search


keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/1925 LT cercato: 'vienos' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index vienos:


whereas vienos:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1744

 

3 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso suteikimas

1.   Įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji:

a)

daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)

teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir

c)

užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

2.   Laikoma, kad įmonė atitinka 1 dalyje išdėstytus atitinkamus reikalavimus:

a)

1 dalies a punkto atžvilgiu, kai jos pasiekta metinė apyvarta Sąjungoje yra lygi arba ne mažesnė nei 7,5 mlrd. EUR kiekvienais iš pastarųjų trejų finansinių metų arba kai jos vidutinė rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra bent 75 mlrd. EUR per paskutinius finansinius metus, ir ji teikia tą pačią pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse;

b)

1 dalies b punkto atžvilgiu, kai ji teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10 000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant priede išdėstytą metodiką ir rodiklius;

c)

1 dalies c punkto atžvilgiu, kai šios dalies b punkte nustatyta riba buvo pasiekta kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

3.   Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pasiekia visas 2 dalyje nustatytas ribas, ji nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 2 mėnesius nuo tada, kai pasiekiamos šios ribos, apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai atitinkamą 2 dalyje nurodytą informaciją. Tame pranešime pateikiama atitinkama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną iš įmonės teikiamų pagrindinės platformos paslaugų, kuri pasiekia 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Jei įmonės, kuriai anksčiau suteiktas prieigos valdytojo statusas, teikiama papildoma pagrindinė platformos paslauga pasiekia 2 dalies b ir c punktuose nustatytas ribas, tokia įmonė apie tai praneša Komisijai per 2 mėnesius nuo tada, kai yra pasiekiamos tos ribos.

Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nepateikia Komisijai pranešimo pagal šios dalies pirmą pastraipą ir per terminą, kurį Komisija nustatė prašyme pateikti informaciją pagal 21 straipsnį, nepateikia visos atitinkamos informacijos, kurios reikia Komisijai, kad atitinkamai įmonei suteiktų prieigos valdytojo statusą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija, remdamasi turima informacija, vis tiek turi teisę tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą.

Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė įvykdo prašymą pateikti informaciją pagal šios dalies antrą pastraipą arba jei informacija pateikiama pasibaigus toje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija taiko 4 dalyje nustatytą procedūrą.

4.   Nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo Komisija suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, pasiekusiai visas 2 dalyje nurodytas ribas, prieigos valdytojo statusą.

5.   Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų pagrindinės platformos paslaugos veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

Jei Komisija mano, kad pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, ji gali atmesti tuos argumentus per 4 dalyje nurodytą laikotarpį, netaikydama 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija, nepaisydama šios dalies pirmos pastraipos, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį gali pradėti 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos pagrindinės platformos paslaugos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

6.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, kuriuose būtų nurodyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, ir prireikus reguliariai tą metodiką pritaikyti, atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą.

7.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas atnaujinant metodiką ir rodiklių sąrašą, išdėstytus priede.

8.   17 straipsnyje nustatyta procedūra prieigos valdytojo statusą Komisija suteikia visoms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau yra pasiekusios ne visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į kai kuriuos arba visus toliau išvardytus aspektus, jei vertinamos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atveju jie yra aktualūs:

a)

tos įmonės dydį, įskaitant apyvartą ir rinkos kapitalizaciją, veiklą ir poziciją;

b)

verslo klientų, kurie pagrindinę platformos paslaugą naudoja tam, kad pasiektų galutinius naudotojus, skaičių ir galutinių naudotojų skaičių;

c)

tinklo efektą ir duomenų suteikiamus pranašumus, visų pirma susijusius su tos įmonės prieiga prie asmens duomenų ir ne asmens duomenų ir jų rinkimu arba analizės pajėgumais;

d)

bet kokį įmonei naudingą masto ir apimties poveikį, be kita ko, susijusį su duomenimis, ir, kai aktualu, su jos veikla už Sąjungos ribų;

e)

verslo klientų ar galutinių naudotojų susaistymą, įskaitant paslaugos teikėjo keitimo išlaidas ir elgesio šališkumą, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybė pakeisti paslaugos teikėją arba tuo pačiu metu naudotis daugiatinkliškumu;

f)

tos įmonės konglomerato organizacinę struktūrą arba vertikalią integraciją, kuriomis, pavyzdžiui, tai įmonei sudaromos sąlygos vykdyti kryžminį subsidijavimą, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių arba pasinaudoti savo pozicija, arba

g)

kitas struktūrines verslo ar paslaugų charakteristikas.

Atlikdama vertinimą pagal šią dalį Komisija atsižvelgia į numatomus pokyčius, susijusius su antroje pastraipoje išvardytais elementais, įskaitant bet kokią planuojamą koncentraciją, susijusią su kita įmone, teikiančia pagrindines platformos paslaugas arba kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba sudarančią sąlygas rinkti duomenis.

Jei įmonė, teikianti pagrindines platformos paslaugas, kurios nesiekia 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų, iš esmės nesilaiko Komisijos nustatytų tyrimo priemonių ir nepradeda jų laikytis po to, kai tos įmonės paprašoma per pagrįstą terminą pradėti jų laikytis ir pateikti pastabas, Komisija gali tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, remdamasi Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis.

9.   Kiekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.

10.   Prieigos valdytojas įvykdo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas per 6 mėnesius nuo pagrindinės platformos paslaugos išvardijimo sprendime dėl statuso suteikimo pagal šio straipsnio 9 dalį.

4 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso peržiūra

1.   Gavusi prašymą arba savo iniciatyva Komisija gali bet kada persvarstyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti sprendimą dėl statuso suteikimo, priimtą pagal 3 straipsnį, dėl vienos iš šių priežasčių:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą dėl statuso suteikimo;

b)

sprendimas dėl statuso suteikimo priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

2.   Komisija reguliariai, bet ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri, ar prieigos valdytojai vis dar atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tos peržiūros metu taip pat išnagrinėjama, ar reikia iš dalies pakeisti prieigos valdytojo pagrindinių platformos paslaugų, kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą. Prieigos valdytojo pareigų vykdymas dėl tų peržiūrų nesustabdomas.

Be to, Komisija bent kartą per metus nagrinėja, ar naujos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atitinka tuos reikalavimus.

Kai Komisija, remdamasi tokių pagal pirmą pastraipą atliktų peržiūrų išvadomis, nustato, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei suteikiant prieigos valdytojo statusą, ji priima sprendimą, kuriuo sprendimas dėl statuso suteikimo patvirtinamas, iš dalies pakeičiamas arba panaikinamas.

3.   Komisija nuolat skelbia ir atnaujina prieigos valdytojų sąrašą ir pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikdami prieigos valdytojai turi vykdyti III skyriuje nustatytas pareigas, sąrašą.

III SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANTI ARBA NESĄŽININGA PRIEIGOS VALDYTOJŲ PRAKTIKA

5 straipsnis

Prieigos valdytojo pareigos

1.   Prieigos valdytojas, teikdamas bet kurią iš savo pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, laikosi visų šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

2.   Prieigos valdytojas negali:

a)

internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslu tvarkyti galutinių naudotojų, besinaudojančių trečiųjų šalių, kurios naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, teikiamomis paslaugomis, asmens duomenis;

b)

jungti asmens duomenų, gautų teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, su asmens duomenimis, gautais teikiant prieigos valdytojo teikiamas bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas arba bet kokias kitas paslaugas, arba su asmens duomenimis, gautais naudojantis trečiųjų šalių paslaugomis;

c)

kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis, gautus teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, teikiant kitas paslaugas, kurias atskirai teikia prieigos valdytojas, įskaitant kitas pagrindines platformos paslaugas, ir atvirkščiai, ir

d)

prijungti galutinių naudotojų prie kitų prieigos valdytojo paslaugų, kad būtų galima sujungti asmens duomenis,

išskyrus atvejus, kai galutiniam naudotojui buvo suteikta konkreti galimybė pasirinkti ir jis davė sutikimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte ir 7 straipsnyje.

Jei pirmos pastraipos tikslais duotą sutikimą galutinis naudotojas atsisakė duoti arba atsiėmė, prieigos valdytojas nekartoja savo prašymo duoti sutikimą tuo pačiu tikslu daugiau nei vieną kartą per vienus metus.

Šia dalimi nedaromas poveikis prieigos valdytojo galimybei remtis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktais, kai taikytina.

3.   Prieigos valdytojas verslo klientams netrukdo siūlyti galutiniams naudotojams tuos pačius produktus ar paslaugas, pasinaudojant trečiųjų šalių teikiamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba savo pačių tiesioginio pardavimo internetu kanalu, skirtingomis kainomis ar sąlygoms nei taikomos tais atvejais, kai tokie produktai ar paslaugos siūlomi naudojantis prieigos valdytojo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.

4.   Prieigos valdytojas suteikia verslo klientams galimybę nemokamai pranešti apie pasiūlymus ir juos reklamuoti, be kita ko, skirtingomis sąlygomis, galutiniams naudotojams, kurie buvo pasiekti naudojantis jo pagrindine platformos paslauga arba kitais kanalais, ir sudaryti sutartis su tais galutiniais naudotojais, nepriklausomai nuo to, ar tokiam tikslui jie naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

5.   Prieigos valdytojas suteikia galutiniams naudotojams galimybę naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis gauti prieigą prie turinio, prenumeratų, funkcijų ar kitų elementų ir juos naudoti pasitelkiant verslo kliento taikomąją programinę įrangą, be kita ko, kai tokius elementus galutiniai naudotojai yra įsigiję iš atitinkamo verslo kliento, nesinaudodami prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

6.   Prieigos valdytojas tiesiogiai ar netiesiogiai neužkerta kelio ir neriboja galimybių verslo klientams ar galutiniams naudotojams kreiptis į bet kurią atitinkamą valdžios instituciją, įskaitant nacionalinius teismus, bet kokiu prieigos valdytojo neatitikties atitinkamai Sąjungos arba nacionalinei teisei klausimu, susijusiu su prieigos valdytojo praktika. Tai nedaro poveikio verslo klientų ir prieigos valdytojų teisei savo susitarimuose nustatyti naudojimosi teisėtais skundų nagrinėjimo mechanizmais sąlygas.

7.   Prieigos valdytojas nereikalauja, kad galutiniai naudotojai naudotų, o verslo klientai naudotų, siūlytų naudoti to prieigos valdytojo atpažinties paslaugą, saityno naršyklės sistemą ar mokėjimo paslaugą, arba technines paslaugas, reikalingas mokėjimo paslaugoms teikti, pavyzdžiui, programėlės priepirkoms skirtas mokėjimo sistemas, arba užtikrintų sąveiką su tomis paslaugomis ir sistemomis, kai verslo klientai, teikdami savo paslaugas, naudojasi to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

8.   Prieigos valdytojas nereikalauja, kad verslo klientai ar galutiniai naudotojai prenumeruotų bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas, kurios yra išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį arba kurios yra pasiekusios 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, arba registruotųsi tokioms paslaugoms gauti, kad jie galėtų naudotis bet kuriomis to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, išvardytomis pagal tą straipsnį, gauti prieigą prie jų, sukurti paskyrą arba registruotis joms gauti.

9.   Prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba reklamuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, reklamuotojui paprašius, kiekvienos reklamuotojo paskelbtos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)

to reklamuotojo sumokėtą kainą ir mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)

gavus publikuotojo sutikimą – publikuotojo gautą atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)

apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos, mokesčiai ir atlygiai.

Tuo atveju, kai publikuotojas nesutinka dalytis informacija apie gautą atlygį, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui nemokamai teikia informaciją apie to publikuotojo gaunamą vidutinį dienos atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

10.   Prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, publikuotojui paprašius, kiekvienos publikuotojo turimame plote rodomos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)

to publikuotojo gautą atlygį ir sumokėtus mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)

gavus reklamuotojo sutikimą – reklamuotojo sumokėtą kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)

apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos ir atlygiai.

Tuo atveju, kai reklamuotojas nesutinka dalytis informacija, prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui nemokamai teikia informaciją apie to reklamuotojo mokamą vidutinę dienos kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

16 straipsnis

Rinkos tyrimo pradėjimas

1.   Kai Komisija ketina atlikti rinkos tyrimą, kad galėtų priimti sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, ji priima sprendimą pradėti rinkos tyrimą.

2.   Nepaisant 1 dalies, prieš pradėdama rinkos tyrimą pagal tą dalį Komisija gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais pagal šį reglamentą.

3.   1 dalyje nurodytame sprendime nurodoma:

a)

rinkos tyrimo pradžios data;

b)

klausimo, su kuriuo susijęs rinkos tyrimas, aprašymas;

c)

rinkos tyrimo tikslas.

4.   Komisija gali atnaujinti savo užbaigtą rinkos tyrimą, jei:

a)

iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, arba

b)

pagal 17, 18 arba 19 straipsnį priimtas sprendimas buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija.

5.   Komisija gali prašyti vienos ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų padėti jai atlikti rinkos tyrimą.

18 straipsnis

Rinkos tyrimas dėl sistemingai nevykdomų pareigų

1.   Komisija gali atlikti rinkos tyrimą siekdama įvertinti, ar nėra taip, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdo pareigų. Komisija užbaigia tą rinkos tyrimą per 12 mėnesių nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Kai atlikus rinkos tyrimą nustatoma, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdė vienos ar daugiau iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų ir yra išlaikęs, sustiprinęs arba išplėtęs savo, kaip prieigos valdytojo, poziciją, kiek tai susiję su 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo tokiam prieigos valdytojui nustatomos bet kokios elgesio ar struktūrinės taisomosios priemonės, kurios turi būti proporcingos ir būtinos tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento laikymasis. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatyta taisomoji priemonė gali apimti – tiek, kiek tokia taisomoji priemonė yra proporcinga ir būtina tam, kad būtų išlaikytas arba atkurtas sąžiningumas ir atvirumas konkurencijai, kuriam sistemingas pareigų nevykdymas padarė poveikį, – draudimą prieigos valdytojui ribotą laikotarpį vykdyti koncentraciją, kaip tai suprantama Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje, susijusią su pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kitomis paslaugomis, kurios teikiamos skaitmeniniame sektoriuje arba kuriomis sudaromos sąlygos rinkti duomenis ir kurioms sistemingas pareigų nevykdymas daro poveikį.

3.   Laikoma, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdė 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų, jeigu prieigos valdytojo atžvilgiu per 8 metų laikotarpį iki sprendimo pradėti rinkos tyrimą priėmimo Komisija pagal 29 straipsnį priėmė bent tris su bet kuria iš jo pagrindinių platformos paslaugų susijusius sprendimus dėl reikalavimų nesilaikymo, kad galėtų priimti sprendimą pagal šį straipsnį.

4.   Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam prieigos valdytojui per 6 mėnesius nuo 16 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos datos. Savo preliminariose išvadose Komisija paaiškina, ar ji preliminariai mano, kad įvykdytos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir kokią (-ias) taisomąją (-ąsias) priemonę (-es) ji preliminariai laiko būtina (-omis) ir proporcinga (-omis).

5.   Kad suinteresuotosios trečiosios šalys galėtų veiksmingai pateikti pastabas, Komisija tuo pačiu metu, kai pagal 4 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui, arba kuo greičiau po to paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir taisomąsias priemones, kurias ji ketina nustatyti. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

6.   Kai Komisija ketina pagal šio straipsnio 1 dalį priimti sprendimą nustatydama, kad įsipareigojimai, kuriuos prieigos valdytojas siūlosi prisiimti pagal 25 straipsnį, būtų privalomi, ji paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir pagrindinį įsipareigojimų turinį. Suinteresuotosios trečiosios šalys gali pateikti savo pastabas per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato Komisija.

7.   Vykstant rinkos tyrimui, Komisija gali pratęsti jo trukmę, kai toks pratęsimas yra pagrįstas objektyviais motyvais ir yra proporcingas. Taip pat gali būti pratęstas terminas, iki kurio Komisija turi pateikti savo preliminarias išvadas, arba galutinio sprendimo priėmimo terminas. Bendra pratęsimo ar pratęsimų pagal šią dalį trukmė negali viršyti 6 mėnesių.

8.   Siekdama užtikrinti, kad prieigos valdytojas veiksmingai vykdytų savo pareigas, nustatytas 5, 6 ir 7 straipsniuose, Komisija reguliariai peržiūri taisomąsias priemones, kurias ji nustato pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Komisija turi teisę pakeisti tas taisomąsias priemones, jei atlikusi naują rinkos tyrimą nustato, kad jos yra neveiksmingos.

30 straipsnis

Baudos

1.   Sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 10 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu konstatuoja, kad prieigos valdytojas tyčia arba per aplaidumą nevykdo:

a)

bet kurios iš 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Komisija sprendimu dėl reikalavimų nesilaikymo gali skirti prieigos valdytojui baudas, neviršijančias 20 % jo bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad prieigos valdytojas padarė tokį patį ar panašų 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimą, susijusį su ta pačia pagrindine platformos paslauga, kaip praėjusių 8 metų laikotarpiu priimtame sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo užfiksuotas jo padarytas pažeidimas.

3.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos baudos, neviršijančios 1 % jų bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ta įmonė ar asociacija tyčia arba per aplaidumą:

a)

per nustatytą terminą nepateikia informacijos, būtinos atliekant vertinimą dėl prieigos valdytojo statuso jiems suteikimo pagal 3 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją;

b)

nevykdo pareigos informuoti Komisiją pagal 3 straipsnio 3 dalį;

c)

nepraneša informacijos, kurios reikalaujama pagal 14 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

d)

nepateikia aprašo, kurio reikalaujama pagal 15 straipsnį, arba pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

e)

nesuteikia prieigos prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį;

f)

nepateikia prašomos informacijos per terminą, nustatytą pagal 21 straipsnio 3 dalį, arba pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją ar paaiškinimus, kurių prašoma pagal 21 straipsnį arba kurie pateikiami apklausos pagal 22 straipsnį metu;

g)

per Komisijos nustatytą terminą neištaiso atstovo arba darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos apie faktines aplinkybes, susijusias su pagal 23 straipsnį atliekamo patikrinimo dalyku ir tikslu, arba atsisako tokią informaciją pateikti;

h)

atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 23 straipsnį;

i)

nevykdo pareigų, kurias Komisija nustatė pagal 26 straipsnį;

j)

neįsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos padalinio pagal 28 straipsnį, arba

k)

nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 34 straipsnio 4 dalį.

4.   Nustatydama baudos dydį, Komisija atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę ir kartojimąsi, o nustatydama baudas pagal 3 dalį – į procedūros vilkinimą.

5.   Jei bauda skiriama įmonių asociacijai atsižvelgiant į jos narių pasaulinę apyvartą, o ta asociacija yra nemoki, ji privalo pareikalauti iš savo narių įnašų visai baudos sumai padengti.

Jei tokie įnašai įmonių asociacijai nesumokami per Komisijos nustatytą terminą, Komisija gali reikalauti, kad baudą tiesiogiai sumokėtų bet kuri iš įmonių, kurių atstovai buvo atitinkamų tos asociacijos sprendimus priimančių organų nariai.

Pareikalavusi sumokėti baudą pagal antrą pastraipą, Komisija gali reikalauti, kad likutį sumokėtų bet kuri įmonių asociacijos narė, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų sumokėta visa baudos suma.

Tačiau Komisija nereikalauja antroje arba trečioje pastraipoje numatytų mokėjimų iš įmonių, įrodžiusių, kad jos neįgyvendino įmonių asociacijos sprendimo, kuriuo buvo pažeistas šis reglamentas, ir arba nežinojo, kad toks sprendimas yra, arba pabrėžtinai nuo jo atsiribojo, kol Komisija dar nebuvo pradėjusi procedūros pagal 20 straipsnį.

Kiekvienos įmonės finansinė prievolė sumokėti baudą negali viršyti 20 % jos bendros pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

38 straipsnis

Bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su konkurencijos taisyklių vykdymą užtikrinančiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis

1.   Komisija ir valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, bendradarbiauja tarpusavyje ir per Europos konkurencijos tinklą (EKT) informuoja vienos kitas apie savo atitinkamus vykdymo užtikrinimo veiksmus. Jos turi įgaliojimus teikti vienos kitoms visą informaciją, susijusią su faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, įskaitant konfidencialią informaciją. Jei kompetentinga institucija nėra EKT narė, Komisija imasi būtinų priemonių dėl tokių institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie atvejus, susijusius su šio reglamento ir jo 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų atvejų vykdymo užtikrinimu. Komisija tokias priemones gali nustatyti įgyvendinimo akte, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalies l punkte.

2.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina pradėti tyrimą dėl prieigos valdytojų, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę arba iškart pradėjusi ją taikyti ji apie tą priemonę raštu informuoja Komisiją. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

3.   Kai valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, ketina nustatyti pareigas prieigos valdytojams, remdamasi 1 straipsnio 6 dalyje nurodytais nacionalinės teisės aktais, ji ne vėliau kaip likus 30 dienų iki tos priemonės patvirtinimo perduoda jos projektą Komisijai ir nurodo tos priemonės taikymo priežastis. Jei patvirtinamos laikinosios priemonės, valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, kuo greičiau ir bent iškart po tokių priemonių patvirtinimo perduoda Komisijai numatomų priemonių projektus. Ši informacija taip pat gali būti pateikta kitų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, užtikrinančioms 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4.   2 ir 3 dalyse numatyti informavimo mechanizmai netaikomi sprendimams, numatytiems pagal nacionalines susijungimų taisykles.

5.   Informacija, kuria keičiamasi pagal šio straipsnio 1–3 dalis, keičiamasi ir ji naudojama tik šio reglamento ir 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymo užtikrinimo koordinavimo tikslais.

6.   Komisija gali prašyti valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, užtikrinančių 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, padėti atlikti bet kurį iš jos rinkos tyrimų pagal šį reglamentą.

7.   Jei valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pagal nacionalinę teisę yra kompetentinga ir turi įgaliojimus atlikti tyrimus, ji gali savo iniciatyva atlikti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsnių galimo nesilaikymo jos teritorijoje atvejo tyrimą. Prieš pradėdama taikyti pirmąją oficialią tyrimo priemonę, ta institucija apie tai raštu informuoja Komisiją.

Komisijai pradėjus procedūrą pagal 20 straipsnį, valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, nebegali atlikti tokio tyrimo arba jį užbaigia, jei jis jau yra pradėtas. Tos institucijos praneša Komisijai apie tokio tyrimo išvadas, kad padėtų Komisijai atlikti jos, kaip vienintelės institucijos, turinčios įgaliojimus užtikrinti šio reglamento vykdymą, vaidmenį.

41 straipsnis

Prašymas atlikti rinkos tyrimą

1.   Trys ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą pagal 17 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad įmonė turėtų būti paskirta prieigos valdytoja.

2.   Viena ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos pradėti rinkos tyrimą pagal 18 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad prieigos valdytojas sistemingai nevykdo vienos ar daugiau 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų ir yra išlaikęs, sustiprinęs arba išplėtęs savo kaip prieigos valdytojo poziciją, kiek tai susiję su pagal 3 straipsnio 1 dalį nustatytais reikalavimais.

3.   Trys ar daugiau valstybių narių gali prašyti Komisijos atlikti rinkos tyrimą pagal 19 straipsnį, nes jos mano, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad:

a)

viena ar daugiau paslaugų skaitmeniniame sektoriuje turėtų būti įtrauktos į 2 straipsnio 2 punkte nustatytą pagrindinių platformos paslaugų sąrašą, arba

b)

viena ar daugiau praktikų nėra veiksmingai reglamentuojamos šiuo reglamentu ir gali riboti pagrindinių platformos paslaugų atvirumą konkurencijai arba būti nesąžiningos.

4.   Valstybės narės pateikia įrodymus savo prašymams pagal 1, 2 ir 3 dalis pagrįsti. Prašymų pagal 3 dalį atveju tokie įrodymai gali apimti informaciją apie siūlomus naujus produktus, paslaugas, programinę įrangą ar funkcijas, kurie kelia abejonių dėl atvirumo konkurencijai ar sąžiningumo, nepaisant to, ar jie siūlomi esamų pagrindinių platformos paslaugų kontekste, ar kitu būdu.

5.   Per 4 mėnesius nuo pagal šį straipsnį pateikto prašymo gavimo Komisija išnagrinėja, ar esama pagrįstų priežasčių pradėti rinkos tyrimą pagal 1, 2 arba 3 dalį. Komisija atlikto vertinimo rezultatus paskelbia viešai.

49 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 6 ir 7 dalis bei 12 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22)  OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

A.   Bendroji informacija

1.

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

3.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B.   Aktyvūs galutiniai naudotojai

1.

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

a)

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

b)

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C.   Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D.   Informacijos teikimas

1.

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

a)

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

b)

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)

įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

a)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

b)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

c)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E.   Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos

Aktyvūs galutiniai naudotojai

Aktyvūs verslo klientai

Internetinės tarpininkavimo paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Interneto paieškos sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.

Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.

Internetinės socialinių tinklų paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.

Operacinės sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.

Virtualieji asistentai

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.

Saityno naršyklės

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.

Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.

Debesijos kompiuterijos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.

Internetinės reklamos paslaugos

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.



whereas









keyboard_arrow_down