Data Act 2023/2854 LT

1. Susietieji gaminiai projektuojami ir gaminami, o susijusios paslaugos rengiamos ir teikiamos taip, kad gaminio duomenys ir susijusios paslaugos duomenys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tuos duomenims aiškinti ir naudoti, būtų automatiškai, lengvai, saugiai, nemokamai išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, tiesiogiai prieinami naudotojui.

2. Prieš sudarant susietojo gaminio pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, pardavėjas, nuomotojas ar nuomotojas išsipirktinai, kurie gali būti gamintoju, naudotojui aiškiai ir suprantamai pateikia bent šią informaciją:

a)	gaminio duomenų, kuriuos gali generuoti susietasis gaminys, rūšį, formatą ir numatomą kiekį;

b)	ar susietasis gaminys gali generuoti duomenis nuolat ir tikruoju laiku;

c)	ar susietasis gaminys gali saugoti duomenis pačiame įrenginyje arba nuotoliniame serveryje, įskaitant, kai taikoma, numatomą saugojimo trukmę;

d)	kaip naudotojas gali prieiti prie duomenų, juos išrinkti arba, kai aktualu, ištrinti, įskaitant technines priemones tai padaryti, taip pat jų naudojimo sąlygas ir informaciją apie paslaugos kokybę.

3. Prieš sudarant sutartį dėl susijusios paslaugos teikimo, tokios susijusios paslaugos teikėjas naudotojui aiškiai ir suprantamai pateikia bent šią informaciją:

a)	gaminio duomenų, kuriuos, kaip tikimasi, numatomas duomenų turėtojas turi gauti, pobūdis, numatomas kiekis ir rinkimo dažnumas, taip pat, kai aktualu, naudotojo prieigos prie tokių duomenų arba jų išrinkimo tvarka, įskaitant numatomo duomenų turėtojo duomenų kaupimo ir saugojimo trukmės politiką;

b)	susijusios paslaugos duomenų, kurie bus generuojami, pobūdis ir numatomas kiekis, taip pat naudotojo prieigos prie tokių duomenų arba jų išrinkimo tvarka, įskaitant numatomo duomenų turėtojo duomenų kaupimo ir saugojimo trukmės politiką;

c)	ar numatomas duomenų turėtojas mano, jog pats naudos lengvai prieinamus duomenis, ir kokiais tikslais tie duomenys bus naudojami, taip pat ar naudotojas ketina leisti vienai ar daugiau trečiųjų šalių naudoti duomenis su juo sutartais tikslais;

d)	numatomo duomenų turėtojo tapatybė, pavyzdžiui, jo prekybinis pavadinimas ir geografinis adresas, kuriuo jis yra įsisteigęs, taip pat, kai taikytina, kitos duomenis tvarkančios šalys;

e)	ryšio priemonės, kuriomis galima greitai susisiekti su numatomu duomenų turėtoju ir veiksmingai su juo bendrauti;

f)	kaip naudotojas gali prašyti dalytis duomenimis su trečiąja šalimi ir, kai taikytina, nutraukti dalijimąsi duomenimis;

g)	naudotojo teisė pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai pateikti skundą dėl įtariamo bet kurių šio skyriaus nuostatų pažeidimo;

ar numatomas duomenų turėtojas yra komercinių paslapčių, esančių duomenyse, prie kurių galima prieiti per susietąjį gaminį arba kurie bus sugeneruoti teikiant susijusią paslaugą, turėtojas ir, jei numatomas duomenų turėtojas nėra komercinės paslapties turėtojas, komercinės paslapties turėtojo tapatybė;

i)	naudotojo ir numatomo duomenų turėtojo sutarties trukmė ir tokios sutarties nutraukimo tvarka.

4 straipsnis

Naudotojų ir duomenų turėtojų teisės ir pareigos, susijusios su prieiga prie gaminio duomenų ir susijusios paslaugos duomenų, jų naudojimu ir teikimu

1. Jei naudotojas negali per susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą tiesiogiai prieiti prie duomenų, duomenų turėtojai nepagrįstai nedelsdami suteikia naudotojui galimybę lengvai, saugiai, nemokamai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu, ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tokios pačios kokybės, kokios jie yra prieinami duomenų turėtojui, taip pat ir atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Tai atliekama, kai techniškai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, remiantis paprastu prašymu.

2. Naudotojai ir duomenų turėtojai gali sutartimi apriboti arba uždrausti prieigą prie duomenų, jų naudojimą ar tolesnį dalijimąsi jais, jei toks tvarkymas galėtų pakenkti Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytiems susietojo gaminio saugumo reikalavimams ir dėl to būtų padarytas didelis neigiamas poveikis fizinių asmenų sveikatai, saugai ar saugumui. Tame kontekste naudotojams ir duomenų turėtojams techninių ekspertinių žinių galėtų suteikti sektorių institucijos. Jeigu duomenų turėtojas pagal šį straipsnį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

3. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas bet kurio ginčo su duomenų turėtoju dėl 2 dalyje nurodytų sutartinių apribojimų ar draudimų atveju gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

4. Duomenų turėtojai naudotojams negali nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu.

5. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas 1 dalies tikslais, duomenų turėtojas nereikalauja, kad tas asmuo pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos, visų pirma žurnalo duomenų, apie naudotojo prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina naudotojo prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

6. Komercinės paslaptys saugomos ir atskleidžiamos tik tuo atveju, jei prieš jas atskleidžiant duomenų turėtojas ir naudotojas imasi visų būtinų priemonių jų konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su naudotoju dėl proporcingų techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

7. Kai nėra susitarimo dėl 6 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei naudotojas neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal 6 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas naudotojui. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

8. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių naudotojas ėmėsi pagal šio straipsnio 6 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas naudotojui raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

9. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas, norintis užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti dalijimąsi jais pagal 7 ir 8 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

10. Duomenų, gautų pateikus 1 dalyje nurodytą prašymą, naudotojas nenaudoja susietajam gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti duomenys, sukurti, nesidalija šiais duomenimis su trečiąja šalimi turėdamas tokių ketinimų ir nenaudoja tokių duomenų tam, kad gautų įžvalgų apie gamintojo arba, kai taikytina, duomenų turėtojo, ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus.

11. Kad gautų prieigą prie duomenų, naudotojas nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais.

12. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, duomenų turėtojas galimybę gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, naudotojui suteikia tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 9 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

13. Duomenų turėtojas visus lengvai prieinamus duomenis, kurie nėra asmens duomenys, naudoja tik pagal sutartį su naudotoju. Duomenų turėtojas tokių duomenų nenaudoja bet kokiu kitu būdu siekdamas gauti įžvalgų apie naudotojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba jų naudojimą, kurios galėtų pakenkti to naudotojo komercinei padėčiai rinkose, kuriose tas naudotojas veikia.

14. Duomenų turėtojai suteikia trečiosioms šalims galimybę komerciniais ar nekomerciniais tikslais gauti tik tuos su gaminiais susijusius ne asmens duomenis, kurie yra reikalingi jų sutarčiai su naudotoju vykdyti. Kai aktualu, duomenų turėtojai sutartimi įpareigoja trečiąsias šalis toliau nesidalyti iš jų gautais duomenimis.

5 straipsnis

Naudotojo teisė dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis

1. Naudotojo arba naudotojo vardu veikiančios šalies prašymu duomenų turėtojas nepagrįstai nedelsdamas suteikia trečiajai šaliai galimybę, naudotojui nemokant jokių mokesčių, lengvai, saugiai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tos pačios kokybės, kokios jie prieinami duomenų turėtojui, taip pat atitinkamus metaduomenis, kurie yra būtini tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Duomenų turėtojas galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai suteikia laikydamasis 8 ir 9 straipsnių.

2. 1 dalis netaikoma naujų susietų gaminių, medžiagų ar procesų, kurie dar nėra pateikti rinkai, lengvai prieinamiems duomenims bandymų kontekste, nebent trečiajai šaliai juos naudoti leidžiama pagal sutartį.

3. Bet kuri įmonė, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, pagal šį straipsnį nėra reikalavimus atitinkanti trečioji šalis, todėl ji negali:

a)	kokiu nors būdu raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo, be kita ko, teikdama piniginę ar bet kokią kitą kompensaciją, suteikti galimybę gauti duomenis, kuriuos naudotojas gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

b)	raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti duomenų turėtojo suteikti galimybę gauti duomenis, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

c)	iš naudotojo gauti duomenų, kuriuos jis gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas arba trečioji šalis 1 dalies tikslais, nereikalaujama, kad naudotojas ar trečioji šalis pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos apie trečiosios šalies prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina trečiosios šalies prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

5. Trečioji šalis nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais, kad gautų prieigą prie duomenų.

6. Duomenų turėtojas nenaudoja jokių lengvai prieinamų duomenų siekdamas gauti įžvalgų apie trečiosios šalies ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą, kurios galėtų bet kokiu kitu būdu pakenkti trečiosios šalies komercinei padėčiai rinkose, kuriose ji veikia, nebent trečioji šalis davė leidimą juos taip naudoti ir turi techninę galimybę bet kuriuo metu lengvai tą leidimą atšaukti.

7. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, galimybė gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, duomenų turėtojo suteikiama trečiajai šaliai tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 6 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

8. Jei duomenų turėtojas ir trečioji šalis nesusitaria dėl duomenų perdavimo tvarkos, tai nesudaro kliūčių, neužkerta kelio ar netrukdo naudotis duomenų subjekto teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma teise į duomenų perkeliamumą pagal to reglamento 20 straipsnį.

9. Komercinės paslaptys saugomos ir trečiosioms šalims atskleidžiamos tik tiek, kiek toks atskleidimas tikrai būtinas tikslui, dėl kurio susitarė naudotojas ir trečioji šalis, pasiekti. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su trečiąja šalimi dėl visų proporcingu techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

10. Kai nėra susitarimo dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei trečioji šalis neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal šio straipsnio 9 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas trečiajai šaliai. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

11. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių trečioji šalis ėmėsi pagal šio straipsnio 9 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas trečiajai šaliai raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

12. Nedarant poveikio teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, trečioji šalis, norinti užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti tokį dalijimąsi jais pagal 10 ir 11 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

13. 1 dalyje nurodyta teisė nedaro neigiamo poveikio kitų duomenų subjektų teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

8 straipsnis

Sąlygos, kuriomis duomenų turėtojai suteikia galimybę duomenų gavėjams gauti duomenis

1. Kai verslo subjektų tarpusavio santykiuose duomenų turėtojas pagal 5 straipsnį arba kitus taikomus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, privalo suteikti galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, jis susitaria su duomenų gavėju dėl duomenų pateikimo tvarkos ir tai daro sąžiningomis, pagrįstomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis ir skaidriai, laikydamasis šio skyriaus ir IV skyriaus.

2. Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, nėra privaloma, jeigu ji yra nesąžininga sutartinė sąlyga pagal 13 straipsnį arba jeigu pagal ją naudotojo nenaudai netaikomos II skyriuje nustatytos naudotojų teisės, nuo jų nėra nukrypstama arba pakeičiamas jų poveikis.

3. Suteikdamas galimybę gauti duomenis, duomenų turėtojas, kiek tai susiję su galimybės gauti duomenis suteikimo tvarka, nediskriminuoja palyginamų kategorijų duomenų gavėjų, įskaitant įmones partneres arba susijusias įmones. Jeigu duomenų gavėjas mano, kad sąlygos, kuriomis jam buvo suteikta galimybė gauti duomenis, yra diskriminacinės, duomenų turėtojas, gavęs motyvuotą duomenų gavėjo prašymą, nepagrįstai nedelsdamas pateikia jam informaciją, iš kurios matyti, kad diskriminacijos nebuvo.

4. Duomenų turėtojas galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, be kita ko, išimtinumo pagrindu, suteikia tik jei naudotojas to paprašo pagal II skyrių.

5. Iš duomenų turėtojų ir duomenų gavėjų nereikalaujama pateikti daugiau informacijos, nei būtina norint patikrinti, ar jie laikosi sutarties sąlygų, dėl kurių susitarta ir kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, arba savo pareigų pagal šį reglamentą arba kitus taikytinus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę.

6. Jeigu Sąjungos teisės aktuose, įskaitant šio reglamento 4 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį, arba nacionalinės teisės aktuose, priimtuose pagal Sąjungos teisę, nenumatyta kitaip, pareiga suteikti duomenų gavėjui galimybę gauti duomenis neįpareigoja atskleisti komercinių paslapčių.

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2. Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3. Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4. Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5. Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)	ji yra nešališka ir nepriklausoma ir savo sprendimus priima pagal aiškias, nediskriminacines ir sąžiningas darbo tvarkos taisykles;

b)	ji turi būtinų ekspertinių žinių, visų pirma susijusių su sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant kompensavimą, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, kad galėtų tas sąlygas veiksmingai nustatyti;

c)	ji yra lengvai pasiekiama naudojant elektroninių ryšių technologijas;

d)	ji gali greitai, veiksmingai bei ekonomiškai efektyviai priimti sprendimus bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

6. Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7. Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8. Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9. Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10. Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

a)	ginčų rezultatų suvestinė;

b)	vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė;

c)	dažniausiai pasitaikančios ginčų priežastys.

11. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12. Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.

13 straipsnis

Kitai įmonei vienašališkai nustatomos nesąžiningos sutarties sąlygos

1. Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, kurią įmonė vienašališkai nustatė kitai įmonei, pastarajai įmonei nėra privaloma, jei ši sąlyga yra nesąžininga.

2. Sutarties sąlyga, kuri atspindi privalomas Sąjungos teisės nuostatas arba Sąjungos teisės nuostatas, kurios būtų taikomos, jei klausimo nereglamentuotų sutarties sąlygos, neturi būti laikoma nesąžininga.

3. Sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu dėl jos pobūdžio ją taikant labai nukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos, susijusios su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu, pažeidžiant sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principus.

4. Visų pirma 3 dalies tikslais sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu jos tikslas arba poveikis yra:

a)	panaikinti arba apriboti šalies, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, atsakomybę dėl tyčinių veiksmų ar dėl didelio aplaidumo;

b)	neleisti šaliai, kuriai sąlyga buvo vienašališkai nustatyta, pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju arba tų įsipareigojimų pažeidimo atveju panaikinti šalies, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, atsakomybę;

c)	šaliai, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, suteikti išimtinę teisę nustatyti, ar pateikti duomenys atitinka sutartį, arba aiškinti kurią nors sutarties sąlygą.

5. 3 dalies tikslais preziumuojama, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu jos tikslas arba poveikis yra:

a)	netinkamai apriboti teisių gynimo priemones sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ar atsakomybę tų įsipareigojimų pažeidimo atveju arba išplėsti įmonės, kuriai sąlyga buvo nustatyta vienašališkai, atsakomybę;

leisti šaliai, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, prieiti prie kitos susitariančiosios šalies duomenų ir juos naudoti tokiu būdu, kuris reikšmingai pakenktų teisėtiems kitos susitariančiosios šalies interesams, visų pirma kai tokie duomenys apima komerciniu požiūriu neskelbtinus duomenis arba yra saugomi kaip komercinės paslaptys arba jiems taikoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga;

užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, naudoti sutarties laikotarpiu tos šalies pateiktus ar sugeneruotus duomenis arba apriboti jų naudojimą tiek, kad ta šalis neturėtų teisės tokius duomenis tinkamai naudoti, fiksuoti, prie jų prieiti, juos kontroliuoti arba pasinaudoti jų verte;

d)	užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, nutraukti sutartį per pagrįstą laikotarpį;

e)	užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, sutarties laikotarpiu arba per pagrįstą laikotarpį po jos nutraukimo gauti duomenų, kuriuos ta šalis pateikė arba sugeneravo, kopiją;

suteikti galimybę sąlygą vienašališkai nustačiusiai šaliai nutraukti sutartį apie tai pranešus nepagrįstai per vėlai, atsižvelgiant į tai, ar kita sutariančioji šalis turi pakankamai galimybių pereiti prie alternatyvios bei palyginamos paslaugos ir į taip nutraukus sutartį patirtus finansinius nuostolius, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių;

suteikti galimybę sąlygą vienašališkai nustačiusiai šaliai iš esmės pakeisti sutartyje nustatytą kainą ar bet kurią kitą esminę sąlygą, susijusią su duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, pobūdžiu, formatu, kokybe ar kiekiu, jei sutartyje nenurodyta pagrįsta priežastis ir kita šalis neturi teisės tokio pakeitimo atveju nutraukti sutarties.

Pirmos pastraipos g punktas nedaro poveikio sąlygoms, kuriomis sąlygą vienašališkai nustačiusi šalis pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad sutartyje nurodyta tokio vienašališko pakeitimo pagrįsta priežastis, jog sąlygą vienašališkai nustačiusi šalis likus pakankamai laiko turi informuoti kitą susitariančiąją šalį dėl numatomo pakeitimo ir kad kita susitariančioji šalis galėtų pakeitimo atveju be jokių išlaidų nutraukti sutartį.

6. Jeigu sutarties sąlygą pateikė viena susitariančioji šalis, o kita susitariančioji šalis negalėjo daryti poveikio jos turiniui, nors ir bandė dėl jo derėtis, laikoma, kad ji yra nustatyta vienašališkai, kaip tai suprantama šiame straipsnyje. Pareiga įrodyti, kad sąlyga nebuvo nustatyta vienašališkai, tenka šią sutarties sąlygą pateikusiai susitariančiajai šaliai. Susitariančioji šalis, kuri pateikė ginčijamą sutarties sąlygą, negali teigti, kad ta sąlyga yra nesąžininga sutarties sąlyga.

7. Jeigu nesąžininga sutarties sąlyga gali būti atskirta nuo likusių sutarties sąlygų, tos likusios sąlygos yra privalomos.

8. Šis straipsnis netaikomas sutarties sąlygoms, kuriomis apibrėžiamas pagrindinis sutarties dalykas, ir kainos adekvatumui už su mainais pateiktus duomenis.

9. Sutarties šalys, kurioms taikoma 1 dalis, negali šio straipsnio netaikyti, nuo jo nukrypti ar keisti jo poveikio.

V SKYRIUS

GALIMYBĖS GAUTI DUOMENIS SUTEIKIMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS INSTITUCIJOMS, KOMISIJAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI IR SĄJUNGOS ĮSTAIGOMS IŠIMTINIO POREIKIO PAGRINDU

17 straipsnis

Prašymai suteikti galimybę gauti duomenis

1. Prašydama duomenų pagal 14 straipsnį, viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga:

a)	nurodo reikalingus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti;

b)	įrodo, kad tenkinamos sąlygos, būtinos išimtiniam poreikiui, dėl kurio prašoma duomenų, nustatyti, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c)	paaiškina prašymo tikslą, numatomą prašomų duomenų naudojimą, įskaitant, kai taikytina, tai, kad juos naudos trečioji šalis pagal šio straipsnio 4 dalį, to naudojimo trukmę ir, kai aktualu, kaip tvarkant asmens duomenis numatoma patenkinti išimtinį poreikį;

d)	jei įmanoma, nurodo, kada tikimasi, kad duomenis ištrins visos prieigą prie jų turinčios šalys;

e)	pagrindžia, kodėl pasirinktas tas duomenų turėtojas, kuriam skirtas prašymas;

f)	nurodo visas kitas viešojo sektoriaus institucijas arba Komisiją, Europos Centrinį Banką arba Sąjungos įstaigas bei trečiąsias šalis, su kuriomis, kaip tikimasi, bus dalijamasi prašomais duomenimis;

g)	kai prašoma asmens duomenų, nurodo visas technines ir organizacines priemones, būtinas ir proporcingas duomenų apsaugos principams ir būtinoms priemonėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pseudonimų suteikimo lygį ir ar duomenų turėtojas gali taikyti nuasmeninimą prieš suteikdamas prieigą prie duomenų;

h)	nurodo teisinę nuostatą, pagal kurią prašančiajai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai pavedama konkreti viešojo intereso užduotis, susijusi su prašymu pateikti duomenis;

i)	nurodo terminą, iki kurio turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, iki kurio duomenų turėtojas gali atsisakyti ar siekti pakeisti prašymą;

j)	deda visas pastangas, kad išvengtų duomenų prašymo vykdymo, dėl kurio duomenų turėtojai būtų atsakingi už Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimą.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamas duomenų prašymas turi:

a)	būti pateiktas raštu ir išdėstytas aiškia, glausta ir paprasta, duomenų turėtojui suprantama kalba;

b)	būti konkrečiai susijęs su prašomų duomenų rūšimi ir atitikti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas valdo prašymo pateikimo metu;

c)	būti proporcingas išimtinio poreikio atžvilgiu ir, pagal prašomų duomenų detalumą bei kiekį ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumą, tinkamai pagrįstas;

d)	būti parengtas paisant teisėtų duomenų turėtojo, kuris įsipareigoja užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą pagal 19 straipsnio 3 dalį, tikslų ir atsižvelgiant į sąnaudas bei pastangas, reikalingas norint suteikti galimybę gauti duomenis;

būti susijęs su ne asmens duomenimis ir tik tuo atveju, jei įrodoma, kad to nepakanka, kad būtų patenkintas išimtinis poreikis naudoti duomenis, pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, reikėtų prašyti pateikti pseudoniminius asmens duomenis ir nustatyti technines ir organizacines priemones, kurių turi būti imtasi duomenims apsaugoti;

f)	apimti informaciją duomenų turėtojui apie sankcijas, kurias prašymo nevykdymo atveju pagal 40 straipsnį skiria pagal 37 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

kai prašymą teikia viešojo sektoriaus įstaiga, būti perduodamas valstybės narės, kurioje yra įsteigta prašymą turinti pateikti viešojo sektoriaus įstaiga, duomenų koordinatoriui, nurodytam 37 straipsnyje, ir, nepagrįstai nedelsiant, būti viešai paskelbiamas internete, išskyrus atvejus, kai duomenų koordinatorius mano, kad toks paskelbimas keltų pavojų visuomenės saugumui;

h)	kai prašymą teikia Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga, būti nepagrįstai nedelsiant paskelbiamas internete;

i)	kai prašoma asmens duomenų, nepagrįstai nedelsiant būti pranešamas priežiūros institucijai, atsakingai už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi viešojo sektoriaus įstaiga.

Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaigos informuoja Komisiją apie savo prašymus.

3. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nesuteikia galimybės pagal šį skyrių gautų duomenų naudoti pakartotinai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 11 dalyje. Reglamentas (ES) 2022/868 ir Direktyva (ES) 2019/1024 netaikomi viešojo sektoriaus įstaigų turimiems pagal šį skyrių gautiems duomenims.

4. Šio straipsnio 3 dalimi viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai neužkertamas kelias pagal šį skyrių gautais duomenimis keistis su kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaiga siekiant atlikti 15 straipsnyje nurodytas užduotis, kaip nurodyta prašyme pagal šio straipsnio 1 dalies f punktą, arba suteikti galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai tais atvejais, kai ji pagal viešai paskelbtą susitarimą tai trečiajai šaliai yra delegavusi techninių patikrinimų ar kitas funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų pareigos pagal 19 straipsnį, visų pirma apsaugos priemonės, skirtos komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, taip pat taikomos tokioms trečiosioms šalims. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga perduoda duomenis arba suteikia galimybę juos gauti pagal šią dalį, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio buvo gauti duomenys.

5. Jeigu duomenų turėtojas mano, kad perduodant duomenis arba suteikiant galimybę juos gauti buvo pažeistos jo teisės pagal šį skyrių, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

6. Komisija parengia pavyzdinį prašymų pagal šį straipsnį šabloną.

18 straipsnis

Duomenų prašymų vykdymas

1. Duomenų turėtojas, gavęs prašymą suteikti galimybę gauti duomenis pagal šį skyrių, galimybę gauti duomenis prašymą pateikusiai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai suteikia nepagrįstai nedelsdamas ir atsižvelgdamas į būtinas technines, organizacines bei teisines priemones.

2. Nedarant poveikio konkretiems poreikiams, susijusiems su galimybe gauti duomenis, apibrėžtus Sąjungos arba nacionalinėje teisėje, duomenų turėtojas, gavęs prašymą suteikti galimybę gauti duomenis pagal šį skyrių, gali atsisakyti jį patenkinti arba prašyti jį pakeisti nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo dėl duomenų, būtinų reaguojant į ekstremaliąją situaciją, gavimo, o kitais išimtinio poreikio atvejais – nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po tokio prašymo gavimo, dėl bet kurios iš šių priežasčių:

a)	duomenų turėtojas prašomų duomenų nevaldo;

b)	panašų prašymą tuo pačiu tikslu anksčiau yra pateikusi kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga ir duomenų turėtojas nebuvo informuotas apie duomenų ištrynimą pagal 19 straipsnio 1 dalies c punktą;

c)	prašymas neatitinka 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.

3. Jeigu duomenų turėtojas nusprendžia pagal 2 dalies b punktą atsisakyti prašymą patenkinti arba prašyti jį pakeisti, jis nurodo viešojo sektoriaus įstaigos arba Komisijos, Europos Centrinio Banko ar Sąjungos įstaigos, anksčiau pateikusių prašymą tuo pačiu tikslu, tapatybę.

4. Jeigu prašomas duomenų rinkinys apima asmens duomenis, duomenų turėtojas tuos duomenis tinkamai nuasmenina, išskyrus atvejus, kai vykdant prašymą suteikti galimybę gauti duomenis viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai gauti duomenis reikia atskleisti asmens duomenis. Tokiais atvejais duomenų turėtojas duomenis pseudonimina.

5. Jeigu viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nori užginčyti duomenų turėtojo atsisakymą pateikti prašomus duomenis arba kai duomenų turėtojas nori užginčyti prašymą ir klausimo neįmanoma išspręsti atitinkamai pakeitus prašymą, klausimas perduodamas valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

20 straipsnis

Kompensacija išimtinio poreikio atvejais

1. Duomenų turėtojai, išskyrus labai mažas įmones ir mažąsias įmones, nemokamai suteikia galimybę gauti duomenis, būtinus reaguojant į ekstremaliąją situaciją pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą. Viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, gavę duomenis, viešai pripažįsta duomenų turėtoją, jei duomenų turėtojas to prašo.

2. Duomenų turėtojas turi teisę gauti teisingą kompensaciją už galimybės gauti duomenis suteikimą vykdant prašymą, pateiktą pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokia kompensacija turi apimti vykdant prašymą patirtas technines ir organizacines sąnaudas, įskaitant, kai taikytina, nuasmeninimo, pseudoniminimo, agregavimo ir techninio pritaikymo sąnaudas bei pridėjus pagrįstą maržą. Viešojo sektoriaus įstaigos, Komisijos, Europos Centrinio Banko arba Sąjungos įstaigos prašymu duomenų turėtojas pateikia informaciją apie tai, kuo remdamasis apskaičiavo sąnaudas ir pagrįstą maržą.

3. 2 dalis taip pat taikoma tais atvejais, kai kompensacijos už galimybės gauti duomenis suteikimą reikalauja labai maža įmonė ir mažoji įmonė.

4. Duomenų turėtojai negali reikalauti kompensacijos už galimybės gauti duomenis suteikimą pagal prašymą, pateiktą pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą, kai konkreti užduotis, atlikta viešojo intereso labui, yra rengti oficialiąją statistiką, o duomenų pirkimas neleidžiamas pagal nacionalinę teisę. Jei pagal nacionalinę teisę duomenų, reikalingų oficialiajai statistikai rengti, pirkti neleidžiama, valstybės narės apie tai praneša Komisijai.

5. Jei viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga nesutinka dėl duomenų turėtojo prašomos kompensacijos dydžio, jie gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

21 straipsnis

Dalijimasis duomenimis, gautais išimtinio poreikio pagrindu, su mokslinių tyrimų organizacijomis arba statistikos įstaigomis

1. Viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga turi teisę pagal šį skyrių gautais duomenimis dalytis su:

a)	asmenimis arba organizacijomis tam, kad būtų atliekami moksliniai tyrimai ar analizė, suderinami su tikslu, dėl kurio duomenų buvo paprašyta, arba

b)	nacionalinėmis statistikos institucijomis ir Eurostatu tam, kad būtų parengta oficialioji statistika.

2. Pagal 1 dalį duomenis gaunantys asmenys ar organizacijos veikia nesiekdami pelno arba vykdydami Sąjungos arba nacionalinėje teisėje pripažintą su viešuoju interesu susijusį uždavinį. Jie neapima organizacijų, kurioms komercinės įmonės daro reikšmingą poveikį, dėl kurio tos įmonės, tikėtina, įgytų teisę lengvatinėmis sąlygomis susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais.

3. Pagal šio straipsnio 1 dalį duomenis gaunantys asmenys ar organizacijos laikosi tų pačių pareigų, kurios yra taikytinos viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigoms pagal 17 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnį.

4. Nepaisant 19 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal šio straipsnio 1 dalį duomenis gaunantys asmenys arba organizacijos gali saugoti gautus duomenis tuo tikslu, kuriuo duomenų buvo paprašyta, ne ilgiau kaip šešis mėnesius po to, kai viešojo sektoriaus įstaigos, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Sąjungos įstaigos duomenis ištrina.

5. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga ketina perduoti duomenis arba suteikti galimybę juos gauti pagal šio straipsnio 1 dalį, ji nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio gauti duomenys, nurodydama duomenis gaunančios organizacijos arba asmens tapatybę ir kontaktinius duomenis, duomenų perdavimo arba suteikimo tikslą, laikotarpį, kurį duomenys bus naudojami, ir technines apsaugos bei organizacines priemones, kurių imtasi, be kita ko, tais atvejais, kai duomenys susiję su asmens duomenimis ar komercinėmis paslaptimis. Jeigu duomenų turėtojas nesutinka su duomenų perdavimu arba galimybės juos gauti suteikimu, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

29 straipsnis

Laipsniškas keitimo mokesčių panaikinimas

1. Nuo 2027 m. sausio 12 d. duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai už keitimo procesą klientui netaiko jokių keitimo mokesčių.

2. Nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2027 m. sausio 12 d. duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai už keitimo procesą klientui gali taikyti sumažintus keitimo mokesčius.

3. 2 dalyje nurodyti sumažinti keitimo mokesčiai neturi viršyti duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo patiriamų išlaidų, tiesiogiai susijusių su atitinkamu keitimo procesu.

4. Prieš sudarydami su klientu sutartį, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai potencialiam klientui pateikia aiškią informaciją apie standartinius paslaugų mokesčius ir ankstyvo sutarties nutraukimo sankcijas, kurios gali būti taikomos, taip pat apie sumažintus paslaugų tiekėjo keitimo mokesčius, kurie gali būti taikomi per 2 dalyje nurodytą laikotarpį.

5. Kai aktualu, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai teikia informaciją klientui apie duomenų tvarkymo paslaugas, kurios susijusios su labai sudėtingu ar brangiu keitimu arba kai keitimas neįmanomas nedarant didelio poveikio duomenims, skaitmeniniam turtui ar paslaugų architektūrai.

6. Kai taikytina, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai turi viešai pateikti 4 ir 5 dalyje nurodytą informaciją klientams specialiame savo svetainės skirsnyje arba kitu lengvai prieinamu būdu.

7. Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant stebėsenos mechanizmą, pagal kurį Komisija stebėtų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų rinkoje taikomus keitimo mokesčius, ir taip galėtų užtikrinti, kad keitimo mokesčiai būtų panaikinti ir sumažinti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, laikantis tose dalyse nustatytų terminų.

32 straipsnis

Tarptautinė valdžios subjektų prieiga prie duomenų ir jų perdavimas

1. Nedarant poveikio 2 arba 3 daliai, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai imasi visų tinkamų techninių, organizacinių ir teisinių priemonių, įskaitant sutartis, kad užkirstų kelią tarptautinei ir trečiųjų valstybių valdžios subjektų prieigai prie Sąjungoje laikomų ne asmens duomenų ir ne asmens duomenų perdavimui, jei dėl tokio perdavimo arba prieigos įvyktų kolizija su Sąjungos teise arba atitinkamos valstybės narės nacionaline teise.

2. Bet koks trečiosios valstybės teismo ir trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas perduotų Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteiktų prieigą prie jų, pripažįstamas arba vykdytinas bet kokiu būdu, tik jei jis grindžiamas galiojančiu prašančiosios trečiosios valstybės ir Sąjungos tarptautiniu susitarimu, pavyzdžiui, savitarpio teisinės pagalbos sutartimi, arba bet kokiu tokiu prašančiosios trečiosios valstybės ir valstybės narės susitarimu.

3. Jei nėra 2 dalyje nurodyto tarptautinio susitarimo, kai trečiosios valstybės teismo arba trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas perduoti Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteikti prieigą prie jų skirtas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui, o tokio sprendimo laikymasis keltų pavojų, kad adresatui kiltų kolizija su Sąjungos teise arba atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, tokia trečiosios valstybės institucija perduoda tokius duomenis arba suteikia prieigą prie jų tik tais atvejais, kai:

a)	pagal trečiosios valstybės sistemą reikalaujama išdėstyti tokio sprendimo motyvus bei proporcingumą ir reikalaujama, kad toks sprendimas būtų konkretus, pavyzdžiui, jame nustatant pakankamą ryšį su tam tikrais įtariamais asmenimis ar pažeidimais;

b)	adresato motyvuotą prieštaravimą gali peržiūrėti kompetentingas trečiosios valstybės teismas ir

sprendimą priimantis arba administracinės institucijos sprendimą peržiūrintis trečiosios valstybės kompetentingas teismas pagal tos trečiosios valstybės teisę yra įgaliotas deramai atsižvelgti į atitinkamus teisinius duomenų, kurie yra apsaugoti pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, teikėjo interesus.

Teismo sprendimo arba administracinės institucijos sprendimo adresatas, siekdamas nustatyti, ar pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos įvykdytos, visų pirma, kai jis mano, kad sprendimas gali būti susijęs su komercinėmis paslaptimis ir kitais neskelbtinais komerciniais duomenimis, taip pat su intelektinės nuosavybės teisėmis saugomu turiniu arba dėl perdavimo gali būti reikalingas reidentifikavimas, gali prašyti atitinkamos nacionalinės įstaigos ar institucijos, kompetentingos tarptautinio teisminio bendradarbiavimo srityje, pateikti nuomonę. Atitinkama nacionalinė įstaiga ar institucija gali konsultuotis su Komisija. Jei adresatas mano, kad sprendimas gali pakenkti Sąjungos ar jos valstybių narių nacionalinio saugumo ar gynybos interesams, jis paprašo atitinkamos įstaigos ar institucijos pateikti nuomonę, kad nustatytų, ar prašomi duomenys yra susiję su Sąjungos ar jos valstybių narių nacionalinio saugumo ar gynybos interesais. Jei adresatas negauna atsakymo per vieną mėnesį arba jei tokios įstaigos ar institucijos nuomonėje daroma išvada, kad pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos neįvykdytos, adresatas dėl tų priežasčių gali atmesti prašymą perduoti ne asmeninius duomenis arba suteikti prieigą prie jų.

Komisijai rengiant vertinimo, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos įvykdytos, gaires pataria ir padeda 42 straipsnyje nurodyta EDIV.

4. Jei 2 arba 3 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, atsakydamas į prašymą ir remdamasis paslaugų teikėjo, 3 dalies antroje pastraipoje nurodytos atitinkamos nacionalinės įstaigos arba institucijos pagrįstu prašymo aiškinimu, pateikia mažiausią leidžiamą duomenų kiekį.

5. Duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, prieš vykdydamas trečiosios valstybės institucijos prašymą leisti prieiti prie kliento duomenų, informuoja jį apie tokį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas pateiktas teisėsaugos tikslais ir tiek, kiek tai būtina teisėsaugos veiksmų veiksmingumui išsaugoti.

VIII SKYRIUS

SĄVEIKUMAS

33 straipsnis

Esminiai su duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat su bendrų Europos duomenų erdvių sąveikumu susiję reikalavimai

1. Duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems dalyviams, laikosi toliau nurodytų esminių reikalavimų, kad būtų palengvintas duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat bendrų Europos duomenų erdvių, kurios yra konkretiems tikslams ar sektoriams skirtos arba tarpsektorinės sąveikios bendrų standartų ir praktikos sistemos, kad būtų galima dalytis duomenimis arba juos bendrai tvarkyti siekiant, inter alia, kurti naujus gaminius ir paslaugas, plėtoti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas, sąveikumas:

a)	kad gavėjas galėtų rasti duomenis, prie jų prieiti ir jais naudotis, pakankamai išsamiai aprašomas, kai taikytina, kompiuterio skaitomu formatu duomenų rinkinio turinys, naudojimo apribojimai, licencijos, duomenų rinkimo metodika, duomenų kokybė ir neapibrėžtumas;

b)	viešai pateikiamos nuosekliai aprašomos, jei yra, duomenų struktūros, duomenų formatai, žodynai, klasifikavimo sistemos, taksonomijos ir kodų sąrašai;

pakankamai išsamiai aprašomos prieigos prie duomenų techninės priemonės, kaip antai programų sąsajos, ir jų naudojimo sąlygos bei paslaugų kokybė, kad šalys galėtų automatiškai prieiti prie duomenų ir juos viena kitai perduoti, be kita ko, nuolat, masiškai atsisiunčiant arba tikruoju laiku kompiuterio skaitomu formatu, kai tai techniškai įmanoma ir netrukdo tinkamam susietojo gaminio veikimui;

d)	kai taikytina, būdai, kuriais būtų užtikrintas priemonių siekiant automatizuoti dalijimosi duomenimis susitarimų, pavyzdžiui, išmaniųjų sutarčių, vykdymą, sąveikumas.

Reikalavimai gali būti bendro pobūdžio arba taikomi konkretiems sektoriams, tačiau kartu jais turi būti visapusiškai atsižvelgiama į tarpusavio sąsają su reikalavimais, kylančiais iš kitų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų.

2. Komisijai pagal šio reglamento 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiau apibrėžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kiek tai susiję su tais reikalavimais, kurių numatytą poveikį dėl jų pobūdžio galima pasiekti tik išsamiau juos apibrėžus privalomuose Sąjungos teisės aktuose, ir siekiant tinkamai atspindėti technologinius ir rinkos pokyčius.

Priimdama deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją pagal 42 straipsnio c punkto iii papunktį.

3. Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, atitinkančių darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokie darnieji standartai arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

4. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį paprašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos bendrosios specifikacijos, apimančios bet kurį ar visus 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kai tenkinamos šios sąlygos:

Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašė vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniojo standarto, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektą ir:

i)	prašymas nebuvo priimtas;

ii)	per Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti su tuo prašymu susiję darnieji standartai arba

iii)	darnieji standartai neatitiko prašymo, ir

b)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 paskelbta nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, ir nenumatoma tokios nuorodos paskelbti per pagrįstą laikotarpį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Prieš rengdama šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

7. Rengdama 5 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

8. Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, kurios atitinka 5 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokios bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

9. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius esminius reikalavimus, kuriuos apima tas darnusis standartas.

10. Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir gali, jei tinkama, iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

11. Komisija gali priimti gaires, kuriose nustatoma bendrų Europos duomenų erdvių veikimui skirta sąveikumo bendrų standartų ir praktikos sistema, atsižvelgdama į EDIV pasiūlymą pagal Reglamento (ES) 2022/868 30 straipsnio h punktą.

36 straipsnis

Esminiai reikalavimai, susiję su dalijimosi duomenimis susitarimų vykdymui skirtomis išmaniosiomis sutartimis

1. Taikomosios programos, kuriai naudojamos išmaniosios sutartys, pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo dėl galimybės gauti duomenis suteikimo ar jo dalies vykdymo kontekste, užtikrina, kad tos išmaniosios sutartys atitiktų šiuos esminius reikalavimus:

a)	atsparumo ir prieigos kontrolės, kad užtikrintų, jog išmanioji sutartis būtų parengta taip, kad būtų nustatytas prieigos kontrolės mechanizmas ir labai aukštas atsparumo lygis, kad būtų išvengta funkcinių klaidų ir atlaikytas trečiųjų šalių vykdomas manipuliavimas;

saugaus nutraukimo ir sustabdymo, kad užtikrintų, jog būtų nustatytas nuolatinio sandorių vykdymo nutraukimo mechanizmas, ir kad išmanioji sutartis apimtų vidaus funkcijas, kurias naudojant būtų galima atkurti sutartį, nurodyti ją nutraukti arba sustabdyti operaciją, be kita ko, kad ateityje būtų išvengta atsitiktinio jų vykdymo;

duomenų archyvavimo ir tolesnio prieinamumo, kad užtikrintų galimybę susidarius aplinkybėms, kai išmanioji sutartis turi būti nutraukta arba turi būti sustabdytas jos veikimas, archyvuoti sandorių duomenis, išmaniosios sutarties logiką ir kodą, kad būtų galima registruoti praeityje su duomenimis atliktas operacijas (galimybė atlikti auditą);

d)	prieigos kontrolės, kad užtikrintų, jog išmanioji sutartis būtų apsaugota, valdymo ir išmaniųjų sutarčių lygmenimis taikant griežtus prieigos kontrolės mechanizmus, ir

e)	nuoseklumo, kad užtikrintų nuoseklumą su dalijimosi duomenimis susitarimo, kuris vykdomas išmaniąja sutartimi, sąlygomis.

2. Išmaniosios sutarties pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo ar jo dalies vykdymo kontekste dėl galimybės gauti duomenis suteikimo, siekdamas vykdyti 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, atlieka atitikties vertinimą ir, jei tie reikalavimai vykdomi, išduoda ES atitikties deklaraciją.

3. Parengdamas ES atitikties deklaraciją, taikomosios programos, kuriai naudojamos išmaniosios sutartys, pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems asmenims susitarimo ar jo dalies vykdymo kontekste dėl galimybės gauti duomenis suteikimo, prisiima atsakomybę už 1 dalyje nustatytų esminių reikalavimų laikymąsi.

4. Preziumuojama, kad išmanioji sutartis, atitinkanti darniuosius standartus arba atitinkamas jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokie darnieji standartai arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

5. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį paprašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos bendrosios specifikacijos, apimančios bet kurį ar visus 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kai tenkinamos šios sąlygos:

i)	prašymas nebuvo priimtas;

ii)	per Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti su tuo prašymu susiję darnieji standartai arba

iii)	darnieji standartai neatitinka prašymo, ir

b)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 paskelbta nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, ir nenumatoma tokios nuorodos paskelbti per pagrįstą laikotarpį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Prieš rengdama šio straipsnio 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

8. Rengdama 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

9. Preziumuojama, kad išmaniosios sutarties, kuri atitinka 6 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo ar jo dalies dėl galimybės gauti duomenis suteikimo vykdymo kontekste, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokios bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

10. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina šio straipsnio 6 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius esminius reikalavimus, kuriuos apima tas darnusis standartas.

11. Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir, jei tinkama, iš dalies pakeičia įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

IX SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

37 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir duomenų koordinatoriai

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau už šio reglamento taikymą ir vykdymo užtikrinimą atsakingas kompetentingas institucijas (toliau – kompetentingos institucijos). Valstybės narės gali įsteigti vieną ar daugiau naujų institucijų arba pasikliauti esamomis institucijomis.

2. Jei valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji vieną iš jų paskiria duomenų koordinatoriumi, kad palengvintų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir padėtų subjektams, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, visais su jo taikymo ir vykdymo užtikrinimu susijusiais klausimais. Kompetentingos institucijos, vykdydamos pagal 5 dalį joms pavestas užduotis ir įgaliojimus, bendradarbiauja tarpusavyje.

3. Už šio reglamento taikymo, kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga, stebėseną yra atsakingos priežiūros institucijos, kurios yra atsakingos už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną. Reglamento (ES) 2016/679 VI ir VII skyriai taikomi mutatis mutandis.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atsako už šio reglamento taikymo, kiek tai susiję su Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaigomis, stebėseną. Kai aktualu, Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Šioje dalyje nurodytų priežiūros institucijų vykdomos užduotys ir įgaliojimai apima asmens duomenų tvarkymo klausimus.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai:

a)	sprendžiant konkrečius prieigos prie sektorių duomenų ir jų naudojimo klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu, atsižvelgiama į sektorių institucijų kompetenciją;

b)	kompetentinga institucija, atsakinga už 23–31 straipsnių, 34 ir 35 straipsnių taikymą ir vykdymo užtikrinimą, turi turėti patirties duomenų srityje ir elektroninių ryšių paslaugų srityje.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų užduotys ir įgaliojimai būtų aiškiai apibrėžti ir apimtų:

a)	naudotojų ir subjektų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, duomenų raštingumo ir informuotumo apie šiame reglamente nustatytas teises ir pareigas skatinimą;

skundų, teikiamų dėl tariamų šio reglamento pažeidimų, įskaitant susijusių su komercinėmis paslaptimis, nagrinėjimą ir skundų dalyko tyrimą tinkamu mastu, taip pat reguliarų skundų pateikėjų informavimą, kai aktualu pagal nacionalinę teisę, per pagrįstą laikotarpį apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma, tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita kompetentinga institucija;

c)	dalykų, susijusių su šio reglamento taikymu, tyrimą, be kita ko, remiantis iš kitos kompetentingos institucijos arba kitos valdžios institucijos gauta informacija;

d)	veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų finansinių sankcijų, kurios gali apimti periodines ir atgaline data taikomas sankcijas, skyrimą arba teisinių procedūrų dėl baudų skyrimo inicijavimą;

e)	technologinės ir atitinkamos komercinės plėtros, svarbios suteikiant galimybę gauti duomenis ir juos naudojant, stebėseną;

bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir, kai aktualu, su Komisija ar EDIV, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas šio reglamento taikymas, įskaitant keitimąsi visa svarbia informacija elektroninėmis priemonėmis nepagrįstai nedelsiant, be kita ko, kiek tai susiję su šio straipsnio 10 dalimi;

bendradarbiavimą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už kitų Sąjungos teisės aktų ar nacionalinės teisės aktų įgyvendinimą, be kita ko, kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už duomenų sritį ir elektroninių ryšių paslaugų sritį, priežiūros institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, arba su sektorių institucijomis, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento vykdymo užtikrinimas būtų suderinamas su kitais Sąjungos teisės aktais ir nacionalinės teisės aktais;

h)	bendradarbiavimą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis siekiant užtikrinti, kad 23–31 straipsniai, 34 ir 35 straipsniai būtų įgyvendinami laikantis kitų Sąjungos teisės aktų ir savireguliavimo priemonių, taikomų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjams;

i)	užtikrinimą, kad pagal 29 straipsnį būtų panaikinti mokesčiai už duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo keitimą;

j)	prašymų dėl duomenų, pateiktų pagal V skyrių, nagrinėjimą.

Jei yra paskirtas duomenų koordinatorius, jis palengvina pirmos pastraipos f, g ir h punktuose nurodytą bendradarbiavimą ir padeda kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

6. Duomenų koordinatorius, jei tokia kompetentinga institucija yra paskirta:

a)	veikia kaip vienas bendras informacinis punktas visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais;

b)	užtikrina galimybę visuomenei internetu susipažinti su prašymais dėl galimybės gauti duomenis suteikimo, kuriuos išimtinio poreikio atveju pateikė viešojo sektoriaus įstaigos pagal V skyrių, ir propaguoja viešojo sektoriaus įstaigų ir duomenų turėtojų savanoriškus dalijimosi duomenimis susitarimus;

c)	kasmet informuoja Komisiją apie atsisakymus, apie kuriuos pranešta pagal 4 straipsnio 2 ir 8 dalis ir 5 straipsnio 11 dalį.

7. Valstybės narės praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir apie jų užduotis ir įgaliojimus, taip pat, kai taikytina, duomenų koordinatoriaus pavadinimą. Komisija tvarko viešą tų institucijų registrą.

8. Kompetentingos institucijos, vykdydamos savo užduotis ir naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, išlieka nešališkos, joms nedaroma jokios tiesioginės ar netiesioginės išorės įtakos ir jos neprašo ir nepriima jokios kitos valdžios institucijos arba privataus subjekto nurodymų dėl konkrečių atvejų.

9. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikta pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių ir atitinkamų ekspertinių žinių, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą.

10. Subjektai, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį, priklauso valstybės narės, kurioje subjektas yra įsisteigęs, kompetencijai. Jeigu subjektas yra įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje, laikoma, kad jis priklauso valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė verslo vieta, t. y. kurioje yra subjekto pagrindinė buveinė arba registruota buveinė, iš kurios vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, kompetencijai.

11. Bet kuris subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas Sąjungoje ir nėra įsisteigęs Sąjungoje, vienoje iš valstybių narių paskiria teisinį atstovą.

12. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris Sąjungoje teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas, įgalioja teisinį atstovą, kad kompetentingos institucijos galėtų į jį kreiptis visais su tuo subjektu susijusiais klausimais papildomai arba vietoj subjekto. Tas teisinis atstovas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir, gavęs prašymą, išsamiai joms parodo veiksmus, kurių ėmėsi subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas Sąjungoje, ir nuostatas, kurias šis subjektas nustatė, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis.

13. Laikoma, kad subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas Sąjungoje, priklauso valstybės narės, kurioje yra jo teisinis atstovas, kompetencijai. Tai, kad toks subjektas paskiria teisinį atstovą, nedaro poveikio atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurių galėtų būti imtasi tokio subjekto atžvilgiu. Kol subjektas paskirs teisinį atstovą pagal šį straipsnį, jis priklauso visų valstybių narių kompetencijai, kai taikytina, šio reglamento taikymo ir vykdymo užtikrinimo tikslais. Bet kuri kompetentinga institucija gali naudotis savo kompetencija, be kita ko, nustatydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, su sąlyga, kad kita kompetentinga institucija dėl tų pačių faktų subjektui netaiko vykdymo užtikrinimo procedūrų pagal šį reglamentą.

14. Kompetentingos institucijos turi įgaliojimus prašyti, kad naudotojai, duomenų turėtojai ar duomenų gavėjai arba jų teisiniai atstovai, priklausantys jų valstybės narės kompetencijai, pateiktų visą informaciją, būtiną patikrinti, ar laikomasi šio reglamento. Prašymas pateikti informaciją turi būti proporcingas vykdomai pagrindinei užduočiai ir turi būti pagrįstas.

15. Jei kompetentinga institucija vienoje valstybėje narėje prašo kompetentingos institucijos kitoje valstybėje narėje suteikti pagalbą arba imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, ji pateikia motyvuotą prašymą. Kompetentinga institucija, gavusi tokį prašymą, nepagrįstai nedelsdama pateikia atsakymą, kuriame išsamiai nurodo veiksmus, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis.

16. Kompetentingos institucijos laikosi konfidencialumo ir profesinės bei komercinės paslapties principų ir saugo asmens duomenis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Visa informacija, kuria apsikeista prašymo dėl pagalbos kontekste ir kuri pateikta pagal šį straipsnį, gali būti naudojama tik tuo klausimu, kuriuo jos buvo paprašyta.

38 straipsnis

Teisė pateikti skundą

1. Nedarant poveikio kitoms administracinėms ar teisminėms teisių gynimo priemonėms, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę individualiai arba, kai aktualu, kolektyviai pateikti skundą atitinkamai valstybės narės, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji, darbo arba įsisteigimo vieta, kompetentingai institucijai, jeigu jie laiko, kad pažeistos jų teisės pagal šį reglamentą. Gavęs prašymą, duomenų koordinatorius pateikia fiziniams ir juridiniams asmenims visą reikiamą informaciją dėl jų skundų pateikimo atitinkamai kompetentingai institucijai.

2. Kompetentinga institucija, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo pateikėją, laikydamasi nacionalinės teisės, apie skundo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

3. Kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti ir išspręsti skundus veiksmingai ir laiku, bendradarbiauja, be kita ko, nepagrįstai nedelsdamos keičiasi visa svarbia informacija elektroninėmis priemonėmis. Šis bendradarbiavimas nedaro poveikio bendradarbiavimo mechanizmams, numatytiems Reglamento (ES) 2016/679 VI ir VII skyriuose ir Reglamente (ES) 2017/2394.

49 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Atliekant tokį vertinimą visų pirma įvertinama:

situacijos, kurios laikomos išimtinio poreikio situacijomis šio reglamento 15 straipsnio tikslais, ir šio reglamento V skyriaus taikymas praktikoje, visų pirma patirtis, įgyta viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Sąjungos įstaigoms taikant šio reglamento V skyrių; kompetentingoje institucijoje pradėtų procedūrų pagal 18 straipsnio 5 dalį dėl šio reglamento V skyriaus taikymo skaičius ir rezultatai (duomenis pateikia kompetentingos institucijos); kitų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų pareigų, susijusių su prašymų susipažinti su informacija tenkinimu, poveikis; savanoriškų dalijimosi duomenimis mechanizmų, tokių kaip nustatytų pagal Reglamentą (ES) 2022/868 pripažintų duomenų altruizmo organizacijų, poveikis siekiant šio reglamento V skyriaus tikslų ir asmens duomenų vaidmuo šio reglamento 15 straipsnio kontekste, įskaitant privatumo didinimo technologijų raidą;

b)	šio reglamento poveikis duomenų naudojimui ekonomikoje, be kita ko, duomenų inovacijoms, duomenų monetizavimo praktikai ir duomenų tarpininkavimo paslaugoms, taip pat dalijimuisi duomenimis bendrose Europos duomenų erdvėse;

c)	įvairių kategorijų ir rūšių duomenų prieinamumas ir naudojimas;

d)	teisės tam tikrų kategorijų įmonėms prieiti prie duomenų nesuteikimas pagal 5 straipsnį;

e)	jokio poveikio intelektinės nuosavybės teisėms nebuvimas;

poveikis komercinėms paslaptims, be kita ko apsaugai nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, taip pat mechanizmo, pagal kurį duomenų turėtojas gali atsisakyti patenkinti naudotojo prašymą pagal 4 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 11 dalį, poveikis, atsižvelgiant, kiek įmanoma, į Direktyvos (ES) 2016/943 peržiūrą;

g)	ar 13 straipsnyje nurodytas nesąžiningų sutarties sąlygų sąrašas yra atnaujintas atsižvelgiant į naują verslo praktiką ir spartų rinkos inovacijų vystymąsi;

h)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų sutartinės praktikos pokyčiai ir tai, ar po jų užtikrinamas pakankamas 25 straipsnio laikymasis;

i)	mokesčių, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai taiko už keitimo procesą, mažinimas, siekiant laipsniško keitimo mokesčių panaikinimo pagal 29 straipsnį;

j)	šio reglamento sąveika su kitais duomenų ekonomikai svarbiais Sąjungos teisės aktais;

k)	neteisėtos valdžios subjektų prieigos prie ne asmens duomenų prevencija;

l)	vykdymo užtikrinimo tvarkos, reikalaujamos pagal 37 straipsnį, veiksmingumas;

m)	šio reglamento poveikis MVĮ, jų inovaciniam pajėgumui ir duomenų tvarkymo paslaugų prieinamumui Europos naudotojams bei naujų pareigų laikymosi naštai.

2. Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Tame vertinime įvertinamas 23–35 straipsnių ir 34 ir 35 straipsnių poveikis, visų pirma kiek tai susiję su kainų nustatymu ir Sąjungoje siūlomų duomenų tvarkymo paslaugų įvairove, ypatingą dėmesį skiriant paslaugų teikėjams, kurie yra MVĮ.

3. Valstybės narės Komisijai teikia informaciją, būtiną 1 ir 2 dalyje nurodytoms ataskaitoms parengti.

4. Remdamasi 1 ir 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija gali, kai tinkama, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento pakeitimų.

whereas

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

Data Act 2023/2854 LT