Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2019/0771 LT cercato: 'atveju' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl

index atveju:

1 1 straipsnis Dalykas ir tikslai

2 3 straipsnis Taikymo sritis

1 7 straipsnis Objektyvieji atitikties reikalavimai

1 8 straipsnis Prekių neteisingas įdiegimas

2 10 straipsnis Pardavėjo atsakomybė

2 11 straipsnis Pareiga įrodyti

3 13 straipsnis Teisių gynimo priemonės neatitikties atveju

2 17 straipsnis Komercinės garantijos

1 18 straipsnis Teisė į teisinę gynybą

whereas atveju:

definitions:

cloud tag:

and the number of total unique words without stopwords is: 667

1 straipsnis

Dalykas ir tikslai

Šios direktyvos tikslas – užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, nustatant šiuo tikslu bendrąsias taisykles dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su tarp pardavėjų ir vartotojų sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis, visų pirma taisykles dėl prekių atitikties sutarčiai, teisių gynimo priemonių tokios neatitikties sutarčiai atveju, naudojimosi tomis teisių gynimo priemonėmis būdų ir dėl komercinių garantijų.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma vartotojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartims.

2. Vartotojo ir pardavėjo sutartys dėl prekių, kurios turi būti pagamintos, tiekimo šios direktyvos tikslais taip pat laikomos pirkimo–pardavimo sutartimis.

3. Ši direktyva netaikoma skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimo sutartims. Tačiau ji taikoma skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurie yra įtraukti į prekes arba su jomis tarpusavyje susieti 2 straipsnio 5 punkto b papunkčio prasme, ir teikiami kartu su prekėmis pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar tokį skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia pardavėjas ar trečioji šalis. Kilus abejonei, ar į prekę įtraukto ar su ja tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar į prekę įtrauktos ar su ja tarpusavyje susietos skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis apima tą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

4. Ši direktyva netaikoma:

a)	fizinėms laikmenoms, naudojamoms tik kaip skaitmeninio turinio perteikimo priemonė;

b)	prekėms, parduodamoms vykdant sprendimą arba kitais teise numatytais atvejais.

5. Valstybės narės gali nustatyti, kad ši direktyva netaikoma pirkimo–pardavimo sutartims dėl:

a)	viešuosiuose aukcionuose parduodamų naudotų prekių ir

b)	gyvų gyvūnų pardavimo.

a punkte nurodytu atveju vartotojams turi būti pateikiama lengvai prieinama aiški ir išsami informacija, kad šioje direktyvoje nustatytos teisės netaikomos.

6. Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių laisvei reglamentuoti sutarčių teisės bendruosius aspektus, pavyzdžiui, taisykles dėl sutarčių sudarymo, galiojimo, negaliojimo ar poveikio, įskaitant sutarties nutraukimo pasekmes, ta apimtimi, kuria jos nėra reglamentuojamos šioje direktyvoje, arba teisę į žalos atlyginimą.

7. Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių laisvei leisti vartotojams pasirinkti konkrečią teisių gynimo priemonę, jeigu per laikotarpį po pristatymo, neviršijantį 30 dienų, paaiškėja prekių neatitiktis. Be to, šia direktyva nedaromas poveikis vartojimo sutarčių konkrečiai nereglamentuojančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriose numatomos konkrečių teisių gynimo priemonių panaudojimas tam tikrų rūšių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, atveju.

7 straipsnis

Objektyvieji atitikties reikalavimai

1. Be subjektyviųjų atitikties reikalavimų prekės turi:

a)	atitikti paskirtį, kuriai tos rūšies prekės būtų paprastai naudojamos, atsižvelgiant, kai taikytina, į visą esamą Sąjungos ir nacionalinę teisę, techninius standartus arba, jei tokių techninių standartų nėra, taikytinus elgesio kodeksus, skirtus konkrečiam pramonės sektoriui;

b)	kai taikytina, būti tokios kokybės, kaip pavyzdys ar modelis, kurį pardavėjas vartotojui pateikė prieš sudarant sutartį, ir atitikti tokio pavyzdžio ar modelio aprašymą;

c)	kai taikytina, būti pristatomos kartu su tokiais priedais, įskaitant pakavimo, įdiegimo ar kitas instrukcijas, kokius pirkėjas galėtų pagrįstai tikėtis gauti, ir

būti tokio kiekio bei pasižymėti tokiomis ypatybėmis ir kitomis savybėmis, įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas pagrįstai gali tikėtis, atsižvelgdamas į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo arba kitų asmenų, dalyvavusių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, įskaitant gamintoją, arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma reklamuojant prekes arba jas ženklinant.

2. Vieši pareiškimai, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, pardavėjo neįpareigoja, jeigu pardavėjas įrodo, kad:

a)	pardavėjas nežinojo ir pagrįstai negalėjo žinoti apie aptariamą viešą pareiškimą;

b)	iki sutarties sudarymo momento viešas pareiškimas buvo ištaisytas tokiu pat ar panašiu būdu, kaip buvo pateiktas, arba

c)	viešas pareiškimas negalėjo daryti įtakos sprendimui įsigyti prekes.

3. Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju pardavėjas užtikrina, kad vartotojas būtų informuotas apie naujinius, įskaitant saugumo naujinius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti tų prekių atitiktį, ir kad jos būtų teikiamos laikotarpiu:

a)	per kurį vartotojas pagrįstai gali tikėtis, atsižvelgiant į prekės ar skaitmeninių elementų rūšį ir paskirtį bei atsižvelgiant į sutarties aplinkybes ir pobūdį, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas vienkartinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo veiksmas, arba

b)	10 straipsnio 2 dalyje arba 5 dalyje, priklausomai nuo to, kas taikytina, nurodytu laikotarpiu, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas per tam tikrą laikotarpį.

4. Tais atvejais, kai vartotojas per pagrįstą laikotarpį neįdiegia pagal 3 dalį pateiktų naujinių, pardavėjas nėra atsakingas už bet kokią neatitiktį, kurią lemia vien tik susijusio naujinio trūkumas, jei:

a)	pardavėjas informavo vartotoją apie naujinio prieinamumą ir pasekmes vartotojui neįdiegus naujinio ir

b)	vartotojas neįdiegia naujinio arba neteisingai jį įdiegia ne dėl vartotojui pateiktų įdiegimo instrukcijų trūkumų.

5. Laikoma, kad atitiktis 1 ar 3 dalies prasme užtikrinta, jei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vartotojas buvo konkrečiai informuotas apie tai, kad konkreti prekių charakteristika nukrypsta nuo 1 ar 3 dalyje nustatytų objektyviųjų atitikties reikalavimų, o vartotojas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, aiškiai ir atskirai sutiko su tuo nukrypimu.

8 straipsnis

Prekių neteisingas įdiegimas

Bet kokia neatitiktis, atsirandanti dėl neteisingo prekių įdiegimo, laikoma prekių neatitiktimi, jeigu:

a)	įdiegimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis ir jį atliko pardavėjas arba jis buvo atliktas pardavėjo atsakomybe arba

b)	įdiegimas, kurį, kaip numatyta, turi atlikti vartotojas, buvo atliktas vartotojo, tačiau dėl neteisingų įdiegimo instrukcijų, kurias pateikė pardavėjas arba skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos pardavėjas ar teikėjas, įdiegta neteisingai.

10 straipsnis

Pardavėjo atsakomybė

1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią neatitiktį, esančią prekių pristatymo metu ir paaiškėjusią per dvejus metus nuo pristatymo. Nedarant poveikio 7 straipsnio 3 dalies taikymui, ši dalis taip pat taikoma skaitmeninių elementų turinčioms prekėms.

2. Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas per tam tikrą laikotarpį, pardavėjas taip pat atsako už bet kokią skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitiktį, kuri atsiranda ar paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčių prekių pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau nei dvejus metus trunkantis nuolatinis teikimas, pardavėjas atsako už bet kokią skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitiktį, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, kurį pagal pirkimo–pardavimo sutartį turi būti teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.

3. Valstybės narės gali palikti galioti tuos pačius arba nustatyti ilgesnius terminus, nei nurodyti 1 ir 2 dalyse.

4. Jei pagal nacionalinę teisę 13 straipsnyje nustatytoms teisių gynimo priemonėms taip pat taikomas senaties terminas, valstybės narės užtikrina, kad toks senaties terminas suteiktų vartotojams galimybę naudotis 13 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis neatitikties, už kurią pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis yra atsakingas pardavėjas, ir kuri paaiškėja tose dalyse nurodytu laikotarpiu, atvejais.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti tik senaties terminą 13 straipsnyje numatytoms teisių gynimo priemonėms. Valstybės narės užtikrina, kad toks senaties terminas suteiktų vartotojams galimybę naudotis 13 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis neatitikties, už kurią pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis atsakingas pardavėjas, ir kuri paaiškėja tose dalyse nurodytu laikotarpiu, atvejais.

6. Valstybės narės gali numatyti, kad naudotų prekių atveju pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl sutarties sąlygų ar sutartimi įforminto susitarimo, pagal kurį atsakomybės laikotarpis ar senaties terminas yra trumpesnis, nei nurodyti 1, 2 ir 5 dalyse, tačiau jis negali būti trumpesnis nei vieni metai.

11 straipsnis

Pareiga įrodyti

1. Bet kokia neatitiktis, kuri paaiškėja per vienus metus nuo prekių pristatymo, laikoma buvusia prekių pristatymo metu, nebent būtų įrodyta kitaip arba jei ši prielaida būtų nesuderinama su prekių pobūdžiu arba neatitikties pobūdžiu. Ši dalis taip pat taikoma skaitmeninių elementų turinčioms prekėms.

2. Vietoj 1 dalyje nustatyto vienų metų laikotarpio, valstybės narės gali palikti galioti arba numatyti dvejų metų laikotarpį nuo prekių pristatymo datos.

3. Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas per tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, ar skaitmeninis turinys arba skaitmeninė paslauga atitiko sutartį 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui neatitikties, kuri paaiškėja tame straipsnyje nurodytu laikotarpiu, atveju.

13 straipsnis

Teisių gynimo priemonės neatitikties atveju

1. Neatitikties atveju vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta prekių atitiktis arba kad būtų proporcingai sumažinta kaina, arba nutraukti sutartį šiame straipsnyje išdėstytomis sąlygomis.

2. Kad būtų užtikrinta prekių atitiktis, vartotojas gali nuspręsti, ar prekes taisyti ar pakeisti, išskyrus atvejus, kai jo pasirinktos teisių gynimo priemonės nebūtų įmanoma įvykdyti, arba, palyginti su kita teisių gynimo priemone, pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant:

a)	vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikties;

b)	neatitikties reikšmingumą ir

c)	tai, ar nesukeliant nepatogumų vartotojui būtų įmanoma pasinaudoti alternatyvia teisių gynimo priemone.

3. Pardavėjas gali atsisakyti užtikrinti prekių atitiktį, jeigu prekių neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba dėl to jis patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant paminėtąsias 2 dalies a ir b punktuose.

4. Vartotojas turi teisę į proporcingą kainos sumažinimą pagal 15 straipsnį, arba turi teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį pagal 16 straipsnį bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	pardavėjas neatliko pataisymo ar keitimo arba, kai taikytina, neatliko pataisymo ar keitimo pagal 14 straipsnio 2 ir 3 dalis, arba pardavėjas atsisakė užtikrinti prekių atitiktį pagal šio straipsnio 3 dalį;

b)	neatitiktis atsirado nepaisant pardavėjo pastangų užtikrinti prekių atitiktį;

c)	neatitiktis yra tokia didelė, kad yra pagrįsta nedelsiant sumažinti kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, arba

d)	pardavėjas pareiškė arba iš aplinkybių yra aišku, kad pardavėjas neužtikrins prekių atitikties per pagrįstą laikotarpį arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

5. Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu neatitiktis yra tik nedidelė. Pareiga įrodyti, kad neatitiktis yra nedidelė, tenka pardavėjui.

6. Vartotojas turi turėti teisę sustabdyti likusios kainos ar jos dalies mokėjimą tol, kol pardavėjas neįvykdys pardavėjo pareigų pagal šią direktyvą. Valstybės narės gali nustatyti sąlygas ir būdus, pagal kuriuos vartotojas gali pasinaudoti teise sustabdyti mokėjimą.

7. Valstybės narės gali reglamentuoti, ar ir kokiu mastu vartotojo prisidėjimas prie neatitikties daro poveikį vartotojo teisei pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis.

17 straipsnis

Komercinės garantijos

1. Visos komercinės garantijos yra privalomos garantui, laikantis sąlygų, kurios nustatytos komercinės garantijos pareiškime ir susijusioje reklamoje, skelbtoje sudarant sutartį arba iki jos sudarymo. Pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir nedarant poveikio jokioms kitoms taikytinoms Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatoms, jei gamintojas tam tikrų prekių atžvilgiu suteikia vartotojui komercinę patvarumo garantiją tam tikram laikotarpiui, gamintojas yra tiesiogiai atsakingas vartotojui per visą komercinės patvarumo garantijos galiojimo laikotarpį už tai, kad būtų atliktas pataisymas arba pakeitimas pagal 14 straipsnį. Gamintojas gali pasiūlyti vartotojui palankesnes nei komercinės patvarumo garantijos pareiškime nustatytos sąlygos.

Jeigu komercinės garantijos pareiškime nustatytos sąlygos yra ne tokios palankios vartotojui, nei susijusioje reklamoje nurodytos sąlygos, komercinė garantija galioja su komercine garantija susijusioje reklamoje nurodytomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai prieš sudarant sutartį susijusi reklama buvo ištaisyta tokiu pat ar panašiu būdu, kokiu ji buvo paskelbta.

2. Komercinės garantijos pareiškimas pateikiamas vartotojui patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip prekių pristatymo metu. Komercinės garantijos pareiškimas pateikiamas aiškia, suprantama kalba. Jame, be kita ko, nurodoma:

a)	aiškus pareiškimas, kad vartotojas prekių neatitikties atveju pagal įstatymą turi teisę reikalauti teisių gynimo priemonių iš pardavėjo nemokamai ir kad komercinė garantija nedaro poveikio toms teisių gynimo priemonėms;

b)	garanto vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas;

c)	procedūra, kurios turi laikytis vartotojas, kad būtų užtikrintas komercinės garantijos įvykdymas;

d)	prekių, kurioms taikoma komercinė garantija, nurodymas ir

e)	komercinės garantijos sąlygos.

3. 2 dalies nesilaikymas nedaro poveikio garanto suteiktos komercinės garantijos privalomam pobūdžiui.

4. Valstybės narės gali nustatyti su kitais komercinių garantijų aspektais susijusias taisykles, kurios nereglamentuojamos pagal šį straipsnį, įskaitant taisykles dėl kalbos ar kalbų, kuria (-iomis) vartotojui turi būti pateikiamas komercinės garantijos pareiškimas.

18 straipsnis

Teisė į teisinę gynybą

Jeigu pardavėjas yra atsakingas vartotojui už neatitiktį, atsiradusią dėl asmens veiksmų ar neveikimo, įskaitant atvejus, kai pardavėjas nepateikė naujinių skaitmeninių elementų turinčioms prekėms pagal 7 straipsnio 3 dalį, ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, pardavėjas turi teisę imtis teisių gynimo priemones prieš asmenį ar asmenis, kuriems šioje sandorių grandinėje tenka atsakomybė. Asmuo, prieš kurį pardavėjas gali imtis teisių gynimo priemonių, taip pat atitinkami veiksmai ir įgyvendinimo sąlygos nustatomi nacionaline teise.

whereas

(6) prekių pardavimui taikomos Sąjungos taisyklės vis dar yra susiskaidžiusios, nepaisant to, kad taisyklės dėl pristatymo sąlygų ir, kalbant apie nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytas sutartis, reikalavimų iki sutarties sudarymo pateikiamai informacijai ir teisės atsisakyti jau yra visiškai suderintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES (3).
Kiti svarbūs sutarčių elementai, pavyzdžiui, atitikties kriterijai, teisių gynimo priemonės neatitikties sutarčiai atveju ir pagrindiniai jų naudojimo būdai dabar yra minimaliai suderinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (4).
Valstybėms narėms buvo leista būti griežtesnėms nei Sąjungos standartai ir nustatyti taisykles, kuriomis užtikrinamas ar palaikomas net didesnis vartotojų apsaugos lygis.
Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės sugriežtino skirtingus elementus ir tai darė nevienoda apimtimi.
Todėl nacionalinės nuostatos, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkeliama Direktyva 1999/44/EB, šiuo metu labai skiriasi pagrindiniais elementais, pavyzdžiui, teisių gynimo priemonių hierarchijos buvimu ar nebuvimu;

- = -

(11) ši direktyva papildo Direktyvą 2011/83/ES.
Direktyvoje 2011/83/ES daugiausia išdėstytos nuostatos dėl iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimų, teisės atsisakyti nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių ir prekių pristatymo ir rizikos perdavimo taisyklių, o šioje direktyvoje nustatomos taisyklės dėl prekių atitikties, teisių gynimo priemonių neatitikties atveju ir naudojimosi jomis būdai;

- = -

(15) ši direktyva turėtų būti taikoma prekių, įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes, pirkimo–pardavimo sutartims, jei prekės be įtraukto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba su jais tarpusavyje nesusietos prekės negali atlikti savo funkcijos ir jei pagal pirkimo–pardavimo sutartį tas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiama kartu su tomis prekėmis.
Tai, ar įtraukto arba tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties su pardavėju dalis, turėtų priklausyti nuo šios sutarties turinio.
Tai turėtų būti taikoma įtrauktam arba tarpusavyje susietam skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurių teikimas yra aiškiai reikalaujamas pagal sutartį.
Taip pat turėtų būti įtrauktos pirkimo–pardavimo sutartys, kurios gali būti suprantamos kaip sutartys, apimančios konkretaus skaitmeninio turinio arba konkrečios skaitmeninės paslaugos teikimą, nes toks turinys ar paslauga yra būdingi tokios pat rūšies prekėms ir vartotojas gali pagrįstai jų tikėtis, atsižvelgdamas į tų prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo arba kitų asmenų, dalyvavusių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, įskaitant gamintoją, arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus.
Jeigu, pavyzdžiui, išmanusis televizorius būtų reklamuojamas, kaip turintis tam tikrą vaizdo taikomąją programą, ta vaizdo taikomoji programa būtų sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis.
Tai turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra iš anksto įdiegti į pačią prekę, ar jie turi būti parsisiunčiami vėliau kitame įrenginyje ir yra tik tarpusavyje susieti su preke.
Pavyzdžiui, išmanusis telefonas galėtų būti su standartine iš anksto įdiegta taikomąja programa, teikiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį, pavyzdžiui, žadintuvo taikomoji programa arba fotoaparato taikomoji programa.
Kitas pavyzdys galėtų būti išmanusis laikrodis.
Tokiu atveju pats laikrodis būtų laikomas skaitmeninių elementų turinčia preke, kuri gali atlikti savo funkcijas tik su taikomąja programa, kuri teikiama pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vartotojas turi ją parsisiųsti į išmanųjį telefoną; tuomet taikomoji programa būtų su juo tarpusavyje susietu skaitmeniniu elementu.
Tai taip pat turėtų būti taikoma, jei įtrauktą arba tarpusavyje susietą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia ne pats pardavėjas, bet jį teikia trečioji šalis pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Siekiant išvengti netikrumo tiek pardavėjams, tiek vartotojams, esant abejonių dėl to, ar skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, turėtų būti taikomos šios direktyvos taisyklės.
Be to, pardavėjo ir vartotojo dvišalių sutartinių santykių, kurie apima įtraukto arba tarpusavyje susieto skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimą, nustatymui neturėtų daryti poveikio pats vien tai, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga, turi sutikti su trečiosios šalies licencine sutartimi;

- = -

(16) priešingai, jei įtrauktų ar tarpusavyje susietų skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos nebuvimas netrukdo prekių naudoti pagal jų paskirtį arba jei vartotojas sudaro sutartį dėl skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos, kurie nėra skaitmeninių elementų turinčių prekių pirkimo–pardavimo sutarties dalis, teikimo, ta sutartis turėtų būti laikoma atskira nuo prekių pirkimo–pardavimo sutarties, netgi jei pardavėjas veiktų kaip tarpininkas tos antros sutarties su prekiautoju, kuris yra trečioji šalis, atžvilgiu ir galėtų patekti į Direktyvos (ES) 2019/770 taikymo sritį, jeigu ji atitinka tos direktyvos sąlygas.
Pavyzdžiui, jei vartotojas iš taikomųjų programų parduotuvės į išmanųjį telefoną parsisiunčia žaidimo taikomąją programą, žaidimo taikomosios programos teikimo sutartis yra atskira sutartis, o ne paties išmaniojo telefono pirkimo–pardavimo sutartis.
Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma tik pirkimo–pardavimo sutarčiai, susijusiai su išmaniuoju telefonu, o žaidimo taikomosios programos teikimui turėtų būti taikoma Direktyva (ES) 2019/770, jeigu tenkinamos tos direktyvos sąlygos.
Kitas pavyzdys būtų atvejis, kai aiškiai susitariama, kad vartotojas perka išmanųjį telefoną be konkrečios operacinės sistemos, o vėliau vartotojas sudaro sutartį dėl operacinės sistemos teikimo su trečiąja šalimi.
Tokiu atveju atskirai įsigytos operacinės sistemos teikimas nebūtų sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis ir dėl to jai nebūtų taikoma ir dėl to jai nebūtų taikoma ši direktyva, bet jai galėtų būti taikoma Direktyva (ES) 2019/770, jeigu tenkinamos tos direktyvos sąlygos;

- = -

(18) ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei, kiek atitinkami aspektai nėra reglamentuoti šioje direktyvoje, visų pirma, prekių teisėtumui, žalos klausimams ir tokiems bendriesiems sutarčių teisės aspektams, kaip sutarčių sudarymas, galiojimas, negaliojimas arba jų poveikis.
Tas pats turėtų būti taikoma sutarties nuraukimo padariniams ir tam tikriems su prekių taisymu arba pakeitimu susijusiems aspektams, kurių ši direktyva nereglamentuoja.
Valstybėms narėms reglamentuojant šalių teises sustabdyti savo pareigų ar jų dalies vykdymą iki tol, kol kita šalis neįvykdys savo pareigų, valstybėms narėms turėtų būti paliekama laisvė reglamentuoti sąlygas ir būdus, pagal kuriuos vartotojas sustabdo kainos mokėjimą.
Valstybėms narėms taip pat turėtų būti toliau paliekama laisvė reglamentuoti vartotojo teisę į žalos, patirtos pardavėjui pažeidus šią direktyvą, atlyginimą. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kurios konkrečiai nereglamentuoja sutarčių su vartotojais ir kuriomis numatomas konkrečių teisių gynimo priemonių panaudojimas tam tikrų rūšių trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, atveju, t.
y.
nacionalinėms nuostatoms, kuriomis gali būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės aktams, kuriais numatomos nesutartinės vartotojų teisių gynimo priemonės prekių neatitikties atveju, kurių vartotojai gali imtis asmenų, esančių ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, arba kitų asmenų, kurie vykdo tokių asmenų pareigas, atžvilgiu;

- = -

(22) termino „vartotojas“ apibrėžtis turėtų apimti fizinius asmenis, kurie vykdo su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusią veiklą.
Tačiau dvejopos paskirties sutarčių atveju, kai sutartis sudaroma iš dalies asmens verslo ir iš dalies ne verslo tikslais, ir verslo tikslas yra ribotas tiek, kad nėra vyraujantis bendrame sutarties kontekste, valstybėms narėms taip pat reikėtų palikti teisę nuspręsti, ar ir kokiomis sąlygomis tą asmenį taip pat reikėtų laikyti vartotoju;

- = -

(31) iš esmės skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, kai į prekes įtraukti arba su jomis tarpusavyje susieti skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra suteikti įvykdant vienkartinį teikimo veiksmą, pardavėjas atsako tik už neatitiktį, kuri yra pristatymo metu.
Tačiau pareiga teikti naujinius turėtų atspindėti tai, kad bet kokios tokios prekės skaitmeninė aplinka nuolat kinta.
Todėl naujiniai yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti, kad prekės galėtų veikti taip, kaip jos veikė pristatymo metu.
Be to, priešingai nei įprastinės prekės, skaitmeninių elementų turinčios prekės nėra visiškai atskirtos nuo pardavėjo srities, nes pardavėjas arba trečiasis asmuo, teikiantis skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, gali atnaujinti prekes per atstumą, paprastai internetu.
Todėl jei skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiami įvykdant vienkartinį teikimo veiksmą, pardavėjas turėtų būti atsakingas už naujinių, kurie yra būtini tam, kad būtų užtikrinta skaitmeninių elementų turinčių prekių atitiktis per tą laikotarpį, kurio vartotojas gali pagrįstai tikėtis, net jei prekių atitiktis buvo užtikrinta pristatymo metu.
Laikotarpis, kuriuo vartotojas gali pagrįstai tikėtis gauti naujinius, turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į prekių ir skaitmeninių elementų rūšį ir paskirtį bei atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties aplinkybes ir pobūdį.
Paprastai vartotojas tikėtųsi gauti naujinius bent jau tuo laikotarpiu, kuriuo pardavėjas atsako už neatitiktį, o tam tikrais atvejais pagrįsti vartotojo lūkesčiai galėtų trukti ilgiau nei tas laikotarpis – taip ypač galėtų būti tuomet, kai kalbama apie saugumo naujinius.
Kitais atvejais, pavyzdžiui, kalbant apie skaitmeninių elementų turinčias prekes, kurių paskirtis laiko atžvilgiu yra ribota, pardavėjo pareiga pateikti naujinius paprastai būtų apribota tuo laiku;

- = -

(33) pagal šią direktyvą pardavėjas turėtų privalėti vartotojui pristatyti prekes, kurių atitiktis yra užtikrinta pristatymo metu.
Yra galimybė, kad pardavėjai dažnai naudotų atsargines dalis, kad įvykdytų savo pareigą pataisyti prekes neatitikties, buvusios pristatymo metu, atveju.
Nors šioje direktyvoje pardavėjų pareiga užtikrinti, kad tam tikrą laiką būtų prieinamos atsarginės dalys, neturėtų būti nustatyta kaip objektyvusis atitikties reikalavimas, ji neturėtų daryti poveikio kitoms nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias pardavėjas, gamintojas ar kiti asmenys, dalyvaujantis sandorių grandinėje, įpareigojami užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą arba informuoti vartotojus apie tokį prieinamumą;

- = -

(34) daugumą prekių prieš vartotojui pradedant jas veiksmingai naudoti pagal paskirtį reikia įdiegti.
Be to, skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos įdiegimas paprastai yra būtinas tam, kad vartotojas galėtų tokias prekes naudoti pagal jų numatytą paskirtį.
Todėl bet kokia neatitiktis, atsirandanti dėl neteisingo prekių įdiegimo, įskaitant dėl neteisingo skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos, kurie yra įtraukti į prekes arba yra su jomis tarpusavyje susieti, turėtų būti laikoma neatitiktimi, kai įdiegimą atliko pardavėjas arba jo kontroliuojamas asmuo.
Jeigu prekes, kaip numatyta, turėjo įdiegti vartotojas, neatitiktis, atsirandanti dėl neteisingo įdiegimo, turėtų būti laikoma prekių neatitiktimi, neatsižvelgiant į tai, ar įdiegimą atliko vartotojas ar trečioji šalis, veikianti vartotojo atsakomybe, jeigu įdiegta netinkamai dėl įdiegimo instrukcijų trūkumų, pavyzdžiui, įdiegimo instrukcijų neužbaigtumas ar neaiškumas, dėl kurių vidutiniam vartotojui tampa sudėtinga jas naudoti;

- = -

(36) siekiant užtikrinti pakankamą taisyklių lankstumą, kiek tai susiję su naudotų prekių pardavimu, šalys turėtų galėti nukrypti nuo objektyviųjų atitikties reikalavimų, numatytų šioje direktyvoje.
Toks nukrypimas turėtų būti galimas tik tuo atveju, jei vartotojas apie tai buvo konkrečiai informuotas ir jei vartotojas su tuo sutinka tai pažymėdamas atskirai nuo kitų pareiškimų ar susitarimų bei aktyviai ir nedviprasmiškai pademonstruodamas šį sutikimą savo veiksmais;

- = -

(41) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą pardavėjams ir bendrą vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimo sandoriais, būtina numatyti laikotarpį, kuriuo vartotojas turi teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl neatitikties, kuri egzistuoja atitikties nustatymui aktualiu laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Direktyvą 1999/44/EB dauguma valstybių narių numatė dvejų metų laikotarpį ir rinkos dalyviai praktiškai pripažįsta, kad tai yra pagrįstas laikotarpis, tas laikotarpis turėtų būti toliau taikomas.
Tas pats laikotarpis turėtų būti taikomas skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju.
Tačiau jeigu sutartyje numatytas nuolatinis teikimas, kuris trunka daugiau nei dvejus metus, vartotojas turėtų turėti teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl bet kokios skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitikties, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, kuriuo pagal sutartį turi būti teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.
Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų lanksčiai didinti vartotojų apsaugos lygį savo nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų galėti numatyti ilgesnius pardavėjo atsakomybės terminus, nei nustatytieji šioje direktyvoje;

- = -

(42) siekiant suderinamumo su esamomis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis, valstybės narės turėtų turėti laisvai nustatyti, kad arba pardavėjas yra atsakingas už neatitiktį, kuri paaiškėja per konkretų laikotarpį, galbūt kartu taikant senaties terminą, arba kad tik taikomas senaties terminas vartotojo teisių gynimo priemonėms.
Pirmuoju atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pardavėjo atsakomybės laikotarpis nebūtų apeinamas taikant vartotojo teisių gynimo priemonių senaties terminą.
Taigi, nors šia direktyva neturėtų būti derinama nacionalinių senaties terminų pradžia, vis dėlto ja turėtų būti užtikrinta, kad tokie senaties terminai neribotų vartotojų teisės naudotis teisių gynimo priemonėmis visais neatitikties atvejais, paaiškėjusiais laikotarpiu, per kurį pardavėjas yra atsakingas už neatitiktį.
Antruoju atveju valstybės narės turėtų galėti palikti galioti arba nustatyti tik senaties terminą vartotojo teisių gynimo priemonėms, nenustatant konkretaus laikotarpio, per kurį tam, kad pardavėjas būtų atsakingas, turi paaiškėti neatitiktis.
Siekiant užtikrinti, kad vartotojai taip pat būtų vienodai apsaugoti tokiais atvejais, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad net ir tuo atveju, kai taikomas tik senaties terminas, vartotojams vis tiek būtų suteikta galimybė naudotis teisių gynimo priemonėmis neatitikties atvejais, paaiškėjusiais bent jau per laikotarpį, kuris šioje direktyvoje apibrėžtas atsakomybės laikotarpiu;

- = -

(43) tam tikrų aspektų atveju gali būti pateisinamas skirtingų sąlygų taikymas naudotų prekių atžvilgiu.
Nors dvejų ar daugiau metų trukmės atsakomybės laikotarpiu ar senaties terminu dažnai suderinami tiek pardavėjo, tiek vartotojo interesai, naudotų prekių atveju taip galėtų nebūti.
Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę šalims sudaryti sąlygas susitarti dėl trumpesnio atsakomybės laikotarpio ar senaties termino tokių prekių atžvilgiu. Šį klausimą palikus spręsti šalims sutartimi įformintu susitarimu padidėja sutarčių laisvė ir užtikrinama, kad vartotojas bus informuojamas apie tai, kad prekė yra naudota, ir kad taikomas trumpesnis atsakomybės laikotarpis ar senaties terminas.
Tačiau laikotarpis, dėl kurio susitarta sutartyje, neturėtų būti trumpesnis nei vieni metai;

- = -

(44) šia direktyva neturėtų būti reglamentuojamos sąlygos, kuriomis atsakomybės laikotarpis, kaip numatyta šioje direktyvoje, ar senaties terminas gali būti sustabdytas arba nutrauktas.
Todėl valstybės narės turėtų galėti numatyti atsakomybės laikotarpio ar senaties termino sustabdymo arba nutraukimo galimybę, pavyzdžiui, taisymo, pakeitimo arba derybų tarp pardavėjo ir vartotojo, siekiant taikiai susitarti, atveju;

- = -

(45) per vienų arba dvejų metų laikotarpį, jei valstybės narės nusprendžia taikyti dvejų metų laikotarpį, vartotojui pakaktų įrodyti, kad prekė neatitinka reikalavimų, taip pat nebūtinai įrodant, kad neatitiktis iš tikrųjų buvo atitikties nustatymui aktualiu laiku.
Kad vartotojo reikalavimas būtų atmestas, pardavėjas turėtų įrodyti, kad tuo laiku neatitikties nebuvo.
Be to, kai kuriais atvejais prielaida, kad neatitiktis buvo atitikties nustatymui tinkamu laiku, galėtų būti nesuderinama su prekių arba neatitikties pobūdžiu.
Pirmasis atvejis galėtų būti prekių, kurios dėl savo pobūdžio yra gendančios pavyzdys, kaip antai greitai gendantys produktai, pavyzdžiui, gėlės, ar prekės, skirtos tik vienkartiniam naudojimui.
Antrojo atvejo pavyzdys galėtų būti neatitiktis, kuri gali būti tik vartotojo veiksmų pasekmė arba dėl akivaizdžiai išorinės priežasties, kilusios po to, kai prekės buvo pristatytos vartotojui.
Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju, jei sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, vartotojas neturėtų turėti įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga neatitiko reikalavimų atitinkamu atitikties nustatymo laikotarpiu.
Kad vartotojo reikalavimas būtų atmestas, pardavėjas turėtų įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga atitiko reikalavimus tuo laikotarpiu;

- = -

(47) siekiant didinti teisinį tikrumą ir pašalinti vieną iš pagrindinių kliūčių, trukdančių kurti vidaus rinką, šia direktyva turėtų būti visiškai suderintos vartotojo turimos teisių gynimo priemonės prekių neatitikties atveju ir sąlygos, kuriomis tokios teisių gynimo priemonės gali būti naudojamos.
Visų pirma neatitikties atveju vartotojai turėtų turėti teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta prekių atitiktis arba kad būtų proporcingai sumažinta kaina, arba nutraukti sutartį;

- = -

(51) jei taisymu arba pakeitimu vartotojui nebuvo užtikrinta tinkama teisių gynimo priemonė neatitikties atveju, vartotojas turėtų turėti teisę į sumažintą kainą arba nutraukti sutartį.
Taip turėtų būti visų pirma, kai pardavėjas nepataisė arba nepakeitė prekės, arba iš aplinkybių aišku, kad pardavėjas neužbaigs taisymo arba nepakeis prekės, arba pardavėjas atsisakė užtikrinti prekės atitiktį, nes ją taisyti ir pakeisti yra neįmanoma arba dėl to jis patirtų neproporcingų išlaidų;

- = -

(52) tam tikrais atvejais galėtų būti pateisinama, kad vartotojas turėtų turėti teisę, kad jam nedelsiant būtų sumažinta kaina arba nutraukta sutartis.
Jei pardavėjas ėmėsi veiksmų užtikrinti prekių atitiktį, tačiau neatitiktis paaiškėjo vėliau, turėtų būti objektyviai nustatyta, ar vartotojas turėtų leisti pardavėjui toliau bandyti užtikrinti prekių atitiktį, atsižvelgiant į visas atvejo aplinkybes, pvz., prekių rūšį ir vertę bei neatitikties pobūdį ir reikšmę.
Visų pirma brangių arba sudėtingų prekių atveju galėtų būti pagrįsta leisti pardavėjui dar kartą pabandyti pašalinti neatitiktį.
Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar galima tikėtis, kad vartotojas toliau pasikliaus pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį ar ne, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad ta pati problema iškyla du kartus.
Panašiai tam tikrais atvejais neatitiktis gali būti tokio rimto pobūdžio, kad vartotojas nebegali toliau pasikliauti pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį, pavyzdžiui, kai neatitiktis labai pakenkia vartotojo galimybei naudotis prekėmis įprastai ir negalima tikėtis, kad vartotojas pasikliaus tuo, kad pardavėjui pataisius arba pakeitus prekes problema būtų išspręsta;

- = -

(55) siekiant apsaugoti vartotojus nuo užsitęsusio vėlavimo, bet koks taisymas arba pakeitimas turėtų būti sėkmingai atliktas per pagrįstą laikotarpį.
Laikotarpis, kuris laikomas pagrįstu taisymo darbų arba pakeitimo terminu turėtų atitikti kiek įmanoma trumpesnį laiką, būtiną užbaigti taisymo darbus ar pakeisti prekę.
Tas laikotarpis, reikalingas taisymo darbams užbaigti ar prekei pakeisti, turėtų būti objektyviai nustatomas atsižvelgiant į prekių pobūdį ir sudėtingumą, neatitikties pobūdį ir sunkumą bei pastangas, kurių reikia taisymo darbams užbaigti ar prekei pakeisti. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų galėti išaiškinti taisymo arba pakeitimo užbaigimui skirto pagrįsto laikotarpio sąvoką, numatydamos nustatytos trukmės laikotarpius, kurie galėtų būti apskritai laikomi pagrįstais taisymo arba pakeitimo atveju, visų pirma atsižvelgiant į konkrečias produktų kategorijas;

- = -

(63) atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas atsako vartotojui už kiekvieną prekių neatitiktį, atsirandančią dėl pardavėjo arba trečiosios šalies veikimo arba neveikimo, pardavėjas turėtų galėti siekti pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis prieš atsakingą asmenį, dalyvavusį ankstesnėse sandorių grandinės grandyse.
Tokios teisių gynimo priemonės turėtų apimti tas priemones esant neatitikimui dėl to, kad nebuvo įdiegti naujiniai, įskaitant saugumo naujinius, kurie buvo būtini norint išlaikyti skaitmeninių elementų turinčios prekės atitiktį, atveju.
Tačiau ši direktyva neturėtų daryti poveikio pardavėjo ir kitų sandorių grandinėje dalyvaujančių šalių sutarties laisvės principui.
Išsamią informaciją apie naudojimąsi ta teise, visų pirma kieno atžvilgiu ir kaip tokios teisių gynimo priemonės turėtų būti naudojamos, ir tai, ar tos teisių gynimo priemonės yra privalomojo pobūdžio, turėtų nustatyti valstybės narės.
Klausimas, ar vartotojas taip pat gali pareikšti reikalavimą tiesiogiai asmeniui, dalyvavusiam ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, šia direktyva neturėtų būti reglamentuojamas, išskyrus atvejus, kai gamintojas prekių atžvilgiu suteikia vartotojui komercinę garantiją;

- = -

(69) pagal 2011 m.
rugsėjo 28 d.
bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

- = -

keyboard_tab Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT

Contratti di vendita di beni conformi 2019/0771 LT