keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

1.   Naudotojo arba naudotojo vardu veikiančios šalies prašymu duomenų turėtojas nepagrįstai nedelsdamas suteikia trečiajai šaliai galimybę, naudotojui nemokant jokių mokesčių, lengvai, saugiai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tos pačios kokybės, kokios jie prieinami duomenų turėtojui, taip pat atitinkamus metaduomenis, kurie yra būtini tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Duomenų turėtojas galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai suteikia laikydamasis 8 ir 9 straipsnių.

2.   1 dalis netaikoma naujų susietų gaminių, medžiagų ar procesų, kurie dar nėra pateikti rinkai, lengvai prieinamiems duomenims bandymų kontekste, nebent trečiajai šaliai juos naudoti leidžiama pagal sutartį.

3.   Bet kuri įmonė, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, pagal šį straipsnį nėra reikalavimus atitinkanti trečioji šalis, todėl ji negali:

a)	kokiu nors būdu raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo, be kita ko, teikdama piniginę ar bet kokią kitą kompensaciją, suteikti galimybę gauti duomenis, kuriuos naudotojas gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

b)	raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti duomenų turėtojo suteikti galimybę gauti duomenis, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

c)	iš naudotojo gauti duomenų, kuriuos jis gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4.   Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas arba trečioji šalis 1 dalies tikslais, nereikalaujama, kad naudotojas ar trečioji šalis pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos apie trečiosios šalies prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina trečiosios šalies prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

5.   Trečioji šalis nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais, kad gautų prieigą prie duomenų.

6.   Duomenų turėtojas nenaudoja jokių lengvai prieinamų duomenų siekdamas gauti įžvalgų apie trečiosios šalies ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą, kurios galėtų bet kokiu kitu būdu pakenkti trečiosios šalies komercinei padėčiai rinkose, kuriose ji veikia, nebent trečioji šalis davė leidimą juos taip naudoti ir turi techninę galimybę bet kuriuo metu lengvai tą leidimą atšaukti.

7.   Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, galimybė gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, duomenų turėtojo suteikiama trečiajai šaliai tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 6 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

8.   Jei duomenų turėtojas ir trečioji šalis nesusitaria dėl duomenų perdavimo tvarkos, tai nesudaro kliūčių, neužkerta kelio ar netrukdo naudotis duomenų subjekto teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma teise į duomenų perkeliamumą pagal to reglamento 20 straipsnį.

9.   Komercinės paslaptys saugomos ir trečiosioms šalims atskleidžiamos tik tiek, kiek toks atskleidimas tikrai būtinas tikslui, dėl kurio susitarė naudotojas ir trečioji šalis, pasiekti. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su trečiąja šalimi dėl visų proporcingu techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

10.   Kai nėra susitarimo dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei trečioji šalis neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal šio straipsnio 9 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas trečiajai šaliai. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

11.   Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių trečioji šalis ėmėsi pagal šio straipsnio 9 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas trečiajai šaliai raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

12.   Nedarant poveikio teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, trečioji šalis, norinti užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti tokį dalijimąsi jais pagal 10 ir 11 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

13.   1 dalyje nurodyta teisė nedaro neigiamo poveikio kitų duomenų subjektų teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

1.   Prašydama duomenų pagal 14 straipsnį, viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga:

a)	nurodo reikalingus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti;

b)	įrodo, kad tenkinamos sąlygos, būtinos išimtiniam poreikiui, dėl kurio prašoma duomenų, nustatyti, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c)	paaiškina prašymo tikslą, numatomą prašomų duomenų naudojimą, įskaitant, kai taikytina, tai, kad juos naudos trečioji šalis pagal šio straipsnio 4 dalį, to naudojimo trukmę ir, kai aktualu, kaip tvarkant asmens duomenis numatoma patenkinti išimtinį poreikį;

d)	jei įmanoma, nurodo, kada tikimasi, kad duomenis ištrins visos prieigą prie jų turinčios šalys;

e)	pagrindžia, kodėl pasirinktas tas duomenų turėtojas, kuriam skirtas prašymas;

f)	nurodo visas kitas viešojo sektoriaus institucijas arba Komisiją, Europos Centrinį Banką arba Sąjungos įstaigas bei trečiąsias šalis, su kuriomis, kaip tikimasi, bus dalijamasi prašomais duomenimis;

g)	kai prašoma asmens duomenų, nurodo visas technines ir organizacines priemones, būtinas ir proporcingas duomenų apsaugos principams ir būtinoms priemonėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pseudonimų suteikimo lygį ir ar duomenų turėtojas gali taikyti nuasmeninimą prieš suteikdamas prieigą prie duomenų;

h)	nurodo teisinę nuostatą, pagal kurią prašančiajai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai pavedama konkreti viešojo intereso užduotis, susijusi su prašymu pateikti duomenis;

i)	nurodo terminą, iki kurio turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, iki kurio duomenų turėtojas gali atsisakyti ar siekti pakeisti prašymą;

j)	deda visas pastangas, kad išvengtų duomenų prašymo vykdymo, dėl kurio duomenų turėtojai būtų atsakingi už Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimą.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamas duomenų prašymas turi:

a)	būti pateiktas raštu ir išdėstytas aiškia, glausta ir paprasta, duomenų turėtojui suprantama kalba;

b)	būti konkrečiai susijęs su prašomų duomenų rūšimi ir atitikti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas valdo prašymo pateikimo metu;

c)	būti proporcingas išimtinio poreikio atžvilgiu ir, pagal prašomų duomenų detalumą bei kiekį ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumą, tinkamai pagrįstas;

d)	būti parengtas paisant teisėtų duomenų turėtojo, kuris įsipareigoja užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą pagal 19 straipsnio 3 dalį, tikslų ir atsižvelgiant į sąnaudas bei pastangas, reikalingas norint suteikti galimybę gauti duomenis;

e)

būti susijęs su ne asmens duomenimis ir tik tuo atveju, jei įrodoma, kad to nepakanka, kad būtų patenkintas išimtinis poreikis naudoti duomenis, pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, reikėtų prašyti pateikti pseudoniminius asmens duomenis ir nustatyti technines ir organizacines priemones, kurių turi būti imtasi duomenims apsaugoti;

f)	apimti informaciją duomenų turėtojui apie sankcijas, kurias prašymo nevykdymo atveju pagal 40 straipsnį skiria pagal 37 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

g)

kai prašymą teikia viešojo sektoriaus įstaiga, būti perduodamas valstybės narės, kurioje yra įsteigta prašymą turinti pateikti viešojo sektoriaus įstaiga, duomenų koordinatoriui, nurodytam 37 straipsnyje, ir, nepagrįstai nedelsiant, būti viešai paskelbiamas internete, išskyrus atvejus, kai duomenų koordinatorius mano, kad toks paskelbimas keltų pavojų visuomenės saugumui;

h)	kai prašymą teikia Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga, būti nepagrįstai nedelsiant paskelbiamas internete;

i)	kai prašoma asmens duomenų, nepagrįstai nedelsiant būti pranešamas priežiūros institucijai, atsakingai už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi viešojo sektoriaus įstaiga.

Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaigos informuoja Komisiją apie savo prašymus.

3.   Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nesuteikia galimybės pagal šį skyrių gautų duomenų naudoti pakartotinai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 11 dalyje. Reglamentas (ES) 2022/868 ir Direktyva (ES) 2019/1024 netaikomi viešojo sektoriaus įstaigų turimiems pagal šį skyrių gautiems duomenims.

4.   Šio straipsnio 3 dalimi viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai neužkertamas kelias pagal šį skyrių gautais duomenimis keistis su kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaiga siekiant atlikti 15 straipsnyje nurodytas užduotis, kaip nurodyta prašyme pagal šio straipsnio 1 dalies f punktą, arba suteikti galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai tais atvejais, kai ji pagal viešai paskelbtą susitarimą tai trečiajai šaliai yra delegavusi techninių patikrinimų ar kitas funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų pareigos pagal 19 straipsnį, visų pirma apsaugos priemonės, skirtos komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, taip pat taikomos tokioms trečiosioms šalims. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga perduoda duomenis arba suteikia galimybę juos gauti pagal šią dalį, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio buvo gauti duomenys.

5.   Jeigu duomenų turėtojas mano, kad perduodant duomenis arba suteikiant galimybę juos gauti buvo pažeistos jo teisės pagal šį skyrių, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

6.   Komisija parengia pavyzdinį prašymų pagal šį straipsnį šabloną.

1.   Duomenų turėtojas, gavęs prašymą suteikti galimybę gauti duomenis pagal šį skyrių, galimybę gauti duomenis prašymą pateikusiai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai suteikia nepagrįstai nedelsdamas ir atsižvelgdamas į būtinas technines, organizacines bei teisines priemones.

2.   Nedarant poveikio konkretiems poreikiams, susijusiems su galimybe gauti duomenis, apibrėžtus Sąjungos arba nacionalinėje teisėje, duomenų turėtojas, gavęs prašymą suteikti galimybę gauti duomenis pagal šį skyrių, gali atsisakyti jį patenkinti arba prašyti jį pakeisti nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo dėl duomenų, būtinų reaguojant į ekstremaliąją situaciją, gavimo, o kitais išimtinio poreikio atvejais – nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po tokio prašymo gavimo, dėl bet kurios iš šių priežasčių:

a)	duomenų turėtojas prašomų duomenų nevaldo;

b)	panašų prašymą tuo pačiu tikslu anksčiau yra pateikusi kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga ir duomenų turėtojas nebuvo informuotas apie duomenų ištrynimą pagal 19 straipsnio 1 dalies c punktą;

c)	prašymas neatitinka 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų.

3.   Jeigu duomenų turėtojas nusprendžia pagal 2 dalies b punktą atsisakyti prašymą patenkinti arba prašyti jį pakeisti, jis nurodo viešojo sektoriaus įstaigos arba Komisijos, Europos Centrinio Banko ar Sąjungos įstaigos, anksčiau pateikusių prašymą tuo pačiu tikslu, tapatybę.

4.   Jeigu prašomas duomenų rinkinys apima asmens duomenis, duomenų turėtojas tuos duomenis tinkamai nuasmenina, išskyrus atvejus, kai vykdant prašymą suteikti galimybę gauti duomenis viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai gauti duomenis reikia atskleisti asmens duomenis. Tokiais atvejais duomenų turėtojas duomenis pseudonimina.

5.   Jeigu viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nori užginčyti duomenų turėtojo atsisakymą pateikti prašomus duomenis arba kai duomenų turėtojas nori užginčyti prašymą ir klausimo neįmanoma išspręsti atitinkamai pakeitus prašymą, klausimas perduodamas valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

1.   Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Atliekant tokį vertinimą visų pirma įvertinama:

a)

situacijos, kurios laikomos išimtinio poreikio situacijomis šio reglamento 15 straipsnio tikslais, ir šio reglamento V skyriaus taikymas praktikoje, visų pirma patirtis, įgyta viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Sąjungos įstaigoms taikant šio reglamento V skyrių; kompetentingoje institucijoje pradėtų procedūrų pagal 18 straipsnio 5 dalį dėl šio reglamento V skyriaus taikymo skaičius ir rezultatai (duomenis pateikia kompetentingos institucijos); kitų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų pareigų, susijusių su prašymų susipažinti su informacija tenkinimu, poveikis; savanoriškų dalijimosi duomenimis mechanizmų, tokių kaip nustatytų pagal Reglamentą (ES) 2022/868 pripažintų duomenų altruizmo organizacijų, poveikis siekiant šio reglamento V skyriaus tikslų ir asmens duomenų vaidmuo šio reglamento 15 straipsnio kontekste, įskaitant privatumo didinimo technologijų raidą;

b)	šio reglamento poveikis duomenų naudojimui ekonomikoje, be kita ko, duomenų inovacijoms, duomenų monetizavimo praktikai ir duomenų tarpininkavimo paslaugoms, taip pat dalijimuisi duomenimis bendrose Europos duomenų erdvėse;

c)	įvairių kategorijų ir rūšių duomenų prieinamumas ir naudojimas;

d)	teisės tam tikrų kategorijų įmonėms prieiti prie duomenų nesuteikimas pagal 5 straipsnį;

e)	jokio poveikio intelektinės nuosavybės teisėms nebuvimas;

f)

poveikis komercinėms paslaptims, be kita ko apsaugai nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, taip pat mechanizmo, pagal kurį duomenų turėtojas gali atsisakyti patenkinti naudotojo prašymą pagal 4 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 11 dalį, poveikis, atsižvelgiant, kiek įmanoma, į Direktyvos (ES) 2016/943 peržiūrą;

g)	ar 13 straipsnyje nurodytas nesąžiningų sutarties sąlygų sąrašas yra atnaujintas atsižvelgiant į naują verslo praktiką ir spartų rinkos inovacijų vystymąsi;

h)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų sutartinės praktikos pokyčiai ir tai, ar po jų užtikrinamas pakankamas 25 straipsnio laikymasis;

i)	mokesčių, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai taiko už keitimo procesą, mažinimas, siekiant laipsniško keitimo mokesčių panaikinimo pagal 29 straipsnį;

j)	šio reglamento sąveika su kitais duomenų ekonomikai svarbiais Sąjungos teisės aktais;

k)	neteisėtos valdžios subjektų prieigos prie ne asmens duomenų prevencija;

l)	vykdymo užtikrinimo tvarkos, reikalaujamos pagal 37 straipsnį, veiksmingumas;

m)	šio reglamento poveikis MVĮ, jų inovaciniam pajėgumui ir duomenų tvarkymo paslaugų prieinamumui Europos naudotojams bei naujų pareigų laikymosi naštai.

2.   Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Tame vertinime įvertinamas 23–35 straipsnių ir 34 ir 35 straipsnių poveikis, visų pirma kiek tai susiję su kainų nustatymu ir Sąjungoje siūlomų duomenų tvarkymo paslaugų įvairove, ypatingą dėmesį skiriant paslaugų teikėjams, kurie yra MVĮ.

3.   Valstybės narės Komisijai teikia informaciją, būtiną 1 ir 2 dalyje nurodytoms ataskaitoms parengti.

4.   Remdamasi 1 ir 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija gali, kai tinkama, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento pakeitimų.