(4) prekyba – pagrindinis vidaus rinkos augimo veiksnys.
tačiau jos augimo potencialas nėra visiškai išnaudojamas.
Siekdama stiprinti savo konkurencingumą ir skatinti augimą, Sąjunga turi skubiai imtis veiksmų ir skatinti ekonominės veiklos vykdytojus išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą.
Visas vidaus rinkos potencialas bus išnaudojamas tik tuomet, kai visi rinkos dalyviai galės sklandžiai prekiauti prekėmis tarpvalstybiniu lygmeniu, įskaitant e.
prekybos sandorius.
Sutarčių teisės taisyklės, kurių laikydamiesi rinkos dalyviai sudaro sandorius, yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką verslo sprendimams dėl tarpvalstybinės prekybos prekėmis.
Tos taisyklės taip pat daro įtaką vartotojų ryžtui pasirinkti šią pirkimo rūšį ir ja pasitikėti;
- = -
(8) taikant Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 užtikrinama aukšto lygio užsienyje prekes įsigyjančių vartotojų apsauga, tačiau teisinis susiskaidymas taip pat daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimo tarpvalstybiniais sandoriais lygiams.
Nors šis nepasitikėjimas auga dėl keleto veiksnių, vartotojams didžiausią nerimą kelia neužtikrintumas dėl pagrindinių sutartinių teisių. Šis neužtikrintumas yra nepaisant to, ar vartotojams taikomos privalomos jų pačių valstybės narės vartojimo sutarčių teisės taisyklės tais atvejais, kai pardavėjai nukreipia savo tarpvalstybinę veiklą į vartotojus, ir ar vartotojai sudaro tarpvalstybines sutartis su pardavėjais, kurie nesiekia vykdyti komercinės veiklos vartotojo valstybėje narėje;
- = -
(15) ši direktyva turėtų būti taikoma prekių, įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes, pirkimo–pardavimo sutartims, jei prekės be įtraukto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba su jais tarpusavyje nesusietos prekės negali atlikti savo funkcijos ir jei pagal pirkimo–pardavimo sutartį tas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiama kartu su tomis prekėmis.
Tai, ar įtraukto arba tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties su pardavėju dalis, turėtų priklausyti nuo šios sutarties turinio.
Tai turėtų būti taikoma įtrauktam arba tarpusavyje susietam skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurių teikimas yra aiškiai reikalaujamas pagal sutartį.
Taip pat turėtų būti įtrauktos pirkimo–pardavimo sutartys, kurios gali būti suprantamos kaip sutartys, apimančios konkretaus skaitmeninio turinio arba konkrečios skaitmeninės paslaugos teikimą, nes toks turinys ar paslauga yra būdingi tokios pat rūšies prekėms ir vartotojas gali pagrįstai jų tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo arba kitų asmenų, dalyvavusių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, įskaitant gamintoją, arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus.
Jeigu, pavyzdžiui, išmanusis televizorius būtų reklamuojamas, kaip turintis tam tikrą vaizdo taikomąją programą, ta vaizdo taikomoji programa būtų sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis.
Tai turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra iš anksto įdiegti į pačią prekę, ar jie turi būti parsisiunčiami vėliau kitame įrenginyje ir yra tik tarpusavyje susieti su preke.
Pavyzdžiui, išmanusis telefonas galėtų būti su standartine iš anksto įdiegta taikomąja programa, teikiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pavyzdžiui, žadintuvo taikomoji programa arba fotoaparato taikomoji programa.
Kitas pavyzdys galėtų būti išmanusis laikrodis.
Tokiu atveju pats laikrodis būtų laikomas skaitmeninių elementų turinčia preke, kuri gali atlikti savo funkcijas tik su taikomąja programa, kuri teikiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vartotojas turi ją parsisiųsti į išmanųjį telefoną; tuomet taikomoji programa būtų su juo tarpusavyje susietu skaitmeniniu elementu.
Tai taip pat turėtų būti taikoma, jei įtrauktą arba tarpusavyje susietą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia ne pats pardavėjas, bet jį teikia trečioji šalis pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Siekiant išvengti netikrumo tiek pardavėjams, tiek vartotojams, esant abejonių dėl to, ar skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, turėtų būti taikomos šios direktyvos taisyklės.
Be to, pardavėjo ir vartotojo dvišalių sutartinių santykių, kurie apima įtraukto arba tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimą, nustatymui neturėtų daryti poveikio pats vien tai, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga, turi sutikti su trečiosios šalies licencine sutartimi;
- = -
(22) termino „vartotojas“ apibrėžtis turėtų apimti fizinius asmenis, kurie vykdo su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusią veiklą.
tačiau dvejopos paskirties sutarčių atveju, kai sutartis sudaroma iš dalies asmens verslo ir iš dalies ne verslo tikslais, ir verslo tikslas yra ribotas tiek, kad nėra vyraujantis bendrame sutarties kontekste, valstybėms narėms taip pat reikėtų palikti teisę nuspręsti, ar ir kokiomis sąlygomis tą asmenį taip pat reikėtų laikyti vartotoju;
- = -
(30) be naujinių, dėl kurių susitarta sutartyje, pardavėjas taip pat turėtų teikti naujinius, įskaitant saugumo naujinius, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyta skaitmeninių elementų turinčių prekių atitiktis.
Pardavėjo pareiga turėtų apimti tik naujinius, kurie yra būtini tam, kad būtų išlaikyta tokių prekių atitiktis šioje direktyvoje nustatytiems objektyviesiems ir subjektyviesiems atitikties reikalavimams.
Jeigu šalys sutartyje nesusitarė kitaip, pardavėjas neturėtų privalėti teikti prekių skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atnaujintų versijų arba gerinti ar išplėsti prekių funkcionalumą labiau, nei numatyta atitikties reikalavimuose.
Jei dėl pardavėjo ar trečiosios šalies, teikiančios skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pateikto naujinio atsirado skaitmeninių elementų turinčios prekės neatitiktis, pardavėjas turėtų būti atsakingas už tai, kad vėl būtų užtikrinta prekės atitiktis.
Vartotojas turėtų galėti laisvai pasirinkti, ar įdiegti pateiktus naujinius.
tačiau tais atvejais, kai vartotojas nusprendžia neįdiegti naujinių, kurie yra būtini tam, kad būtų užtikrinta skaitmeninių elementų turinčių prekių atitiktis, jis neturėtų tikėtis, kad ir toliau bus užtikrinta tokių prekių atitiktis.
Pardavėjas turėtų informuoti vartotoją apie tai, kad vartotojo sprendimas neįdiegti naujinių, kurie yra reikalingi siekiant užtikrinti skaitmeninių elementų turinčių prekių atitiktį, įskaitant saugumo naujinius, turės įtakos pardavėjo atsakomybei už tų skaitmeninių elementų turinčių prekių savybių atitiktį, kurių atitiktį ketinama toliau užtikrinti atitinkamais naujiniais. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio pareigoms teikti saugumo naujinius, kaip nustatyta Sąjungos teisėje ar nacionalinėje teisėje;
- = -
(31) iš esmės skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, kai į prekes įtraukti arba su jomis tarpusavyje susieti skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra suteikti įvykdant vienkartinį teikimo veiksmą, pardavėjas atsako tik už neatitiktį, kuri yra pristatymo metu.
tačiau pareiga teikti naujinius turėtų atspindėti tai, kad bet kokios tokios prekės skaitmeninė aplinka nuolat kinta.
Todėl naujiniai yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti, kad prekės galėtų veikti taip, kaip jos veikė pristatymo metu.
Be to, priešingai nei įprastinės prekės, skaitmeninių elementų turinčios prekės nėra visiškai atskirtos nuo pardavėjo srities, nes pardavėjas arba trečiasis asmuo, teikiantis skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, gali atnaujinti prekes per atstumą, paprastai internetu.
Todėl jei skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiami įvykdant vienkartinį teikimo veiksmą, pardavėjas turėtų būti atsakingas už naujinių, kurie yra būtini tam, kad būtų užtikrinta skaitmeninių elementų turinčių prekių atitiktis per tą laikotarpį, kurio vartotojas gali pagrįstai tikėtis, net jei prekių atitiktis buvo užtikrinta pristatymo metu.
Laikotarpis, kuriuo vartotojas gali pagrįstai tikėtis gauti naujinius, turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į prekių ir skaitmeninių elementų rūšį ir paskirtį bei atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties aplinkybes ir pobūdį.
Paprastai vartotojas tikėtųsi gauti naujinius bent jau tuo laikotarpiu, kuriuo pardavėjas atsako už neatitiktį, o tam tikrais atvejais pagrįsti vartotojo lūkesčiai galėtų trukti ilgiau nei tas laikotarpis – taip ypač galėtų būti tuomet, kai kalbama apie saugumo naujinius.
Kitais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie skaitmeninių elementų turinčias prekes, kurių paskirtis laiko atžvilgiu yra ribota, pardavėjo pareiga pateikti naujinius paprastai būtų apribota tuo laiku;
- = -
(37) siekiant didesnio teisinio tikrumo tiek vartotojams, tiek pardavėjams, reikia aiškiai nurodyti laiką, kuriuo turėtų būti įvertinama prekių atitiktis.
Prekių atitikties vertinimui tinkamas laikas turėtų būti prekių pristatymo momentas.
Tai taip pat turėtų būti taikoma prekėms, į kurias įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga, kurie suteikti įvykdant vienkartinį teikimo veiksmą, arba kurios yra su jais tarpusavyje susietos.
tačiau jeigu skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga, įtraukti į prekes arba su jomis tarpusavyje susieti, turi būti teikiami nuolat per tam tikrą laikotarpį, to skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos elemento atitikties nustatymo atitinkamas laikas turėtų būti ne vienas konkretus momentas, bet veikiau tam tikras laikotarpis, prasidedantis nuo pristatymo momento.
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tas laikotarpis turėtų būti lygus laikotarpiui, kuriuo pardavėjas atsako už neatitiktį;
- = -
(41) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą pardavėjams ir bendrą vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimo sandoriais, būtina numatyti laikotarpį, kuriuo vartotojas turi teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl neatitikties, kuri egzistuoja atitikties nustatymui aktualiu laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Direktyvą 1999/44/EB dauguma valstybių narių numatė dvejų metų laikotarpį ir rinkos dalyviai praktiškai pripažįsta, kad tai yra pagrįstas laikotarpis, tas laikotarpis turėtų būti toliau taikomas.
Tas pats laikotarpis turėtų būti taikomas skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju.
tačiau jeigu sutartyje numatytas nuolatinis teikimas, kuris trunka daugiau nei dvejus metus, vartotojas turėtų turėti teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl bet kokios skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitikties, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, kuriuo pagal sutartį turi būti teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.
Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų lanksčiai didinti vartotojų apsaugos lygį savo nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų galėti numatyti ilgesnius pardavėjo atsakomybės terminus, nei nustatytieji šioje direktyvoje;
- = -
(43) tam tikrų aspektų atveju gali būti pateisinamas skirtingų sąlygų taikymas naudotų prekių atžvilgiu.
Nors dvejų ar daugiau metų trukmės atsakomybės laikotarpiu ar senaties terminu dažnai suderinami tiek pardavėjo, tiek vartotojo interesai, naudotų prekių atveju taip galėtų nebūti.
Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę šalims sudaryti sąlygas susitarti dėl trumpesnio atsakomybės laikotarpio ar senaties termino tokių prekių atžvilgiu. Šį klausimą palikus spręsti šalims sutartimi įformintu susitarimu padidėja sutarčių laisvė ir užtikrinama, kad vartotojas bus informuojamas apie tai, kad prekė yra naudota, ir kad taikomas trumpesnis atsakomybės laikotarpis ar senaties terminas.
tačiau laikotarpis, dėl kurio susitarta sutartyje, neturėtų būti trumpesnis nei vieni metai;
- = -
(52) tam tikrais atvejais galėtų būti pateisinama, kad vartotojas turėtų turėti teisę, kad jam nedelsiant būtų sumažinta kaina arba nutraukta sutartis.
Jei pardavėjas ėmėsi veiksmų užtikrinti prekių atitiktį, tačiau neatitiktis paaiškėjo vėliau, turėtų būti objektyviai nustatyta, ar vartotojas turėtų leisti pardavėjui toliau bandyti užtikrinti prekių atitiktį, atsižvelgiant į visas atvejo aplinkybes, pvz., prekių rūšį ir vertę bei neatitikties pobūdį ir reikšmę.
Visų pirma brangių arba sudėtingų prekių atveju galėtų būti pagrįsta leisti pardavėjui dar kartą pabandyti pašalinti neatitiktį.
Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar galima tikėtis, kad vartotojas toliau pasikliaus pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį ar ne, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad ta pati problema iškyla du kartus.
Panašiai tam tikrais atvejais neatitiktis gali būti tokio rimto pobūdžio, kad vartotojas nebegali toliau pasikliauti pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį, pavyzdžiui, kai neatitiktis labai pakenkia vartotojo galimybei naudotis prekėmis įprastai ir negalima tikėtis, kad vartotojas pasikliaus tuo, kad pardavėjui pataisius arba pakeitus prekes problema būtų išspręsta;
- = -
(63) atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas atsako vartotojui už kiekvieną prekių neatitiktį, atsirandančią dėl pardavėjo arba trečiosios šalies veikimo arba neveikimo, pardavėjas turėtų galėti siekti pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš atsakingą asmenį, dalyvavusį ankstesnėse sandorių grandinės grandyse.
Tokios teisių gynimo priemonės turėtų apimti tas priemones esant neatitikimui dėl to, kad nebuvo įdiegti naujiniai, įskaitant saugumo naujinius, kurie buvo būtini norint išlaikyti skaitmeninių elementų turinčios prekės atitiktį, atveju.
tačiau ši direktyva neturėtų daryti poveikio pardavėjo ir kitų sandorių grandinėje dalyvaujančių šalių sutarties laisvės principui.
Išsamią informaciją apie naudojimąsi ta teise, visų pirma kieno atžvilgiu ir kaip tokios teisių gynimo priemonės turėtų būti naudojamos, ir tai, ar tos teisių gynimo priemonės yra privalomojo pobūdžio, turėtų nustatyti valstybės narės.
Klausimas, ar vartotojas taip pat gali pareikšti reikalavimą tiesiogiai asmeniui, dalyvavusiam ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, šia direktyva neturėtų būti reglamentuojamas, išskyrus atvejus, kai gamintojas prekių atžvilgiu suteikia vartotojui komercinę garantiją;
- = -