keyboard_tab REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT
BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf 2019/1150 LT cercato: 'nustatoma' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl- dėl 25
- paslaugų 21
- verslo 18
- tarpininkavimo 17
- internetinių 15
- arba 15
- europos 15
- tarybos 13
- 12
- dalyje 12
- parlamento 10
- interneto 10
- mediacijos 10
- pagal 8
- reglamentas 8
- narės 7
- atitinkamų 7
- turi 7
- klientų 7
- visų 7
- gali 7
- direktyva 7
- teikėjai 7
- apsaugos 6
- valstybės 6
- //eb 6
- atitinka 5
- įstaigos 5
- viešosios 5
- sąjungos 5
- asociacijos 5
- teikėjų 5
- teismo 5
- savo 5
- teisę 5
- organizacijos 4
- kaip 4
- organizacijų 4
- nustatoma 4
- reglamento 4
- pirma 4
- reikalavimų 4
- įvertinti 4
- duomenų 4
- birželio 4
- asociacijų 4
- nustatytus 4
- straipsnis 4
- atveju 4
- kurios 4
12 straipsnis
Mediacija
1. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose nurodo du ar daugiau mediatorių, su kuriais jie nori bendradarbiauti, mėgindami be teismo susitarti su verslo klientais dėl paslaugų teikėjo ir verslo kliento ginčų, kylančių dėl atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo, įskaitant skundus, kurių neįmanoma išspręsti naudojantis 11 straipsnyje nurodyta vidine skundų nagrinėjimo sistema.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai mediatorius, teikiančius savo paslaugas vietovėje, esančioje už Sąjungos ribų, gali nurodyti tik tuo atveju, kai užtikrinama, kad dėl to, jog mediatoriai tas paslaugas teikia ne Sąjungoje, iš atitinkamų verslo klientų nebus atimta galimybė pasinaudoti Sąjungos teisėje ar valstybių narių teisėje nustatytomis teisinėmis apsaugos priemonėmis.
2. 1 dalyje nurodyti mediatoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:
| a) | jie turi būti nešališki ir nepriklausomi; |
| b) | jų mediacijos paslaugos turi būti įperkamos atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams; |
| c) | jie gali teikti mediacijos paslaugas kalba, kuria surašytos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir atitinkamo verslo kliento sutartinius santykius reglamentuojančios sąlygos; |
| d) | jie yra lengvai prieinami fiziškai verslo kliento įsisteigimo ar gyvenamojoje vietoje arba nuotoliniu būdu, naudojantis ryšių technologijomis; |
| e) | jie gali suteikti mediacijos paslaugas nepagrįstai nedelsdami; |
| f) | jie pakankamai gerai išmano bendruosius komercinius įmonių tarpusavio santykius, kad galėtų veiksmingai padėti pamėginti išspręsti ginčus. |
3. Nepaisant savanoriško mediacijos pobūdžio, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir verslo klientai turi sąžiningai dalyvauti visuose mediacijos bandymuose, vykdomuose pagal šį straipsnį.
4. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams kiekvienu atskiru atveju tenka pagrįsta visų mediacijos išlaidų dalis. Pagrįsta visų tų išlaidų dalis mediatoriaus siūlymu nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma santykinę ginčo šalių reikalavimų esmę, šalių elgesį, taip pat jų dydį ir finansinį pajėgumą viena kitos atžvilgiu.
5. Bet koks bandymas pasiekti susitarimą dėl ginčo pasinaudojant mediacijos paslaugomis pagal šį straipsnį neturi paveikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir atitinkamų verslo klientų teisių bet kada vykstant arba pasibaigus mediacijos procesui arba prieš jį pradėti teismo procesą.
6. Verslo klientui paprašius, prieš pradedant mediaciją ar ją atliekant, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia verslo klientui informaciją apie su jo veikla susijusio mediacijos proceso veikimą bei veiksmingumą.
7. 1 dalyje nustatytas įpareigojimas netaikomas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurie yra mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priede.
14 straipsnis
Teismo procesai, kuriuos pradeda atstovaujančiosios organizacijos arba asociacijos ir viešosios įstaigos
1. Organizacijos ir asociacijos, teisėtai suinteresuotos atstovauti verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams, taip pat valstybėse narėse įsteigtos viešosios įstaigos turi teisę perduoti bylą Sąjungos kompetentingam nacionaliniam teismui pagal valstybės narės, kurios teismui perduodama byla, teisės normas, kad sustabdytų arba uždraustų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų veiksmus, kuriais jie nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
2. Komisija skatina valstybes nares keistis geriausia praktika ir informacija su kitomis valstybėmis narėmis remiantis neteisėtų veiksmų, dėl kurių nacionaliniuose teismuose priimtos nutartys dėl uždraudimo, registrais, kai tokie registrai yra sukurti atitinkamų valstybės įstaigų ar institucijų.
3. Organizacijos arba asociacijos 1 dalyje nurodytą teisę turi tik tuo atveju, jei jos atitinka visus šiuos reikalavimus:
| a) | jos yra tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę; |
| b) | jos siekia tikslų, atitinkančių kolektyvinius verslo klientų arba bendrovių interneto svetainių naudotojų grupės, kuriai nuolat atstovauja, interesus; |
| c) | jos yra pelno nesiekiančios organizacijos; |
| d) | jokia finansavimą teikianti trečioji šalis, visų pirma internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų teikėjai, nedaro nederamo poveikio jų priimamiems sprendimams. |
Šiuo tikslu organizacijos ar asociacijos visapusiškai ir viešai atskleidžia informaciją apie jų narystę ir finansavimo šaltinį.
4. Valstybėse narėse, kuriose įsteigtos viešosios įstaigos, tos viešosios įstaigos turi 1 dalyje nurodytą teisę, jeigu jos yra įpareigotos ginti kolektyvinius verslo klientų arba bendrovių interneto svetainių naudotojų interesus arba užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.
5. Valstybės narės gali paskirti:
| a) | savo teritorijoje įsteigtas organizacijas ar asociacijas, kurios atitinka bent 3 dalyje nustatytus reikalavimus, tų organizacijų ar asociacijų prašymu; |
| b) | savo teritorijoje įsteigtas viešąsias įstaigas, kurios atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus, |
kurioms suteikta 1 dalyje nurodyta teisė. Valstybės narės praneša Komisijai tokių paskirtų organizacijų, asociacijų ar viešųjų įstaigų pavadinimą ir tikslą.
6. Komisija sudaro pagal 5 dalį paskirtų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašą. Tame sąraše nurodomas tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų tikslas. Tas sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sąrašo pakeitimai skelbiami nedelsiant, o atnaujintas sąrašas bet kuriuo atveju parengiamas ir skelbiamas kas šešis mėnesius.
7. Teismas 6 dalyje nurodytą sąrašą priima kaip organizacijos, asociacijos ar viešosios įstaigos teisnumo įrodymą, nedarant poveikio teismo teisei nagrinėti, ar ieškovo motyvai pateisina jo veiksmus konkrečioje byloje.
8. Jei valstybei narei ar Komisijai kyla abejonių dėl to, ar organizacija arba asociacija atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, arba dėl to, ar viešoji įstaiga atitinka 4 dalyje nustatytus kriterijus, tą organizaciją, asociaciją ar viešąją įstaigą paskyrusi valstybė narė pagal 5 dalį dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tikslinga, atšaukia paskyrimą, jei nustatoma vieno ar daugiau kriterijų neatitiktis.
9. 1 dalyje nurodyta teisė neturi poveikio verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų teisėms pareikšti ieškinį kompetentingame nacionaliniame teisme pagal valstybės narės, kurioje pareiškiamas ieškinys, teisės normas, kai tas ieškinys grindžiamas individualiomis teisėmis ir juo siekiama nutraukti praktiką, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai arba interneto paieškos sistemų teikėjai nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
18 straipsnis
Peržiūra
1. Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 13 d., o vėliau – kas trejus metus, Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
2. Pirmasis šio reglamento vertinimas atliekamas, visų pirma siekiant:
| a) | įvertinti, kaip laikomasi 3–10 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, ir tų įpareigojimų poveikį interneto platformų ekonomikai; |
| b) | įvertinti nusistovėjusių elgesio kodeksų poveikį ir veiksmingumą, siekiant padidinti sąžiningumą ir skaidrumą; |
| c) | išsamiai ištirti problemas, kylančias dėl verslo klientų priklausomybės nuo internetinių tarpininkavimo paslaugų ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų nesąžiningos komercinės praktikos, ir toliau nustatyti, kokiu mastu tokia praktika yra paplitusi; |
| d) | ištirti, ar konkurencija tarp prekių ar paslaugų, kurias siūlo verslo klientas, ir prekių ar paslaugų, kurias siūlo ar kurių siūlymą kontroliuoja internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas, yra sąžininga ir ar šiuo atžvilgiu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nepiktnaudžiauja konfidencialiais duomenimis; |
| e) | įvertinti šio reglamento poveikį visiems galimiems nesuderinamumams, egzistuojantiems operacinių sistemų teikėjų ir jų verslo klientų santykiuose; |
| f) | įvertinti, ar reglamento taikymo sritis, visų pirma susijusi su „verslo kliento“ apibrėžtimi, yra tinkama ir neskatina užsiimti fiktyviu savarankišku darbu. |
Pirmojo ir paskesnių vertinimų metu nustatoma, ar gali prireikti papildomų taisyklių, įskaitant nuostatas dėl įgyvendinimo, siekiant užtikrinti sąžiningą, nuspėjamą, tvarią ir patikimą interneto verslo aplinką vidaus rinkoje. Atlikusi vertinimus, Komisija imasi deramų priemonių, tarp kurių gali būti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
3. Valstybės narės pateikia visą savo turimą reikšmingą informaciją, kurios Komisijai gali reikėti 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.
4. Atlikdama šio reglamento vertinimą, Komisija atsižvelgia, inter alia, į Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupės jai pateiktas nuomones ir ataskaitas. Ji taip pat prireikus atsižvelgia į visų 17 straipsnyje nurodytų elgesio kodeksų turinį ir veikimą.
19 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo 2020 m. liepos 12 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. CIAMBA
(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 177.
(2) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 14 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).
(4) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).
(5) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).
(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(8) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(9) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(10) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).
(11) 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 37).
(12) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
(13) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).
whereas