Diritto d'autore 2019/0790 LT

1. Valstybės narės numato Direktyvos 96/9/EB 5 straipsnio a, b, d ir e punktuose ir 7 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2001/29/EB 2 ir 3 straipsniuose, Direktyvos 2009/24/EB 4 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių išimtį ar apribojimą, kad leistų skaitmeninį kūrinių ir kitų objektų naudojimą tik mokymo iliustracijoms, įrodžius nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį, su sąlyga, kad toks naudojimas:

a)	vyksta švietimo įstaigos atsakomybe, jos patalpose ar kitose vietose arba naudojant saugią elektroninę aplinką, prie kurios prieigą turi tik švietimo įstaigos moksleiviai ar studentai ir mokytojai (dėstytojai) ir

b)	vyksta nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, nebent tai neįmanoma.

2. Nepaisant 7 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad pagal 1 dalį priimta išimtis ar apribojimas netaikomas arba netaikomas kūrinių ar kitų objektų specifinių naudojimo būdų arba tipų, pavyzdžiui, medžiagos, kuri visų pirma skirta švietimo rinkai arba partitūroms, atžvilgiu, jei rinkoje galima lengvai gauti švietimo įstaigų poreikius ir ypatumus atitinkančių tinkamų licencijų, kuriomis leidžiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti šios dalies pirmą pastraipą, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad licencijos, kuriomis leidžiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, būtų tinkamai prieinamos ir matomos švietimo įstaigoms.

3. Kūrinių ir kitų objektų naudojimas tik mokymo iliustracijoms saugioje elektroninėje aplinkoje, laikantis pagal šį straipsnį priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikomas vykstančiu tik valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi švietimo įstaiga.

4. Valstybės narės gali numatyti teisingą kompensaciją teisių turėtojams už patirtą nuostolį dėl jų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pagal 1 dalį.

12 straipsnis

Išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas

1. Kiek tai susiję su naudojimu jų teritorijoje ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytas apsaugos priemones, valstybės narės gali numatyti, kad tais atvejais, kai kolektyvinio administravimo organizacija, kuriai taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/26/ES, pagal savo teisių turėtojų suteiktus įgaliojimus sudaro licencinę sutartį dėl kūrinių ar kitų objektų naudojimo:

a)	tokią sutartį galima išplėsti, kad ji būtų taikoma teisių turėtojų, kurie nesuteikė teisės tai kolektyvinio administravimo organizacijai jiems atstovauti pagal pavedimą, licenciją ar bet kokį kitą sutartimi įformintą susitarimą, teisėms arba,

b)	kiek tai susiję su tokia sutartimi, organizacija turi teisinius įgaliojimus arba numanoma, kad ji atstovauja teisių turėtojams, kurie organizacijai nesuteikė atitinkamo leidimo.

2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas licencijų teikimo mechanizmas būtų taikomas tik aiškiai apibrėžtose naudojimo srityse, kai atskirų leidimų gavimas iš teisių turėtojų paprastai yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl atitinkamų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pobūdžio ar tipų būtino licencijos suteikimo sandorio sudarymas tampa mažai tikėtinas, ir užtikrina, kad toks licencijų teikimo mechanizmas apsaugotų teisėtus teisių turėtojų interesus.

3. 1 dalies tikslais valstybės narės numato tokias apsaugos priemones:

a)	kolektyvinio administravimo organizacija pagal jai suteiktus įgaliojimus pakankamai atstovauja atitinkamo tipo kūrinių ar kitų objektų teisių turėtojams ir teisėms, kurioms taikoma licencija atitinkamoje valstybėje narėje;

b)	visiems teisių turėtojams užtikrinamos vienodos sąlygos, įskaitant su licencijos nuostatomis susijusias sąlygas;

c)	teisių turėtojai, kurie nesuteikė leidimo organizacijai suteikti licenciją, gali bet kuriuo metu lengvai ir veiksmingai savo kūriniams ar kitiems objektams nustoti taikyti licencijų teikimo mechanizmą, nustatytą pagal šį straipsnį, ir

imamasi atitinkamų viešinimo priemonių, likus pagrįstam laikotarpiui iki kūrinio ar kito objekto naudojimo pagal licenciją, siekiant informuoti teisių turėtojus apie kolektyvinio administravimo organizacijos suteikiamų licencijų naudoti kūrinius ar kitus objektus galimybę, apie licencijų suteikimą pagal šį straipsnį, taip pat apie c punkte nurodytas teisių turėtojams suteikiamas galimybes. Viešinimo priemonės turi būti pakankamai veiksmingos, kad atskirai nereikėtų informuoti kiekvieno teisių turėtojo.

4. Šis straipsnis neturi poveikio išplėstos apimties kolektyvinių licencijų suteikimo mechanizmų taikymui, laikantis kitų Sąjungos teisės nuostatų, įskaitant nuostatas, pagal kurias leidžiama numatyti išimtis ar apribojimus.

Šis straipsnis netaikomas privalomam kolektyviniam teisių administravimui.

Šiame straipsnyje numatytam licencijų suteikimo mechanizmui taikomas Direktyvos 2014/26/ES 7 straipsnis.

5. Jei valstybė narė savo nacionalinėje teisėje numato licencijų teikimo mechanizmą pagal šį straipsnį, ta valstybė narė informuoja Komisiją apie tų nacionalinių nuostatų taikymo sritį, apie tikslus ir licencijų, kurios gali būti nustatytos pagal tas nuostatas, rūšis, nurodo organizacijų, išduodančių licencijas pagal tą licencijų suteikimo mechanizmą, kontaktinius duomenis ir informuoja apie tai, kaip galima gauti informaciją apie licencijų išdavimą ir apie 3 dalies c punkte nurodytas teisių turėtojams suteikiamas galimybes. Komisija tą informaciją paskelbia.

6. Remdamasi pagal šio straipsnio 5 dalį gauta informacija ir Direktyvos 2001/29/EB 12 straipsnio 3 dalimi įsteigtame ryšių komitete vykusiomis konsultacijomis, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų teikimo mechanizmų naudojimą Sąjungoje, jų poveikį licencijų teikimui ir teisių turėtojams, įskaitant teisių turėtojus, kurie nėra licencijas teikiančių organizacijų nariai arba kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, arba gyvena kitoje valstybėje narėje, jų veiksmingumą siekiant palengvinti kultūrinio turinio sklaidą ir poveikį vidaus rinkai, įskaitant tarpvalstybinį paslaugų teikimą ir konkurenciją. Prireikus kartu su ta ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, be kita ko, dėl tokių nacionalinių mechanizmų tarpvalstybinio poveikio.

3 SKYRIUS

Galimybė susipažinti su audiovizualiniais kūriniais ir jų pasiekiamumas užsakomųjų vaizdo programų platformose

13 straipsnis

Derybų mechanizmas

Valstybės narės užtikrina, kad šalys, kurios patiria sunkumų gauti licencijas dėl teisių norėdamos sudaryti sutartį tam, kad audiovizualiniai kūriniai būtų pasiekiami teikiant užsakomųjų vaizdo programų paslaugas, galėtų sulaukti nešališko subjekto ar tarpininkų paramos. Šio straipsnio tikslais įsteigtas arba valstybių narių paskirtas nešališkas subjektas ir tarpininkai teikia paramą šalims per jų derybas ir padeda šalims pasiekti susitarimus, be kita ko, kai tinkama, joms teikdami pasiūlymus.

Valstybės narės praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą subjektą arba tarpininkus ne vėliau kaip 2021 m. birželio 7 d. Kai valstybės narės nusprendžia pasinaudoti tarpininkavimu, Komisijai pateikiamame pranešime turi būti bent informacija apie šaltinį, kuriame galima rasti reikiamą informaciją apie įgaliotus tarpininkus, jei jos turima.

4 SKYRIUS

Vaizduojamojo meno kūriniai viešojoje erdvėje

19 straipsnis

Skaidrumo pareiga

1. Valstybės narės užtikrina, kad autoriai ir atlikėjai iš šalių, kurioms suteikė licenciją arba perleido savo teises, arba iš savo teisių perėmėjų bent kartą per metus ir, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus, gautų naujausią, aktualią ir išsamią informaciją apie jų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą, visų pirma apie naudojimo būdus, visas gautas pajamas ir priklausantį atlygį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai dėl 1 dalyje nurodytų teisių vėliau buvo suteiktos licencijos, autoriai ir atlikėjai arba jų atstovai paprašę gautų iš sublicencijos turėtojų papildomos informacijos, jei pirmoji sutartį su jais sudariusi šalis neturi visos informacijos, kuri būtų reikalinga taikant 1 dalį.

Kai paprašoma tos papildomos informacijas, pirmoji su autoriais ir atlikėjais sutartį sudariusi šalis suteikia informaciją apie tų sublicencijų turėtojų tapatybę.

Valstybės narės gali numatyti, kad bet koks prašymas pagal pirmą pastraipą sublicencijų turėtojams būtų tiesiogiai arba netiesiogiai pateikiamas per su autoriumi arba atlikėju sutartį sudariusią šalį.

3. 1 dalyje nustatyta pareiga turi būti proporcinga ir veiksminga ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą kiekviename sektoriuje. Valstybės narės gali numatyti, kad tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl 1 dalyje nustatytos pareigos atsirandanti administracinė našta taptų neproporcinga atsižvelgiant į pajamas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą, ši pareiga taikoma tik tokio tipo ir lygio informacijai, kurios tokiais atvejais galima pagrįstai tikėtis.

4. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma, kai autoriaus ar atlikėjo įnašas nėra reikšmingas atsižvelgiant į visą kūrinį ar atlikimą, išskyrus atvejus, kai autorius arba atlikėjas įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal 20 straipsnio 1 dalį, ir prašo informacijos tuo tikslu.

5. Valstybės narės gali numatyti, kad sutartims, kurioms taikomi kolektyviniai susitarimai arba kurios jais grindžiamos, taikomos atitinkamo kolektyvinio susitarimo skaidrumo taisyklės su sąlyga, kad tos taisyklės atitinka 1–4 dalyse numatytus kriterijus.

6. Kai taikomas Direktyvos 2014/26/ES 18 straipsnis, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sutartims, kurias sudaro tos direktyvos 3 straipsnio a ir b dalyse apibrėžti subjektai, arba kiti subjektai, kuriems taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama ta direktyva.

30 straipsnis

Peržiūra

1. Ne anksčiau kaip 2026 m. birželio 7 d. Komisija atlieka direktyvos vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 7 d. įvertina 17 straipsnyje nustatytos specialios atsakomybės tvarkos, taikomos turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams, kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 10 mln. EUR ir kurių paslaugos pagal 17 straipsnio 6 dalį yra viešai prieinamos Sąjungoje mažiau nei trejus metus, poveikį ir, jei tinkama, imasi veiksmų pagal savo vertinimo išvadas.

2. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kurios reikia rengiant 1 dalyje nurodytą ataskaitą.

whereas

(3) dėl sparčios technologinės plėtros nesiliauja keitęsi kūrinių ir kitų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai.
Atsiranda vis naujų verslo modelių ir naujų rinkos dalyvių.
Atitinkami teisės aktai turi būti parengti atsižvelgiant į būsimus pokyčius, kad jais nebūtų ribojama technologinė raida.
Sąjungos autorių teisių sistemoje išdėstyti tikslai ir principai neprarado reikšmės. Tačiau ir teisių turėtojams, ir naudotojams stinga teisinio tikrumo dėl kūrinių ir kitų objektų tam tikrų naudojimo būdų, įskaitant tarpvalstybinio naudojimo būdus, skaitmeninėje aplinkoje.
Kaip nurodyta 2015 m.
gruodžio 9 d.
Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“, kai kuriose srityse būtina pritaikyti ir papildyti galiojančią Sąjungos autorių teisių sistemą užtikrinant aukšto lygio autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą. Šia direktyva numatomos taisyklės, kuriomis tam tikros autorių teisių ir gretutinių teisių išimtys ir apribojimai pritaikomi skaitmeninei ir tarpvalstybinei aplinkai, ir priemonės, padėsiančios palengvinti tam tikrą licencijų teikimo tvarką, ypač (bet ne tik) susijusią su kūrinių ir kitų objektų, kuriais nebeprekiaujama, sklaida ir internetiniu audiovizualinių kūrinių pasiekiamumu užsakomųjų vaizdo programų platformose, siekiant padidinti galimybes susipažinti su turiniu.
Ja taip pat nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama palengvinti naudojimąsi viešai prieinamu turiniu.
Siekiant sukurti sklandžiai ir sąžiningai veikiančią autorių teisių prekyvietę, taip pat reikėtų taisyklių dėl teisių į publikacijas, internetinių paslaugų teikėjų, kurie saugo naudotojų įkeltą turinį ir suteikia galimybę su juo susipažinti, vykdomo kūrinių ar kitų objektų naudojimo, dėl autorių bei atlikėjų sutarčių skaidrumo, dėl autorių ir atlikėjų atlygio, taip pat teisių, kurias autoriai ir atlikėjai perdavė išimties tvarka, atšaukimo mechanizmo;

- = -

(19) Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkte valstybėms narėms leidžiama nustatyti teisių atgaminti, viešai paskelbti ir padaryti viešai prieinamus kūrinius ar kitus objektus vien mokymo iliustracijos tikslais taip, kad visuomenės nariai galėtų jais naudotis iš jų pačių pasirinktos vietos ir jų pačių pasirinktu laiku, išimtį ar apribojimą.
Be to, Direktyvos 96/9/EB 6 straipsnio 2 dalies b punkte ir 9 straipsnio b punkte leidžiama naudoti duomenų bazes ir perkelti didelę jų turinio dalį mokymo iliustracijoms. Tų išimčių ar apribojimų taikymo skaitmeninio naudojimo būdams sritis yra neaiški.
Be to, trūksta aiškumo, ar tos išimtys arba apribojimai būtų taikomi, kai mokoma internetu nuotoliniu būdu.
Be to, esama teisine sistema nereglamentuojamas tarpvalstybinis poveikis. Ši padėtis galėtų kliudyti plėtoti mokymą naudojant skaitmenines technologijas ir nuotolinį mokymąsi.
Todėl būtina nustatyti naują privalomą išimtį ar apribojimą siekiant užtikrinti, kad švietimo įstaigos, kurios skaitmeninėje mokymo veikloje, be kita ko, internetu ir tarpvalstybiniu mastu, naudoja kūrinius ar kitus objektus, turėtų visišką teisinį tikrumą;

- = -

(22) kūriniai ar kiti objektai pagal šioje direktyvoje numatytą tik mokymo iliustracijoms taikomą išimtį ar apribojimą turėtų būti naudojami tik vykdant mokymo ir mokymosi veiklą, už kurią atsakingos švietimo įstaigos, be kita ko, per egzaminus ar mokymo veiklą, vykdomą ne švietimo įstaigose, pvz., muziejuje, bibliotekoje ar kitoje kultūros paveldo įstaigoje, ir ne daugiau, negu būtina tokios veiklos reikmėms. Išimtis ar apribojimas turėtų apimti ir kūrinių ar kitų objektų naudojimą klasėje ar kitose vietose naudojant skaitmenines priemones, pvz., elektronines rašymo lentas ar skaitmeninius įrenginius, kurie galėtų būti prijungti prie interneto, ir naudojimą nuotoliniu būdu per saugią elektroninę aplinką, pvz., kursų internetu arba prieigos prie mokymo medžiagos, kuria papildomas tam tikras kursas, kontekste.
Saugi elektroninė aplinka turėtų būti suprantama kaip skaitmeninė mokymo ir mokymosi aplinka, prie kurios prieigą gali turėti tik švietimo įstaigos pedagoginis personalas ir mokiniai ar studentai, dalyvaujantys studijų programoje, visų pirma taikant tinkamą autentiškumo patvirtinimo procedūrą, įskaitant slaptažodinį tapatumo nustatymą;

- = -

(23) siekiant palengvinti kūrinių ir kitų objektų naudojimą švietimo reikmėms, kai kuriose valstybėse narėse galioja skirtinga tvarka, kuri pagrįsta Direktyva 2001/29/EB numatytos išimties ar apribojimo įgyvendinimu arba kitiems naudojimo būdams taikomomis licencinėmis sutartimis. Tokia tvarka paprastai parengta atsižvelgiant į švietimo įstaigų poreikius ir skirtingas švietimo pakopas. Nors labai svarbu suderinti naujos privalomos išimties ar apribojimo taikymo skaitmeninio naudojimo būdams ir tarpvalstybinei mokymo veiklai sritį, įgyvendinimo tvarka valstybėse narėse gali skirtis tiek, kiek tai netrukdo veiksmingai taikyti išimties ar apribojimo arba tarpvalstybinio naudojimo būdų.
Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų toliau turėti teisę reikalauti, kad naudojant kūrinius ir kitus objektus būtų paisoma autorių ir atlikėjų neturtinių teisių.
Tai turėtų leisti valstybėms narėms pasinaudoti galiojančia nacionaliniu lygmeniu sukurta tvarka.
Visų pirma, valstybės narės galėtų nuspręsti išimtį ar apribojimą iš dalies ar iki galo taikyti pagal tai, ar galima gauti tinkamų licencijų, aprėpiančių bent jau tuos pačius naudojimo būdus kaip tie, kurie leidžiami pagal išimtį ar apribojimą.
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, jei licencijos tik iš dalies apima pagal išimtį ar apribojimą leidžiamus naudojimo būdus, visiems kitiems naudojimo būdams toliau taikoma ši išimtis ar apribojimas.

- = -

(24) valstybės narės turėtų toliau turėti teisę nustatyti, kad teisės turėtojai galėtų gauti teisingą kompensaciją už skaitmeninį jų kūrinių ar kitų objektų naudojimą pagal šioje direktyvoje numatytą mokymo iliustracijoms taikomą išimtį ar apribojimą.
Nustatant teisingos kompensacijos dydį, reikėtų tinkamai atsižvelgti, inter alia, į valstybių narių švietimo tikslus ir žalą teisių turėtojams. Valstybės narės, kurios nusprendžia numatyti teisingą kompensaciją, turėtų skatinti naudotis sistemomis, kurios švietimo įstaigoms nesudaro administracinės naštos;

- = -

(37) kadangi kultūros paveldo įstaigų rinkiniuose saugomi labai įvairūs kūriniai ir kiti objektai, svarbu, kad šioje direktyvoje numatyti licencijų suteikimo mechanizmai ir išimtis ar apribojimas egzistuotų ir galėtų būti praktiškai naudojami įvairių tipų kūriniams ir kitiems objektams, įskaitant fotografijas, programinę įrangą, fonogramas, audiovizualinius kūrinius ir unikalius meno kūrinius, įskaitant atvejus, kai jais niekada nebuvo prekiaujama.
Kūriniai, kuriais niekada nebuvo prekiaujama, gali būti plakatai, lankstinukai, vadinamieji apkasų žurnalai arba mėgėjų audiovizualiniai kūriniai, taip pat nepaskelbti kūriniai ar kiti objektai, nepažeidžiant kitų taikomų teisinių apribojimų, pavyzdžiui, nacionalinių neturtinių teisių taisyklių.
Kai turimas bet kuris iš skirtingų kūrinio ar kito objekto variantų, pavyzdžiui, vėlesni literatūros kūrinių leidimai ir kinematografijos kūrinių montažo versijos, arba bet kurios jo skirtingos apraiškos, pvz., to paties kūrinio skaitmeninis ir spausdintas formatas, tas kūrinys ar kitas objektas neturėtų būti laikomas prekybos objektu.
Kita vertus, komercinis adaptacijų, įskaitant kitų kalbų versijas arba literatūros kūrinių garso ir vaizdo adaptacijas, prieinamumas neturėtų trukdyti laikyti, kad kūriniu ar kitu objektu neprekiaujama tam tikra kalba.
Siekiant atsižvelgti į kūrinių ir kitų objektų skirtingų tipų ypatumus, susijusius su skelbimo ir platinimo būdais, ir padaryti tuos mechanizmus patogesnius naudoti, gali tekti nustatyti specialius tų licencijų teikimo mechanizmų praktinio taikymo reikalavimus ir procedūras, pvz., reikalavimą dėl tam tikro laikotarpio, kuris turi praeiti nuo tada, kai kūrinys ar kitas objektas pirmą kartą tapo prieinamas komerciškai.
Nustatant tokius reikalavimus ir procedūras valstybėms narėms tikslinga konsultuotis su teisių turėtojais, kultūros paveldo įstaigomis ir kolektyvinio administravimo organizacijomis;

- = -

(45) atsižvelgiant į tam tikrų naudojimo būdų pobūdį, kai kartu naudojamas didelis kūrinių ar kitų objektų kiekis, atskirų teisių perdavimo sandorių su kiekvienu susijusiu teisių turėtoju išlaidos yra pernelyg didelės. Todėl mažai tikėtina, kad neturint veiksmingų kolektyvinių licencijų teikimo mechanizmų būtų vykdomi visi sandoriai susijusiose srityse, kurių reikia, kad būtų galima naudoti tokius kūrinius ar kitus objektus. Kolektyvinio administravimo organizacijų išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas ir panašūs mechanizmai gali suteikti galimybę sudaryti susitarimus tose srityse, kuriose teisių turėtojų leidimu grindžiamas kolektyvinių licencijų teikimas nėra išsamus visus kūrinius ar kitus objektus, kurie bus naudojami, apimantis sprendimas. Tokie mechanizmai papildo kolektyvinį teisių administravimą, pagrįstą atskiru teisių turėtojų leidimu, tam tikrais atvejais naudotojams užtikrindami visišką teisinį tikrumą.
Kartu jie suteikia teisių turėtojams galimybę gauti naudos iš teisėto jų kūrinių naudojimo;

- = -

(47) svarbu, kad išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimo mechanizmai būtų taikomi tik aiškiai apibrėžtose naudojimo srityse, kai atskirų leidimų gavimas iš teisių turėtojų paprastai yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl naudojimo pobūdžio ar susijusių kūrinių ar kitų objektų tipų būtinas licencijos suteikimo sandoris, susijęs su licencijos, apimančios visus susijusius teisių turėtojus, suteikimu, greičiausiai neįvyks. Tokie mechanizmai turėtų būti grindžiami objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais teisių turėtojų, įskaitant teisių turėtojus, kurie nėra kolektyvinio administravimo organizacijos nariais, traktavimo kriterijais. Visų pirma vien tai, kad susiję teisių turėtojai nėra naudotojo, siekiančio gauti licenciją, valstybės narės piliečiai ar nuolatiniai gyventojai, iš esmės neturėtų būti priežastis, dėl kurios būtų galima pagrįstai laikyti, kad teisių suteikimas yra toks sudėtingas ir nepraktiškas, kad būtų galima pateisinti tokių mechanizmų naudojimą.
Taip pat svarbu, kad dėl licencijuoto naudojimo nenukentėtų atitinkamų teisių ekonominė vertė, o teisių turėtojai neprarastų didelės komercinės naudos;

- = -

(57) pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktų teisių taikymo sritis turėtų būti tokia pati kaip Direktyvoje 2001/29/EB numatytų teisių atgaminti ir padaryti viešai prieinamą, kiek tai susiję su naudojimo internete būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.
Spaudos publikacijų leidėjams suteiktos teisės taip pat netaikomos hipersaitų įterpimo veiksmams. Jos taip pat neturėtų būti taikomos vien spaudos publikacijose paskelbtiems faktams. Pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktoms teisėms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB numatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte numatytą išimtį dėl citavimų kritikos ar apžvalgos tikslais atveju;

- = -

(60) leidėjų, įskaitant spaudos publikacijų, knygų ar mokslinių publikacijų ir muzikos kūrinių leidėjus, veikla dažnai grindžiama tuo, kad autorių teisės perleidžiamos pagal sutartinius susitarimus arba teisės aktų nuostatas. Tomis aplinkybėmis leidėjai investuoja tam, kad būtų naudojamasi jų publikacijose esančiais kūriniais, ir kai kuriais atvejais gali netekti įplaukų, jei tokie kūriniai naudojami pagal išimtis ar apribojimus, pavyzdžiui, kopijuojami asmeniniam naudojimui ir atgaminami reprografijos būdu, įskaitant esamas valstybių narių nacionalines reprografijos sistemas, arba taikant viešosios panaudos sistemas. Keliose valstybėse narėse kompensacijos už naudojimo būdus, kuriems taikomos tos išimtys ar apribojimai, padalijamos autoriams ir leidėjams. Siekiant atsižvelgti į tokią padėtį ir pagerinti visų susijusių šalių teisinį tikrumą, pagal šią direktyvą valstybėms narėms, kurios taiko esamas kompensacijų padalijimo autoriams ir leidėjams schemas, leidžiama jas toliau taikyti.
Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurios tokius kompensacijų padalijimo mechanizmus taikė iki 2015 m.
lapkričio 12 d., nors kitose valstybėse narėse kompensacija nėra padalijama, o skiriama vien autoriams pagal nacionalinę kultūros politiką.
Nors ši direktyva turėtų būti nediskriminuojant taikoma visoms valstybėms narėms, ji turėtų gerbti šios srities tradicijas ir neįpareigoti valstybių narių, kurios šiuo metu neturi tokio kompensacijų padalijimo schemų, jas įdiegti.
Ji neturėtų daryti poveikio esamoms ar būsimoms valstybių narių priemonėms, susijusioms su atlygiu viešosios panaudos srityje.

- = -

(62) tam tikros informacinės visuomenės paslaugos, kaip įprasto jų naudojimo dalis, yra skirtos visuomenei suteikti prieigą prie autorių teisių saugomo turinio ar kitų objektų, kuriuos įkėlė jų naudotojai. Šioje direktyvoje nustatyta turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjo apibrėžtis turėtų būti taikoma tik toms internetinėms paslaugoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį interneto turinio rinkoje ir konkuruoja su kitomis tai pačiai auditorijai teikiamomis internetinėmis turinio paslaugomis, tokiomis kaip internetinės garso ir vaizdo tiesioginio transliavimo paslaugos. Paslaugos, kurioms taikoma ši direktyva, yra paslaugos, kurių pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų – saugoti ir leisti naudotojams didelį autorių teisių saugomo turinio kiekį įkelti ir juo dalintis, siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti iš jo pelno, jį tvarkyti ir reklamuoti, siekiant pritraukti didesnę auditoriją, be kita ko, nustatant jo kategorijas ir naudojant tikslinę reklamą.
Tokios paslaugos neturėtų apimti paslaugų, kurių pagrindinis tikslas nėra suteikti naudotojams galimybę įkelti didelį autorių teisių saugomo turinio kiekį ir juo dalytis, siekiant gauti pelno iš tos veiklos. Pastarosios paslaugos apima, pavyzdžiui, elektroninių ryšių paslaugas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/1972 (14), taip pat verslo įmonių viena kitoms teikiamų debesijos paslaugų ir debesijos paslaugų teikėjus, kurie vartotojams suteikia galimybę įkelti turinį savo reikmėms, kaip antai interneto saugyklos ar elektroninės prekyvietės, kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba internetu, o ne suteikiama prieiga prie autorių teisių saugomo turinio.

- = -

(74) autoriams ir atlikėjams reikia informacijos, kad jie galėtų įvertinti savo teisių, kurios suderintos pagal Sąjungos teisę, ekonominę vertę.
Tai ypač aktualu tada, kai fiziniai asmenys suteikia licenciją arba perleidžia teises naudoti mainais už atlygį.
Tas poreikis neatsiranda tada, kai naudojimas baigiamas arba kai autorius arba atlikėjas suteikia licenciją plačiajai visuomenei be atlygio;

- = -

(76) siekiant užtikrinti, kad autoriams ir atlikėjams būtų tinkamai teikiama informacija apie kūrinių naudojimą, taip pat tais atvejais, kai teisės perleidžiamos kitoms šalims, kurios naudojasi teisėmis į kūrinį, šia direktyva autoriams ir atlikėjams suteikiama teisė prašyti papildomos svarbios informacijos apie naudojimąsi teisėmis į kūrinį tais atvejais, kai pirmoji sutarties šalis suteikė savo turimą informaciją, tačiau tos informacijos nepakanka jų teisių ekonominei vertei įvertinti.
Tas prašymas turėtų būti teikiamas arba tiesiogiai sublicencijos turėtojams, arba per autorių ir atlikėjų kitas sutarties šalis. Autoriai ir atlikėjai bei jų kitos sutarties šalys turėtų turėti galimybę susitarti informaciją, kuria dalijasi, išlaikyti konfidencialia, tačiau autoriai ir atlikėjai visada turėtų turėti galimybę naudotis informacija, kuria dalijamasi, siekdami pasinaudoti savo teisėmis, nustatytomis šioje direktyvoje.
Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės aktų, turėtų turėti galimybę nustatyti papildomas priemones, kuriomis autoriams ir atlikėjams būtų užtikrintas skaidrumas;

- = -

(77) įgyvendindamos šio direktyvoje numatytas skaidrumo pareigas valstybės narės turėtų atsižvelgti į skirtingų turinio sektorių, pvz., muzikos sektoriaus, audiovizualinio sektoriaus ir leidybos sektoriaus, ypatumus, o sprendžiant dėl tokių sektorinių įpareigojimų turėtų dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai.
Kai tinkama, taip pat reikėtų atsižvelgti į autorių ir atlikėjų indėlio į bendrą kūrinį ar atlikimą svarbą.
Kolektyvines derybas reikėtų laikyti galimybe atitinkamoms suinteresuotosioms šalims pasiekti susitarimą dėl skaidrumo. Tokiais susitarimais autoriams ir atlikėjams turėtų būti užtikrintas tokio paties lygmens skaidrumas arba didesnio lygmens skaidrumas, nei minimalūs šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai.
Reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad prie skaidrumo pareigų būtų galima pritaikyti galiojančią ataskaitų teikimo tvarką.
Neturėtų būti būtina skaidrumo pareigų taikyti susitarimams, kuriuos sudaro teisių turėtojai ir kolektyvinio administravimo organizacijos, nepriklausomi valdymo subjektai ar kiti subjektai, kuriems taikomos nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2014/26/ES, nes toms organizacijoms ir subjektams jau taikomos Direktyvos 2014/26/ES 18 straipsnyje nustatytos skaidrumo pareigos. Direktyvos 2014/26/ES 18 straipsnis taikomas organizacijoms, kurios daugiau nei vieno teisių turėtojo vardu administruoja autorių teises arba gretutines teises, siekiant kolektyvinės tų teisių turėtojų naudos. Tačiau teisių turėtojų ir kitų sutarties šalių, kurios veikia vadovaudamosi savo interesais, individualiai sudarytiems susitarimams turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skaidrumo pareigos;

- = -

keyboard_tab Diritto d'autore 2019/0790 LT

Diritto d'autore 2019/0790 LT