Digital Market Act 2022/1925 LT

1. Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo nustatant suderintas taisykles, kuriomis visoms įmonėms visoje Sąjungoje užtikrinamos atviros konkurencijai ir sąžiningos skaitmeninio sektoriaus rinkos, kuriose veikia prieigos valdytojai, verslo klientų ir galutinių naudotojų naudai.

2. Šis reglamentas taikomas pagrindinėms platformos paslaugoms, kurias prieigos valdytojai teikia arba siūlo Sąjungoje įsisteigusiems verslo klientams arba Sąjungoje įsikūrusiems arba esantiems galutiniams naudotojams, neatsižvelgiant į prieigos valdytojų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą ir nepriklausomai nuo paslaugų teikimui kitais atvejais taikytinos teisės.

3. Šis reglamentas netaikomas rinkoms, susijusioms su:

a)	elektroninių ryšių tinklais, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 1 punkte;

b)	elektroninių ryšių paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas.

4. Kiek tai susiję su asmenų tarpusavio ryšio paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 5 punkte, šiuo reglamentu nedaromas poveikis pagal tos direktyvos 61 straipsnį nacionalinėms reglamentavimo ir kitoms kompetentingoms institucijoms suteiktoms galioms ir pareigoms.

5. Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo, atvirų konkurencijai ir sąžiningų rinkų užtikrinimo tikslais valstybės narės įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar administracinėmis priemonėmis nenustato jokių papildomų pareigų prieigos valdytojams. Šiuo reglamentu valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti pareigų įmonėms, įskaitant pagrindines platformos paslaugas teikiančias įmones, dėl į šio reglamento taikymo sritį nepatenkančių klausimų, su sąlyga, kad tos pareigos būtų suderinamos su Sąjungos teise ir atsiradusios ne dėl to, kad atitinkamoms įmonėms suteiktas prieigos valdytojo statusas, kaip tai suprantama šiame reglamente.

6. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui. Juo taip pat nedaromas poveikis šių nuostatų taikymui:

a)	nacionalinių konkurencijos taisyklių, kuriomis draudžiami antikonkurenciniai susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai, suderinti veiksmai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi;

b)	nacionalinių konkurencijos taisyklių, kuriomis draudžiami kitų formų vienašaliai veiksmai, jeigu jos taikomos ne prieigos valdytojams, o kitoms įmonėms, arba kuriomis nustatomos kitos pareigos prieigos valdytojams, ir

c)	Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (23) ir nacionalinių taisyklių dėl susijungimų kontrolės.

7. Nacionalinės institucijos nepriima sprendimų, kurie prieštarautų pagal šį reglamentą priimtam Komisijos sprendimui. Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus vykdymo užtikrinimo srityje, remdamosi 37 ir 38 straipsniuose nustatytais principais.

3 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso suteikimas

1. Įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji:

a)	daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)	teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir

c)	užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

2. Laikoma, kad įmonė atitinka 1 dalyje išdėstytus atitinkamus reikalavimus:

1 dalies a punkto atžvilgiu, kai jos pasiekta metinė apyvarta Sąjungoje yra lygi arba ne mažesnė nei 7,5 mlrd. EUR kiekvienais iš pastarųjų trejų finansinių metų arba kai jos vidutinė rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra bent 75 mlrd. EUR per paskutinius finansinius metus, ir ji teikia tą pačią pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse;

1 dalies b punkto atžvilgiu, kai ji teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10 000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant priede išdėstytą metodiką ir rodiklius;

c)	1 dalies c punkto atžvilgiu, kai šios dalies b punkte nustatyta riba buvo pasiekta kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

3. Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pasiekia visas 2 dalyje nustatytas ribas, ji nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 2 mėnesius nuo tada, kai pasiekiamos šios ribos, apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai atitinkamą 2 dalyje nurodytą informaciją. Tame pranešime pateikiama atitinkama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną iš įmonės teikiamų pagrindinės platformos paslaugų, kuri pasiekia 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Jei įmonės, kuriai anksčiau suteiktas prieigos valdytojo statusas, teikiama papildoma pagrindinė platformos paslauga pasiekia 2 dalies b ir c punktuose nustatytas ribas, tokia įmonė apie tai praneša Komisijai per 2 mėnesius nuo tada, kai yra pasiekiamos tos ribos.

Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nepateikia Komisijai pranešimo pagal šios dalies pirmą pastraipą ir per terminą, kurį Komisija nustatė prašyme pateikti informaciją pagal 21 straipsnį, nepateikia visos atitinkamos informacijos, kurios reikia Komisijai, kad atitinkamai įmonei suteiktų prieigos valdytojo statusą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija, remdamasi turima informacija, vis tiek turi teisę tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą.

Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė įvykdo prašymą pateikti informaciją pagal šios dalies antrą pastraipą arba jei informacija pateikiama pasibaigus toje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija taiko 4 dalyje nustatytą procedūrą.

4. Nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo Komisija suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, pasiekusiai visas 2 dalyje nurodytas ribas, prieigos valdytojo statusą.

5. Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų pagrindinės platformos paslaugos veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

Jei Komisija mano, kad pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, ji gali atmesti tuos argumentus per 4 dalyje nurodytą laikotarpį, netaikydama 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija, nepaisydama šios dalies pirmos pastraipos, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį gali pradėti 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos pagrindinės platformos paslaugos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

6. Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, kuriuose būtų nurodyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, ir prireikus reguliariai tą metodiką pritaikyti, atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą.

7. Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas atnaujinant metodiką ir rodiklių sąrašą, išdėstytus priede.

8. 17 straipsnyje nustatyta procedūra prieigos valdytojo statusą Komisija suteikia visoms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau yra pasiekusios ne visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į kai kuriuos arba visus toliau išvardytus aspektus, jei vertinamos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atveju jie yra aktualūs:

a)	tos įmonės dydį, įskaitant apyvartą ir rinkos kapitalizaciją, veiklą ir poziciją;

b)	verslo klientų, kurie pagrindinę platformos paslaugą naudoja tam, kad pasiektų galutinius naudotojus, skaičių ir galutinių naudotojų skaičių;

c)	tinklo efektą ir duomenų suteikiamus pranašumus, visų pirma susijusius su tos įmonės prieiga prie asmens duomenų ir ne asmens duomenų ir jų rinkimu arba analizės pajėgumais;

d)	bet kokį įmonei naudingą masto ir apimties poveikį, be kita ko, susijusį su duomenimis, ir, kai aktualu, su jos veikla už Sąjungos ribų;

e)	verslo klientų ar galutinių naudotojų susaistymą, įskaitant paslaugos teikėjo keitimo išlaidas ir elgesio šališkumą, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybė pakeisti paslaugos teikėją arba tuo pačiu metu naudotis daugiatinkliškumu;

f)	tos įmonės konglomerato organizacinę struktūrą arba vertikalią integraciją, kuriomis, pavyzdžiui, tai įmonei sudaromos sąlygos vykdyti kryžminį subsidijavimą, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių arba pasinaudoti savo pozicija, arba

g)	kitas struktūrines verslo ar paslaugų charakteristikas.

Atlikdama vertinimą pagal šią dalį Komisija atsižvelgia į numatomus pokyčius, susijusius su antroje pastraipoje išvardytais elementais, įskaitant bet kokią planuojamą koncentraciją, susijusią su kita įmone, teikiančia pagrindines platformos paslaugas arba kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba sudarančią sąlygas rinkti duomenis.

Jei įmonė, teikianti pagrindines platformos paslaugas, kurios nesiekia 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų, iš esmės nesilaiko Komisijos nustatytų tyrimo priemonių ir nepradeda jų laikytis po to, kai tos įmonės paprašoma per pagrįstą terminą pradėti jų laikytis ir pateikti pastabas, Komisija gali tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, remdamasi Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis.

9. Kiekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.

10. Prieigos valdytojas įvykdo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas per 6 mėnesius nuo pagrindinės platformos paslaugos išvardijimo sprendime dėl statuso suteikimo pagal šio straipsnio 9 dalį.

5 straipsnis

Prieigos valdytojo pareigos

1. Prieigos valdytojas, teikdamas bet kurią iš savo pagrindinių platformos paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, laikosi visų šiame straipsnyje nustatytų pareigų.

2. Prieigos valdytojas negali:

a)	internetinės reklamos paslaugų teikimo tikslu tvarkyti galutinių naudotojų, besinaudojančių trečiųjų šalių, kurios naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, teikiamomis paslaugomis, asmens duomenis;

jungti asmens duomenų, gautų teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, su asmens duomenimis, gautais teikiant prieigos valdytojo teikiamas bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas arba bet kokias kitas paslaugas, arba su asmens duomenimis, gautais naudojantis trečiųjų šalių paslaugomis;

c)	kryžminiu būdu naudoti asmens duomenis, gautus teikiant atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą, teikiant kitas paslaugas, kurias atskirai teikia prieigos valdytojas, įskaitant kitas pagrindines platformos paslaugas, ir atvirkščiai, ir

d)	prijungti galutinių naudotojų prie kitų prieigos valdytojo paslaugų, kad būtų galima sujungti asmens duomenis,

išskyrus atvejus, kai galutiniam naudotojui buvo suteikta konkreti galimybė pasirinkti ir jis davė sutikimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte ir 7 straipsnyje.

Jei pirmos pastraipos tikslais duotą sutikimą galutinis naudotojas atsisakė duoti arba atsiėmė, prieigos valdytojas nekartoja savo prašymo duoti sutikimą tuo pačiu tikslu daugiau nei vieną kartą per vienus metus.

Šia dalimi nedaromas poveikis prieigos valdytojo galimybei remtis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktais, kai taikytina.

3. Prieigos valdytojas verslo klientams netrukdo siūlyti galutiniams naudotojams tuos pačius produktus ar paslaugas, pasinaudojant trečiųjų šalių teikiamomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba savo pačių tiesioginio pardavimo internetu kanalu, skirtingomis kainomis ar sąlygoms nei taikomos tais atvejais, kai tokie produktai ar paslaugos siūlomi naudojantis prieigos valdytojo internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis.

4. Prieigos valdytojas suteikia verslo klientams galimybę nemokamai pranešti apie pasiūlymus ir juos reklamuoti, be kita ko, skirtingomis sąlygomis, galutiniams naudotojams, kurie buvo pasiekti naudojantis jo pagrindine platformos paslauga arba kitais kanalais, ir sudaryti sutartis su tais galutiniais naudotojais, nepriklausomai nuo to, ar tokiam tikslui jie naudojasi prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

5. Prieigos valdytojas suteikia galutiniams naudotojams galimybę naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis gauti prieigą prie turinio, prenumeratų, funkcijų ar kitų elementų ir juos naudoti pasitelkiant verslo kliento taikomąją programinę įrangą, be kita ko, kai tokius elementus galutiniai naudotojai yra įsigiję iš atitinkamo verslo kliento, nesinaudodami prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

6. Prieigos valdytojas tiesiogiai ar netiesiogiai neužkerta kelio ir neriboja galimybių verslo klientams ar galutiniams naudotojams kreiptis į bet kurią atitinkamą valdžios instituciją, įskaitant nacionalinius teismus, bet kokiu prieigos valdytojo neatitikties atitinkamai Sąjungos arba nacionalinei teisei klausimu, susijusiu su prieigos valdytojo praktika. Tai nedaro poveikio verslo klientų ir prieigos valdytojų teisei savo susitarimuose nustatyti naudojimosi teisėtais skundų nagrinėjimo mechanizmais sąlygas.

7. Prieigos valdytojas nereikalauja, kad galutiniai naudotojai naudotų, o verslo klientai naudotų, siūlytų naudoti to prieigos valdytojo atpažinties paslaugą, saityno naršyklės sistemą ar mokėjimo paslaugą, arba technines paslaugas, reikalingas mokėjimo paslaugoms teikti, pavyzdžiui, programėlės priepirkoms skirtas mokėjimo sistemas, arba užtikrintų sąveiką su tomis paslaugomis ir sistemomis, kai verslo klientai, teikdami savo paslaugas, naudojasi to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis.

8. Prieigos valdytojas nereikalauja, kad verslo klientai ar galutiniai naudotojai prenumeruotų bet kurias kitas pagrindines platformos paslaugas, kurios yra išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį arba kurios yra pasiekusios 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas, arba registruotųsi tokioms paslaugoms gauti, kad jie galėtų naudotis bet kuriomis to prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, išvardytomis pagal tą straipsnį, gauti prieigą prie jų, sukurti paskyrą arba registruotis joms gauti.

9. Prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba reklamuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, reklamuotojui paprašius, kiekvienos reklamuotojo paskelbtos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)	to reklamuotojo sumokėtą kainą ir mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)	gavus publikuotojo sutikimą – publikuotojo gautą atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)	apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos, mokesčiai ir atlygiai.

Tuo atveju, kai publikuotojas nesutinka dalytis informacija apie gautą atlygį, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, prieigos valdytojas kiekvienam reklamuotojui nemokamai teikia informaciją apie to publikuotojo gaunamą vidutinį dienos atlygį, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

10. Prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui, kuriam jis teikia internetinės reklamos paslaugas, arba publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, publikuotojui paprašius, kiekvienos publikuotojo turimame plote rodomos reklamos atveju kiekvieną dieną nemokamai teikia informaciją apie:

a)	to publikuotojo gautą atlygį ir sumokėtus mokesčius, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už kiekvieną atitinkamą prieigos valdytojo teikiamą internetinės reklamos paslaugą;

b)	gavus reklamuotojo sutikimą – reklamuotojo sumokėtą kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, ir

c)	apskaičiavimo metodus, pagal kuriuos apskaičiuojamos visos kainos ir atlygiai.

Tuo atveju, kai reklamuotojas nesutinka dalytis informacija, prieigos valdytojas kiekvienam publikuotojui nemokamai teikia informaciją apie to reklamuotojo mokamą vidutinę dienos kainą, įskaitant visus atskaitymus ir papildomus mokesčius, už atitinkamas reklamas.

6 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigos, kurios gali būti išsamiau apibrėžtos pagal 8 straipsnį

2. Konkuruodamas su verslo klientais prieigos valdytojas nenaudoja jokių viešai neprieinamų duomenų, kurie yra sugeneruoti arba suteikti tų verslo klientų, jiems naudojantis atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kartu teikiamomis ar joms teikti reikalingomis paslaugomis, įskaitant tų verslo klientų vartotojų sugeneruotus arba suteiktus duomenis.

Pirmos pastraipos tikslais duomenys, kurie nėra viešai prieinami, apima, be kita ko, bet kokius verslo klientų sugeneruotus agreguotus ir neagreguotus duomenis, kuriuos galima išgauti arba surinkti verslo klientams arba jų vartotojams vykdant komercinę veiklą, įskaitant spustelėjimų, paieškų, peržiūrų ir balso duomenis, naudojantis prieigos valdytojo atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kartu teikiamomis paslaugomis ar joms teikti reikalingomis paslaugomis.

3. Prieigos valdytojas suteikia galimybę ir sudaro technines sąlygas galutiniams naudotojams lengvai pašalinti bet kokią jo operacinėje sistemoje įdiegtą taikomąją programinę įrangą, nedarant poveikio to prieigos valdytojo galimybei apriboti galimybę pašalinti taikomąją programinę įrangą, kuri būtina tam, kad veiktų operacinė sistema arba įrenginys, ir kurios techniškai negalima atskirai įsigyti iš trečiųjų šalių.

Prieigos valdytojas suteikia galimybę ir sudaro technines sąlygas galutiniams naudotojams lengvai keisti jo operacinės sistemos, virtualiojo asistento ir saityno naršyklės numatytuosius nustatymus, kurie nukreipia ar nuveda galutinius naudotojus prie prieigos valdytojo teikiamų produktų ar paslaugų. Tai apima tai, kad galutiniai naudotojai, pirmą kartą naudodamiesi prieigos valdytojo interneto paieškos sistema, virtualiuoju asistentu ar saityno naršykle, išvardytais sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, yra raginami iš pagrindinių esamų paslaugų teikėjų sąrašo pasirinkti interneto paieškos sistemą, virtualųjį asistentą ar saityno naršyklę, į kuriuos prieigos valdytojo operacinė sistema naudotojus nukreiptų ar nuvestų pagal numatytuosius parametrus, ir interneto paieškos sistemą, į kurią prieigos valdytojo virtualusis asistentas ir saityno naršyklė naudotojus nukreiptų ar nuvestų pagal numatytuosius parametrus.

4. Prieigos valdytojas suteikia galimybę ir sudaro technines sąlygas įdiegti ir veiksmingai naudoti trečiųjų šalių taikomąją programinę įrangą arba taikomosios programinės įrangos parduotuves, kurios veikia jo operacinėje sistemoje arba yra su ja suderintos, ir suteikia galimybę šia taikomąja programine įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvėmis naudotis nesinaudojant to prieigos valdytojo atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis. Prieigos valdytojas, kai taikytina, neužkerta kelio tam, kad įdiegta trečiosios šalies taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvės paragintų galutinius naudotojus nuspręsti, ar jie nori nustatyti, kad ta įdiegta taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvė būtų jų numatytasis pasirinkimas. Prieigos valdytojas galutiniams naudotojams, kurie nusprendžia nustatyti, kad įdiegta taikomoji programinė įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvė būtų jų numatytasis pasirinkimas, suteikia techninę galimybę lengvai atlikti tą pakeitimą.

Prieigos valdytojui nekliudoma imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad dėl trečiųjų šalių taikomosios programinės įrangos arba taikomosios programinės įrangos parduotuvių nekiltų grėsmė prieigos valdytojo teikiamos aparatinės įrangos ar operacinės sistemos vientisumui, tiek, kiek tos priemonės yra tikrai būtinos ir proporcingos, ir jei prieigos valdytojas tinkamai tas priemones pagrindžia.

Be to, prieigos valdytojui nekliudoma taikyti kitas priemones ir nustatymus, išskyrus numatytuosius nustatymus, kurie sudarytų sąlygas galutiniams naudotojams veiksmingai užtikrinti saugumą, kiek tai susiję su trečiosios šalies taikomąja programine įranga arba taikomosios programinės įrangos parduotuvėmis, tiek, kiek tos priemonės ir nustatymai, išskyrus numatytuosius nustatymus, yra tikrai būtini ir proporcingi, ir jei prieigos valdytojas tinkamai juos pagrindžia.

5. Prieigos valdytojas netaiko palankesnių sąlygų, kiek tai susiję su reitingo nustatymu, susijusiu indeksavimu ir automatine tinklalapių peržiūra, savo paties siūlomoms paslaugoms ir produktams nei taikoma panašioms trečiosios šalies paslaugoms ar produktams. Prieigos valdytojas taiko skaidrias, sąžiningas ir nediskriminacines tokio reitingo nustatymo sąlygas.

6. Prieigos valdytojas techninėmis ar kitokiomis priemonėmis neriboja galutinių naudotojų galimybės keisti ir prenumeruoti kitą taikomąją programinę įrangą ir paslaugas nei tos, kurios prieinamos naudojantis prieigos valdytojo pagrindinėmis platformos paslaugomis, įskaitant galutinių naudotojų galimybę pasirinkti prieigos prie interneto paslaugas.

7. Prieigos valdytojas paslaugų teikėjams ir aparatinės įrangos teikėjams nemokamai leidžia užtikrinti veiksmingą sąveikumą su tomis pačiomis aparatinės ir programinės įrangos funkcijomis, prie kurių prieiga suteikiama arba kurios kontroliuojamos per operacinę sistemą arba virtualųjį asistentą, išvardytus sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, ir kurios yra prieinamos prieigos valdytojo teikiamoms paslaugoms ar aparatinei įrangai, o sąveikumo su tomis funkcijomis užtikrinimo tikslu – suteikia prie jų nemokamą prieigą. Be to, prieigos valdytojas verslo klientams ir alternatyviems paslaugų, teikiamų kartu su pagrindinėmis platformos paslaugomis ar joms teikti reikalingų paslaugų, teikėjams nemokamai leidžia užtikrinti veiksmingą sąveikumą su tomis pačiomis operacinės sistemos, aparatinės ar programinės įrangos funkcijomis, nepaisant to, ar tos funkcijos yra operacinės sistemos dalis, kurios yra prieinamos tam prieigos valdytojui, kai jis teikia tokias paslaugas, ar yra jo naudojamos, o sąveikumo su tomis funkcijomis užtikrinimo tikslu – suteikia prie jų nemokamą prieigą.

Prieigos valdytojui nekliudoma imtis tikrai būtinų ir proporcingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad dėl sąveikumo nekiltų grėsmė prieigos valdytojo teikiamos operacinės sistemos, virtualiojo asistento, aparatinės įrangos ar programinės įrangos funkcijų vientisumui, jeigu prieigos valdytojas tinkamai tas priemones pagrindžia.

8. Prieigos valdytojas reklamuotojams ir publikuotojams, taip pat reklamuotojų ir publikuotojų įgaliotoms trečiosioms šalims, jiems paprašius, nemokamai suteikia prieigą prie prieigos valdytojo veiksmingumo matavimo priemonių ir duomenų, kurie reklamuotojams ir publikuotojams reikalingi tam, kad jie galėtų atlikti savarankišką nepriklausomą ploto, kuriame rodoma reklama, patikrinimą, įskaitant agreguotus ir neagreguotus duomenis. Tokie duomenys pateikiami taip, kad reklamuotojai ir publikuotojai galėtų panaudoti savo pačių tikrinimo ir matavimo priemones, kad įvertintų prieigos valdytojų teikiamų pagrindinių platformos paslaugų veiksmingumą.

9. Prieigos valdytojas suteikia galimybę galutiniams naudotojams ir galutinio naudotojo įgaliotoms trečiosioms šalims, jiems paprašius, nemokamai ir veiksmingai perkelti duomenis, kuriuos pateikė galutinis naudotojas arba kurie buvo sugeneruoti jam vykdant veiklą naudojantis atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis, be kita ko, nemokamai suteikiant priemones, kuriomis palengvinamas veiksmingas tokių duomenų perkėlimas, ir, be kita ko, suteikiant prieigą prie tokių duomenų nuolat ir tikruoju laiku.

10. Prieigos valdytojas verslo klientams ir verslo kliento įgaliotoms trečiosioms šalims, jiems paprašius, suteikia nemokamą, veiksmingą ir kokybišką prieigą prie agreguotų ir neagreguotų duomenų nuolat ir tikruoju laiku, įskaitant asmens duomenis, kurie pateikti arba sugeneruoti tiems verslo klientams ir galutiniams naudotojams, kai jie naudojasi tų verslo klientų teikiamais produktais ir paslaugomis, naudojantis atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis arba kartu teikiamomis paslaugomis ar joms teikti reikalingomis paslaugomis. Kalbant apie asmens duomenis, prieigos valdytojas suteikia prieigą prie asmens duomenų ir juos naudoja tik tuo atveju, kai duomenys yra tiesiogiai susiję su galutinių naudotojų naudojamais produktais ar paslaugomis, kuriuos atitinkamas verslo klientas siūlo naudodamasis atitinkama pagrindine platformos paslauga, ir kai galutiniai naudotojai patys nusprendžia dalytis tokiais duomenimis, duodami sutikimą.

11. Prieigos valdytojas interneto paieškos sistemas teikiančiai trečiosios šalies įmonei, jai paprašius, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikia prieigą prie reitingų nustatymo, užklausų, spustelėjimų ir peržiūrų duomenų, susijusių su nemokamomis ir mokamomis galutinių naudotojų sugeneruotomis paieškomis prieigos valdytojo interneto paieškos sistemose. Visi tokie užklausų, spustelėjimų ir peržiūrų duomenys, kurie yra asmens duomenys, turi būti nuasmeninami.

12. Prieigos valdytojas verslo klientams taiko sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines prieigos prie savo taikomosios programinės įrangos parduotuvių, interneto paieškos sistemų ir internetinių socialinių tinklų paslaugų, išvardytų sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, bendrąsias sąlygas.

Tuo tikslu prieigos valdytojas paskelbia bendrąsias prieigos sąlygas, įskaitant alternatyvų ginčų sprendimo mechanizmą.

Komisija įvertina, ar paskelbtos bendrosios prieigos sąlygos atitinka šią dalį.

13. Prieigos valdytojas negali turėti neproporcingų pagrindinių platformos paslaugų teikimo nutraukimo bendrųjų sąlygų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad nutraukimo sąlygas būtų galima įvykdyti be pernelyg didelių sunkumų.

8 straipsnis

Prieigos valdytojų pareigų vykdymas

1. Prieigos valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomos šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytos pareigos, ir įrodo, kad jos vykdomos. Priemonės, kurias prieigos valdytojas įgyvendina tuose straipsniuose nustatytų pareigų vykdymui užtikrinti, turi būti veiksmingos siekiant šio reglamento ir atitinkamos pareigos tikslų. Prieigos valdytojas užtikrina, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos laikantis taikytinos teisės, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679, Direktyvos 2002/58/EB, kibernetinio saugumo, vartotojų apsaugos ir produktų saugos teisės aktų, taip pat reikalavimų prieinamumo srityje.

2. Savo iniciatyva arba prieigos valdytojo prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį Komisija gali pradėti procedūrą pagal 20 straipsnį.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame nurodomos priemonės, kurias atitinkamas prieigos valdytojas turi įgyvendinti, kad veiksmingai įvykdytų 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas per 6 mėnesius nuo procedūros pagal 20 straipsnį pradėjimo laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Kai procedūra pradedama savo iniciatyva, pareigų vengimo prevencijos pagal 13 straipsnį atveju tokios priemonės gali būti susijusios su 5, 6 ir 7 straipsniuose išdėstytomis pareigomis.

3. Prieigos valdytojas gali paprašyti Komisijos pradėti procesą, kad būtų nustatyta, ar priemonės, kurias prieigos valdytojas ketina įgyvendinti arba įgyvendino siekdamas užtikrinti atitiktį 6 ir 7 straipsniams, yra veiksmingos siekiant atitinkamos pareigos tikslo, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes. Komisija turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar pradėti tokį procesą, laikydamasi vienodo požiūrio, proporcingumo ir gero administravimo principų.

Savo prašyme prieigos valdytojas pateikia argumentuotą pareiškimą, kuriame paaiškina priemones, kurias jis ketina įgyvendinti arba įgyvendino. Be to, prieigos valdytojas pateikia nekonfidencialią argumentuoto pareiškimo redakciją, kuria gali būti dalijamasi su trečiosiomis šalimis pagal 6 dalį.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis Komisijos įgaliojimams pagal 29, 30 ir 31 straipsnius.

5. Siekdama priimti sprendimą pagal 2 dalį Komisija savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui pateikia per 3 mėnesius nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį. Preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ji ketina imtis arba mano, kad atitinkamas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

6. Kad suinteresuotosioms trečiosioms šalims būtų sudarytos veiksmingos galimybės pateikti pastabas, Komisija, kai pagal 5 dalį pateikia savo preliminarias išvadas prieigos valdytojui arba kuo greičiau po to, paskelbia nekonfidencialią bylos santrauką ir priemones, kurių ji ketina imtis pati arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas prieigos valdytojas. Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokios pastabos turi būti pateiktos.

7. Komisija, pagal 2 dalį apibrėždama priemones, užtikrina, kad priemonės būtų veiksmingos siekiant šio reglamento tikslų ir atitinkamos pareigos atžvilgiu ir kad jos būtų proporcingos, atsižvelgiant į konkrečias prieigos valdytojo aplinkybes ir atitinkamą paslaugą.

8. Pareigų pagal 6 straipsnio 11 ir 12 dalis nustatymo tikslais Komisija taip pat įvertina, ar planuojamomis ar įgyvendintomis priemonėmis užtikrinama, kad verslo klientų teisių ir pareigų pusiausvyra būtų visiškai atkurta ir kad tomis priemonėmis prieigos valdytojui nebūtų suteikiamas pranašumas, kuris būtų neproporcingas verslo klientams teikiamai prieigos valdytojo paslaugai.

9. Kalbant apie 2 dalyje nurodytą procedūrą, Komisija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, gali pradėti ją iš naujo, jei:

a)	iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą, arba

b)	sprendimas priimtas remiantis neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija, arba

c)	sprendime nurodytos priemonės yra neveiksmingos.

15 straipsnis

Pareiga atlikti auditą

1. Per 6 mėnesius nuo atitinkamo statuso pagal 3 straipsnį įgijimo prieigos valdytojas pateikia Komisijai nepriklausomo auditoriaus patikrintą visų vartotojų profiliavimo metodų, kuriuos prieigos valdytojas taiko teikdamas arba valdydamas visas savo pagrindines platformos paslaugas, išvardytas sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį, aprašą. Komisija perduoda tą audituotą aprašą Europos duomenų apsaugos valdybai.

2. Komisija gali priimti 46 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą įgyvendinimo aktą, kad būtų parengta audito metodika ir procedūra.

3. Prieigos valdytojas viešai paskelbia 1 dalyje nurodyto audituoto aprašo apžvalgą. Tai darydamas, prieigos valdytojas turi teisę atsižvelgti į būtinybę saugoti savo komercines paslaptis. Prieigos valdytojas atnaujina tą aprašą ir tą apžvalgą bent kartą per metus.

IV SKYRIUS

RINKOS TYRIMAS

21 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

1. Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali paprastu prašymu arba sprendimu įpareigoti įmones ir įmonių asociacijas pateikti visą reikiamą informaciją. Komisija taip pat gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti prieigos prie įmonių bet kurių duomenų bei algoritmų ir informacijos apie bandymus, taip pat prašyti pateikti jų paaiškinimus.

2. Paprastame prašyme pateikti informaciją, siunčiamame įmonei arba įmonių asociacijai, Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokia informacija reikalinga, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta, taip pat nustato 30 straipsnyje numatytas baudas, taikytinas už neišsamios, neteisingos ar klaidinančios informacijos arba paaiškinimų pateikimą.

3. Jei Komisija sprendimu reikalauja, kad įmonės ir įmonių asociacijos pateiktų informaciją, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikalaujama, ir nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Jei Komisija reikalauja, kad įmonės suteiktų prieigą prie bet kurių duomenų, algoritmų ir informacijos apie bandymus, ji nurodo prašymo tikslą ir nustato laikotarpį, per kurį ši prieiga turi būti suteikta. Ji taip pat nurodo 30 straipsnyje numatytas baudas ir nurodo arba skiria 31 straipsnyje numatytas periodines baudas. Be to, ji nurodo, kad galima pasinaudoti teise prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

4. Prašomą informaciją atitinkamos įmonės arba įmonių asociacijos vardu teikia įmonės, įmonių asociacijos arba jų atstovai. Tinkamai įgalioti teisininkai gali pateikti informaciją savo klientų vardu. Pastariesiems tenka visa atsakomybė, jei pateikta informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti.

5. Komisijos prašymu valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai teikia visą turimą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai paskirtoms pareigoms vykdyti.

23 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1. Siekdama vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, Komisija gali atlikti visus būtinus įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus.

2. Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, turi įgaliojimus:

a)	patekti į visas įmonių ir įmonių asociacijų patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)	patikrinti buhalterines knygas ir kitus su verslu susijusius įrašus, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)	paimti arba gauti bet kokio pavidalo tokių knygų ar įrašų nuorašus arba išrašus iš jų;

d)	reikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų, taip pat bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų arba dokumentuotų pateiktus paaiškinimus;

e)	užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas ar įrašus patikrinimo laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti;

f)	prašyti bet kurio įmonės arba įmonių asociacijos atstovo arba darbuotojo paaiškinti faktus arba dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu ir tikslu, ir bet kokiomis techninėmis priemonėmis užfiksuoti atsakymus.

3. Norėdama atlikti patikrinimus, Komisija gali paprašyti, kad jai padėtų Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalį paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat kad jai padėtų valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

4. Patikrinimų metu Komisija, jos paskirti auditoriai arba ekspertai ir valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali pareikalauti, kad įmonė arba įmonių asociacija suteiktų galimybę susipažinti su jos organizacine struktūra, veikimu, IT sistema, algoritmais, duomenų tvarkymu ir verslo praktika ir juos paaiškintų. Komisija ir jos paskirti auditoriai arba ekspertai, taip pat valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, gali užduoti klausimus bet kuriam atstovui arba darbuotojui.

5. Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, naudojasi savo įgaliojimais pateikę raštišką leidimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas bei tikslas ir 30 straipsnyje numatytos baudos, taikytinos tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su veikla susiję įrašai arba jei atsakymai į klausimus, užduotus, kaip numatyta šio straipsnio 2 ir 4 dalyse, yra neteisingi arba klaidinantys. Komisija pakankamai iš anksto informuoja apie patikrinimą valstybės narės, kurios teritorijoje jis turi būti atliekamas, nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą.

6. Įmonės arba įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus atlikti Komisijos sprendimu. Tame sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis bus pradėtas, ir nurodomos atitinkamai 30 ir 31 straipsniuose numatytos baudos ir periodinės baudos bei teisė prašyti, kad tą sprendimą peržiūrėtų Teisingumo Teismas.

7. Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos, užtikrinančios 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, pareigūnai ir jos įgalioti arba paskirti asmenys tos institucijos arba Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims. Šiuo tikslu jiems suteikiami šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti įgaliojimai.

8. Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad įmonė arba įmonių asociacija priešinasi patikrinimui, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą pagalbą, kai tikslinga, paprašiusi policijos arba lygiavertės teisėsaugos institucijos pagalbos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9. Jeigu, laikantis nacionalinių taisyklių, šio straipsnio 8 dalyje numatytai pagalbai suteikti reikia teisminės institucijos leidimo, Komisija arba valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, užtikrinanti 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, arba tų institucijų įgalioti pareigūnai kreipiasi dėl tokio leidimo. Tokio leidimo taip pat gali būti prašoma siekiant apsidrausti.

10. Jei kreipiamasi dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodyto leidimo, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos arba perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Kontroliuodama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali tiesiogiai arba per valstybės narės nacionalinę kompetentingą instituciją, užtikrinančią 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą, prašyti Komisijos pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir atitinkamos įmonės dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija negali kvestionuoti patikrinimo būtinumo arba reikalauti, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą turi teisę peržiūrėti tik Teisingumo Teismas.

25 straipsnis

Įsipareigojimai

1. Jeigu vykdant procedūras pagal 18 straipsnį atitinkamas prieigos valdytojas siūlosi prisiimti su atitinkamomis pagrindinėmis platformos paslaugomis susijusių įsipareigojimų, kad užtikrintų 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad tie įsipareigojimai yra privalomi tam prieigos valdytojui, ir pareiškiama, kad nebėra pagrindo imtis veiksmų. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Komisija, gavusi prašymą arba savo iniciatyva, gali priimti sprendimą atnaujinti atitinkamą procedūrą, jeigu:

a)	iš esmės pasikeitė bet kuri faktinė aplinkybė, kuria buvo remtasi priimant sprendimą;

b)	atitinkamas prieigos valdytojas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų;

c)	sprendimas buvo pagrįstas šalių pateikta neišsamia, neteisinga arba klaidinančia informacija;

d)	įsipareigojimai yra neveiksmingi.

3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamo prieigos valdytojo pasiūlytais prisiimti įsipareigojimais negali būti užtikrintas veiksmingas 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų pareigų vykdymas, ji paaiškina motyvus, kodėl sprendimu, kuriuo užbaigiama atitinkama procedūra, nenustatė, kad šie įsipareigojimai būtų privalomi.

34 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla

1. Komisija, prieš priimdama sprendimą pagal 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 17, 18, 24, 25, 29 ir 30 straipsnius bei 31 straipsnio 2 dalį, suteikia atitinkamam prieigos valdytojui, įmonei ar įmonių asociacijai galimybę būti išklausytiems dėl:

a)	Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, ir

b)	priemonių, kurių Komisija gali ketinti imtis, atsižvelgdama į preliminarias išvadas pagal šios dalies a punktą.

2. Atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos gali pateikti pastabų Komisijai dėl Komisijos preliminarių išvadų per terminą, kurį Komisija nustato savo preliminariose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

3. Komisija grindžia savo sprendimus tik tomis preliminariomis išvadomis, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų, dėl kurių atitinkami prieigos valdytojai, įmonės ir įmonių asociacijos galėjo pateikti pastabų.

4. Visų procesų metu turi būti visapusiškai gerbiamos atitinkamo prieigos valdytojo, įmonės ar įmonių asociacijos teisės į gynybą. Atitinkamas prieigos valdytojas, įmonė ar įmonių asociacija turi teisę susipažinti su Komisijos byla laikantis informacijos atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo komercines paslaptis. Šalių nesutarimo atveju Komisija gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių kompetentingų institucijų vidaus dokumentams. Teisė susipažinti visų pirma netaikoma Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio korespondencijai. Jokios šios dalies nuostatos nekliudo Komisijai atskleisti informaciją, būtiną pažeidimui įrodyti, ir ją naudoti.

39 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

1. Su šio reglamento taikymu susijusiuose procesuose nacionaliniai teismai gali prašyti Komisijos perduoti jiems jos turimą informaciją arba jos nuomonę dėl klausimų, susijusių su šio reglamento taikymu.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai visų rašytinių nacionalinių teismų sprendimų, priimtų dėl šio reglamento taikymo, kopijas. Tokios kopijos perduodamos nedelsiant, kai tik bylos šalims pranešama apie visą rašytinį teismo sprendimą.

3. Jei to reikia nuosekliam šio reglamento taikymui užtikrinti, Komisija gali savo iniciatyva nacionaliniams teismams pateikti rašytines pastabas. Atitinkamam teismui leidus, ji gali pateikti ir žodines pastabas.

4. Komisija gali prašyti atitinkamo nacionalinio teismo perduoti jai visus bylos nagrinėjimui būtinus dokumentus arba užtikrinti, kad jie būtų perduoti Komisijai, tik tam, kad galėtų parengti savo pastabas.

5. Nacionaliniai teismai nepriima sprendimų, kurie prieštarautų Komisijos sprendimams, priimtiems pagal šį reglamentą. Jie taip pat turi vengti priimti sprendimus, kurie prieštarautų sprendimams, kuriuos Komisija ketina priimti procedūrose, kurias ji yra pradėjusi pagal šį reglamentą. Tuo tikslu nacionalinis teismas gali įvertinti, ar reikia sustabdyti jo procesą. Tai nedaro poveikio nacionalinių teismų galimybei pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2) OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3) 2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22) OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

PRIEDAS

A. Bendroji informacija

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B. Aktyvūs galutiniai naudotojai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C. Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D. Informacijos teikimas

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)	įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)	kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E. Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos	Aktyvūs galutiniai naudotojai	Aktyvūs verslo klientai
Internetinės tarpininkavimo paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.
Interneto paieškos sistemos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.	Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.
Internetinės socialinių tinklų paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.
Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.
Operacinės sistemos	Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.	Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.
Virtualieji asistentai	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.	Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.
Saityno naršyklės	Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.	Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.
Debesijos kompiuterijos paslaugos	Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.	Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.
Internetinės reklamos paslaugos	Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą: Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius. Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas): Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.	Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą: Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius. Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas): Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.

whereas

keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

Digital Market Act 2022/1925 LT