REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2019/1150 LT cercato: 'galėtų' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl

index galėtų:

1 3 straipsnis Sąlygos

1 5 straipsnis Reitingo nustatymas

2 7 straipsnis Skirtingų sąlygų taikymas

1 12 straipsnis Mediacija

1 16 straipsnis Stebėsena

whereas galėtų:

definitions:

cloud tag:

and the number of total unique words without stopwords is: 591

3 straipsnis

Sąlygos

1. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų sąlygos:

a)	būtų surašytos paprastai ir suprantamai;

b)	būtų lengvai prieinamos visiems verslo klientams visais jų komercinių santykių su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėju etapais, įskaitant etapą prieš sudarant sutartį;

c)	jose būtų nustatytos priežastys, dėl kurių gali būti nuspręsta visiškai ar iš dalies sustabdyti arba nutraukti jų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą verslo klientams ar pritaikyti jų teikimui bet kokius kitus apribojimus;

d)	apimtų informaciją apie bet kokius papildomus platinimo kanalus ir galimas susijusias programas, kuriomis internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai gali parduoti verslo klientų siūlomas prekes ir paslaugas;

e)	apimtų bendrąją informaciją apie sąlygų poveikį verslo klientų intelektinės nuosavybės teisių turėjimui ir kontrolei.

2. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai patvariojoje laikmenoje praneša atitinkamiems verslo klientams apie siūlomus savo sąlygų pakeitimus.

Siūlomi pakeitimai neturi būti įgyvendinti nepasibaigus pranešimo terminui, kuris turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į numatomų pakeitimų pobūdį ir mastą ir jų pasekmes atitinkamiems verslo klientams. Tas pranešimo terminas turi būti bent 15 dienų nuo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo pranešimo atitinkamiems verslo klientams apie siūlomus pakeitimus dienos. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nustato ilgesnius pranešimo terminus, kai tai būtina, kad verslo klientai galėtų atlikti techninius arba komercinius pritaikymus, siekdami laikytis pakeitimų.

Atitinkamas verslo klientas turi teisę nutraukti sutartį su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėju iki pranešimo termino pabaigos. Toks nutraukimas įsigalioja per 15 dienų nuo pranešimo pagal pirmą pastraipą gavimo, išskyrus atvejus, kai sutarčiai taikomas trumpesnis terminas.

Atitinkamas verslo klientas gali rašytiniu pareiškimu arba aiškiais patvirtinamaisiais veiksmais atsisakyti antroje pastraipoje nurodyto pranešimo termino bet kuriuo metu nuo pranešimo pagal pirmą pastraipą gavimo.

Pranešimo termino metu naujų prekių arba paslaugų teikimas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms laikomas aiškiu patvirtinamuoju veiksmu, kuriuo atsisakoma pranešimo termino, išskyrus atvejus, kai pagrįstas ir proporcingas pranešimo terminas yra ilgesnis kaip 15 dienų, nes dėl sąlygų pakeitimų verslo klientui reikia atlikti didelius techninius savo prekių ar paslaugų pritaikymus. Tokiais atvejais nelaikoma, kad automatiškai atsisakoma pranešimo termino verslo klientui pateikus naujas prekes ir paslaugas.

3. Sąlygos arba konkrečios jų nuostatos, kurios neatitinka 1 dalies reikalavimų, taip pat internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo padaryti sąlygų pakeitimai, prieštaraujantys 2 dalies nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja.

4. 2 dalies antroje pastraipoje nustatytas pranešimo terminas netaikomas tais atvejais, kai:

a)	internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjui taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas pakeisti savo sąlygas taip, kad laikytis 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto pranešimo termino neįmanoma;

internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turi išimties tvarka pakeisti savo sąlygas, kad būtų išvengta nenumatyto ir neišvengiamo pavojaus ir internetinės tarpininkavimo paslaugos, vartotojai ar verslo klientai būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, kenkimo programinės įrangos, brukalo, duomenų saugumo pažeidimų ar kitos kibernetinio saugumo rizikos.

5. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad verslo klientų, kurie per internetines tarpininkavimo paslaugas teikia prekes ar paslaugas, tapatybė būtų aiškiai matoma.

5 straipsnis

Reitingo nustatymas

1. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose nurodo reitingo nustatymą lemiančius parametrus ir santykinės tų pagrindinių parametrų svarbos, palyginti su kitais parametrais, priežastis.

2. Interneto paieškos sistemų teikėjai nurodo pagrindinius parametrus, kurie atskirai ar kartu yra labai svarbūs reitingo nustatymui, ir santykinę tų pagrindinių parametrų svarbą, savo interneto paieškos sistemose pateikdami lengvai ir viešai prieinamą, paprastą ir suprantamą aprašymą. Jie užtikrina, kad aprašymas būtų nuolat atnaujinamas.

3. Jeigu pagrindiniai parametrai apima galimybę daryti įtaką reitingo nustatymui, verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams tiesiogiai arba netiesiogiai mokant atlygį atitinkamam teikėjui, tas teikėjas taip pat parengia tokių galimybių ir tokio atlygio poveikio reitingo nustatymui aprašymą pagal 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

4. Jeigu interneto paieškos sistemos teikėjas konkrečiu atveju pakeičia reitingavimo tvarką arba tam tikrą interneto svetainę pašalina iš sąrašo, gavęs trečiosios šalies pranešimą, teikėjas siūlo bendrovių interneto svetainių naudotojui galimybę patikrinti pranešimo turinį.

5. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti aprašymai turi būti pakankami, kad verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai tinkamai suprastų, ar, kaip ir kiek reitingo nustatymo mechanizme atsižvelgiama į:

a)	prekių ir paslaugų, siūlomų vartotojams naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistema, savybes;

b)	tų savybių svarbą tiems vartotojams;

c)	bendrovės interneto svetainės dizaino savybes (kai naudojamasi interneto paieškos sistema).

6. Neturi būti reikalaujama, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir interneto paieškos sistemų teikėjai, vykdydami šio straipsnio reikalavimus, atskleistų algoritmus ar informaciją, kuri, kaip pagrįstai manoma, galėtų suklaidinti vartotojus ar jiems darytų žalą, nes būtų manipuliuojama paieškos rezultatais. Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai (ES) 2016/943.

7. Siekiant sudaryti palankias sąlygas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų teikėjams laikytis šio straipsnio reikalavimų ir juos įgyvendinti, Komisija nustato gaires, kuriomis papildomi šiame straipsnyje nustatyti skaidrumo reikalavimai.

7 straipsnis

Skirtingų sąlygų taikymas

1. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose aprašo visas skirtingas sąlygas, kurias jie taiko arba galėtų taikyti prekėms ar paslaugoms, kurias, naudodamasis tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, tas paslaugų teikėjas vartotojams siūlo pats arba per savo kontroliuojamus verslo klientus, palyginti su kitų verslo klientų siūlomomis prekėmis arba paslaugomis. Tame aprašyme nurodomos svarbiausios ekonominės, komercinės ar teisinės tokio skirtingų sąlygų taikymo priežastys.

2. Interneto paieškos sistemų teikėjai parengia visų skirtingų sąlygų, kurias jie taiko arba galėtų taikyti prekėms ar paslaugoms, kurias, naudodamasis tomis interneto paieškos sistemomis, tas teikėjas vartotojams siūlo pats arba per savo kontroliuojamus bendrovių interneto svetainių naudotojus, palyginti su kitų bendrovių interneto svetainių naudotojų siūlomomis prekėms ir paslaugoms, aprašymą.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti aprašymai visų pirma apima, kai taikytina, visas skirtingas sąlygas arba veiksmus, įgyvendinamus taikant konkrečias internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo arba interneto paieškos sistemos teikėjo nustatytas priemones, susijusias su:

paslaugų teikėjo, verslo klientų arba paslaugų teikėjo kontroliuojamų bendrovių interneto svetainių naudotojų galimybe gauti bet kokius asmens duomenis ar kitus duomenis arba ir vienus, ir kitus duomenis, kuriuos verslo klientai, bendrovių interneto svetainių naudotojai arba vartotojai pateikia atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų naudojimo tikslais arba kurie yra sukuriami teikiant tas paslaugas;

reitingavimu ar kitais paslaugų teikėjo taikomais nustatymais, kurie daro įtaką vartotojo prieigai prie prekių ir paslaugų, kurias per tas internetines tarpininkavimo paslaugas siūlo kiti verslo klientai, ar per tas interneto paieškos sistemas, kuriomis naudojasi kiti bendrovių interneto svetainių naudotojai;

c)	tiesioginiu ar netiesioginiu atlygiu, mokamu už naudojimąsi atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis;

galimybe naudotis sąlygomis arba tiesioginiu ar netiesioginiu atlygiu, mokamu už naudojimąsi paslaugomis ar funkcijomis arba techninėmis sąsajomis, kurios yra svarbios verslo klientui ar bendrovės interneto svetainės naudotojui ir kurios yra tiesiogiai susijusios su atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų naudojimu arba jį papildo.

12 straipsnis

Mediacija

1. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo sąlygose nurodo du ar daugiau mediatorių, su kuriais jie nori bendradarbiauti, mėgindami be teismo susitarti su verslo klientais dėl paslaugų teikėjo ir verslo kliento ginčų, kylančių dėl atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo, įskaitant skundus, kurių neįmanoma išspręsti naudojantis 11 straipsnyje nurodyta vidine skundų nagrinėjimo sistema.

Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai mediatorius, teikiančius savo paslaugas vietovėje, esančioje už Sąjungos ribų, gali nurodyti tik tuo atveju, kai užtikrinama, kad dėl to, jog mediatoriai tas paslaugas teikia ne Sąjungoje, iš atitinkamų verslo klientų nebus atimta galimybė pasinaudoti Sąjungos teisėje ar valstybių narių teisėje nustatytomis teisinėmis apsaugos priemonėmis.

2. 1 dalyje nurodyti mediatoriai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	jie turi būti nešališki ir nepriklausomi;

b)	jų mediacijos paslaugos turi būti įperkamos atitinkamų internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams;

c)	jie gali teikti mediacijos paslaugas kalba, kuria surašytos internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir atitinkamo verslo kliento sutartinius santykius reglamentuojančios sąlygos;

d)	jie yra lengvai prieinami fiziškai verslo kliento įsisteigimo ar gyvenamojoje vietoje arba nuotoliniu būdu, naudojantis ryšių technologijomis;

e)	jie gali suteikti mediacijos paslaugas nepagrįstai nedelsdami;

f)	jie pakankamai gerai išmano bendruosius komercinius įmonių tarpusavio santykius, kad galėtų veiksmingai padėti pamėginti išspręsti ginčus.

3. Nepaisant savanoriško mediacijos pobūdžio, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir verslo klientai turi sąžiningai dalyvauti visuose mediacijos bandymuose, vykdomuose pagal šį straipsnį.

4. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams kiekvienu atskiru atveju tenka pagrįsta visų mediacijos išlaidų dalis. Pagrįsta visų tų išlaidų dalis mediatoriaus siūlymu nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma santykinę ginčo šalių reikalavimų esmę, šalių elgesį, taip pat jų dydį ir finansinį pajėgumą viena kitos atžvilgiu.

5. Bet koks bandymas pasiekti susitarimą dėl ginčo pasinaudojant mediacijos paslaugomis pagal šį straipsnį neturi paveikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir atitinkamų verslo klientų teisių bet kada vykstant arba pasibaigus mediacijos procesui arba prieš jį pradėti teismo procesą.

6. Verslo klientui paprašius, prieš pradedant mediaciją ar ją atliekant, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia verslo klientui informaciją apie su jo veikla susijusio mediacijos proceso veikimą bei veiksmingumą.

7. 1 dalyje nustatytas įpareigojimas netaikomas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurie yra mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priede.

16 straipsnis

Stebėsena

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atidžiai stebi šio reglamento poveikį internetinių tarpininkavimo paslaugų ir jų verslo klientų bei interneto paieškos sistemų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų santykiams. Šiuo tikslu Komisija renka atitinkamą informaciją, kad galėtų stebėti šių santykių pokyčius, be kita ko, atlikdama atitinkamus tyrimus. Valstybės narės, gavusios prašymą, padeda Komisijai ir pateikia visą atitinkamą surinktą informaciją, įskaitant apie konkrečius atvejus. Komisija šio straipsnio ir 18 straipsnio tikslais gali prašyti rinkti informaciją iš internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų.

whereas

(2) internetinės tarpininkavimo paslaugos gali būti labai svarbios įmonių, besinaudojančių tokiomis paslaugomis vartotojams pasiekti, komercinei sėkmei.
Todėl, siekiant visapusiškai pasinaudoti interneto platformų ekonomikos teikiama nauda, svarbu, kad įmonės galėtų pasitikėti internetinėmis tarpininkavimo paslaugų platformomis, su kuriomis jos užmezga komercinius santykius.
Tai svarbu iš esmės dėl to, kad sandoriai vis dažniau sudaromi naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, o šią plėtrą skatina didelis netiesioginis duomenimis grindžiamas tinklo poveikis, todėl tokie verslo klientai, visų pirma labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), tampa vis labiau priklausomi nuo tokių paslaugų, kad galėtų pasiekti vartotojus.
Didėjant šiai priklausomybei, tų paslaugų teikėjai dažnai turi didesnę derybinę galią, todėl jie iš tikrųjų gali elgtis vienašališkai ir nesąžiningai, o tai gali pakenkti teisėtiems jų verslo klientų ir, netiesiogiai, Sąjungos vartotojų interesams.
Pavyzdžiui, jie verslo klientams gali vienašališkai taikyti praktiką, kuri smarkiai nukrypsta nuo gero komercinio elgesio arba prieštarauja geros valios ir sąžiningos dalykinės praktikos principams. Šiame reglamente aptariami tokie galimi trukdžiai interneto platformų ekonomikoje;

- = -

(3) vartotojai pritaria internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimui.
Konkurencinga, sąžininga ir skaidri interneto ekosistema, kurioje įmonės elgiasi atsakingai, taip pat yra būtina vartotojų gerovei.
Interneto platformų ekonomikos skaidrumo ir pasitikėjimo ja užtikrinimas įmonių tarpusavio santykiuose galėtų netiesiogiai padėti padidinti ir vartotojų pasitikėjimą interneto platformų ekonomika.
Tačiau tiesioginis interneto platformų ekonomikos vystymosi poveikis vartotojams aptariamas kitų sričių Sąjungos teisės aktuose, visų pirma vartotojų acquis;

- = -

(5) internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų santykių pobūdis taip pat galėtų lemti ribotas verslo klientų teisių gynimo galimybes, kai dėl vienašalių tų paslaugų teikėjų veiksmų kyla ginčas.
Daugeliu atvejų tie paslaugų teikėjai nesiūlo prieinamų ir veiksmingų vidinių skundų nagrinėjimo sistemų.
Esami alternatyvaus neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai dėl įvairių priežasčių taip pat gali būti neveiksmingi, įskaitant specializuotų mediatorių trūkumą ir verslo klientų nuogąstavimus dėl atsakomųjų priemonių;

- = -

(15) siekiant užtikrinti, kad pagal bendrąsias sutartinių santykių sąlygas verslo klientai galėtų nustatyti komercines internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo, nutraukimo ir sustabdymo sąlygas ir kad būtų pasiektas jų verslo santykių nuspėjamumas, tos sąlygos turėtų būti surašytos paprastai ir suprantamai.
Sąlygos neturėtų būti laikomos surašytomis paprastai ir suprantamai, jeigu jos yra neapibrėžtos, nekonkrečios arba jeigu joms trūksta išsamumo svarbiais komerciniais klausimais ir todėl verslo klientams neužtikrinamas pagrįstas nuspėjamumas svarbiausiais sutartinių santykių aspektais.
Be to, klaidinančios formuluotės neturėtų būti laikomos paprastomis ir suprantamomis;

- = -

(16) siekiant užtikrinti, kad verslo klientams būtų pakankamai aišku, kur ir kam parduodamos jų prekės ar paslaugos, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti savo verslo klientams skaidrumą, susijusį su bet kokiais papildomais platinimo kanalais ar galimomis susijusiomis programomis, kuriais jie galėtų naudotis parduodami tas prekes ar paslaugas.
Papildomi kanalai ir susijusios programos turėtų būti laikomi technologiškai neutraliais, tačiau, inter alia, galėtų apimti kitas interneto svetaines, taikomąsias programas ar kitas internetines tarpininkavimo paslaugas, naudojamas verslo kliento siūlomų prekių ar paslaugų pardavimui;

- = -

(17) intelektinės nuosavybės teisių turėjimas ir kontrolė internete gali turėti didelę ekonominę reikšmę ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, ir jų verslo klientams.
Siekiant užtikrinti verslo klientams aiškumą ir skaidrumą bei geresnį suprantamumą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai į savo sąlygas turėtų įtraukti bendro pobūdžio ar, jei pageidauja, išsamesnę informaciją apie bendrą tų sąlygų poveikį verslo kliento intelektinės nuosavybės teisių turėjimui ir kontrolei, jei toks yra.
Tokia informacija galėtų apimti, inter alia, informaciją apie bendrą logotipų, prekių ženklų ar firminių vardų naudojimą;

- = -

(19) paprastai naujų prekių ar paslaugų, įskaitant taikomąją programinę įrangą, pateikimas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms turėtų būti laikomas aiškiais patvirtinamaisiais veiksmais, kad verslo klientas galėtų netaikyti pranešimo termino, per kurį turi būti padaryti sąlygų pakeitimai.
Tačiau tais atvejais, kai pagrįstas ir proporcingas pranešimo terminas yra ilgesnis nei 15 dienų, nes dėl sąlygų pakeitimų verslo klientui reikia atlikti didelius techninius savo prekių ar paslaugų pritaikymus, neturėtų būti laikoma, kad pranešimo terminas automatiškai netaikomas, kai verslo klientas pateikia naujas prekes ar paslaugas.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų tikėtis, kad dėl sąlygų pakeitimų verslo klientui reikės atlikti didelius techninius pritaikymus tais atvejais, kai, pavyzdžiui, pašalinamos ar pridedamos visos internetinių tarpininkavimo paslaugų, prie kurių verslo klientai turėjo prieigą, funkcijos, arba kai verslo klientams gali reikėti pritaikyti savo prekes ar iš naujo programuoti savo paslaugas, kad galėtų tęsti veiklą naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis;

- = -

(21) siekiant užtikrinti, kad verslo klientai galėtų visapusiškai išnaudoti internetinių tarpininkavimo paslaugų siūlomas komercines galimybes, šių paslaugų teikėjai neturėtų visiškai užkirsti kelio savo verslo klientams reklamuoti savo prekinės tapatybės, kai jie teikia pasiūlymus ar prisistato naudodamiesi atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.
Tačiau šis draudimas trukdyti neturėtų būti suprantamas kaip verslo klientų teisė vienašališkai nustatyti, kaip turėtų būti pristatomas jų pasiūlymas ar jie patys teikiant atitinkamas internetines tarpininkavimo paslaugas;

- = -

(23) visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimas ir susijęs duomenų, pateiktų internetinių tarpininkavimo paslaugų naudojimo tikslais ar sukurtų teikiant tas paslaugas, ištrynimas yra esminės informacijos praradimas ir tai galėtų turėti didelį poveikį verslo klientams, tai taip pat galėtų pakenkti jų galimybei tinkamai naudotis kitomis jiems šiuo reglamentu suteiktomis teisėmis.
Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų atitinkamam verslo klientui patvariojoje laikmenoje pateikti motyvų pareiškimą iki visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimo įsigaliojimo likus ne mažiau kaip 30 dienų.
Tačiau šis pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjui taikomas teisinis ar reguliavimo įpareigojimas nutraukti visų savo internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui.
Lygiai taip pat 30 dienų pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pasinaudoja nutraukimo teisėmis pagal nacionalinę teisę, laikydamasis Sąjungos teisės, pagal kurią nutraukti nedelsiant yra galima, jei, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes ir įvertinus abiejų šalių interesus, negalima pagrįstai tikėtis, kad sutartiniai santykiai tęsis iki sutarto termino pabaigos arba iki pranešimo termino pabaigos.
Galiausiai, 30 dienų pranešimo terminas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali įrodyti, kad sąlygos buvo keletą kartų pažeistos. Įvairios 30 dienų pranešimo termino išimtys gali būti taikomos dėl neteisėto ar netinkamo turinio, prekės ar paslaugos saugumo, klastojimo, sukčiavimo, kenkimo programine įranga, brukalų, duomenų saugumo pažeidimų ar kitų pavojų kibernetiniam saugumui arba prekės ar paslaugos tinkamumo nepilnamečiams.
Siekiant užtikrinti proporcingumą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų, kai tai pagrįsta ir techniškai įmanoma, pašalinti iš sąrašo tik atskiras verslo kliento prekes ar paslaugas.
Visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimo nutraukimas būtų griežčiausia priemonė;

- = -

(25) aprašant pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus, taip pat reikėtų apibūdinti visas galimybes verslo klientams už atlygį daryti aktyvią įtaką reitingo nustatymui, taip pat santykinį tokių priemonių poveikį. Šiuo atžvilgiu atlygis galėtų reikšti mokėjimus, atliekamus turint pagrindinį ar vienintelį tikslą pagerinti reitingą, taip pat netiesioginį atlygį, kai verslo klientas prisiima bet kokios rūšies papildomus įsipareigojimus, kas galėtų turėti tokį realų poveikį, kaip antai pagalbinių paslaugų teikimą ar aukščiausios klasės požymių naudojimą.
Aprašymo turinys, įskaitant pagrindinių parametrų skaičių ir rūšį, gali atitinkamai smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų, tačiau juo verslo klientams turėtų būti tinkamai paaiškinama, kaip taikant reitingo nustatymo mechanizmą atsižvelgiama į konkrečių verslo kliento siūlomų prekių ir paslaugų savybes ir jų svarbą konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų vartotojams.
Verslo klientų prekių ar paslaugų kokybės vertinimo rodikliai, redaktorių naudojimas ir jų galimybės daryti įtaką tų prekių ar paslaugų reitingo nustatymui, atlygio poveikio reitingo nustatymui mastas, taip pat elementai, kurie nėra susiję arba yra tik nežymiai susiję su pačia preke ar paslauga, pavyzdžiui, pasiūlymo internete pateikimo forma, galėtų būti pagrindinių parametrų pavyzdžiai, kurie, juos paprastai ir suprantamai išdėsčius bendrajame reitingo nustatymo mechanizmo aprašyme, turėtų padėti verslo klientams susidaryti reikiamą tinkamą supratimą apie jo veikimą;

- = -

(29) pagalbinės prekės ir paslaugos turėtų būti suprantamos kaip nedelsiant prieš pabaigiant sandorį, inicijuotą naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, vartotojui siūlomos prekės ir paslaugos, kuriomis siekiama papildyti pirminę verslo kliento siūlomą prekę ar paslaugą.
Pagalbinės prekės ir paslaugos yra produktai, kurių panaudojimas paprastai priklauso nuo pirminės prekės ar paslaugos arba yra tiesiogiai su ja susijęs.
Todėl į šį terminą neturėtų būti įtraukiamos prekės ir paslaugos, kurios yra tik parduodamos kartu su konkrečia pirmine preke ar paslauga, o ne ją papildančios.
Pagalbinių paslaugų pavyzdžiai apima konkrečios prekės taisymą ar finansinius produktus, pavyzdžiui, automobilių nuomos draudimą, kuris yra siūlomas siekiant papildyti verslo kliento siūlomas konkrečias prekes ar paslaugas.
Panašiai, pagalbinės prekės gali apimti prekes, kurios papildo verslo kliento siūlomą konkretų produktą ir yra susijusios su to konkretaus produkto pagerinimu ar pritaikymu individualiems poreikiams.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai, vartotojams siūlantys prekes ir paslaugas, papildančias verslo kliento, kuris naudojasi jų internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis, parduodamą prekę ar paslaugą, savo sąlygose turėtų aprašyti siūlomų pagalbinių prekių ir paslaugų pobūdį.
Toks aprašymas sąlygose turėtų būti pateikiamas nepaisant to, ar pagalbinę prekę ar paslaugą teikia pats internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar trečioji šalis.
Toks aprašymas turėtų būti pakankamai išsamus, kad verslo klientas galėtų suprasti, ar prekė ar paslauga parduodama kaip pagalbinė verslo kliento prekė ar paslauga.
Neturėtų būti būtina į aprašymą įtraukti konkrečią prekę ar paslaugą, tačiau turėtų būti reikalaujama apibūdinti siūlomo produkto, papildančio verslo kliento pirminį produktą, pobūdį.
Be to, visais atvejais turėtų būti aprašoma, ar ir kokiomis sąlygomis verslo klientui leidžiama siūlyti savo pagalbinę prekę ar paslaugą kartu su pirmine preke ar paslauga, siūloma naudojantis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis;

- = -

(30) jeigu internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas pats siūlo tam tikras prekes arba paslaugas vartotojams, naudodamasis savo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba per savo kontroliuojamą verslo klientą, jis galėtų tiesiogiai konkuruoti su kitais savo internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientais, kurių nekontroliuoja, todėl paslaugų teikėjui galėtų kilti ekonominė paskata ir galimybė naudotis savo kontrole internetinėms tarpininkavimo paslaugoms, kad suteiktų techninių ar ekonominių pranašumų savo paties pasiūlymams arba pasiūlymams, teikiamiems per jo kontroliuojamą verslo klientą, tokių pranašumų nesuteikdamas konkuruojantiems verslo klientams.
Toks elgesys galėtų pakenkti sąžiningai konkurencijai ir apriboti vartotojų pasirinkimą.
Tokiais atvejais visų pirma svarbu tai, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas veiktų skaidriai ir pateiktų tinkamą skirtingų sąlygų, kurias teisinėmis, komercinėmis ar techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant funkcijas, susijusias su operacinėmis sistemomis, jis gali taikyti savo siūlomoms prekėms arba paslaugoms, palyginti su verslo klientų siūlomomis prekėmis arba paslaugomis, aprašymą bei nurodytų skirtingų sąlygų taikymo priežastis.
Siekiant užtikrinti proporcingumą, šis įpareigojimas turėtų būti taikomas bendrai internetinių tarpininkavimo paslaugų lygmeniu, o ne atskiroms prekėms ar paslaugoms, siūlomoms naudojantis tomis paslaugomis;

- = -

(31) jeigu interneto paieškos sistemos teikėjas pats siūlo tam tikras prekes arba paslaugas vartotojams, naudodamasis savo interneto paieškos sistema arba per savo kontroliuojamą bendrovės interneto svetainės naudotoją, jis galėtų tiesiogiai konkuruoti su kitais jo interneto paieškos sistemas naudojančiais bendrovės interneto svetainės naudotojais, kurių nekontroliuoja.
Tokiais atvejais visų pirma svarbu tai, kad interneto paieškos sistemos teikėjas veiktų skaidriai ir pateiktų skirtingų sąlygų, kurias teisinėmis, komercinėmis ar techninėmis priemonėmis jis gali taikyti savo arba jo kontroliuojamo bendrovės interneto svetainės naudotojo siūlomoms prekėms arba paslaugoms, palyginti su konkuruojančių bendrovių interneto svetainių naudotojų siūlomomis prekėmis ar paslaugomis, aprašymą.
Siekiant užtikrinti proporcingumą, šis įpareigojimas turėtų būti taikomas bendrai interneto paieškos sistemų lygmeniu, o ne atskiroms prekėms ar paslaugoms, siūlomoms naudojantis tomis paslaugomis;

- = -

(33) galimybė gauti ir naudoti duomenis, įskaitant asmens duomenis, interneto platformų ekonomikoje gali padėti sukurti didelę vertę tiek apskritai, tiek verslo klientams ir susijusioms internetinėms tarpininkavimo paslaugoms.
Todėl svarbu tai, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai verslo klientams pateiktų aiškų aprašymą apie jų galimybes gauti ir naudoti tam tikrų rūšių duomenis, šių galimybių pobūdį ir sąlygas.
Aprašymas turėtų būti proporcingas ir, užuot išsamiai nurodžius faktinius duomenis ar jų kategorijas, gali būti pateikiama nuoroda į bendrąsias duomenų gavimo sąlygas.
Tačiau aprašyme taip pat galėtų būti nustatomos konkrečios prieigos prie tam tikrų rūšių faktinių duomenų, kurie galėtų būti itin svarbūs verslo klientams, sąlygos.
Tokie duomenys galėtų apimti reitingus ir verslo klientų sukauptus gautus internetinių tarpininkavimo paslaugų vertinimus.
Apskritai aprašymas turėtų sudaryti sąlygas verslo klientams suprasti, ar jie gali naudoti duomenis siekdami sukurti didesnę vertę, galbūt išlaikydami trečiųjų šalių duomenų paslaugas;

- = -

(34) verslo klientams taip pat svarbu suprasti, ar paslaugų teikėjas dalijasi su trečiosiomis šalimis duomenimis, gautais verslo klientui naudojantis internetinio tarpininkavimo paslauga.
Verslo klientams visų pirma turėtų būti pranešama apie dalijimąsi duomenimis su trečiosiomis šalimis, kuris vykdomas nebūtinai siekiant užtikrinti tinkamą internetinių tarpininkavimo paslaugų veikimą, pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjas gauna pajamų naudodamas duomenis komerciniais tikslais.
Kad verslo klientai galėtų visapusiškai naudotis turimomis teisėmis daryti įtaką tokiam dalijimuisi duomenimis, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų aiškiai nurodyti galimybes atsisakyti dalytis duomenimis, jeigu tokių galimybių esama pagal jų sutartinius santykius su verslo naudotoju;

- = -

(35) tie reikalavimai neturėtų būti suprantami kaip įpareigojimas internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams platinti asmens ir ne asmens duomenis savo verslo klientams ar jų neplatinti.
Tačiau skaidrumo priemonėmis galėtų būti skatinama intensyviau dalytis duomenimis ir stiprinami siekiai sukurti bendrą Europos duomenų erdvę kaip pagrindinį inovacijų ir augimo šaltinį.
Asmens duomenys turi būti tvarkomi pagal Sąjungos teisinę fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje sistemą, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (6), direktyvą (ES) 2016/680 (7) ir direktyvą 2002/58/EB (8);

- = -

(37) tam, kad verslo klientai, įskaitant tuos, kurių naudojimasis atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis galėjo būti apribotas, sustabdytas arba nutrauktas, galėtų pasinaudoti tiesioginėmis, tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo galimybėmis, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų numatyti vidinę skundų nagrinėjimo sistemą.
Vidinė skundų nagrinėjimo sistema turėtų būti grindžiama skaidrumo ir vienodo požiūrio principais, taikomais vienodoms situacijoms, ir ja turėtų būti siekiama užtikrinti, kad didelę skundų dalį per pagrįstą laikotarpį dvišaliu pagrindu galėtų išspręsti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir atitinkamas verslo klientas.
Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų galėti palikti galioti savo priimtą sprendimą tiek, kiek trunka skundo nagrinėjimas.
Bandymas pasiekti susitarimą naudojantis vidiniu skundų nagrinėjimo procesu nedaro poveikio internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ar verslo klientų teisėms bet kada vykstant arba pasibaigus vidiniam skundų nagrinėjimo procesui pradėti teismo procesą.
Be to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų skelbti ir bent kartą per metus tikrinti informaciją apie savo vidinių skundų nagrinėjimo sistemos veikimą ir veiksmingumą, kad padėtų verslo klientams suprasti, kokių pagrindinių klausimų gali kilti teikiant įvairias internetines tarpininkavimo paslaugas, ir apie galimybę dvišaliu principu greitai ir veiksmingai išspręsti klausimą;

- = -

(40) mediacija gali suteikti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams galimybę tinkamai išspręsti ginčus nesikreipiant į teismą ir nepradedant teisminio proceso, kuris gali būti ilgas ir brangus.
Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų sudaryti sąlygas mediacijai, visų pirma nurodydami bent du viešuosius arba privačiuosius mediatorius, kurių paslaugomis norėtų naudotis.
Reikalavimu nurodyti mažiausią būtinų mediatorių skaičių siekiama išsaugoti mediatorių neutralumą.
Už Sąjungos ribų savo paslaugas teikiantys mediatoriai turėtų būti nurodomi tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad naudojantis jų paslaugomis atitinkami verslo klientai niekaip nepraras jiems pagal Sąjungos ar valstybių narių teisę suteikiamos teisinės apsaugos, įskaitant šio reglamento reikalavimus ir taikomus asmens duomenų bei komercinių paslapčių apsaugos teisės aktus.
Kad tie mediatoriai būtų prieinami, sąžiningi ir spręstų ginčus kuo greičiau, veiksmingiau ir efektyviau, jie turėtų atitikti tam tikrus nustatytus kriterijus.
Nepaisant to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams turėtų būti palikta laisvė kartu nurodyti mediatorių, kurį jie pasirinko po to, kai tarp jų kilo ginčas.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB (10) šiame reglamente numatyta mediacija turėtų būti savanoriškas procesas, t.
y. šalys pačios vadovautų šiam procesui ir galėtų jį pradėti arba nutraukti bet kuriuo metu.
Nepaisant savanoriško pobūdžio, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų sąžiningai išnagrinėti prašymus imtis reglamente numatytos mediacijos;

- = -

(44) įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, riboti finansiniai ištekliai, atsakomųjų priemonių baimė ir išimtinis nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimas sąlygose gali apriboti esamų teisminio teisių gynimo galimybių veiksmingumą, visų pirma nuostatų, pagal kurias verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai veikia individualiai ir taip, kad galima nustatyti jų tapatybę.
Siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento taikymą, verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams atstovaujančioms organizacijoms, asociacijoms, taip pat tam tikroms valstybėse narėse įsteigtoms viešosioms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į nacionalinį teismą pagal nacionalinę teisę, įskaitant nacionalinius procesinius reikalavimus.
Kreipiantis į nacionalinį teismą turėtų būti siekiama sustabdyti arba uždrausti šiame reglamente nustatytų taisyklių pažeidimus ir užkirsti kelią būsimai žalai, kuri galėtų pakenkti darniems verslo santykiams interneto platformų ekonomikoje.
Siekiant užtikrinti, kad tokios organizacijos arba asociacijos veiksmingai ir tinkamai naudotųsi ta teise, jos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus.
Visų pirma, jos turi būti tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę, būti pelno nesiekiančio pobūdžio ir nuolat įgyvendinti savo tikslus.
Tais reikalavimais turėtų būti užkirstas kelias bet kokiam ad hoc organizacijų ar asociacijų įsteigimui konkretaus veiksmo ar konkrečių veiksmų tikslu arba siekiant pelno.
Be to, turėtų būti užtikrinta, kad trečiųjų šalių finansavimo teikėjai neturėtų pernelyg didelės įtakos tų organizacijų ar asociacijų sprendimų priėmimui.

- = -

(45) apie organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios, valstybių narių nuomone, turėtų būti kompetentingos pareikšti ieškinį pagal šį reglamentą, tapatybę turėtų būti pranešta Komisijai.
Pranešdamos valstybės narės turėtų konkrečiai nurodyti atitinkamas nacionalines nuostatas, pagal kurias buvo įsteigta organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga, ir, kai tinkama, nurodyti atitinkamą viešąjį registrą, kuriame organizacija ar asociacija yra įregistruota. Ši papildoma galimybė valstybėms narėms paskirti įstaigas turėtų užtikrinti tam tikrą teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, kuriuo galėtų remtis verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai.
Tuo pačiu siekiama, kad teisminės procedūros būtų veiksmingesnės ir trumpesnės, nes tai šiame kontekste yra tinkama.
Komisija turėtų užtikrinti, kad tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Įtraukimas į tą sąrašas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas, kurį galima paneigti, kad organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga turi teisnumą pareikšti ieškinį.
Tuo atveju, jei dėl paskyrimo kyla susirūpinimą keliančių klausimų, valstybė narė, paskyrusi organizaciją, asociaciją arba viešąją įstaigą, turėtų išnagrinėti tuos susirūpinimą keliančius klausimus.
Organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurių valstybė narė nepaskyrė, turėtų turėti galimybę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, atsižvelgiant į teisnumo išnagrinėjimo pagal reglamente nustatytus kriterijus rezultatus;

- = -

keyboard_tab REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT