Data Act 2023/2854 LT

c)	viešojo sektoriaus įstaigų, Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Sąjungos įstaigų galimybės gauti duomenis, kurią suteikia duomenų turėtojas, kai yra išimtinis tų duomenų poreikis konkrečiai užduočiai viešojo intereso labui atlikti;

d)	keitimo nuo vienų duomenų tvarkymo paslaugų prie kitų palengvinimo;

e)	apsaugos nuo neteisėtos trečiųjų šalių prieigos prie ne asmens duomenų priemonių nustatymo ir

f)	duomenų, prie kurių turi būti suteikta prieiga, kurie turi būti perduodami ir naudojami, sąveikumo standartų sudarymo.

2. Šis reglamentas taikomas asmens ir ne asmens duomenims, įskaitant šių rūšių duomenis šiomis aplinkybėmis:

a)	II skyrius taikomas duomenims, išskyrus turinį, susijusiems su susietųjų gaminių ir susijusių paslaugų veikimu, naudojimu ir aplinka;

b)	III skyrius taikomas visiems privačiojo sektoriaus duomenims, kuriems taikomos teisės aktais nustatytos pareigos dalytis duomenimis;

c)	IV skyrius taikomas visiems privačiojo sektoriaus duomenims, prie kurių prieiga suteikiama ir kurie naudojami pagal įmonių tarpusavio sutartis;

d)	V skyrius taikomas visiems privačiojo sektoriaus duomenims, dėmesį sutelkiant į ne asmens duomenis;

e)	VI skyrius taikomas visiems duomenims ir paslaugoms, kuriuos tvarko duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai;

f)	VII skyrius taikomas visiems ne asmens duomenims, kuriuos Sąjungoje laiko duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai.

3. Šis reglamentas taikomas:

a)	susietųjų gaminių, pateiktų Sąjungos rinkai, gamintojams ir susijusių paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo tų gamintojų ir teikėjų įsisteigimo vietos;

b)	susietųjų gaminių ar susijusių paslaugų, kaip nurodyta a punkte, naudotojams Sąjungoje;

c)	duomenų turėtojams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, kurie suteikia galimybę gauti duomenis duomenų gavėjams Sąjungoje;

d)	duomenų gavėjams Sąjungoje, kuriems suteikiama galimybė gauti duomenis;

viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Sąjungos įstaigoms, prašančioms duomenų turėtojų suteikti galimybę gauti duomenis, kai tų duomenų išimtiniai reikia konkrečiai užduočiai viešojo intereso labui atlikti, ir duomenų turėtojams, kurie, atsakydami į tokį prašymą, tuos duomenis pateikia;

f)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, kurie tokias paslaugas teikia klientams Sąjungoje;

g)	duomenų erdvių dalyviams ir taikomųjų programų, kurioms naudojamos išmaniosios sutartys, pardavėjams bei asmenims, kurių veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo vykdymo kontekste.

4. Kai šiame reglamente pateikiama nuoroda į susietuosius gaminius ar susijusias paslaugas, tokios nuorodos taip pat laikomos apimančiomis virtualiuosius asistentus ta apimtimi, kuria jie sąveikauja su susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga.

5. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams dėl asmens duomenų apsaugos, ryšių privatumo ir konfidencialumo ir galinių įrenginių vientisumo, kurie taikomi asmens duomenims, tvarkomiems atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas teises ir pareigas, visų pirma reglamentams (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 ir Direktyvai 2002/58/EB, įskaitant priežiūros institucijų įgaliojimus ir kompetenciją bei duomenų subjektų teises. Jei naudotojai yra duomenų subjektai, šio reglamento II skyriuje nustatytos teisės papildo duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis ir teisę į duomenų perkeliamumą pagal Reglamento (ES) 2016/679 15 ir 20 straipsnius. Šio reglamento ir Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos ar privatumo arba pagal tokią Sąjungos teisę priimtų nacionalinės teisės aktų kolizijos atveju atitinkama Sąjungos ar nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos ar privatumo yra viršesnė.

6. Šis reglamentas nėra taikomas savanoriškiems privačiųjų ir viešųjų subjektų keitimosi duomenimis susitarimams, visų pirma savanoriškiems susitarimams dėl dalijimosi duomenimis, ir juo neužkertamas kelias juos sudaryti.

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ar nacionalinės teisės aktams, kuriais numatomas dalijimasis duomenimis, prieiga prie jų ir jų naudojimas nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, arba muitinių ir mokesčių tikslais, visų pirma reglamentams (ES) 2021/784, (ES) 2022/2065 ir (ES) 2023/1543 bei Direktyvai (ES) 2023/1544, ar tarptautiniam bendradarbiavimui toje srityje. Šis reglamentas netaikomas duomenų rinkimui ar dalijimuisi jais ir jų naudojimui arba prieigai prie jų pagal Reglamentą (ES) 2015/847 ir Direktyvą (ES) 2015/849. Šis reglamentas netaikomas sritims, kurios nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, ir bet kuriuo atveju juo nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai, susijusiai su visuomenės saugumu, gynyba ar nacionaliniu saugumu, neatsižvelgiant į subjekto, kuriam valstybės narės patikėjo vykdyti su ta kompetencija susijusias užduotis, rūšį arba į jų įgaliojimus apsaugoti kitas esmines valstybines funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo užtikrinimą ir viešosios tvarkos palaikymą. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai, susijusiai su muitų ir mokesčių administravimu ar piliečių sveikata ir sauga.

7. Šis reglamentas papildo Reglamente (ES) 2018/1807 nustatytą savireguliacijos principą, įtraukiant visuotinai taikomą pareigą dėl debesijos paslaugų keitimo.

8. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams, kuriais numatoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga, visų pirma direktyvoms 2001/29/EB, 2004/48/EB ir (ES) 2019/790.

9. Šis reglamentas papildo ir nedaro poveikio Sąjungos teisės aktams, kuriais siekiama remti vartotojų interesus, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugoti jų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, visų pirma direktyvoms 93/13/EEB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES.

10. Šiuo reglamentu neužkertamas kelias sudaryti savanoriško ir teisėto dalijimosi duomenimis sutarčių, įskaitant abipusiu pagrindu sudarytas sutartis, kurios atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	duomenys – aktų, faktų ar informacijos ir tokių aktų, faktų ar informacijos rinkinių skaitmeninė išraiška, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus;

2)	metaduomenys – struktūrintas duomenų turinio arba naudojimo aprašymas, padedantis surasti tuos duomenis ar jais naudotis;

3)	asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

4)	ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys;

susietasis gaminys – daiktas, kuris gauna, generuoja ar renka duomenis, susijusius su jo naudojimu arba aplinka, ir gali perduoti gaminio duomenis naudojantis elektroninių ryšių paslauga, fizine jungtimi arba prieiga per prietaisą, ir kurio pagrindinė funkcija nėra duomenų saugojimas, tvarkymas ar perdavimas bet kokių kitų šalių, nei naudotojas, vardu;

susijusi paslauga – skaitmeninė paslauga, išskyrus elektroninių ryšių paslaugą, įskaitant programinę įrangą, kuri pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos metu yra su gaminiu susieta taip, kad be jos susietasis gaminys negalėtų atlikti vienos ar daugiau savo funkcijų, arba kurią gamintojas ar trečioji šalis vėliau prijungia prie gaminio, kad būtų galima papildyti, atnaujinti ar pritaikyti susietojo gaminio funkcijas;

duomenų tvarkymas – automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su duomenimis ar jų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, organizavimas, struktūrizavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išrinkimas, susipažinimas su jais, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitais būdais suteikiant galimybę juos gauti, taip pat sugretinimas ar sujungimas, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

duomenų tvarkymo paslauga –skaitmeninė paslauga, kuri teikiama klientui ir kuri suteikia visur esančią ir pagal poreikį suteikiamą tinklo prieigą prie bendrųjų konfigūruojamų, kintamo masto pritaikomų centralizuotų, paskirstytų ar labai paskirstytų kompiuterinių išteklių, kuriuos galima greitai suteikti ir atlaisvinti minimaliomis valdymo pastangomis arba minimalia paslaugų teikėjo sąveika;

9)	ta pati paslaugų rūšis – duomenų tvarkymo paslaugų, kurių pagrindinis tikslas, duomenų tvarkymo paslaugų modelis ir pagrindinės funkcijos yra tokie patys, visuma;

10)	duomenų tarpininkavimo paslauga – duomenų tarpininkavimo paslauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 11 punkte;

11)	duomenų subjektas – duomenų subjektas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

12)	naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso susietasis gaminys arba kuriam pagal sutartį buvo perduotos laikinos teisės naudoti tą susietąjį gaminį arba kuris gauna susijusias paslaugas;

13)

duomenų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagal šį reglamentą, taikytinus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Sąjungos teisė, turi teisę arba pareigą naudoti ir teikti galimybę gauti duomenis, įskaitant, kai dėl to susitarta sutartyje, gaminio duomenis ar susijusios paslaugos duomenis, kuriuos jis išrinko arba sugeneravo teikdamas susijusią paslaugą;

14)

duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant trečiąją šalį, kuris veikia siekdamas su savo veikla, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, kuris nėra susietojo gaminio ar susijusios paslaugos naudotojas ir kuriam duomenų turėtojas, gavęs naudotojo prašymą arba vykdydamas Sąjungos teisės aktuose arba nacionalinės teisės aktuose, kurie priimti remiantis Sąjungos teise, nustatytą teisinę pareigą, suteikia galimybę gauti duomenis;

15)

gaminio duomenys – duomenys, sugeneruoti naudojant susietąjį gaminį, kurį gamintojas suprojektavo taip, kad naudotojas, duomenų turėtojas arba trečioji šalis, įskaitant, kai aktualu, gamintoją, galėtų tuos duomenis išrinkti naudodamiesi elektroninių ryšių paslauga, fizine jungtimi arba prieiga per prietaisą;

16)	susijusios paslaugos duomenys – duomenys, kurie atspindi naudotojo veiksmų ar įvykių, susijusių su susietuoju gaminiu, įrašytų sąmoningai naudotojo arba sugeneruotų kaip šalutinis naudotojo veiksmo produktas, paslaugų teikėjui teikiant susijusią paslaugą, skaitmeninimą;

17)	lengvai prieinami duomenys – gaminio duomenys ir susijusios paslaugos duomenys, kuriuos duomenų turėtojas teisėtai gauna arba gali teisėtai gauti iš susietojo gaminio ar susijusios paslaugos be neproporcingų pastangų, viršijančių paprastą naudojimąsi;

18)	komercinė paslaptis – komercinė paslaptis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 1 punkte;

19)	komercinės paslapties turėtojas – komercinės paslapties turėtojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/943 2 straipsnio 2 punkte;

20)	profiliavimas – profiliavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte;

21)	tiekimas rinkai – susietojo gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

22)	pateikimas rinkai – susietojo gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

23)	vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo veikla, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų;

24)	įmonė – fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagal sutartis ir praktiką, kurioms taikomas šis reglamentas, veikia siekdamas su savo veikla, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų;

25)	mažoji įmonė – mažoji įmonė, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 2 dalyje.

26)	labai maža įmonė – labai maža įmonė, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 3 dalyje;

27)	Sąjungos įstaigos – Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros, įsteigti pagal aktus, priimtus remiantis Europos Sąjungos sutartimi, SESV arba Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi;

28)	viešojo sektoriaus įstaiga – valstybės narės nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos ir valstybės narės viešosios teisės reglamentuojami subjektai arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vieno ar daugiau tokių subjektų sudaryta asociacija;

29)

ekstremalioji situacija – ribotos trukmės išskirtinė padėtis, pavyzdžiui, ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, dėl gaivalinių nelaimių kylanti ekstremalioji situacija, taip pat žmogaus sukelta nelaimė, įskaitant didelį kibernetinį saugumo incidentą, daranti neigiamą poveikį Sąjungos, valstybės narės ar jos dalies gyventojams, kuri Sąjungoje arba atitinkamoje valstybėje narėje gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių gyvenimo sąlygoms ar ekonominiam stabilumui, finansiniam stabilumui arba staiga iš esmės pakenkti ekonominiam turtui ir kuri nustatoma arba oficialiai paskelbiama pagal atitinkamas procedūras vadovaujantis Sąjungos arba nacionaline teise;

30)	klientas – fizinis arba juridinis asmuo, užmezgęs sutartinius santykius su duomenų tvarkymo paslaugų teikėju, siekdamas naudotis viena ar daugiau duomenų tvarkymo paslaugų;

31)

virtualieji asistentai – programinė įranga, kuri gali apdoroti užklausas, užduotis ar klausimus, be kita ko, pateiktus garso, rašytine įvestimi, gestais ar judesiais, ir kuri, remdamasi tomis užklausomis, užduotimis ar klausimais, suteikia prieigą prie kitų paslaugų arba kontroliuoja susietųjų gaminių funkcijas;

32)	skaitmeninis turtas – skaitmeninės formos elementai, įskaitant taikomąsias programas, kurių naudojimo teisę klientas turi, nepriklausomai nuo sutartinių santykių su duomenų tvarkymo paslauga, kurią jis ketina pakeisti;

33)	vietoje esanti IRT infrastruktūra – klientui priklausantys, jo išsinuomoti arba išsipirktinai išsinuomoti IRT infrastruktūra ir kompiuteriniai ištekliai, esantys paties kliento duomenų centre ir valdomi jo paties arba trečiosios šalies;

34)

keitimas – procesas, kuriame dalyvauja pradinis duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, duomenų tvarkymo paslaugos klientas ir, kai aktualu, duomenų tvarkymo paslaugų, prie kurių pereinama, teikėjas, kai duomenų tvarkymo paslaugos klientas nustoja naudotis viena duomenų tvarkymo paslauga ir ima naudotis kita tos pačios paslaugų rūšies paslauga ar kita paslauga, kurią siūlo kitas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, arba vietoje esančia IRT infrastruktūra, be kita ko, pasitelkiant duomenų išgavimą, transformavimą ir įkėlimą;

35)	duomenų išėjimo mokesčiai – duomenų perdavimo mokesčiai, taikomi klientams už jų duomenų išgavimą per tinklą iš duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo IRT infrastruktūros į kito paslaugų teikėjo sistemą ar į vietoje esančią IRT infrastruktūrą;

36)

keitimo mokesčiai – mokesčiai, išskyrus standartinius paslaugų mokesčius ar ankstyvo sutarties nutraukimo sankcijas, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas taiko klientui už veiksmus, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą pereinant prie kito paslaugų teikėjo sistemos arba vietoje esančios IRT infrastruktūros, įskaitant duomenų išėjimo mokesčius;

37)

funkcinis lygiavertiškumas – minimalaus funkcionalumo lygio atkūrimas pagal kliento eksportuojamus duomenis ir skaitmeninį turtą naujos tos pačios paslaugos rūšies duomenų tvarkymo paslaugos aplinkoje po pakeitimo, kai teikiant duomenų tvarkymo paslaugą, prie kurios pereinama, pagal tą pačią įvestį gaunami iš esmės palyginami rezultatai bendroms klientui teikiamoms funkcijoms pagal sutartį užtikrinti;

38)

eksportuojami duomenys – 23–31 straipsnių ir 35 straipsnio tikslais įvesties ir išvesties duomenys, įskaitant metaduomenis, tiesiogiai ar netiesiogiai sugeneruoti arba bendrai sugeneruoti klientui naudojantis duomenų tvarkymo paslauga, išskyrus bet kurio duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo ar trečiosios šalies turtą ar duomenis, kuriems taikomos intelektinės nuosavybės teisės, arba kurie yra laikomi komercine paslaptimi;

39)	išmanioji sutartis – kompiuterinė programa, naudojama susitarimui ar jo daliai automatiškai vykdyti naudojantis elektroninių duomenų įrašų seka ir užtikrinant jų vientisumą bei chronologinės tvarkos tikslumą;

40)	sąveikumas – dviejų ar daugiau duomenų erdvių arba ryšių tinklų, sistemų, susietųjų gaminių, taikomųjų programų, duomenų tvarkymo paslaugų ar komponentų gebėjimas keistis duomenimis ir juos naudoti, kad galėtų vykdyti savo funkcijas;

41)	atvirosios sąveikumo specifikacijos – techninės specifikacijos informacinių ir ryšių technologijų srityje, kuriomis orientuojantis į veiklos rezultatus siekiama duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo;

42)	bendrosios specifikacijos – dokumentas, kuris nėra standartas ir kuriame pateikiami techniniai sprendimai, kuriais sudaroma galimybė laikytis tam tikrų šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų ir pareigų;

43)	darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje.

II SKYRIUS

VERSLO SUBJEKTŲ DALIJIMASIS DUOMENIMIS SU VARTOTOJAIS IR VERSLO SUBJEKTŲ TARPUSAVIO DALIJIMASIS DUOMENIMIS

3 straipsnis

Pareiga užtikrinti gaminio duomenų ir susijusios paslaugos duomenų prieinamumą naudotojui

1. Susietieji gaminiai projektuojami ir gaminami, o susijusios paslaugos rengiamos ir teikiamos taip, kad gaminio duomenys ir susijusios paslaugos duomenys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tuos duomenims aiškinti ir naudoti, būtų automatiškai, lengvai, saugiai, nemokamai išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, tiesiogiai prieinami naudotojui.

2. Prieš sudarant susietojo gaminio pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, pardavėjas, nuomotojas ar nuomotojas išsipirktinai, kurie gali būti gamintoju, naudotojui aiškiai ir suprantamai pateikia bent šią informaciją:

a)	gaminio duomenų, kuriuos gali generuoti susietasis gaminys, rūšį, formatą ir numatomą kiekį;

b)	ar susietasis gaminys gali generuoti duomenis nuolat ir tikruoju laiku;

c)	ar susietasis gaminys gali saugoti duomenis pačiame įrenginyje arba nuotoliniame serveryje, įskaitant, kai taikoma, numatomą saugojimo trukmę;

d)	kaip naudotojas gali prieiti prie duomenų, juos išrinkti arba, kai aktualu, ištrinti, įskaitant technines priemones tai padaryti, taip pat jų naudojimo sąlygas ir informaciją apie paslaugos kokybę.

3. Prieš sudarant sutartį dėl susijusios paslaugos teikimo, tokios susijusios paslaugos teikėjas naudotojui aiškiai ir suprantamai pateikia bent šią informaciją:

a)	gaminio duomenų, kuriuos, kaip tikimasi, numatomas duomenų turėtojas turi gauti, pobūdis, numatomas kiekis ir rinkimo dažnumas, taip pat, kai aktualu, naudotojo prieigos prie tokių duomenų arba jų išrinkimo tvarka, įskaitant numatomo duomenų turėtojo duomenų kaupimo ir saugojimo trukmės politiką;

b)	susijusios paslaugos duomenų, kurie bus generuojami, pobūdis ir numatomas kiekis, taip pat naudotojo prieigos prie tokių duomenų arba jų išrinkimo tvarka, įskaitant numatomo duomenų turėtojo duomenų kaupimo ir saugojimo trukmės politiką;

c)	ar numatomas duomenų turėtojas mano, jog pats naudos lengvai prieinamus duomenis, ir kokiais tikslais tie duomenys bus naudojami, taip pat ar naudotojas ketina leisti vienai ar daugiau trečiųjų šalių naudoti duomenis su juo sutartais tikslais;

d)	numatomo duomenų turėtojo tapatybė, pavyzdžiui, jo prekybinis pavadinimas ir geografinis adresas, kuriuo jis yra įsisteigęs, taip pat, kai taikytina, kitos duomenis tvarkančios šalys;

e)	ryšio priemonės, kuriomis galima greitai susisiekti su numatomu duomenų turėtoju ir veiksmingai su juo bendrauti;

f)	kaip naudotojas gali prašyti dalytis duomenimis su trečiąja šalimi ir, kai taikytina, nutraukti dalijimąsi duomenimis;

g)	naudotojo teisė pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai pateikti skundą dėl įtariamo bet kurių šio skyriaus nuostatų pažeidimo;

ar numatomas duomenų turėtojas yra komercinių paslapčių, esančių duomenyse, prie kurių galima prieiti per susietąjį gaminį arba kurie bus sugeneruoti teikiant susijusią paslaugą, turėtojas ir, jei numatomas duomenų turėtojas nėra komercinės paslapties turėtojas, komercinės paslapties turėtojo tapatybė;

i)	naudotojo ir numatomo duomenų turėtojo sutarties trukmė ir tokios sutarties nutraukimo tvarka.

4 straipsnis

Naudotojų ir duomenų turėtojų teisės ir pareigos, susijusios su prieiga prie gaminio duomenų ir susijusios paslaugos duomenų, jų naudojimu ir teikimu

1. Jei naudotojas negali per susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą tiesiogiai prieiti prie duomenų, duomenų turėtojai nepagrįstai nedelsdami suteikia naudotojui galimybę lengvai, saugiai, nemokamai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu, ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tokios pačios kokybės, kokios jie yra prieinami duomenų turėtojui, taip pat ir atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Tai atliekama, kai techniškai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, remiantis paprastu prašymu.

2. Naudotojai ir duomenų turėtojai gali sutartimi apriboti arba uždrausti prieigą prie duomenų, jų naudojimą ar tolesnį dalijimąsi jais, jei toks tvarkymas galėtų pakenkti Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytiems susietojo gaminio saugumo reikalavimams ir dėl to būtų padarytas didelis neigiamas poveikis fizinių asmenų sveikatai, saugai ar saugumui. Tame kontekste naudotojams ir duomenų turėtojams techninių ekspertinių žinių galėtų suteikti sektorių institucijos. Jeigu duomenų turėtojas pagal šį straipsnį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

3. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas bet kurio ginčo su duomenų turėtoju dėl 2 dalyje nurodytų sutartinių apribojimų ar draudimų atveju gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

4. Duomenų turėtojai naudotojams negali nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu.

5. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas 1 dalies tikslais, duomenų turėtojas nereikalauja, kad tas asmuo pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos, visų pirma žurnalo duomenų, apie naudotojo prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina naudotojo prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

6. Komercinės paslaptys saugomos ir atskleidžiamos tik tuo atveju, jei prieš jas atskleidžiant duomenų turėtojas ir naudotojas imasi visų būtinų priemonių jų konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su naudotoju dėl proporcingų techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

7. Kai nėra susitarimo dėl 6 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei naudotojas neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal 6 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas naudotojui. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

8. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių naudotojas ėmėsi pagal šio straipsnio 6 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas naudotojui raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

9. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas, norintis užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti dalijimąsi jais pagal 7 ir 8 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

10. Duomenų, gautų pateikus 1 dalyje nurodytą prašymą, naudotojas nenaudoja susietajam gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti duomenys, sukurti, nesidalija šiais duomenimis su trečiąja šalimi turėdamas tokių ketinimų ir nenaudoja tokių duomenų tam, kad gautų įžvalgų apie gamintojo arba, kai taikytina, duomenų turėtojo, ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus.

11. Kad gautų prieigą prie duomenų, naudotojas nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais.

12. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, duomenų turėtojas galimybę gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, naudotojui suteikia tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 9 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

13. Duomenų turėtojas visus lengvai prieinamus duomenis, kurie nėra asmens duomenys, naudoja tik pagal sutartį su naudotoju. Duomenų turėtojas tokių duomenų nenaudoja bet kokiu kitu būdu siekdamas gauti įžvalgų apie naudotojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba jų naudojimą, kurios galėtų pakenkti to naudotojo komercinei padėčiai rinkose, kuriose tas naudotojas veikia.

14. Duomenų turėtojai suteikia trečiosioms šalims galimybę komerciniais ar nekomerciniais tikslais gauti tik tuos su gaminiais susijusius ne asmens duomenis, kurie yra reikalingi jų sutarčiai su naudotoju vykdyti. Kai aktualu, duomenų turėtojai sutartimi įpareigoja trečiąsias šalis toliau nesidalyti iš jų gautais duomenimis.

5 straipsnis

Naudotojo teisė dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis

1. Naudotojo arba naudotojo vardu veikiančios šalies prašymu duomenų turėtojas nepagrįstai nedelsdamas suteikia trečiajai šaliai galimybę, naudotojui nemokant jokių mokesčių, lengvai, saugiai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tos pačios kokybės, kokios jie prieinami duomenų turėtojui, taip pat atitinkamus metaduomenis, kurie yra būtini tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Duomenų turėtojas galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai suteikia laikydamasis 8 ir 9 straipsnių.

2. 1 dalis netaikoma naujų susietų gaminių, medžiagų ar procesų, kurie dar nėra pateikti rinkai, lengvai prieinamiems duomenims bandymų kontekste, nebent trečiajai šaliai juos naudoti leidžiama pagal sutartį.

3. Bet kuri įmonė, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, pagal šį straipsnį nėra reikalavimus atitinkanti trečioji šalis, todėl ji negali:

a)	kokiu nors būdu raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo, be kita ko, teikdama piniginę ar bet kokią kitą kompensaciją, suteikti galimybę gauti duomenis, kuriuos naudotojas gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

b)	raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti duomenų turėtojo suteikti galimybę gauti duomenis, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

c)	iš naudotojo gauti duomenų, kuriuos jis gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas arba trečioji šalis 1 dalies tikslais, nereikalaujama, kad naudotojas ar trečioji šalis pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos apie trečiosios šalies prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina trečiosios šalies prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

5. Trečioji šalis nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais, kad gautų prieigą prie duomenų.

6. Duomenų turėtojas nenaudoja jokių lengvai prieinamų duomenų siekdamas gauti įžvalgų apie trečiosios šalies ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą, kurios galėtų bet kokiu kitu būdu pakenkti trečiosios šalies komercinei padėčiai rinkose, kuriose ji veikia, nebent trečioji šalis davė leidimą juos taip naudoti ir turi techninę galimybę bet kuriuo metu lengvai tą leidimą atšaukti.

7. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, galimybė gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, duomenų turėtojo suteikiama trečiajai šaliai tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 6 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

8. Jei duomenų turėtojas ir trečioji šalis nesusitaria dėl duomenų perdavimo tvarkos, tai nesudaro kliūčių, neužkerta kelio ar netrukdo naudotis duomenų subjekto teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma teise į duomenų perkeliamumą pagal to reglamento 20 straipsnį.

9. Komercinės paslaptys saugomos ir trečiosioms šalims atskleidžiamos tik tiek, kiek toks atskleidimas tikrai būtinas tikslui, dėl kurio susitarė naudotojas ir trečioji šalis, pasiekti. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su trečiąja šalimi dėl visų proporcingu techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

10. Kai nėra susitarimo dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei trečioji šalis neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal šio straipsnio 9 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas trečiajai šaliai. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

11. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių trečioji šalis ėmėsi pagal šio straipsnio 9 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas trečiajai šaliai raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

12. Nedarant poveikio teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, trečioji šalis, norinti užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti tokį dalijimąsi jais pagal 10 ir 11 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

13. 1 dalyje nurodyta teisė nedaro neigiamo poveikio kitų duomenų subjektų teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2. Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3. Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4. Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5. Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)	ji yra nešališka ir nepriklausoma ir savo sprendimus priima pagal aiškias, nediskriminacines ir sąžiningas darbo tvarkos taisykles;

b)	ji turi būtinų ekspertinių žinių, visų pirma susijusių su sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant kompensavimą, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, kad galėtų tas sąlygas veiksmingai nustatyti;

c)	ji yra lengvai pasiekiama naudojant elektroninių ryšių technologijas;

d)	ji gali greitai, veiksmingai bei ekonomiškai efektyviai priimti sprendimus bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

6. Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7. Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8. Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9. Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10. Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

a)	ginčų rezultatų suvestinė;

b)	vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė;

c)	dažniausiai pasitaikančios ginčų priežastys.

11. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12. Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.

14 straipsnis

Pareiga suteikti galimybę gauti duomenis išimtinio poreikio pagrindu

Jei viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga įrodo išimtinį poreikį, kaip nustatyta 15 straipsnyje, naudoti tam tikrus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti, jų teisės aktais nustatytoms pareigoms viešojo intereso labui vykdyti, duomenų turėtojai, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus viešojo sektoriaus įstaigas, ir kurie turi tuos duomenis, gavę tinkamai motyvuotą prašymą suteikia galimybę juos gauti.

19 straipsnis

Viešojo sektoriaus įstaigų, Komisijos, Europos Centrinio Banko bei Sąjungos įstaigų pareigos

1. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, gavę duomenis, pateiktus vykdant pagal 14 straipsnį pateiktą prašymą:

a)	duomenų nenaudoja su tikslu, dėl kurio jų buvo paprašyta, nesuderinamu būdu;

b)	įgyvendina technines ir organizacines priemones, kuriomis išsaugomas prašomų duomenų konfidencialumas ir vientisumas, taip pat užtikrinamas duomenų, visų pirma asmens duomenų, perdavimo saugumas ir apsaugomos duomenų subjektų teisės ir laisvės;

kai tik duomenys nebereikalingi nurodytam tikslui pasiekti, juos ištrina ir informuoja duomenų turėtoją ir pagal 21 straipsnio 1 dalį duomenis gavusius asmenis ar organizacijas, kad duomenys ištrinti, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais vykdant skaidrumo pareigas duomenis reikalaujama archyvuoti.

2. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas, Sąjungos įstaiga arba trečioji šalis, gaunanti duomenis pagal šį skyrių:

a)	nenaudoja duomenų arba įžvalgų apie duomenų turėtojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos ar veiklos būdus, kad sukurtų arba pagerintų susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą, kurie konkuruoja su duomenų turėtojo susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga;

b)	nesidalija duomenimis su kita trečiąja šalimi bet kuriuo iš a punkte nurodytų tikslų.

3. Atskleisti komercines paslaptis viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai reikalaujama tik tiek, kiek tai tikrai būtina prašymo pagal 15 straipsnį tikslui pasiekti. Tokiu atveju duomenų turėtojas arba, jei jie nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas nustato duomenis, kurie saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamuose metaduomenyse. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, prieš atskleisdami komercines paslaptis, imasi visų būtinų ir tinkamų techninių ir organizacinių priemonių komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, įskaitant, kai tinkama, pavyzdinių sutarties sąlygų bei techninių standartų naudojimą ir elgesio kodeksų taikymą.

4. Už gaunamų duomenų saugumą atsako viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga.

22 straipsnis

Savitarpio pagalba ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1. Viešojo sektoriaus institucijos, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Sąjungos įstaigos bendradarbiauja ir padeda vieni kitiems nuosekliai įgyvendinti šį skyrių.

2. Duomenys, kuriais keičiamasi pagal pagalbos prašymą ir kurie teikiami pagal 1 dalį, nenaudojami su tikslu, dėl kurio jų buvo paprašyta, nesuderinamu būdu.

3. Jei viešojo sektoriaus įstaiga ketina prašyti duomenų iš kitoje valstybėje narėje įsisteigusio duomenų turėtojo, ji apie tokį ketinimą pirmiausia praneša tos valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį. Šis reikalavimas taip pat taikomas Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Sąjungos įstaigų prašymams. Prašymą išnagrinėja valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentinga institucija.

4. Išnagrinėjusi prašymą atsižvelgiant į 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atitinkama kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama imasi vieno iš šių veiksmų:

perduoda prašymą duomenų turėtojui ir, jei taikytina, konsultuoja prašančiąją viešojo sektoriaus įstaigą, Komisiją, Europos Centrinį Banką ar Sąjungos įstaigą dėl poreikio, jei toks yra, bendradarbiauti su valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, viešojo sektoriaus įstaigomis, siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią duomenų turėtojui vykdant prašymą;

b)	dėl tinkamai pagrįstų priežasčių atmeta prašymą pagal šį skyrių.

Prašančioji viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga atsižvelgia į atitinkamos kompetentingos institucijos pagal pirmą pastraipą pateiktas rekomendacijas ir priežastis prieš imantis tolimesnių veiksmų, tokių kaip prašymo pateikimas iš naujo, jei taikytina.

VI SKYRIUS

DUOMENŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KEITIMAS

29 straipsnis

Laipsniškas keitimo mokesčių panaikinimas

1. Nuo 2027 m. sausio 12 d. duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai už keitimo procesą klientui netaiko jokių keitimo mokesčių.

2. Nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2027 m. sausio 12 d. duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai už keitimo procesą klientui gali taikyti sumažintus keitimo mokesčius.

3. 2 dalyje nurodyti sumažinti keitimo mokesčiai neturi viršyti duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo patiriamų išlaidų, tiesiogiai susijusių su atitinkamu keitimo procesu.

4. Prieš sudarydami su klientu sutartį, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai potencialiam klientui pateikia aiškią informaciją apie standartinius paslaugų mokesčius ir ankstyvo sutarties nutraukimo sankcijas, kurios gali būti taikomos, taip pat apie sumažintus paslaugų tiekėjo keitimo mokesčius, kurie gali būti taikomi per 2 dalyje nurodytą laikotarpį.

5. Kai aktualu, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai teikia informaciją klientui apie duomenų tvarkymo paslaugas, kurios susijusios su labai sudėtingu ar brangiu keitimu arba kai keitimas neįmanomas nedarant didelio poveikio duomenims, skaitmeniniam turtui ar paslaugų architektūrai.

6. Kai taikytina, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai turi viešai pateikti 4 ir 5 dalyje nurodytą informaciją klientams specialiame savo svetainės skirsnyje arba kitu lengvai prieinamu būdu.

7. Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant stebėsenos mechanizmą, pagal kurį Komisija stebėtų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų rinkoje taikomus keitimo mokesčius, ir taip galėtų užtikrinti, kad keitimo mokesčiai būtų panaikinti ir sumažinti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, laikantis tose dalyse nustatytų terminų.

32 straipsnis

Tarptautinė valdžios subjektų prieiga prie duomenų ir jų perdavimas

1. Nedarant poveikio 2 arba 3 daliai, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai imasi visų tinkamų techninių, organizacinių ir teisinių priemonių, įskaitant sutartis, kad užkirstų kelią tarptautinei ir trečiųjų valstybių valdžios subjektų prieigai prie Sąjungoje laikomų ne asmens duomenų ir ne asmens duomenų perdavimui, jei dėl tokio perdavimo arba prieigos įvyktų kolizija su Sąjungos teise arba atitinkamos valstybės narės nacionaline teise.

2. Bet koks trečiosios valstybės teismo ir trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas perduotų Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteiktų prieigą prie jų, pripažįstamas arba vykdytinas bet kokiu būdu, tik jei jis grindžiamas galiojančiu prašančiosios trečiosios valstybės ir Sąjungos tarptautiniu susitarimu, pavyzdžiui, savitarpio teisinės pagalbos sutartimi, arba bet kokiu tokiu prašančiosios trečiosios valstybės ir valstybės narės susitarimu.

3. Jei nėra 2 dalyje nurodyto tarptautinio susitarimo, kai trečiosios valstybės teismo arba trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas perduoti Sąjungoje laikomus ne asmens duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, arba suteikti prieigą prie jų skirtas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui, o tokio sprendimo laikymasis keltų pavojų, kad adresatui kiltų kolizija su Sąjungos teise arba atitinkamos valstybės narės nacionaline teise, tokia trečiosios valstybės institucija perduoda tokius duomenis arba suteikia prieigą prie jų tik tais atvejais, kai:

a)	pagal trečiosios valstybės sistemą reikalaujama išdėstyti tokio sprendimo motyvus bei proporcingumą ir reikalaujama, kad toks sprendimas būtų konkretus, pavyzdžiui, jame nustatant pakankamą ryšį su tam tikrais įtariamais asmenimis ar pažeidimais;

b)	adresato motyvuotą prieštaravimą gali peržiūrėti kompetentingas trečiosios valstybės teismas ir

sprendimą priimantis arba administracinės institucijos sprendimą peržiūrintis trečiosios valstybės kompetentingas teismas pagal tos trečiosios valstybės teisę yra įgaliotas deramai atsižvelgti į atitinkamus teisinius duomenų, kurie yra apsaugoti pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, teikėjo interesus.

Teismo sprendimo arba administracinės institucijos sprendimo adresatas, siekdamas nustatyti, ar pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos įvykdytos, visų pirma, kai jis mano, kad sprendimas gali būti susijęs su komercinėmis paslaptimis ir kitais neskelbtinais komerciniais duomenimis, taip pat su intelektinės nuosavybės teisėmis saugomu turiniu arba dėl perdavimo gali būti reikalingas reidentifikavimas, gali prašyti atitinkamos nacionalinės įstaigos ar institucijos, kompetentingos tarptautinio teisminio bendradarbiavimo srityje, pateikti nuomonę. Atitinkama nacionalinė įstaiga ar institucija gali konsultuotis su Komisija. Jei adresatas mano, kad sprendimas gali pakenkti Sąjungos ar jos valstybių narių nacionalinio saugumo ar gynybos interesams, jis paprašo atitinkamos įstaigos ar institucijos pateikti nuomonę, kad nustatytų, ar prašomi duomenys yra susiję su Sąjungos ar jos valstybių narių nacionalinio saugumo ar gynybos interesais. Jei adresatas negauna atsakymo per vieną mėnesį arba jei tokios įstaigos ar institucijos nuomonėje daroma išvada, kad pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos neįvykdytos, adresatas dėl tų priežasčių gali atmesti prašymą perduoti ne asmeninius duomenis arba suteikti prieigą prie jų.

Komisijai rengiant vertinimo, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos įvykdytos, gaires pataria ir padeda 42 straipsnyje nurodyta EDIV.

4. Jei 2 arba 3 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, atsakydamas į prašymą ir remdamasis paslaugų teikėjo, 3 dalies antroje pastraipoje nurodytos atitinkamos nacionalinės įstaigos arba institucijos pagrįstu prašymo aiškinimu, pateikia mažiausią leidžiamą duomenų kiekį.

5. Duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, prieš vykdydamas trečiosios valstybės institucijos prašymą leisti prieiti prie kliento duomenų, informuoja jį apie tokį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas pateiktas teisėsaugos tikslais ir tiek, kiek tai būtina teisėsaugos veiksmų veiksmingumui išsaugoti.

VIII SKYRIUS

SĄVEIKUMAS

33 straipsnis

Esminiai su duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat su bendrų Europos duomenų erdvių sąveikumu susiję reikalavimai

1. Duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems dalyviams, laikosi toliau nurodytų esminių reikalavimų, kad būtų palengvintas duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat bendrų Europos duomenų erdvių, kurios yra konkretiems tikslams ar sektoriams skirtos arba tarpsektorinės sąveikios bendrų standartų ir praktikos sistemos, kad būtų galima dalytis duomenimis arba juos bendrai tvarkyti siekiant, inter alia, kurti naujus gaminius ir paslaugas, plėtoti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas, sąveikumas:

a)	kad gavėjas galėtų rasti duomenis, prie jų prieiti ir jais naudotis, pakankamai išsamiai aprašomas, kai taikytina, kompiuterio skaitomu formatu duomenų rinkinio turinys, naudojimo apribojimai, licencijos, duomenų rinkimo metodika, duomenų kokybė ir neapibrėžtumas;

b)	viešai pateikiamos nuosekliai aprašomos, jei yra, duomenų struktūros, duomenų formatai, žodynai, klasifikavimo sistemos, taksonomijos ir kodų sąrašai;

pakankamai išsamiai aprašomos prieigos prie duomenų techninės priemonės, kaip antai programų sąsajos, ir jų naudojimo sąlygos bei paslaugų kokybė, kad šalys galėtų automatiškai prieiti prie duomenų ir juos viena kitai perduoti, be kita ko, nuolat, masiškai atsisiunčiant arba tikruoju laiku kompiuterio skaitomu formatu, kai tai techniškai įmanoma ir netrukdo tinkamam susietojo gaminio veikimui;

d)	kai taikytina, būdai, kuriais būtų užtikrintas priemonių siekiant automatizuoti dalijimosi duomenimis susitarimų, pavyzdžiui, išmaniųjų sutarčių, vykdymą, sąveikumas.

Reikalavimai gali būti bendro pobūdžio arba taikomi konkretiems sektoriams, tačiau kartu jais turi būti visapusiškai atsižvelgiama į tarpusavio sąsają su reikalavimais, kylančiais iš kitų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų.

2. Komisijai pagal šio reglamento 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiau apibrėžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kiek tai susiję su tais reikalavimais, kurių numatytą poveikį dėl jų pobūdžio galima pasiekti tik išsamiau juos apibrėžus privalomuose Sąjungos teisės aktuose, ir siekiant tinkamai atspindėti technologinius ir rinkos pokyčius.

Priimdama deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją pagal 42 straipsnio c punkto iii papunktį.

3. Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, atitinkančių darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokie darnieji standartai arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

4. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį paprašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos bendrosios specifikacijos, apimančios bet kurį ar visus 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kai tenkinamos šios sąlygos:

Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašė vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniojo standarto, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektą ir:

i)	prašymas nebuvo priimtas;

ii)	per Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti su tuo prašymu susiję darnieji standartai arba

iii)	darnieji standartai neatitiko prašymo, ir

b)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 paskelbta nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, ir nenumatoma tokios nuorodos paskelbti per pagrįstą laikotarpį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Prieš rengdama šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

7. Rengdama 5 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

8. Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, kurios atitinka 5 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokios bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

9. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius esminius reikalavimus, kuriuos apima tas darnusis standartas.

10. Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir gali, jei tinkama, iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

11. Komisija gali priimti gaires, kuriose nustatoma bendrų Europos duomenų erdvių veikimui skirta sąveikumo bendrų standartų ir praktikos sistema, atsižvelgdama į EDIV pasiūlymą pagal Reglamento (ES) 2022/868 30 straipsnio h punktą.

43 straipsnis

Duomenų bazės, kuriose saugomi tam tikri duomenys

Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnyje numatyta sui generis teisė netaikoma tais atvejais, kai duomenys yra gauti arba sugeneruoti naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, visų pirma kiek tai susiję su jo 4 ir 5 straipsniais.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Atliekant tokį vertinimą visų pirma įvertinama:

situacijos, kurios laikomos išimtinio poreikio situacijomis šio reglamento 15 straipsnio tikslais, ir šio reglamento V skyriaus taikymas praktikoje, visų pirma patirtis, įgyta viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Sąjungos įstaigoms taikant šio reglamento V skyrių; kompetentingoje institucijoje pradėtų procedūrų pagal 18 straipsnio 5 dalį dėl šio reglamento V skyriaus taikymo skaičius ir rezultatai (duomenis pateikia kompetentingos institucijos); kitų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų pareigų, susijusių su prašymų susipažinti su informacija tenkinimu, poveikis; savanoriškų dalijimosi duomenimis mechanizmų, tokių kaip nustatytų pagal Reglamentą (ES) 2022/868 pripažintų duomenų altruizmo organizacijų, poveikis siekiant šio reglamento V skyriaus tikslų ir asmens duomenų vaidmuo šio reglamento 15 straipsnio kontekste, įskaitant privatumo didinimo technologijų raidą;

b)	šio reglamento poveikis duomenų naudojimui ekonomikoje, be kita ko, duomenų inovacijoms, duomenų monetizavimo praktikai ir duomenų tarpininkavimo paslaugoms, taip pat dalijimuisi duomenimis bendrose Europos duomenų erdvėse;

c)	įvairių kategorijų ir rūšių duomenų prieinamumas ir naudojimas;

d)	teisės tam tikrų kategorijų įmonėms prieiti prie duomenų nesuteikimas pagal 5 straipsnį;

e)	jokio poveikio intelektinės nuosavybės teisėms nebuvimas;

poveikis komercinėms paslaptims, be kita ko apsaugai nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, taip pat mechanizmo, pagal kurį duomenų turėtojas gali atsisakyti patenkinti naudotojo prašymą pagal 4 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 11 dalį, poveikis, atsižvelgiant, kiek įmanoma, į Direktyvos (ES) 2016/943 peržiūrą;

g)	ar 13 straipsnyje nurodytas nesąžiningų sutarties sąlygų sąrašas yra atnaujintas atsižvelgiant į naują verslo praktiką ir spartų rinkos inovacijų vystymąsi;

h)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų sutartinės praktikos pokyčiai ir tai, ar po jų užtikrinamas pakankamas 25 straipsnio laikymasis;

i)	mokesčių, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai taiko už keitimo procesą, mažinimas, siekiant laipsniško keitimo mokesčių panaikinimo pagal 29 straipsnį;

j)	šio reglamento sąveika su kitais duomenų ekonomikai svarbiais Sąjungos teisės aktais;

k)	neteisėtos valdžios subjektų prieigos prie ne asmens duomenų prevencija;

l)	vykdymo užtikrinimo tvarkos, reikalaujamos pagal 37 straipsnį, veiksmingumas;

m)	šio reglamento poveikis MVĮ, jų inovaciniam pajėgumui ir duomenų tvarkymo paslaugų prieinamumui Europos naudotojams bei naujų pareigų laikymosi naštai.

2. Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Tame vertinime įvertinamas 23–35 straipsnių ir 34 ir 35 straipsnių poveikis, visų pirma kiek tai susiję su kainų nustatymu ir Sąjungoje siūlomų duomenų tvarkymo paslaugų įvairove, ypatingą dėmesį skiriant paslaugų teikėjams, kurie yra MVĮ.

3. Valstybės narės Komisijai teikia informaciją, būtiną 1 ir 2 dalyje nurodytoms ataskaitoms parengti.

4. Remdamasi 1 ir 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija gali, kai tinkama, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento pakeitimų.

50 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2025 m. rugsėjo 12 d.

Pareiga, kylanti iš 3 straipsnio 1 dalies, taikoma susietiesiems gaminiams ir su jais susijusioms paslaugoms, kurios pateiktos rinkai po 2026 m. rugsėjo 12 d.

III skyrius taikomas pareigoms suteikti galimybę gauti duomenis pagal Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, kurie įsigalioja po 2025 m. rugsėjo 12 d.

IV skyrius taikomas sutartims, sudarytoms po 2025 m. rugsėjo 12 d.

IV skyrius taikomas nuo 2027 m. rugsėjo 12 d. sutartims, sudarytoms 2025 m. rugsėjo 12 d. arba anksčiau, su sąlyga, kad jos:

a)	yra neribotos trukmės arba

b)	nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo 2024 m. sausio 11 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NAVARRO RÍOS

(1) OL C 402, 2022 10 19, p. 5.

(2) OL C 365, 2022 9 23, p. 18.

(3) OL C 375, 2022 9 30, p. 112.

(4) 2023 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas.

(5) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(8) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(10) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(11) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(12) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(13) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).

(14) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių dėl elektroninių įrodymų baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 118).

(15) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1544, kuria nustatomos paskirtųjų įmonių ir teisinių atstovų skyrimo elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese rinkti suderintos taisyklės (OL L 191, 2023 7 28, p. 181).

(16) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(17) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849, dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(19) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(20) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(21) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(22) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas) (OL L 152, 2022 6 3, p. 1).

(23) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(24) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(25) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(26) 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1).

(27) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(28) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(29) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(30) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(31) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).

(32) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

(33) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(34) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis akreditavimo reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(35) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(36) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(37) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(38) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(39) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2854/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)

whereas

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

Data Act 2023/2854 LT