikrinimo srityje, remdamosi 37 ir 38 straipsniuose nustatytais principais.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	prieigos valdytojas – pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, kuriai pagal 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas;

pagrindinė platformos paslauga yra bet kuri iš šių paslaugų:

a)	internetinės tarpininkavimo paslaugos;

b)	interneto paieškos sistema;

c)	internetinės socialinių tinklų paslaugos;

d)	dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;

e)	su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos;

f)	operacinės sistemos;

g)	saityno naršyklės;

h)	virtualieji asistentai;

i)	debesijos kompiuterijos paslaugos;

j)	internetinės reklamos paslaugos, įskaitant reklamos tinklų, reklamos mainų ir visas kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas, kurias teikia įmonė, teikianti bet kurią iš a–i punktuose išvardytų pagrindinių platformos paslaugų;

3)	informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

4)	skaitmeninis sektorius – produktų ir paslaugų, kurie teikiami naudojantis informacinės visuomenės paslaugomis, sektorius;

5)	internetinės tarpininkavimo paslaugos – internetinės tarpininkavimo paslaugos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 2 punkte;

6)	interneto paieškos sistema – interneto paieškos sistema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1150 2 straipsnio 5 punkte;

internetinė socialinio tinklo paslauga – platforma, kuri suteikia galimybę galutiniams naudotojams naudojantis įvairiais įrenginiais užmegzti ryšį ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir rasti kitus naudotojus bei turinį, visų pirma naudojantis pokalbiais, įrašais, vaizdo medžiaga ir rekomendacijomis;

8)	dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio 1 dalies aa punkte;

9)	su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 7 punkte;

10)	operacinė sistema – sistemos programinė įranga, kuri kontroliuoja pagrindines aparatinės įrangos arba programinės įrangos funkcijas ir leidžia taikomajai programinei įrangai joje veikti;

11)

saityno naršyklė – taikomoji programinė įranga, kuria naudodamiesi galutiniai naudotojai įgyja prieigą prie saityno turinio, laikomo serveriuose, prijungtuose prie tinklų, pvz., interneto, ir gali su juo sąveikauti, įskaitant autonomines saityno naršykles, taip pat į programinę įrangą integruotas arba įterptas ar panašias saityno naršykles;

12)

virtualusis asistentas – programinė įranga, kuri gali apdoroti komandas, užduotis ar klausimus, be kita ko, grindžiamus audio, vizualine, rašytine įvestimi, gestais ar judesiais, ir kuri, remdamasi tomis komandomis, užduotimis ar klausimais, suteikia prieigą prie kitų paslaugų ar valdo prijungtus fizinius prietaisus;

13)	debesijos kompiuterijos paslauga – debesijos kompiuterijos paslauga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 (24) 4 straipsnio 19 punkte;

14)	taikomosios programinės įrangos parduotuvės – tokios rūšies internetinės tarpininkavimo paslaugos, iš esmės susijusios su taikomąja programine įranga, kaip produktu ar paslauga, dėl kurių tarpininkaujama;

15)	taikomoji programinė įranga – skaitmeninis produktas ar paslauga, kurie veikia operacinėje sistemoje;

16)	mokėjimo paslauga – mokėjimo paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 4 straipsnio 3 punkte;

17)	techninė paslauga, reikalinga mokėjimo paslaugai teikti – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnio j punkte;

18)

mokėjimo sistema, skirta programėlių priepirkai – taikomoji programinė įranga, paslauga arba naudotojo sąsaja, kuri palengvina skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų pirkimą taikomojoje programinėje įrangoje, įskaitant turinį, prenumeratas, priemones arba funkcijas, ir atsiskaitymus už tokius pirkimus;

19)	atpažinties paslauga – tokios rūšies paslauga, teikiama kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba reikalinga joms teikti, kuri suteikia galimybę atlikti bet kokį galutinių naudotojų ar verslo klientų tapatybės patikrinimą, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos;

20)	galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi ne kaip verslo klientas;

21)	verslo klientas – komercinę ar profesinę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudojasi pagrindinėmis platformos paslaugomis prekių tiekimo ar paslaugų teikimo galutiniams naudotojams tikslu ar jas teikdamas ar tiekdamas;

22)

reitingas – prekių arba paslaugų, kurios siūlomos naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, internetinėmis socialinių tinklų paslaugomis ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis ar virtualiaisiais asistentais, santykinis reikšmingumas arba interneto paieškos sistemose paieškos rezultatams, kuriuos internetines tarpininkavimo paslaugas, internetinių socialinių tinklų paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, virtualius asistentus arba interneto paieškos sistemas teikiančios įmonės pateikia, sudaro arba praneša, suteikiama svarba, nepriklausomai nuo tokiam pateikimui, sudarymui ar pranešimui naudotų technologinių priemonių, ir nepriklausomai nuo to, ar pateiktas arba praneštas tik vienas rezultatas;

23)

paieškos rezultatai – bet kokia bet kokio formato informacija, įskaitant tekstinius, grafinius, balso ar kitus rezultatus, kurie pateikiami atsakant į užklausą ir susiję su ja, nepriklausomai nuo to, ar gauta informacija yra mokamas ar nemokamas rezultatas, tiesioginis atsakymas ar bet koks produktas, paslauga ar informacija, siūlomi kartu su organiškais rezultatais arba pateikiami kartu su jais arba iš dalies ar visiškai įterpti į juos;

24)	duomenys – veiksmų, faktinių aplinkybių ar informacijos ir tokių veiksmų, faktinių aplinkybių ar informacijos rinkinių skaitmeninė išraiška, be kita ko, garso, vaizdo arba audiovizualinių įrašų forma;

25)	asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

26)	ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys;

27)	įmonė – subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir jo finansavimo būdą, įskaitant visas susijusias ar asocijuotąsias įmones, kurios dėl to, kad kita įmonė ar bendrovė turi tiesioginę ar netiesioginę įmonės ar bendrovės kontrolę, sudaro grupę;

28)	kontrolė – galimybė daryti didelę įtaką įmonei, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnio 2 dalyje;

29)

sąveikumas – gebėjimas keistis informacija ir abipusiškai naudoti informaciją, kuria keičiamasi naudojantis sąsajomis ar kitais sprendimais, kad visi aparatinės ar programinės įrangos elementai veiktų kartu su kita aparatine ir programine įranga ir sąveika su naudotojais vyktų visais numatytais jų funkcionavimo būdais;

30)	apyvarta – suma, kurią įmonė gauna, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 5 straipsnio 1 dalyje;

31)	profiliavimas – profiliavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte;

32)	sutikimas – sutikimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte;

33)	nacionalinis teismas – valstybės narės teismas, kaip tai suprantama SESV 267 straipsnyje.

II SKYRIUS

PRIEIGOS VALDYTOJAI

3 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso suteikimas

1. Įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji:

a)	daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)	teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir

c)	užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

2. Laikoma, kad įmonė atitinka 1 dalyje išdėstytus atitinkamus reikalavimus:

1 dalies a punkto atžvilgiu, kai jos pasiekta metinė apyvarta Sąjungoje yra lygi arba ne mažesnė nei 7,5 mlrd. EUR kiekvienais iš pastarųjų trejų finansinių metų arba kai jos vidutinė rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra bent 75 mlrd. EUR per paskutinius finansinius metus, ir ji teikia tą pačią pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse;

1 dalies b punkto atžvilgiu, kai ji teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10 000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant priede išdėstytą metodiką ir rodiklius;

c)	1 dalies c punkto atžvilgiu, kai šios dalies b punkte nustatyta riba buvo pasiekta kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

3. Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pasiekia visas 2 dalyje nustatytas ribas, ji nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 2 mėnesius nuo tada, kai pasiekiamos šios ribos, apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai atitinkamą 2 dalyje nurodytą informaciją. Tame pranešime pateikiama atitinkama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną iš įmonės teikiamų pagrindinės platformos paslaugų, kuri pasiekia 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Jei įmonės, kuriai anksčiau suteiktas prieigos valdytojo statusas, teikiama papildoma pagrindinė platformos paslauga pasiekia 2 dalies b ir c punktuose nustatytas ribas, tokia įmonė apie tai praneša Komisijai per 2 mėnesius nuo tada, kai yra pasiekiamos tos ribos.

Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nepateikia Komisijai pranešimo pagal šios dalies pirmą pastraipą ir per terminą, kurį Komisija nustatė prašyme pateikti informaciją pagal 21 straipsnį, nepateikia visos atitinkamos informacijos, kurios reikia Komisijai, kad atitinkamai įmonei suteiktų prieigos valdytojo statusą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija, remdamasi turima informacija, vis tiek turi teisę tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą.

Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė įvykdo prašymą pateikti informaciją pagal šios dalies antrą pastraipą arba jei informacija pateikiama pasibaigus toje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija taiko 4 dalyje nustatytą procedūrą.

4. Nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo Komisija suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, pasiekusiai visas 2 dalyje nurodytas ribas, prieigos valdytojo statusą.

5. Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų pagrindinės platformos paslaugos veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

Jei Komisija mano, kad pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, ji gali atmesti tuos argumentus per 4 dalyje nurodytą laikotarpį, netaikydama 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija, nepaisydama šios dalies pirmos pastraipos, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį gali pradėti 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos pagrindinės platformos paslaugos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

6. Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, kuriuose būtų nurodyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, ir prireikus reguliariai tą metodiką pritaikyti, atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą.

7. Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas atnaujinant metodiką ir rodiklių sąrašą, išdėstytus priede.

8. 17 straipsnyje nustatyta procedūra prieigos valdytojo statusą Komisija suteikia visoms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau yra pasiekusios ne visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į kai kuriuos arba visus toliau išvardytus aspektus, jei vertinamos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atveju jie yra aktualūs:

a)	tos įmonės dydį, įskaitant apyvartą ir rinkos kapitalizaciją, veiklą ir poziciją;

b)	verslo klientų, kurie pagrindinę platformos paslaugą naudoja tam, kad pasiektų galutinius naudotojus, skaičių ir galutinių naudotojų skaičių;

c)	tinklo efektą ir duomenų suteikiamus pranašumus, visų pirma susijusius su tos įmonės prieiga prie asmens duomenų ir ne asmens duomenų ir jų rinkimu arba analizės pajėgumais;

d)	bet kokį įmonei naudingą masto ir apimties poveikį, be kita ko, susijusį su duomenimis, ir, kai aktualu, su jos veikla už Sąjungos ribų;

e)	verslo klientų ar galutinių naudotojų susaistymą, įskaitant paslaugos teikėjo keitimo išlaidas ir elgesio šališkumą, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybė pakeisti paslaugos teikėją arba tuo pačiu metu naudotis daugiatinkliškumu;

f)	tos įmonės konglomerato organizacinę struktūrą arba vertikalią integraciją, kuriomis, pavyzdžiui, tai įmonei sudaromos sąlygos vykdyti kryžminį subsidijavimą, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių arba pasinaudoti savo pozicija, arba

g)	kitas struktūrines verslo ar paslaugų charakteristikas.

Atlikdama vertinimą pagal šią dalį Komisija atsižvelgia į numatomus pokyčius, susijusius su antroje pastraipoje išvardytais elementais, įskaitant bet kokią planuojamą koncentraciją, susijusią su kita įmone, teikiančia pagrindines platformos paslaugas arba kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba sudarančią sąlygas rinkti duomenis.

Jei įmonė, teikianti pagrindines platformos paslaugas, kurios nesiekia 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų, iš esmės nesilaiko Komisijos nustatytų tyrimo priemonių ir nepradeda jų laikytis po to, kai tos įmonės paprašoma per pagrįstą terminą pradėti jų laikytis ir pateikti pastabas, Komisija gali tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, remdamasi Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis.

9. Kiekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.

10. Prieigos valdytojas įvykdo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas per 6 mėnesius nuo pagrindinės platformos paslaugos išvardijimo sprendime dėl statuso suteikimo pagal šio straipsnio 9 dalį.

4 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso peržiūra

1. Gavusi prašymą arba savo iniciatyva Komisija gali bet kada persvarstyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti sprendimą dėl statuso suteikimo, priimtą pagal 3 straipsnį, dėl vienos iš šių priežasčių:

a)	iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą dėl statuso suteikimo;

b)	sprendimas dėl statuso suteikimo priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

2. Komisija reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri, ar prieigos valdytojai vis dar atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tos peržiūros metu taip pat išnagrinėjama, ar reikia iš dalies pakeisti prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų, kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą. Prieigos valdytojo pareigų vykdymas dėl tų peržiūrų nesustabdomas.

Be to, Komisija bent kartą per metus nagrinėja, ar naujos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atitinka tuos reikalavimus.

Kai Komisija, remdamasi tokių pagal pirmą pastraipą atliktų peržiūrų išvadomis, nustato, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei suteikiant prieigos valdytojo statusą, ji priima sprendimą, kuriuo sprendimas dėl statuso suteikimo patvirtinamas, iš dalies pakeičiamas arba panaikinamas.

3. Komisija nuolat skelbia ir atnaujina prieigos valdytojų sąrašą ir pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikdami prieigos valdytojai turi vykdyti III skyriuje nustatytas pareigas, sąrašą.

III SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANTI ARBA NESĄŽININGA PRIEIGOS VALDYTOJŲ PRAKTIKA

5 straipsnis

Prieigos valdytojo pareigos

1. Prieigos valdytojas, teikdamas bet kurią iš savo pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, laikosi visų šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

2. Prieigos valdytojas negali:

a)	internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslu tvarkyti galutinių naudotojų, besinaudojančių trečiųjų šalių, kurios naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, teikiamomis paslaugomis, asmens duomenis;

jungti asmens duomenų, gautų teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, su asmens duomenimis, gautais teikiant prieigos valdytojo teikiamas bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas arba bet kokias kitas paslaugas, arba su asmens duomenimis, gautais naudojantis trečiųjų šalių paslaugomis;

c)	kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis, gautus teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, teikiant kitas paslaugas, kurias atskirai teikia prieigos valdytojas, įskaitant kitas pagrindines platformos paslaugas, ir atvirkščiai, ir

d)	prijungti galutinių naudotojų prie kitų prieigos valdytojo paslaugų, kad būtų galima sujungti asmens duomenis,

išskyrus atvejus, kai galutiniam naudotojui buvo suteikta konkreti galimybė pasirinkti ir jis davė sutikimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte ir 7 straipsnyje.

Jei pirmos pastraipos tikslais duotą sutikimą galutinis naudotojas atsisakė duoti arba atsiėmė, prieigos valdytojas nekartoja savo prašymo duoti sutikimą tuo pačiu tikslu daugiau nei vieną kartą per vienus metus.

Šia dalimi nedaromas poveikis prieigos valdytojo galimybei remtis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktais, kai taikytina.

3. Prieigos valdytojas verslo klientams netrukdo siūlyti galutiniams naudotojams tuos pačius produktus ar paslaugas, pasinaudojant trečiųjų šalių teikiamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba savo pačių tiesioginio pardavimo internetu kanalu, skirtingomis kainomis ar sąlygoms nei taikomos tais atvejais, kai tokie produktai ar paslaugos siūlomi naudojantis prieigos valdytojo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.

4. Prieigos valdytojas suteikia verslo klientams galimybę nemokamai pranešti apie pasiūlymus ir juos reklamuoti, be kita ko, skirtingomis sąlygomis, galutiniams naudotojams, kurie buvo pasiekti naudojantis jo pagrindine platformos paslauga arba kitais kanalais, ir sudaryti sutartis su tais galutiniais naudotojais, nepriklausomai nuo to, ar tokiam tikslui jie naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

5. Prieigos valdytojas suteikia galutiniams naudotojams galimybę naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis gauti prieigą prie turinio, prenumeratų, funkcijų ar kitų elementų ir juos naudoti pasitelkiant verslo kliento taikomąją programinę įrangą, be kita ko, kai tokius elementus galutiniai naudotojai yra įsigiję iš atitinkamo verslo kliento, nesinaudodami prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

6. Prieigos valdytojas tiesiogiai ar netiesiogiai neužkerta kelio ir neriboja galimybių verslo klientams ar galutiniams naudotojams kreiptis į bet kurią atitinkamą valdžios instituciją, įskaitant nacionalinius teismus, bet kokiu prieigos valdytojo neatitikties atitinkamai Sąjungos arba nacionalinei teisei klausimu, susijusiu su prieigos valdytojo praktika. Tai nedaro poveikio verslo klientų ir prieigos valdytojų teisei savo susitarimuose nustatyti naudojimosi teisėtais skundų nagrinėjimo mechanizmais sąlygas.

7. Prieigos valdytojas nereikalauja, kad galutiniai naudotojai naudotų, o verslo klientai naudotų, siūlytų naudoti to prieigos valdytojo atpažinties paslaugą, saityno naršyklės sistemą ar mokėjimo paslaugą, arba technines paslaugas, reikalingas mokėjimo paslaugoms teikti, pavyzdžiui, programėlės priepirkoms skirtas mokėjimo sistemas, arba užtikrintų sąveiką su tomis paslaugomis ir sistemomis, kai verslo klientai, teikdami savo paslaugas, naudojasi to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

8. Prieigos valdytojas nereikalauja, kad verslo klientai ar galutiniai naudotojai prenumeruotų bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas, kurios yra išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį arba kurios yra pasiekusios 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, arba registruotųsi tokioms paslaugoms gauti, kad jie galėtų naudotis bet kuriomis to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, išvardytomis pagal tą straipsnį, gauti prieigą prie jų, sukurti paskyrą arba registruotis joms gauti.

9. Prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba reklamuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, reklamuotojui paprašius, kiekvienos reklamuotojo paskelbtos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)	to reklamuotojo sumokėtą kainą ir mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)	gavus publikuotojo sutikimą – publikuotojo gautą atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)	apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos, mokesčiai ir atlygiai.

Tuo atveju, kai publikuotojas nesutinka dalytis informacija apie gautą atlygį, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui nemokamai teikia informaciją apie to publikuotojo gaunamą vidutinį dienos atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

10. Prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, publikuotojui paprašius, kiekvienos publikuotojo turimame plote rodomos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)	to publikuotojo gautą atlygį ir sumokėtus mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)	gavus reklamuotojo sutikimą – reklamuotojo sumokėtą kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)	apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos ir atlygiai.

Tuo atveju, kai reklamuotojas nesutinka dalytis informacija, prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui nemokamai teikia informaciją apie to reklamuotojo mokamą vidutinę dienos kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

7 straipsnis

Prieigos valdytojo pareiga dėl su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo

1. Kai prieigos valdytojas teikia su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, išvardytas sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, jis užtikrina, kad jo su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų pagrindinės funkcijos būtų sąveikios su su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, kurias siūlo ar ketina siūlyti kitas paslaugų teikėjas Sąjungoje, gavus prašymą ir nemokamai, teikdamas reikiamas technines sąsajas ar panašius sprendimus, kuriais palengvinamas sąveikumas.

2. Prieigos valdytojas užtikrina bent šių 1 dalyje nurodytų pagrindinių funkcijų sąveikumą, kai prieigos valdytojas tas funkcijas pats teikia savo galutiniams naudotojams:

po įtraukimo į sprendimą dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį:

i)	tiesioginiai teksto pranešimai tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

ii)	dalijimasis vaizdais, balso žinutėmis, vaizdo įrašais ir kitais pridedamais failais tiesioginėje komunikacijoje tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

per 2 metus nuo statuso suteikimo:

i)	tiesioginiai teksto pranešimai individualių galutinių naudotojų grupėse;

ii)	dalijimasis vaizdais, balso žinutėmis, vaizdo įrašais ir kitais pridedamais failais tiesioginėje komunikacijoje tarp grupės pokalbio ir individualaus galutinio naudotojo;

per 4 metus nuo statuso suteikimo:

i)	tiesioginiai balso skambučiai tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

ii)	tiesioginiai vaizdo skambučiai tarp dviejų individualių galutinių naudotojų;

iii)	tiesioginiai balso skambučiai tarp grupės pokalbio ir individualaus galutinio naudotojo;

iv)	tiesioginiai vaizdo skambučiai tarp grupės pokalbio ir individualaus galutinio naudotojo.

3. Teikiant visas sąveikias paslaugas turi būti išlaikytas atitinkamas saugumo lygis, įskaitant, kai taikytina, visapusį šifravimą, kurį prieigos valdytojas teikia savo galutiniams naudotojams.

4. Prieigos valdytojas paskelbia standartinį pasiūlymą, kuriame pateikiami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumo techniniai duomenys ir bendrosios sąlygos, įskaitant būtiną informaciją apie saugumo lygį ir visapusį šifravimą. Prieigos valdytojas tą standartinį pasiūlymą paskelbia per 3 straipsnio 10 dalyje nustatytą laikotarpį ir prireikus jį atnaujina.

5. Paskelbus standartinį pasiūlymą pagal 4 dalį, bet kuris su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjas, siūlantis ar ketinantis siūlyti tokias paslaugas Sąjungoje, gali prašyti užtikrinti sąveikumą su prieigos valdytojo teikiamomis su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis. Toks prašymas gali apimti kai kurias arba visas 2 dalyje išvardytas pagrindines funkcijas. Prieigos valdytojas bet kurį pagrįstą prašymą dėl sąveikumo įvykdo per 3 mėnesius nuo to prašymo gavimo, užtikrindamas prašomų pagrindinių funkcijų veikimą.

6. Išimtiniais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prieigos valdytojo prašymą, gali pratęsti laiko terminą dėl įvykdymo pagal 2 ar 5 dalį, kai prieigos valdytojas įrodo, kad to reikia siekiant užtikrinti veiksmingą sąveikumą ir išlaikyti reikiamą saugumo lygį, įskaitant visapusį šifravimą, kai taikytina.

7. Tiek su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų, kurias teikia prieigos valdytojas, paslaugų teikėjo, tiek prašančiojo su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjo galutiniai naudotojai turi teisę nuspręsti, ar naudotis sąveikiomis pagrindinėmis funkcijomis, kurias prieigos valdytojas gali suteikti pagal 1 dalį.

8. Prieigos valdytojas renka tik tuos galutinių naudotojų asmens duomenis ir keičiasi jais su sąveikumo prašančiu su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėju, kurie yra tikrai būtini veiksmingam sąveikumui užtikrinti. Bet koks toks galutinių naudotojų asmens duomenų rinkimas ir dalijimasis jais turi visapusiškai atitikti Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą 2002/58/EB.

9. Prieigos valdytojui nekliudoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad sąveikumo prašantys su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio trečiosios šalies paslaugų teikėjai nekeltų grėsmės jo paslaugų vientisumui, saugumui ir privatumui, jeigu tos priemonės yra tikrai būtinos ir proporcingos ir prieigos valdytojas tinkamai jas pagrindžia.

8 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigų vykdymas

1. Prieigos valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomos šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos, ir įrodo, kad jos vykdomos. Priemonės, kurias prieigos valdytojas įgyvendina tuose straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui užtikrinti, turi būti veiksmingos siekiant šio reglamento ir atitinkamos pareigos tikslų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis taikytinos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos 2002/58/EB, kibernetinio saugumo, vartotojų apsaugos ir produktų saugos teisės aktų, taip pat reikalavimų prieinamumo srityje.

2. Savo iniciatyva arba prieigos valdytojo prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomos priemonės, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turi įgyvendinti, kad veiksmingai įvykdytų 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas per 6 mėnesius nuo procedūros pagal 20 straipsnį pradėjimo laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Kai procedūra pradedama savo iniciatyva, pareigų vengimo prevencijos pagal 13 straipsnį atveju tokios priemonės gali būti susijusios su 5, 6 ir 7 straipsniuose išdėstytomis pareigomis.

3. Prieigos valdytojas gali paprašyti Komisijos pradėti procesą, kad būtų nustatyta, ar priemonės, kurias prieigos valdytojas ketina įgyvendinti arba įgyvendino siekdamas užtikrinti atitiktį 6 ir 7 straipsniams, yra veiksmingos siekiant atitinkamos pareigos tikslo, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes. Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar pradėti tokį procesą, laikydamasi vienodo požiūrio, proporcingumo ir gero administravimo principų.

Savo prašyme prieigos valdytojas pateikia argumentuotą pareiškimą, kuriame paaiškina priemones, kurias jis ketina įgyvendinti arba įgyvendino. Be to, prieigos valdytojas pateikia nekonfidencialią argumentuoto pareiškimo redakciją, kuria gali būti dalijamasi su trečiosiomis šalimis pagal 6 dalį.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

5. Siekdama priimti sprendimą pagal 2 dalį Komisija savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui pateikia per 3 mėnesius nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ji ketina imtis arba mano, kad atitinkamas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

6. Kad suinteresuotosioms trečiosioms šalims būtų sudarytos veiksmingos galimybės pateikti pastabas, Komisija, kai pagal 5 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui arba kuo greičiau po to, paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir priemones, kurių ji ketina imtis pati arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas prieigos valdytojas. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

7. Komisija, pagal 2 dalį apibrėždama priemones, užtikrina, kad priemonės būtų veiksmingos siekiant šio reglamento tikslų ir atitinkamos pareigos atžvilgiu ir kad jos būtų proporcingos, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes ir atitinkamą paslaugą.

8. Pareigų pagal 6 straipsnio 11 ir 12 dalis nustatymo tikslais Komisija taip pat įvertina, ar planuojamomis ar įgyvendintomis priemonėmis užtikrinama, kad verslo klientų teisių ir pareigų pusiausvyra būtų visiškai atkurta ir kad tomis priemonėmis prieigos valdytojui nebūtų suteikiamas pranašumas, kuris būtų neproporcingas verslo klientams teikiamai prieigos valdytojo paslaugai.

9. Kalbant apie 2 dalyje nurodytą procedūrą, Komisija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, gali pradėti ją iš naujo, jei:

a)	iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą, arba

b)	sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija, arba

c)	sprendime nurodytos priemonės yra neveiksmingos.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Per 6 mėnesius nuo statuso suteikimo pagal 3 straipsnį, laikydamasis 3 straipsnio 10 dalies, prieigos valdytojas pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje išsamiai ir skaidriai aprašomos priemonės, kurias jis įgyvendino, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdytos 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos.

2. Laikydamasis 1 dalyje nurodyto termino prieigos valdytojas paskelbia nekonfidencialią tos ataskaitos santrauką ir pateikia ją Komisijai.

Prieigos valdytojas atnaujina tą ataskaitą ir tą nekonfidencialią santrauką bent kartą per metus.

Komisija savo svetainėje pateikia nuorodą į tą nekonfidencialią santrauką.

13 straipsnis

Pareigų vengimas

1. Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė negali tų paslaugų segmentuoti, dalyti, papildomai dalyti, fragmentuoti ar skaidyti sutartinėmis, komercinėmis, techninėmis ar bet kokiomis kitomis priemonėmis, kad apeitų 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas kiekybines ribas. Jokia tokia įmonės vykdoma praktika neužkerta kelio tam, kad Komisija suteiktų tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 3 straipsnio 4 dalį.

2. Komisija, įtardama, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė užsiima 1 dalyje nurodyta praktika, gali reikalauti, kad tokia įmonė pateiktų visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina siekiant nustatyti, ar ta įmonė vykdė tokią praktiką.

3. Prieigos valdytojas užtikrina, kad 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos būtų vykdomos visapusiškai ir veiksmingai.

4. Prieigos valdytojas negali imtis jokių veiksmų, kuriais kenkiama veiksmingam 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui, nepaisant to, kokio pobūdžio veiksmai tai būtų – sutartinio, komercinio, techninio ar bet kokio kito pobūdžio, ir ar juos sudaro tam tikrų elgesio modelių ar sąsajų dizaino naudojimas.

5. Jeigu tam, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, reikalingas sutikimas rinkti, tvarkyti, kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis bei jais dalintis, prieigos valdytojas imasi reikiamų veiksmų, kad verslo klientams būtų sudarytos sąlygos tiesiogiai gauti reikalaujamą sutikimą tvarkyti duomenis, kai tokio sutikimo reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2016/679 arba Direktyvą 2002/58/EB, arba kad Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių bei principų laikymasis būtų užtikrintas kitais būdais, įskaitant tinkamai anonimizuotų duomenų pateikimą verslo klientams, kai tikslinga. Prieigos valdytojas negali verslo klientams taikyti sudėtingesnės to sutikimo gavimo tvarkos nei taiko savo paslaugų atveju.

6. Prieigos valdytojas negali pabloginti jokių verslo klientams ar galutiniams naudotojams, kurie naudojasi 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pasirinkimo laisve, teikiamų pagrindinių platformos paslaugų sąlygų ar kokybės arba padaryti taip, kad būtų nepagrįstai sunku naudotis tomis teisėmis ir pasirinkimo laisve, be kita ko, siūlant galutiniam naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu arba pakenkiant verslo klientų ar galutinių naudotojų savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui pasinaudojant naudotojų sąsajos ar jos dalies veikimo struktūra, modeliu, funkcija ar veikimo būdu.

7. Jei prieigos valdytojas šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse aprašytu būdu vengia arba bando vengti bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsniuose nustatytų pareigų, Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį ir priimti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, kad nurodytų priemones, kurias prieigos valdytojas turi įgyvendinti.

8. Šio straipsnio 6 dalimi nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

18 straipsnis

Rinkos tyrimas dėl sistemingai nevykdomų pareigų

1. Komisija gali atlikti rinkos tyrimą siekdama įvertinti, ar nėra taip, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdo pareigų. Komisija užbaigia tą rinkos tyrimą per 12 mėnesių nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Kai atlikus rinkos tyrimą nustatoma, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdė vienos ar daugiau iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų ir yra išlaikęs, sustiprinęs arba išplėtęs savo, kaip prieigos valdytojo, poziciją, kiek tai susiję su 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo tokiam prieigos valdytojui nustatomos bet kokios elgesio ar struktūrinės taisomosios priemonės, kurios turi būti proporcingos ir būtinos tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento laikymasis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta taisomoji priemonė gali apimti – tiek, kiek tokia taisomoji priemonė yra proporcinga ir būtina tam, kad būtų išlaikytas arba atkurtas sąžiningumas ir atvirumas konkurencijai, kuriam sistemingas pareigų nevykdymas padarė poveikį, – draudimą prieigos valdytojui ribotą laikotarpį vykdyti koncentraciją, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje, susijusią su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kitomis paslaugomis, kurios teikiamos skaitmeniniame sektoriuje arba kuriomis sudaromos sąlygos rinkti duomenis ir kurioms sistemingas pareigų nevykdymas daro poveikį.

3. Laikoma, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdė 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų, jeigu prieigos valdytojo atžvilgiu per 8 metų laikotarpį iki sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo Komisija pagal 29 straipsnį priėmė bent tris su bet kuria iš jo pagrindinių platformos paslaugų susijusius sprendimus dėl reikalavimų nesilaikymo, kad galėtų priimti sprendimą pagal šį straipsnį.

4. Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam prieigos valdytojui per 6 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Savo preliminariose išvadose Komisija paaiškina, ar ji preliminariai mano, kad įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir kokią (-ias) taisomąją (-ąsias) priemonę (-es) ji preliminariai laiko būtina (-omis) ir proporcinga (-omis).

5. Kad suinteresuotosios trečiosios šalys galėtų veiksmingai pateikti pastabas, Komisija tuo pačiu metu, kai pagal 4 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui, arba kuo greičiau po to paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir taisomąsias priemones, kurias ji ketina nustatyti. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

6. Kai Komisija ketina pagal šio straipsnio 1 dalį priimti sprendimą nustatydama, kad įsipareigojimai, kuriuos prieigos valdytojas siūlosi prisiimti pagal 25 straipsnį, būtų privalomi, ji paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir pagrindinį įsipareigojimų turinį. Suinteresuotosios trečiosios šalys gali pateikti savo pastabas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato Komisija.

7. Vykstant rinkos tyrimui, Komisija gali pratęsti jo trukmę, kai toks pratęsimas yra pagrįstas objektyviais motyvais ir yra proporcingas. Taip pat gali būti pratęstas terminas, iki kurio Komisija turi pateikti savo preliminarias išvadas, arba galutinio sprendimo priėmimo terminas. Bendra pratęsimo ar pratęsimų pagal šią dalį trukmė negali viršyti 6 mėnesių.

8. Siekdama užtikrinti, kad prieigos valdytojas veiksmingai vykdytų savo pareigas, nustatytas 5, 6 ir 7 straipsniuose, Komisija reguliariai peržiūri taisomąsias priemones, kurias ji nustato pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Komisija turi teisę pakeisti tas taisomąsias priemones, jei atlikusi naują rinkos tyrimą nustato, kad jos yra neveiksmingos.

23 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1. Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali atlikti visus būtinus įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus.

2. Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi įgaliojimus:

a)	patekti į visas įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)	patikrinti buhalterines knygas ir kitus su verslu susijusius įrašus, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)	paimti arba gauti bet kokio pavidalo tokių knygų ar įrašų nuorašus arba išrašus iš jų;

d)	reikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų, taip pat bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų arba dokumentuotų pateiktus paaiškinimus;

e)	užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas ar įrašus patikrinimo laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;

f)	prašyti bet kurio įmonės arba įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoti atsakymus.

3. Norėdama atlikti patikrinimus, Komisija gali paprašyti, kad jai padėtų Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat kad jai padėtų valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4. Patikrinimų metu Komisija, jos paskirti auditoriai arba ekspertai ir valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali pareikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų. Komisija ir jos paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali užduoti klausimus bet kuriam atstovui arba darbuotojui.

5. Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais pateikę raštišką leidimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas bei tikslas ir 30 straipsnyje numatytos baudos, taikytinos tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su veikla susiję įrašai arba jei atsakymai į klausimus, užduotus, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, yra neteisingi arba klaidinantys. Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis turi būti atliekamas, nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

6. Įmonės arba įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus atlikti Komisijos sprendimu. Tame sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis bus pradėtas, ir nurodomos atitinkamai 30 ir 31 straipsniuose numatytos baudos ir periodinės baudos bei teisė prašyti, kad tą sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

7. Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pareigūnai ir jos įgalioti arba paskirti asmenys tos institucijos arba Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims. Šiuo tikslu jiems suteikiami šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti įgaliojimai.

8. Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad įmonė arba įmonių asociacija priešinasi patikrinimui, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą pagalbą, kai tikslinga, paprašiusi policijos arba lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9. Jeigu, laikantis nacionalinių taisyklių, šio straipsnio 8 dalyje numatytai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, Komisija arba valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tų institucijų įgalioti pareigūnai kreipiasi dėl tokio leidimo. Tokio leidimo taip pat gali būti prašoma siekiant apsidrausti.

10. Jei kreipiamasi dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodyto leidimo, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Kontroliuodama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali tiesiogiai arba per valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, prašyti Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir atitinkamos įmonės dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija negali kvestionuoti patikrinimo būtinumo arba reikalauti, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą turi teisę peržiūrėti tik Teisingumo Teismas.

29 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstoma jos išvada, kad nesilaikoma reikalavimų (toliau – sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo), jei pripažįsta, kad prieigos valdytojas nesilaiko vieno ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)	bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų;

b)	priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)	taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)	laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)	įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Komisija sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo stengiasi priimti per 12 mėnesių nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį.

3. Prieš priimdama sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, Komisija atitinkamam prieigos valdytojui pateikia savo preliminarias išvadas. Tose preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ketina imtis arba mano, kad tas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai įgyvendintų preliminarių išvadų reikalavimus.

4. Kai Komisija ketina priimti sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, ji gali konsultuotis su trečiosiomis šalimis.

5. Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija nurodo prieigos valdytojui per atitinkamą terminą sustabdyti reikalavimų nesilaikymą ir jį nutraukti, taip pat pateikti paaiškinimus, kaip jis ketina laikytis to sprendimo.

6. Prieigos valdytojas pateikia Komisijai priemonių, kurių jis ėmėsi, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, aprašymą.

7. Jei Komisija nusprendžia nepriimti sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, ji priima sprendimą užbaigti procedūrą.

30 straipsnis

Baudos

1. Sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 10 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu konstatuoja, kad prieigos valdytojas tyčia arba per aplaidumą nevykdo:

a)	bet kurios iš 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų;

b)	priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)	taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)	laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)	įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Komisija sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 20 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad prieigos valdytojas padarė tokį patį ar panašų 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimą, susijusį su ta pačia pagrindine platformos paslauga, kaip praėjusių 8 metų laikotarpiu priimtame sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo užfiksuotas jo padarytas pažeidimas.

3. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos baudos, neviršijančios 1 % jų bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ta įmonė ar asociacija tyčia arba per aplaidumą:

a)	per nustatytą terminą nepateikia informacijos, būtinos atliekant vertinimą dėl prieigos valdytojo statuso jiems suteikimo pagal 3 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją;

b)	nevykdo pareigos informuoti Komisiją pagal 3 straipsnio 3 dalį;

c)	nepraneša informacijos, kurios reikalaujama pagal 14 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

d)	nepateikia aprašo, kurio reikalaujama pagal 15 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

e)	nesuteikia prieigos prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį;

f)	nepateikia prašomos informacijos per terminą, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją ar paaiškinimus, kurių prašoma pagal 21 straipsnį arba kurie pateikiami apklausos pagal 22 straipsnį metu;

per Komisijos nustatytą terminą neištaiso atstovo arba darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos apie faktines aplinkybes, susijusias su pagal 23 straipsnį atliekamo patikrinimo dalyku ir tikslu, arba atsisako tokią informaciją pateikti;

h)	atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 23 straipsnį;

i)	nevykdo pareigų, kurias Komisija nustatė pagal 26 straipsnį;

j)	neįsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio pagal 28 straipsnį, arba

k)	nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 34 straipsnio 4 dalį.

4. Nustatydama baudos dydį, Komisija atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę ir kartojimąsi, o nustatydama baudas pagal 3 dalį – į procedūros vilkinimą.

5. Jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių pasaulinę apyvartą, o ta asociacija yra nemoki, ji privalo pareikalauti iš savo narių įnašų visai baudos sumai padengti.

Jei tokie įnašai įmonių asociacijai nesumokami per Komisijos nustatytą terminą, Komisija gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurių atstovai buvo atitinkamų tos asociacijos sprendimus priimančių organų nariai.

Pareikalavusi sumokėti baudą pagal antrą pastraipą, Komisija gali reikalauti, kad likutį sumokėtų bet kuri įmonių asociacijos narė, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų sumokėta visa baudos suma.

Tačiau Komisija nereikalauja antroje arba trečioje pastraipoje numatytų mokėjimų iš įmonių, įrodžiusių, kad jos neįgyvendino įmonių asociacijos sprendimo, kuriuo buvo pažeistas šis reglamentas, ir arba nežinojo, kad toks sprendimas yra, arba pabrėžtinai nuo jo atsiribojo, kol Komisija dar nebuvo pradėjusi procedūros pagal 20 straipsnį.

Kiekvienos įmonės finansinė prievolė sumokėti baudą negali viršyti 20 % jos bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

31 straipsnis

Periodinės baudos

1. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos periodinės baudos, neviršijančios 5 % vidutinės dienos pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, skaičiuojamos nuo tame sprendime nurodytos dienos, kad juos priverstų:

a)	vykdyti priemones, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

b)	laikytis pagal 18 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo;

c)	per nustatytą terminą pateikti teisingą ir išsamią informaciją, kurios prašoma pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu pateikti informaciją;

d)	užtikrinti prieigą prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį, ir pateikti paaiškinimus apie juos, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu;

e)	leisti atlikti patikrinimą, kurį nurodyta atlikti pagal 23 straipsnį priimtu sprendimu;

f)	laikytis sprendimo, kuriuo nurodyta taikyti laikinąsias priemones, priimto pagal 24 straipsnį;

g)	laikytis įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu;

h)	laikytis pagal 29 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo.

2. Įmonei arba įmonių asociacijai įvykdžius pareigą, kurios vykdymą siekta užtikrinti periodine bauda, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinis periodinės baudos dydis, kuris yra mažesnis nei tuo atveju, jei būtų taikomas pirminis sprendimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

39 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

1. Su šio reglamento taikymu susijusiuose procesuose nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos perduoti jiems jos turimą informaciją arba jos nuomonę dėl klausimų, susijusių su šio reglamento taikymu.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai visų rašytinių nacionalinių teismų sprendimų, priimtų dėl šio reglamento taikymo, kopijas. Tokios kopijos perduodamos nedelsiant, kai tik bylos šalims pranešama apie visą rašytinį teismo sprendimą.

3. Jei to reikia nuosekliam šio reglamento taikymui užtikrinti, Komisija gali savo iniciatyva nacionaliniams teismams pateikti rašytines pastabas. Atitinkamam teismui leidus, ji gali pateikti ir žodines pastabas.

4. Komisija gali prašyti atitinkamo nacionalinio teismo perduoti jai visus bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus arba užtikrinti, kad jie būtų perduoti Komisijai, tik tam, kad galėtų parengti savo pastabas.

5. Nacionaliniai teismai nepriima sprendimų, kurie prieštarautų Komisijos sprendimams, priimtiems pagal šį reglamentą. Jie taip pat turi vengti priimti sprendimus, kurie prieštarautų sprendimams, kuriuos Komisija ketina priimti procedūrose, kurias ji yra pradėjusi pagal šį reglamentą. Tuo tikslu nacionalinis teismas gali įvertinti, ar reikia sustabdyti jo procesą. Tai nedaro poveikio nacionalinių teismų galimybei pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.

40 straipsnis

Aukšto lygio grupė

1. Komisija įsteigia Skaitmeninių rinkų akto aukšto lygio grupę (toliau – aukšto lygio grupė).

2. Aukšto lygio grupę sudaro šios Europos įstaigos ir tinklai:

a)	Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija;

b)	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos duomenų apsaugos valdyba;

c)	Europos konkurencijos tinklas;

d)	Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas ir

e)	Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė.

3. Kiekvienai 2 dalyje nurodytai Europos įstaigai ir tinklui aukšto lygio grupėje atstovauja po tiek pat atstovų. Aukšto lygio grupę sudaro ne daugiau kaip 30 narių.

4. Siekdama palengvinti aukšto lygio grupės darbą, Komisija jai teikia sekretoriato paslaugas. Aukšto lygio grupei pirmininkauja Komisija ir ji dalyvauja jos posėdžiuose. Aukšto lygio grupė Komisijos prašymu posėdžiauja bent kartą per kalendorinius metus. Komisija taip pat sušaukia grupės posėdį, kai to paprašo dauguma grupę sudarančių narių, kad būtų nagrinėjamas konkretus klausimas.

5. Aukšto lygio grupė gali konsultuoti Komisiją ir teikti jai ekspertines žinias jos narių kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant:

a)	konsultacijas ir rekomendacijas pagal jų ekspertines žinias, susijusias su bet kuriuo bendru šio reglamento įgyvendinimo ar vykdymo užtikrinimo klausimu, arba

b)	konsultacijas ir ekspertines žinias, kuriomis skatinamas nuoseklaus reglamentavimo metodo laikymasis taikant įvairias reglamentavimo priemones.

6. Aukšto lygio grupė visų pirma gali nustatyti ir įvertinti dabartines ir galimas šio reglamento bei sektorinių taisyklių, kurias taiko nacionalinės institucijos, sudarančios 2 dalyje nurodytas Europos įstaigas ir tinklus, sąsajas, ir pateikti Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiamas toks vertinimas ir nustatytos galimos tarpusavio reglamentavimo problemos. Prie tokios ataskaitos gali būti pridedamos rekomendacijos, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklius tarpdalykinius požiūrius ir šio reglamento bei kitų sektorių reglamentų įgyvendinimo sinergijas. Ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

7. Rinkos tyrimų dėl naujų paslaugų ir naujų praktikų kontekste aukšto lygio grupė gali teikti Komisijai ekspertines žinias apie poreikį iš dalies pakeisti, papildyti arba panaikinti šiame reglamente nustatytas taisykles siekiant užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos visoje Sąjungoje būtų atviros konkurencijai ir sąžiningos.

46 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta išsami taikymo tvarka dėl:

a)	pagal 3 straipsnį teikiamų pranešimų ir pareiškimų formos, turinio ir kitų aspektų;

b)	techninių priemonių, kurias prieigos valdytojai įgyvendina siekdami užtikrinti 5, 6 arba 7 straipsnio laikymąsi, formos, turinio ir kitų aspektų;

c)	veiklos ir techninių priemonių siekiant įgyvendinti su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų sąveikumą pagal 7 straipsnį;

d)	pagal 8 straipsnio 3 dalį teikiamų pagrįstų prašymų formos, turinio ir kitų aspektų;

e)	pagal 9 ir 10 straipsnius teikiamų pagrįstų prašymų formos, turinio ir kitų aspektų;

f)	pagal 11 straipsnį rengiamų reguliavimo ataskaitų formos, turinio ir kitų aspektų;

15 straipsnio 1 dalyje numatytam vartotojų profiliavimui taikomų metodų audituoto aprašo rengimo metodikos ir procedūros; šiuo tikslu rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir gali konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba, pilietine visuomene ir kitais atitinkamais ekspertais;

h)	pagal 14 ir 15 straipsnius teikiamų pranešimų ir pareiškimų formos, turinio ir kitų aspektų;

i)	procesų, susijusių su rinkos tyrimais pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, ir procesų pagal 24, 25 ir 29 straipsnius praktinės tvarkos;

j)	34 straipsnyje numatytų teisių būti išklausytam įgyvendinimo praktinės tvarkos;

k)	34 straipsnyje numatytų informacijos atskleidimo sąlygų praktinės tvarkos;

l)	37 ir 38 straipsniuose numatyto Komisijos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo praktinės tvarkos, ir

m)	terminų apskaičiavimo ir pratęsimo praktinės tvarkos.

2. Šio straipsnio 1 dalies a–k punktuose ir m punkte nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Šio straipsnio 1 dalies l punkte nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Komisija, prieš priimdama įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį, paskelbia jo projektą ir paprašo visų suinteresuotųjų šalių pateikti pastabų per terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2) OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3) 2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22) OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

PRIEDAS

A. Bendroji informacija

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B. Aktyvūs galutiniai naudotojai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C. Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D. Informacijos teikimas

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)	įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)	kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E. Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos	Aktyvūs galutiniai naudotojai	Aktyvūs verslo klientai
Internetinės tarpininkavimo paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.
Interneto paieškos sistemos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.	Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.
Internetinės socialinių tinklų paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.
Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.
Operacinės sistemos	Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.	Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.
Virtualieji asistentai	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.	Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.
Saityno naršyklės	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.	Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.
Debesijos kompiuterijos paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.
Internetinės reklamos paslaugos	Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą: Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius. Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas): Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.	Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą: Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius. Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas): Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.

whereas

keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

Digital Market Act 2022/1925 LT