keyboard_tab REGIS - Reg. Intermediation Services 2019/1150 LT

(17) intelektinės nuosavybės teisių turėjimas ir kontrolė internete gali turėti didelę ekonominę reikšmę ir internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams, ir jų verslo klientams.

  Siekiant užtikrinti verslo klientams aiškumą ir skaidrumą bei geresnį suprantamumą, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai į savo sąlygas turėtų įtraukti bendro pobūdžio ar, jei pageidauja, išsamesnę informaciją apie bendrą tų sąlygų poveikį verslo kliento intelektinės nuosavybės teisių turėjimui ir kontrolei, jei toks yra.

  Tokia informacija galėtų apimti, inter alia, informaciją apie bendrą logotipų, prekių ženklų ar firminių vardų naudojimą;

(18) užtikrinti skaidrumą bendrosiose sąlygose gali būti labai svarbu skatinant darnius verslo santykius ir užkertant kelią nesąžiningam elgesiui, kuris kenkia verslo klientams.

  Todėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų užtikrinti, kad sąlygos būtų lengvai prieinamos visais komercinių santykių etapais, taip pat ir potencialiems verslo klientams iki sutarties sudarymo, ir kad apie visus šių sąlygų pakeitimus atitinkamiems verslo klientams būtų pranešama patvariojoje laikmenoje per nustatytą pagrįstą ir proporcingą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, terminą, kuris yra bent 15 dienų.

  Proporcingi ilgesni nei 15 dienų pranešimo terminai turėtų būti nustatomi tais atvejais, kai dėl siūlomų sąlygų pakeitimų verslo klientams reikia atlikti techninius arba komercinius pritaikymus, siekiant laikytis pakeitimų, pavyzdžiui, kai reikalaujama, kad jie atliktų didelius techninius prekių ar paslaugų pritaikymus.

  Tas pranešimo terminas neturėtų būti taikomas, jeigu ir tiek, kiek atitinkamas verslo klientas jo aiškiai atsisako arba jeigu poreikį įgyvendinti pakeitimą nesilaikant pranešimo termino lemia paslaugų teikėjo teisinis ar reguliavimo įpareigojimas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.

  Tačiau terminas „pakeitimas“ neturėtų apimti siūlomų redakcinio pobūdžio pakeitimų, jeigu tik dėl jų nepasikeičia sąlygų turinys ir reikšmė.

  Reikalavimas pranešti apie siūlomus pakeitimus patvariojoje laikmenoje turėtų suteikti verslo klientams galimybę veiksmingai peržiūrėti šiuos pakeitimus vėlesniame etape.

  Verslo klientai turėtų turėti teisę nutraukti savo sutartį per 15 dienų nuo pranešimo apie pakeitimą gavimo, nebent sutarčiai būtų taikomas trumpesnis terminas, pavyzdžiui, pagal nacionalinę civilinę teisę;

(20) siekiant apsaugoti verslo klientus ir abiem šalims suteikti teisinį tikrumą, reikalavimų neatitinkančios sąlygos turėtų būti niekinės ir negalioti, t.

  y.

  turėtų būti laikomos niekada neegzistavusiomis, ir tai turi turėti erga omnes ir ex tunc poveikį.

  Tačiau tai turėtų būti taikoma tik konkrečioms reikalavimų neatitinkančioms sąlygų nuostatoms.

  Likusios nuostatos turėtų būti paliktos galioti ir būti vykdytinos, jeigu jas galima atskirti nuo reikalavimų neatitinkančių nuostatų.

  Staigūs galiojančių sąlygų pakeitimai gali labai sutrikdyti verslo klientų veiklą.

  Todėl, siekiant apriboti tokius neigiamus padarinius verslo klientams ir atgrasyti nuo tokio elgesio, pakeitimai, padaryti pažeidžiant pareigą per nustatytą terminą apie juos pranešti, turėtų būti niekiniai ir negalioti, t.

  y.

  turėtų būti laikomi niekada neegzistavusiais, ir tai turi turėti erga omnes ir ex tunc poveikį;

(22) internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali turėti teisėtų priežasčių nuspręsti apriboti, sustabdyti arba nutraukti savo paslaugų teikimą konkrečiam verslo klientui, be kita ko, pašalindamas atskiras konkretaus verslo kliento prekes ar paslaugas iš sąrašo arba veiksmingai pašalindamas paieškos rezultatus.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat gali apriboti atskirų verslo klientų prekių ar paslaugų nurodymą sąraše jo nesustabdydami, pavyzdžiui, koreguojant jų reitingą arba neigiamai paveikiant verslo kliento matomumą, kuris gali apimti jo reitingo sumažinimą.

  Tačiau, kadangi tokie sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį atitinkamo verslo kliento interesams, verslo klientams prieš apribojimo ar sustabdymo įsigaliojimą arba tuo pačiu metu turėtų būti pateiktas to sprendimo motyvų pareiškimas patvariojoje laikmenoje.

  Siekiant sumažinti neigiamą tokių sprendimų poveikį verslo klientams, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų suteikti galimybę išsiaiškinti faktus, dėl kurių priimtas tas sprendimas, vykdant vidinį skundų nagrinėjimo procesą, nes tai padės verslo klientams vėl užtikrinti atitiktį, jei tai įmanoma.

  Be to, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas atšaukia sprendimą apriboti, sustabdyti arba nutraukti paslaugų teikimą, pavyzdžiui, dėl to, kad sprendimas priimtas per klaidą ar dėl to, kad sąlygų pažeidimas, dėl kurio priimtas tas sprendimas, nebuvo įvykdytas turint nesąžiningų ketinimų ir buvo tinkamai ištaisytas, paslaugų teikėjas turėtų nepagrįstai nedelsdamas atstatyti paslaugų teikimą atitinkamam verslo klientui, įskaitant prieigos prie asmens duomenų ar kitų duomenų, arba ir vienų, ir kitų duomenų, kurie buvo prieinami prieš priimant sprendimą, teikimą.

  Iš pareiškimo apie sprendimo apriboti, sustabdyti arba nutraukti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą motyvus verslo klientai turėtų turėti galimybę sužinoti, ar yra galimybių ginčyti sprendimą, taip pagerinant verslo klientų galimybes prireikus siekti veiksmingai apginti savo teises.

(25) aprašant pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus, taip pat reikėtų apibūdinti visas galimybes verslo klientams už atlygį daryti aktyvią įtaką reitingo nustatymui, taip pat santykinį tokių priemonių poveikį. Šiuo atžvilgiu atlygis galėtų reikšti mokėjimus, atliekamus turint pagrindinį ar vienintelį tikslą pagerinti reitingą, taip pat netiesioginį atlygį, kai verslo klientas prisiima bet kokios rūšies papildomus įsipareigojimus, kas galėtų turėti tokį realų poveikį, kaip antai pagalbinių paslaugų teikimą ar aukščiausios klasės požymių naudojimą.

  Aprašymo turinys, įskaitant pagrindinių parametrų skaičių ir rūšį, gali atitinkamai smarkiai skirtis priklausomai nuo konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų, tačiau juo verslo klientams turėtų būti tinkamai paaiškinama, kaip taikant reitingo nustatymo mechanizmą atsižvelgiama į konkrečių verslo kliento siūlomų prekių ir paslaugų savybes ir jų svarbą konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų vartotojams.

  Verslo klientų prekių ar paslaugų kokybės vertinimo rodikliai, redaktorių naudojimas ir jų galimybės daryti įtaką tų prekių ar paslaugų reitingo nustatymui, atlygio poveikio reitingo nustatymui mastas, taip pat elementai, kurie nėra susiję arba yra tik nežymiai susiję su pačia preke ar paslauga, pavyzdžiui, pasiūlymo internete pateikimo forma, galėtų būti pagrindinių parametrų pavyzdžiai, kurie, juos paprastai ir suprantamai išdėsčius bendrajame reitingo nustatymo mechanizmo aprašyme, turėtų padėti verslo klientams susidaryti reikiamą tinkamą supratimą apie jo veikimą;

(27) pagal šį reglamentą iš internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų teikėjų neturėtų būti reikalaujama atskleisti išsamios informacijos apie tai, kaip veikia jų reitingo nustatymo mechanizmai, įskaitant algoritmus.

  Lygiai taip pat neturėtų būti pakenkta jų galimybei imtis veiksmų, be kita ko, vartotojų interesais, prieš trečiųjų šalių nesąžiningą manipuliavimą reitingu.

  Bendru pagrindinių reitingo parametrų aprašymu tie interesai turėtų būti apsaugoti, kartu suteikiant verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams galimybę tinkamai suprasti, kaip veikia reitingo nustatymas jų naudojamų konkrečių internetinių tarpininkavimo paslaugų ar interneto paieškos sistemų kontekste.

  Todėl, norint užtikrinti, kad šio reglamento tikslas būtų pasiektas, tai, kad atsižvelgiama į internetinių tarpininkavimo paslaugų arba interneto paieškos sistemų teikėjų komercinius interesus, niekada neturėtų būti priežastis atsisakyti atskleisti pagrindinius reitingo nustatymą lemiančius parametrus.

  Taigi, nors šiuo reglamentu nedaroma poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2016/943 (5), pateikiamas aprašymas turėtų būti grindžiamas bent faktiniais duomenis apie naudojamų reitingo nustatymo parametrų svarbą;

(32) siekiant užtikrinti, kad sutartiniai santykiai būtų palaikomi sąžiningai ir laikantis sąžiningos dalykinės praktikos, šiame reglamente reikėtų aptarti konkrečias sutarčių sąlygas, visų pirma tais atvejais, kai nėra derybinės galios pusiausvyros.

  Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir skaidrumą, reikia, kad verslo klientams būtų suteikta reali galimybė susipažinti su sąlygų pakeitimais, todėl jie neturėtų būti taikomi atgaline data, nebent tai būtų pagrįsta teisiniu ar reguliavimo įpareigojimu ar naudinga tiems verslo klientams.

  Be to, verslo klientams turėtų būti užtikrintas aiškumas dėl sąlygų, kuriomis jų sutartiniai santykiai su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjais gali būti nutraukti.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad sutarties nutraukimo sąlygos visada būtų proporcingos ir jomis būtų galima pasinaudoti nepatiriant pernelyg didelių sunkumų.

  Galiausiai, verslo klientai turėtų būti visapusiškai informuoti apie pasibaigus sutarčiai internetinio tarpininkavimo paslaugų teikėjų toliau turimą prieigą prie informacijos, kurią verslo klientai pateikia ar sukuria naudodamiesi internetinio tarpininkavimo paslaugomis;

(33) galimybė gauti ir naudoti duomenis, įskaitant asmens duomenis, interneto platformų ekonomikoje gali padėti sukurti didelę vertę tiek apskritai, tiek verslo klientams ir susijusioms internetinėms tarpininkavimo paslaugoms.

  Todėl svarbu tai, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai verslo klientams pateiktų aiškų aprašymą apie jų galimybes gauti ir naudoti tam tikrų rūšių duomenis, šių galimybių pobūdį ir sąlygas.

  Aprašymas turėtų būti proporcingas ir, užuot išsamiai nurodžius faktinius duomenis ar jų kategorijas, gali būti pateikiama nuoroda į bendrąsias duomenų gavimo sąlygas.

  Tačiau aprašyme taip pat galėtų būti nustatomos konkrečios prieigos prie tam tikrų rūšių faktinių duomenų, kurie galėtų būti itin svarbūs verslo klientams, sąlygos.

  Tokie duomenys galėtų apimti reitingus ir verslo klientų sukauptus gautus internetinių tarpininkavimo paslaugų vertinimus.

  Apskritai aprašymas turėtų sudaryti sąlygas verslo klientams suprasti, ar jie gali naudoti duomenis siekdami sukurti didesnę vertę, galbūt išlaikydami trečiųjų šalių duomenų paslaugas;

(34) verslo klientams taip pat svarbu suprasti, ar paslaugų teikėjas dalijasi su trečiosiomis šalimis duomenimis, gautais verslo klientui naudojantis internetinio tarpininkavimo paslauga.

  Verslo klientams visų pirma turėtų būti pranešama apie dalijimąsi duomenimis su trečiosiomis šalimis, kuris vykdomas nebūtinai siekiant užtikrinti tinkamą internetinių tarpininkavimo paslaugų veikimą, pavyzdžiui, jei paslaugų teikėjas gauna pajamų naudodamas duomenis komerciniais tikslais.

  Kad verslo klientai galėtų visapusiškai naudotis turimomis teisėmis daryti įtaką tokiam dalijimuisi duomenimis, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų aiškiai nurodyti galimybes atsisakyti dalytis duomenimis, jeigu tokių galimybių esama pagal jų sutartinius santykius su verslo naudotoju;

(37) tam, kad verslo klientai, įskaitant tuos, kurių naudojimasis atitinkamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis galėjo būti apribotas, sustabdytas arba nutrauktas, galėtų pasinaudoti tiesioginėmis, tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo galimybėmis, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų numatyti vidinę skundų nagrinėjimo sistemą.

  Vidinė skundų nagrinėjimo sistema turėtų būti grindžiama skaidrumo ir vienodo požiūrio principais, taikomais vienodoms situacijoms, ir ja turėtų būti siekiama užtikrinti, kad didelę skundų dalį per pagrįstą laikotarpį dvišaliu pagrindu galėtų išspręsti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir atitinkamas verslo klientas.

  Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų galėti palikti galioti savo priimtą sprendimą tiek, kiek trunka skundo nagrinėjimas.

  Bandymas pasiekti susitarimą naudojantis vidiniu skundų nagrinėjimo procesu nedaro poveikio internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ar verslo klientų teisėms bet kada vykstant arba pasibaigus vidiniam skundų nagrinėjimo procesui pradėti teismo procesą.

  Be to, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų skelbti ir bent kartą per metus tikrinti informaciją apie savo vidinių skundų nagrinėjimo sistemos veikimą ir veiksmingumą, kad padėtų verslo klientams suprasti, kokių pagrindinių klausimų gali kilti teikiant įvairias internetines tarpininkavimo paslaugas, ir apie galimybę dvišaliu principu greitai ir veiksmingai išspręsti klausimą;

(43) siekiant palengvinti ginčų, susijusių su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu, sprendimą naudojantis mediatorių paslaugomis Sąjungoje, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skatinti steigti specializuotas mediatorių organizacijas, kurių šiuo metu trūksta.

  Mediatorių, turinčių specializuotų žinių apie internetines tarpininkavimo paslaugas ir konkrečius pramonės sektorius, kuriuose šios paslaugos teikiamos, dalyvavimas turėtų padidinti šalių pasitikėjimą mediacijos procesu ir padidinti tikimybę, kad taikant šį procesą bus sklandžiai pasiektas teisingas ir tinkamas rezultatas;

(45) apie organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų, kurios, valstybių narių nuomone, turėtų būti kompetentingos pareikšti ieškinį pagal šį reglamentą, tapatybę turėtų būti pranešta Komisijai.

  Pranešdamos valstybės narės turėtų konkrečiai nurodyti atitinkamas nacionalines nuostatas, pagal kurias buvo įsteigta organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga, ir, kai tinkama, nurodyti atitinkamą viešąjį registrą, kuriame organizacija ar asociacija yra įregistruota. Ši papildoma galimybė valstybėms narėms paskirti įstaigas turėtų užtikrinti tam tikrą teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, kuriuo galėtų remtis verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai.

  Tuo pačiu siekiama, kad teisminės procedūros būtų veiksmingesnės ir trumpesnės, nes tai šiame kontekste yra tinkama.

  Komisija turėtų užtikrinti, kad tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sąrašas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Įtraukimas į tą sąrašas turėtų būti naudojamas kaip įrodymas, kurį galima paneigti, kad organizacija, asociacija ar viešoji įstaiga turi teisnumą pareikšti ieškinį.

  Tuo atveju, jei dėl paskyrimo kyla susirūpinimą keliančių klausimų, valstybė narė, paskyrusi organizaciją, asociaciją arba viešąją įstaigą, turėtų išnagrinėti tuos susirūpinimą keliančius klausimus.

  Organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurių valstybė narė nepaskyrė, turėtų turėti galimybę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, atsižvelgiant į teisnumo išnagrinėjimo pagal reglamente nustatytus kriterijus rezultatus;

(49) Komisija turėtų periodiškai vertinti šį reglamentą ir atidžiai stebėti jos poveikį interneto platformų ekonomikai, visų pirma siekdama nustatyti pakeitimų poreikį, atsižvelgiant į reikšmingus techninius ar komercinius pokyčius. Į tą vertinimą turėtų būti įtrauktas poveikis verslo klientams, kuris gali atsirasti dėl bendro išimtinio nuostatų dėl taikytinos teisės ir teismo pasirinkimo, kiek tai susiję su sąlygomis, kurias vienašališkai nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas.

  Siekiant sudaryti išsamų vaizdą apie šiame sektoriuje vykstančius pokyčius, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių ir susijusių suinteresuotųjų šalių patirtį.

  Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupė, įsteigta pagal Komisijos sprendimą C(2018)2393, atlieka svarbų vaidmenį teikdama informaciją šio reglamento vertinimą atliekančiai Komisijai.

  Todėl Komisija turėtų deramai atsižvelgti į grupės jai pateiktas nuomones ir ataskaitas.

  Atlikusi tą vertinimą, Komisija turėtų imtis deramų priemonių.

  Tolesnės priemonės, įskaitant teisėkūros pobūdžio priemones, gali būti tinkamos, jei ir kai paaiškėtų, kad šio reglamento nuostatos yra nepakankamos, kad būtų tinkamai sprendžiamos nesuderinamumo ir nesąžiningos komercinės praktikos, vis dar išliekančios šiame sektoriuje, problemos;