keyboard_tab REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

(7) Sąjungos lygmeniu reikėtų nustatyti tikslinių privalomų taisyklių rinkinį siekiant užtikrinti sąžiningą, nuspėjamą, tvarią ir patikimą internetinio verslo aplinką vidaus rinkoje.

  Visų pirma internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams turėtų būti užtikrintas tinkamas skaidrumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės visoje Sąjungoje siekiant palengvinti tarpvalstybinį verslą Sąjungoje ir taip pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą bei spręsti galimo atsirandančio susiskaidymo konkrečiose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas, problemą;

(8) tose taisyklėse taip pat reikėtų numatyti atitinkamas sąžiningumo ir skaidrumo skatinimo priemones, ypač susijusias su bendrovių interneto svetainių naudotojų reitingo nustatymu interneto paieškos sistemų generuojamuose paieškos rezultatuose.

  Kartu tomis taisyklėmis turėtų būti pripažįstamos ir užtikrinamos svarbios platesnės interneto platformų ekonomikos inovacijų galimybės ir sudaromos sąlygos sveikai konkurencijai, dėl kurios vartotojams būtų sudaroma daugiau pasirinkimo galimybių.

  Tikslinga paaiškinti, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinei civilinei teisei, visų pirma sutarčių teisei, pavyzdžiui, taisyklėms dėl sutarties galiojimo, sudarymo, poveikio ar nutraukimo, jeigu tik nacionalinės civilinės teisės taisyklės atitinka Sąjungos teisę ir tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas.

  Valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais draudžiama vykdyti vienašališkus veiksmus ar nesąžiningą komercinę praktiką arba pagal kuriuos už tokius veiksmus ir praktiką skiriamos sankcijos tiek, kiek atitinkamų aspektų neapima šis reglamentas;

(9) kadangi internetinės tarpininkavimo paslaugos ir interneto paieškos sistemos paprastai yra pasaulinio masto, šis reglamentas turėtų būti taikomas tų paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie įsisteigę valstybėje narėje, ar už Sąjungos ribų, jeigu kartu įvykdomos dvi sąlygos.

  Pirma, verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai turėtų būti įsisteigę Sąjungoje.

  Antra, verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai turėtų, naudodamiesi tomis paslaugomis, siūlyti savo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, bent jau kaip sandorio dalį.

  Siekiant nustatyti, ar verslo klientai arba bendrovės interneto svetainės naudotojai siūlo prekes ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, būtina nustatyti, ar akivaizdu, kad verslo klientų arba bendrovės interneto svetainės naudotojų veikla yra nukreipta į vartotojus, esančius vienoje ar daugiau valstybių narių. Šį kriterijų reikėtų aiškinti pagal atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (3) 17 straipsnio 1 dalies c punktu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 (4) 6 straipsnio 1 dalies b punktu.

  Tokie vartotojai turėtų būti Sąjungoje, tačiau jų gyvenamoji vieta nebūtinai turi būti Sąjungoje ir jie nebūtinai turi būti kurios nors valstybės narės piliečiai.

  Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kai verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai nėra įsisteigę Sąjungoje arba kai jie yra įsisteigę Sąjungoje, bet naudojasi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis ar interneto paieškos sistemomis siūlydami prekes ar paslaugas tik už Sąjungos ribų esantiems vartotojams arba asmenims, kurie nėra vartotojai.

  Be to, šis reglamentas turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo sutartims kitu atveju taikytinos teisės;

(11) todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, pavyzdžiai turėtų apimti internetines e.

  prekyvietes, įskaitant grindžiamas bendradarbiavimu, kuriose veikia verslo klientai, internetines taikomosios programinės įrangos paslaugas, pavyzdžiui, taikomųjų programų parduotuves, ir internetines socialinės žiniasklaidos paslaugas, nepriklausomai nuo tokioms paslaugoms teikti naudojamos technologijos. Šia prasme internetines tarpininkavimo paslaugas galima būtų teikti ir pasitelkiant balso asistento technologiją.

  Be to, neturėtų būti svarbu, ar tie verslo klientų ir vartotojų sandoriai yra susiję su kokiu nors piniginiu atsiskaitymu arba sudaromi iš dalies ne internetu.

  Tačiau šis reglamentas neturėtų būti taikomas tarpusavio internetinėms tarpininkavimo paslaugoms nedalyvaujant verslo klientams, grynoms verslo verslui teikiamoms internetinėms tarpininkavimo paslaugoms, kurios vartotojams nesiūlomos, internetinės reklamos priemonėms ir internetiniams reklamos mainams, kuriais nesiekiama palengvinti tiesioginių sandorių inicijavimo ir kurie nėra susiję su sutartiniais santykiais su vartotojais.

  Dėl tos pačios priežasties šis reglamentas neturėtų būti taikomas paieškos sistemų optimizavimo programinės įrangos paslaugoms ir paslaugoms, kurios iš esmės yra susijusios su reklamos blokavimo programine įranga. Šis reglamentas neturėtų apimti techninių funkcijų ir sąsajų, kurios tik sujungia aparatinę įrangą ir taikomąsias programas, nes tokios funkcijos ir sąsajos paprastai neatitinka internetinėms tarpininkavimo paslaugoms keliamų reikalavimų.

  Tačiau tokios funkcijos ar sąsajos gali būti tiesiogiai susisietos su tam tikromis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba būti papildoma jų dalis.

  Tokiais atvejais atitinkamiems internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams turėtų būti keliami skaidrumo reikalavimai, kai jie taiko skirtingas sąlygas priklausomai nuo tų funkcijų ir sąsajų. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas ir internetinėms mokėjimo paslaugoms, nes jos pačios neatitinka taikomų reikalavimų ir yra tik prekių ir paslaugų teikimo atitinkamiems vartotojams sandorių pagalbinės paslaugos;

(14) internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai yra linkę naudoti iš anksto suformuluotas sąlygas, todėl siekiant prireikus veiksmingai apsaugoti verslo klientus, šis reglamentas turėtų būti taikomas, jeigu sutartinių santykių sąlygos, neatsižvelgiant į šių santykių pavadinimą ar formą, vienašališkai nustatytos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo.

  Tai, ar sąlygos buvo vienašališkai nustatytos, turėtų būti įvertinta kiekvienu konkrečiu atveju atlikus bendrą vertinimą.

  To bendro vertinimo požiūriu santykinis atitinkamų šalių dydis, tai, ar vyko derybos, arba tai, ar tose derybose galėjo būti derėtasi dėl tam tikrų nuostatų ir jas kartu galėjo nustatyti atitinkamas teikėjas ir verslo klientas, savaime neturėtų būti lemiamas faktorius.

  Be to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams numatytas įpareigojimas užtikrinti, kad sąlygos būtų lengvai prieinamos verslo klientams, taip pat jų komercinių santykių etapu iki sutarties sudarymo, reiškia, kad verslo klientai nepraras šiuo reglamentu užtikrinamo skaidrumo, nes bet kuriuo atveju galės sėkmingai derėtis;

(47) Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nuolat stebėti, kaip taikomas šis reglamentas.

  Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų siekti sukurti platų keitimosi informacija tinklą, pasitelkdama atitinkamas ekspertų grupes, kompetencijos centrus ir Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centrą.

  Valstybės narės, paprašius, Komisijai turėtų pateikti visą turimą su tuo klausimu susijusią informaciją.

  Galiausiai, vykdant šią veiklą turėtų būti naudingas bendras didesnis komercinių ryšių tarp verslo klientų ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų bei tarp bendrovių interneto svetainių naudotojų ir interneto paieškos sistemų skaidrumas, kurio siekiama šiuo reglamentu.

  Komisija, siekdama veiksmingai vykdyti savo stebėsenos ir peržiūros pareigas pagal šį reglamentą, turėtų stengtis surinkti informaciją iš internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kai taikoma, turėtų gera valia bendradarbiauti sudarydami palankesnes sąlygas tokių duomenų rinkimui;