REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

1. Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams interneto paieškos sistemų atžvilgiu būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės.

2. Šis reglamentas taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Sąjungoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą ir neatsižvelgiant į kitu atveju taikytiną teisę.

3. Šis reglamentas netaikomas internetinėms mokėjimo paslaugoms, internetinėms reklamos priemonėms ar internetiniams reklamos mainams, kuriais nesiekiama sudaryti sąlygų tiesioginiams sandoriams ir kurie nėra susiję su sutartiniais santykiais su vartotojais.

4. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kuriomis, laikantis Sąjungos teisės, draudžiama vykdyti vienašališkus veiksmus ar nesąžiningą komercinę praktiką arba pagal kurias už tokius veiksmus ir praktiką skiriamos sankcijos tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas. Šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinei civilinei teisei, visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas.

5. Šis reglamentas nedaro poveikio Sąjungos teisei, ypač taikytinai teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose, konkurencijos, duomenų apsaugos, komercinių paslapčių apsaugos, vartotojų apsaugos, elektroninės prekybos ir finansinių paslaugų srityse.

10 straipsnis

Apribojimai siūlyti skirtingas sąlygas kitomis priemonėmis

1. Jeigu, teikdami savo paslaugas, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai riboja verslo klientų galimybę siūlyti tas pačias prekes ir paslaugas vartotojams skirtingomis sąlygomis kitomis priemonėmis nei naudojantis tomis paslaugomis, jie savo sąlygose nurodo tų apribojimų motyvus ir padaro informaciją apie juos lengvai prieinamą visuomenei. Tie motyvai turi apimti svarbiausias ekonomines, komercines ar teisines tų apribojimų priežastis.

2. 1 dalyje nustatytas įpareigojimas nedaro poveikio jokiems tokių apribojimų nustatymo draudimams ar apribojimams, kylantiems taikant internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams kitus Sąjungos teisės aktus ar laikantis Sąjungos teisės priimtus valstybių narių teisės aktus.

14 straipsnis

Teismo procesai, kuriuos pradeda atstovaujančiosios organizacijos arba asociacijos ir viešosios įstaigos

1. Organizacijos ir asociacijos, teisėtai suinteresuotos atstovauti verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams, taip pat valstybėse narėse įsteigtos viešosios įstaigos turi teisę perduoti bylą Sąjungos kompetentingam nacionaliniam teismui pagal valstybės narės, kurios teismui perduodama byla, teisės normas, kad sustabdytų arba uždraustų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų veiksmus, kuriais jie nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2. Komisija skatina valstybes nares keistis geriausia praktika ir informacija su kitomis valstybėmis narėmis remiantis neteisėtų veiksmų, dėl kurių nacionaliniuose teismuose priimtos nutartys dėl uždraudimo, registrais, kai tokie registrai yra sukurti atitinkamų valstybės įstaigų ar institucijų.

3. Organizacijos arba asociacijos 1 dalyje nurodytą teisę turi tik tuo atveju, jei jos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	jos yra tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę;

b)	jos siekia tikslų, atitinkančių kolektyvinius verslo klientų arba bendrovių interneto svetainių naudotojų grupės, kuriai nuolat atstovauja, interesus;

c)	jos yra pelno nesiekiančios organizacijos;

d)	jokia finansavimą teikianti trečioji šalis, visų pirma internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų teikėjai, nedaro nederamo poveikio jų priimamiems sprendimams.

Šiuo tikslu organizacijos ar asociacijos visapusiškai ir viešai atskleidžia informaciją apie jų narystę ir finansavimo šaltinį.

4. Valstybėse narėse, kuriose įsteigtos viešosios įstaigos, tos viešosios įstaigos turi 1 dalyje nurodytą teisę, jeigu jos yra įpareigotos ginti kolektyvinius verslo klientų arba bendrovių interneto svetainių naudotojų interesus arba užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

5. Valstybės narės gali paskirti:

a)	savo teritorijoje įsteigtas organizacijas ar asociacijas, kurios atitinka bent 3 dalyje nustatytus reikalavimus, tų organizacijų ar asociacijų prašymu;

b)	savo teritorijoje įsteigtas viešąsias įstaigas, kurios atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus,

kurioms suteikta 1 dalyje nurodyta teisė. Valstybės narės praneša Komisijai tokių paskirtų organizacijų, asociacijų ar viešųjų įstaigų pavadinimą ir tikslą.

6. Komisija sudaro pagal 5 dalį paskirtų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašą. Tame sąraše nurodomas tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų tikslas. Tas sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sąrašo pakeitimai skelbiami nedelsiant, o atnaujintas sąrašas bet kuriuo atveju parengiamas ir skelbiamas kas šešis mėnesius.

7. Teismas 6 dalyje nurodytą sąrašą priima kaip organizacijos, asociacijos ar viešosios įstaigos teisnumo įrodymą, nedarant poveikio teismo teisei nagrinėti, ar ieškovo motyvai pateisina jo veiksmus konkrečioje byloje.

8. Jei valstybei narei ar Komisijai kyla abejonių dėl to, ar organizacija arba asociacija atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, arba dėl to, ar viešoji įstaiga atitinka 4 dalyje nustatytus kriterijus, tą organizaciją, asociaciją ar viešąją įstaigą paskyrusi valstybė narė pagal 5 dalį dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tikslinga, atšaukia paskyrimą, jei nustatoma vieno ar daugiau kriterijų neatitiktis.

9. 1 dalyje nurodyta teisė neturi poveikio verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų teisėms pareikšti ieškinį kompetentingame nacionaliniame teisme pagal valstybės narės, kurioje pareiškiamas ieškinys, teisės normas, kai tas ieškinys grindžiamas individualiomis teisėmis ir juo siekiama nutraukti praktiką, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai arba interneto paieškos sistemų teikėjai nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2020 m. liepos 12 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 177.

(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(4) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

(5) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(8) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(10) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

(11) 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 37).

(12) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(13) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

whereas

(3) vartotojai pritaria internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimui.
Konkurencinga, sąžininga ir skaidri interneto ekosistema, kurioje įmonės elgiasi atsakingai, taip pat yra būtina vartotojų gerovei.
Interneto platformų ekonomikos skaidrumo ir pasitikėjimo ja užtikrinimas įmonių tarpusavio santykiuose galėtų netiesiogiai padėti padidinti ir vartotojų pasitikėjimą interneto platformų ekonomika.
Tačiau tiesioginis interneto platformų ekonomikos vystymosi poveikis vartotojams aptariamas kitų sričių Sąjungos teisės aktuose, visų pirma vartotojų acquis;

- = -

(8) tose taisyklėse taip pat reikėtų numatyti atitinkamas sąžiningumo ir skaidrumo skatinimo priemones, ypač susijusias su bendrovių interneto svetainių naudotojų reitingo nustatymu interneto paieškos sistemų generuojamuose paieškos rezultatuose.
Kartu tomis taisyklėmis turėtų būti pripažįstamos ir užtikrinamos svarbios platesnės interneto platformų ekonomikos inovacijų galimybės ir sudaromos sąlygos sveikai konkurencijai, dėl kurios vartotojams būtų sudaroma daugiau pasirinkimo galimybių.
Tikslinga paaiškinti, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinei civilinei teisei, visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas.
Valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais draudžiama vykdyti vienašališkus veiksmus ar nesąžiningą komercinę praktiką arba pagal kuriuos už tokius veiksmus ir praktiką skiriamos sankcijos tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas;

- = -

(9) kadangi internetinės tarpininkavimo paslaugos ir interneto paieškos sistemos paprastai yra pasaulinio masto, šis reglamentas turėtų būti taikomas tų paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar už Sąjungos ribų, jeigu kartu įvykdomos dvi sąlygos.
Pirma, verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai turėtų būti įsisteigę Sąjungoje.
Antra, verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai turėtų, naudodamiesi tomis paslaugomis, siūlyti savo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, bent jau kaip sandorio dalį.
Siekiant nustatyti, ar verslo klientai arba bendrovės interneto svetainės naudotojai siūlo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, būtina nustatyti, ar akivaizdu, kad verslo klientų arba bendrovės interneto svetainės naudotojų veikla yra nukreipta į vartotojus, esančius vienoje ar daugiau valstybių narių. Šį kriterijų reikėtų aiškinti pagal atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (3) 17 straipsnio 1 dalies c punktu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (4) 6 straipsnio 1 dalies b punktu.
Tokie vartotojai turėtų būti Sąjungoje, tačiau jų gyvenamoji vieta nebūtinai turi būti Sąjungoje ir jie nebūtinai turi būti kurios nors valstybės narės piliečiai.
Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kai verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai nėra įsisteigę Sąjungoje arba kai jie yra įsisteigę Sąjungoje, bet naudojasi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis ar interneto paieškos sistemomis siūlydami prekes ar paslaugas tik už Sąjungos ribų esantiems vartotojams arba asmenims, kurie nėra vartotojai.
Be to, šis reglamentas turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo sutartims kitu atveju taikytinos teisės;

- = -

(23) visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimas ir susijęs duomenų, pateiktų internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo tikslais ar sukurtų teikiant tas paslaugas, ištrynimas yra esminės informacijos praradimas ir tai galėtų turėti didelį poveikį verslo klientams, tai taip pat galėtų pakenkti jų galimybei tinkamai naudotis kitomis jiems šiuo reglamentu suteiktomis teisėmis.
Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų atitinkamam verslo klientui patvariojoje laikmenoje pateikti motyvų pareiškimą iki visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimo įsigaliojimo likus ne mažiau kaip 30 dienų.
Tačiau šis pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjui taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas nutraukti visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui.
Lygiai taip pat 30 dienų pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pasinaudoja nutraukimo teisėmis pagal nacionalinę teisę, laikydamasis Sąjungos teisės, pagal kurią nutraukti nedelsiant yra galima, jei, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes ir įvertinus abiejų šalių interesus, negalima pagrįstai tikėtis, kad sutartiniai santykiai tęsis iki sutarto termino pabaigos arba iki pranešimo termino pabaigos.
Galiausiai, 30 dienų pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad sąlygos buvo keletą kartų pažeistos. Įvairios 30 dienų pranešimo termino išimtys gali būti taikomos dėl neteisėto ar netinkamo turinio, prekės ar paslaugos saugumo, klastojimo, sukčiavimo, kenkimo programine įranga, brukalų, duomenų saugumo pažeidimų ar kitų pavojų kibernetiniam saugumui arba prekės ar paslaugos tinkamumo nepilnamečiams.
Siekiant užtikrinti proporcingumą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų, kai tai pagrįsta ir techniškai įmanoma, pašalinti iš sąrašo tik atskiras verslo kliento prekes ar paslaugas.
Visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimas būtų griežčiausia priemonė;

- = -

(35) tie reikalavimai neturėtų būti suprantami kaip įpareigojimas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams platinti asmens ir ne asmens duomenis savo verslo klientams ar jų neplatinti.
Tačiau skaidrumo priemonėmis galėtų būti skatinama intensyviau dalytis duomenimis ir stiprinami siekiai sukurti bendrą Europos duomenų erdvę kaip pagrindinį inovacijų ir augimo šaltinį.
Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Sąjungos teisinę fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje sistemą, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (6), direktyvą (ES) 2016/680 (7) ir direktyvą 2002/58/EB (8);

- = -

(36) internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai tam tikrais atvejais savo sąlygose gali riboti verslo klientų galimybę siūlyti prekes ar paslaugas vartotojams palankesnėmis sąlygomis kitomis priemonėmis nei naudojantis šiomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.
Tokiais atvejais tie paslaugų teikėjai turėtų nurodyti tokių savo veiksmų motyvus, visų pirma nurodydami svarbiausias ekonomines, komercines ar teisines apribojimų priežastis.
Tačiau šio skaidrumo įpareigojimo nereikėtų suprasti kaip turinčio poveikį tokių apribojimų teisėtumo vertinimui pagal kitus Sąjungos teisės aktus ar laikantis Sąjungos teisės priimtus valstybių narių teisės aktus, įskaitant dėl konkurencijos ir nesąžiningos komercinės praktikos, ir tokių teisės aktų taikymui;

- = -

(40) mediacija gali suteikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams galimybę tinkamai išspręsti ginčus nesikreipiant į teismą ir nepradedant teisminio proceso, kuris gali būti ilgas ir brangus.
Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų sudaryti sąlygas mediacijai, visų pirma nurodydami bent du viešuosius arba privačiuosius mediatorius, kurių paslaugomis norėtų naudotis.
Reikalavimu nurodyti mažiausią būtinų mediatorių skaičių siekiama išsaugoti mediatorių neutralumą.
Už Sąjungos ribų savo paslaugas teikiantys mediatoriai turėtų būti nurodomi tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad naudojantis jų paslaugomis atitinkami verslo klientai niekaip nepraras jiems pagal Sąjungos ar valstybių narių teisę suteikiamos teisinės apsaugos, įskaitant šio reglamento reikalavimus ir taikomus asmens duomenų bei komercinių paslapčių apsaugos teisės aktus.
Kad tie mediatoriai būtų prieinami, sąžiningi ir spręstų ginčus kuo greičiau, veiksmingiau ir efektyviau, jie turėtų atitikti tam tikrus nustatytus kriterijus.
Nepaisant to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams turėtų būti palikta laisvė kartu nurodyti mediatorių, kurį jie pasirinko po to, kai tarp jų kilo ginčas.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB (10) šiame reglamente numatyta mediacija turėtų būti savanoriškas procesas, t.
y. šalys pačios vadovautų šiam procesui ir galėtų jį pradėti arba nutraukti bet kuriuo metu.
Nepaisant savanoriško pobūdžio, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų sąžiningai išnagrinėti prašymus imtis reglamente numatytos mediacijos;

- = -

(44) įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, riboti finansiniai ištekliai, atsakomųjų priemonių baimė ir išimtinis nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimas sąlygose gali apriboti esamų teisminio teisių gynimo galimybių veiksmingumą, visų pirma nuostatų, pagal kurias verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai veikia individualiai ir taip, kad galima nustatyti jų tapatybę.
Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą, verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams atstovaujančioms organizacijoms, asociacijoms, taip pat tam tikroms valstybėse narėse įsteigtoms viešosioms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į nacionalinį teismą pagal nacionalinę teisę, įskaitant nacionalinius procesinius reikalavimus.
Kreipiantis į nacionalinį teismą turėtų būti siekiama sustabdyti arba uždrausti šiame reglamente nustatytų taisyklių pažeidimus ir užkirsti kelią būsimai žalai, kuri galėtų pakenkti darniems verslo santykiams interneto platformų ekonomikoje.
Siekiant užtikrinti, kad tokios organizacijos arba asociacijos veiksmingai ir tinkamai naudotųsi ta teise, jos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus.
Visų pirma, jos turi būti tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę, būti pelno nesiekiančio pobūdžio ir nuolat įgyvendinti savo tikslus.
Tais reikalavimais turėtų būti užkirstas kelias bet kokiam ad hoc organizacijų ar asociacijų įsteigimui konkretaus veiksmo ar konkrečių veiksmų tikslu arba siekiant pelno.
Be to, turėtų būti užtikrinta, kad trečiųjų šalių finansavimo teikėjai neturėtų pernelyg didelės įtakos tų organizacijų ar asociacijų sprendimų priėmimui.

- = -

(49) Komisija turėtų periodiškai vertinti šį reglamentą ir atidžiai stebėti jos poveikį interneto platformų ekonomikai, visų pirma siekdama nustatyti pakeitimų poreikį, atsižvelgiant į reikšmingus techninius ar komercinius pokyčius. Į tą vertinimą turėtų būti įtrauktas poveikis verslo klientams, kuris gali atsirasti dėl bendro išimtinio nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimo, kiek tai susiję su sąlygomis, kurias vienašališkai nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas.
Siekiant sudaryti išsamų vaizdą apie šiame sektoriuje vykstančius pokyčius, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių ir susijusių suinteresuotųjų šalių patirtį.
Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupė, įsteigta pagal Komisijos sprendimą C(2018)2393, atlieka svarbų vaidmenį teikdama informaciją šio reglamento vertinimą atliekančiai Komisijai.
Todėl Komisija turėtų deramai atsižvelgti į grupės jai pateiktas nuomones ir ataskaitas.
Atlikusi tą vertinimą, Komisija turėtų imtis deramų priemonių.
Tolesnės priemonės, įskaitant teisėkūros pobūdžio priemones, gali būti tinkamos, jei ir kai paaiškėtų, kad šio reglamento nuostatos yra nepakankamos, kad būtų tinkamai sprendžiamos nesuderinamumo ir nesąžiningos komercinės praktikos, vis dar išliekančios šiame sektoriuje, problemos;

- = -

(52) šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir būtų skatinamas Chartijos 16 straipsnyje įtvirtintos laisvės užsiimti verslu taikymas,

- = -

keyboard_tab REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT