(10) atsižvelgiant į tam tikrų audiovizualinių kūrinių finansavimo ir licencijų išdavimo mechanizmų ypatumus, dažnai pagrįstus išimtinėmis teritorinėmis licencijomis, tikslinga televizijos programų atveju šioje direktyvoje nustatyto kilmės šalies principo taikymo sritį apriboti tam tikroms programų rūšims. Tos programų rūšys turėtų apimti naujienų ir aktualijų programas, taip pat transliuojančiosios organizacijos savos gamybos programas, finansuotas vien savo lėšomis, įskaitant tuos atvejus, kai transliuojančiųjų organizacijų savo programų gamybos finansavimui naudojamos viešosios lėšos. Laikoma, kad pagal šią direktyvą transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programos yra programos, kurias pagamino transliuojančiosios organizacijos, naudodamos savo lėšas, bet ne programos, kurias transliuojančiosios organizacijos užsakė nuo jų nepriklausomiems gamintojams ir bendros gamybos programos. Dėl tos pačios priežasties pagal šią direktyvą kilmės šalies principas neturėtų būti taikomas televizijos transliuojamiems sporto renginiams. Kilmės šalies principas turėtų būti taikomas tik tada, kai transliuojančiosios organizacijos naudoja programas, pačios teikdamos papildomas internetines paslaugas. Jis neturėtų būti taikomas transliuojančiųjų organizacijų savos gamybos programų licencijų tretiesiems asmenims, įskaitant kitas transliuojančiąsias organizacijas, išdavimui.
Kilmės šalies principas neturėtų daryti poveikio teisių turėtojų ir transliuojančiųjų organizacijų laisvei laikantis Sąjungos teisės susitarti dėl naudojimosi savo teisėmis apribojimų, įskaitant teritorinius apribojimus;
- = -
(15) norėdami retransliuoti pirmines televizijos ir radijo programų transliacijas, retransliavimo paslaugų teikėjai turi gauti išimtinės teisės viešai skelbti kūrinius ir kitus saugomus objektus turėtojų leidimą.
Siekiant suteikti teisinį tikrumą retransliavimo paslaugų teikėjams ir panaikinti nacionalinės teisės skirtumus, susijusius su tokiomis retransliavimo paslaugomis, turėtų būti taikomos taisyklės, panašios į tas, kurios taikomos kabeliniam retransliavimui, kaip apibrėžta Direktyvoje 93/83/EEB.
Taisyklės pagal tą direktyvą apima įpareigojimą naudojantis teise suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą retransliavimo paslaugų teikėjui pasitelkti kolektyvinio administravimo organizaciją.
Taikant tas taisykles nedaromas poveikis pačiai teisei suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą, tik tam tikru mastu reglamentuojamas naudojimasis ta teise.
Teisių turėtojams turėtų būti tinkamai atlyginama už jų kūrinių ir kitų saugomų objektų retransliavimą.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES (7) priimant sprendimą dėl pagrįstų retransliavimo licencijų teikimo sąlygų, taip pat dėl licencijų mokesčio, reikia be kita ko atsižvelgti į teisių naudojimo prekyboje ekonominę vertę, įskaitant retransliavimo priemonėms skirtą vertę.
Tai neturėtų daryti poveikio atlikėjų ir fonogramos gamintojų kolektyviam naudojimuisi teise gauti vieningo teisingo atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą išmokėjimą, kaip numatyta Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnio 2 dalyje, ir Direktyvos 2014/26/ES, visų pirma, jos nuostatų, susijusių su teisių turėtojų teisėmis pasirinkti kolektyvinio administravimo organizaciją, taikymui;
- = -
(17) visoms transliuojančiųjų organizacijų turimoms teisėms į savo transliuojamas programas, įskaitant teises į programų turinį, privalomo kolektyvinio teisių administravimo priemonė, kuri taikoma retransliacijoms, neturėtų būti taikoma.
Retransliavimo paslaugų teikėjai ir transliuojančiosios organizacijos paprastai palaiko nuolatinius komercinius ryšius, todėl retransliavimo paslaugų teikėjams transliuojančiosios organizacijos yra žinomos. Atitinkamai, tiems teikėjams įsigyti teises iš transliuojančiųjų organizacijų yra gana paprasta.
Todėl retransliavimo paslaugų teikėjams, siekiantiems įsigyti reikiamas licencijas iš transliuojančių organizacijų, nekyla tokių sunkumų, kokių kyla siekiant įsigyti licencijas iš teises į kūrinius ir kitus saugomus objektus, naudojamus jų retransliuojamose televizijos ir radijo programose, turinčių subjektų.
Todėl licencijų, susijusių su transliuojančiųjų organizacijų turimomis teisėmis, išdavimo proceso paprastinti nereikia.
Tačiau būtina užtikrinti, kad tais atvejais, kai transliuojančiosios organizacijos ir retransliavimo paslaugų teikėjai pradeda derybas, jie sąžiningai derėtųsi dėl licencijų retransliavimo teisėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikimo. Direktyvoje 2014/26/ES numatytos panašios taisyklės, taikomos kolektyvinio administravimo organizacijoms;
- = -
(26) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y.
skatinti tarpvalstybinį papildomų internetinių paslaugų tam tikro pobūdžio programoms teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas retransliuoti kitų valstybių narių televizijos ir radijo programas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Šia direktyva transliuojančiosios organizacijos neįpareigojamos papildomų internetinių paslaugų teikti tarpvalstybiniu mastu.
Be to, šia direktyva retransliavimo paslaugų teikėjai neįpareigojami į savo teikiamas paslaugas įtraukti kitų valstybių narių televizijos ar radijo programų. Ši direktyva susijusi tik su naudojimusi tam tikromis retransliavimo teisėmis ir tik tiek, kiek būtina siekiant supaprastinti licencijų naudotis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis teikiant tokias paslaugas išdavimą ir kiek tai susiję su kitų valstybių narių televizijos ir radijo programomis;
- = -