search

keyboard_tab Digital Service Act 2022/2065 LT

 BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/2065 LT cercato: 'institucijų' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index institucijų:


whereas institucijų:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1511

 

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo tarpininkavimo paslaugų vidaus rinkos veikimo išdėstant suderintas saugios, nuspėjamos ir patikimos interneto aplinkos taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos inovacijoms ir kuriose veiksmingai apsaugomos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, įskaitant vartotojų apsaugos principą.

2.   Šiuo reglamentu nustatomos suderintos taisyklės dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje. Visų pirma, juo nustatoma:

a)

tarpininkavimo paslaugų teikėjų sąlyginio atleidimo nuo atsakomybės sistema;

b)

taisyklės dėl konkrečių išsamaus patikrinimo prievolių, pritaikytų tam tikrų konkrečių kategorijų tarpininkavimo paslaugų teikėjams;

c)

šio reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo.

9 straipsnis

Nurodymai imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, gavę atitinkamų nacionalinių teisminių ar administracinių institucijų nurodymą, pateiktą vadovaujantis taikytina Sąjungos teise ar nacionaline teise, laikantis Sąjungos teisės, imtis veiksmų dėl vieno ar daugiau konkrečių neteisėto turinio elementų, nepagrįstai nedelsdami praneša nurodymą pateikusiai institucijai ar bet kuriai kitai nurodyme nurodytai institucijai apie reagavimą į nurodymą, pranešdami, ar ir kada buvo reaguojama į nurodymą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:

a)

tame nurodyme yra šie elementai:

i)

nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

ii)

motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise;

iii)

informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija;

iv)

aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija;

v)

informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;

vi)

kai taikytina, informacija apie tai, kuri institucija turi gauti informaciją apie tai, kaip reaguojama į nurodymus;

b)

to nurodymo teritorinė taikymo sritis pagal taikytinas Sąjungos ir nacionalinės teisės taisykles, įskaitant Chartiją ir, kai tinkama, tarptautinės teisės bendruosius principus, neviršija to, kas yra visiškai būtina tikslui pasiekti;

c)

tas nurodymas perduodamas viena iš kalbų, kurias tarpininkavimo paslaugų teikėjas nurodė pagal 11 straipsnio 3 dalį, arba kita valstybės narės oficialiąja kalba, dėl kurios susitaria nurodymą teikianti institucija ir tas paslaugų teikėjas, ir siunčiamas elektroniniam kontaktiniam centrui, kurį tas paslaugų teikėjas paskyrė pagal 11 straipsnį; kai nurodymas surašomas ne ta kalba, kurią nurodė tarpininkavimo paslaugų teikėjas, arba kita kalba, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu, nurodymas gali būti perduodamas nurodymą pateikusios institucijos kalba, jei prie jo pridedamas bent šios dalies a ir b punktuose nurodytų elementų vertimas į tokią nurodytą kalbą ar kalbą, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu.

3.   Nurodymą teikianti institucija arba, kai taikytina, jame minima institucija perduoda jį kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

4.   Gavęs teisminės ar administracinės institucijos nurodymą, atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodymo kopiją visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasis pagal 85 straipsnį sukurta sistema.

5.   Vėliausiai tada, kai reaguojama į nurodymą, arba, kai taikytina, nurodymą pateikusios institucijos nurodyme numatytu laiku tarpininkavimo paslaugų teikėjai atitinkamam paslaugos gavėjui praneša apie gautą nurodymą ir reagavimą į jį. Tokia paslaugos gavėjui pateikta informacija apima motyvų paaiškinimą, esamas teisių gynimo galimybes ir nurodymo teritorinės taikymo srities aprašymą pagal 2 dalį.

6.   Šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai nedaro poveikio nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei.

10 straipsnis

Nurodymai pateikti informaciją

1.   Gavę atitinkamų nacionalinių teisminių ar administracinių institucijų nurodymą, pateiktą vadovaujantis taikytina Sąjungos teise ar nacionaline teise, laikantis Sąjungos teisės, pateikti konkrečios informacijos apie vieną ar daugiau konkrečių pavienių paslaugos gavėjų, tarpininkavimo paslaugų teikėjai nepagrįstai nedelsdami praneša nurodymą pateikusiai institucijai ar bet kuriai kitai nurodyme nurodytai institucijai apie tai, kad nurodymą gavo, ir apie tai, ar ir kada buvo reaguojama į nurodymą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:

a)

tame nurodyme yra šie elementai:

i)

nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

ii)

informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija;

iii)

aiški informacija, pagal kurią tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali identifikuoti konkretų gavėją (-us), apie kurį (-iuos) prašoma pateikti informaciją, pavyzdžiui, vienas ar daugiau paskyrų pavadinimų ar unikalus identifikatorius;

iv)

motyvų paaiškinimas nurodant tikslą, kuriuo reikia informacijos, ir kodėl reikalavimas pateikti informaciją yra būtinas ir proporcingas, norint nustatyti, kaip tarpininkavimo paslaugų gavėjai laikosi taikytinos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, laikantis Sąjungos teisės, nebent tokio paaiškinimo negalima pateikti dėl priežasčių, susijusių su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ir persekiojimu už jas;

v)

informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti paslaugos teikėjas ir atitinkami gavėjai;

vi)

kai taikytina, informacija apie tai, kuri institucija turi gauti informaciją apie tai, kaip reaguojama į nurodymus;

b)

tuo nurodymu reikalaujama tik, kad paslaugų teikėjas pateiktų informaciją, kuri jau buvo surinkta paslaugos teikimo tikslais ir yra jo kontroliuojama;

c)

tas nurodymas perduodamas viena iš kalbų, kurias tarpininkavimo paslaugų teikėjas nurodė pagal 11 straipsnio 3 dalį, arba kita valstybės narės oficialiąja kalba, dėl kurios susitaria nurodymą teikianti institucija ir tas paslaugų teikėjas, ir siunčiamas elektroniniam kontaktiniam centrui, kurį tas paslaugų teikėjas paskyrė pagal 11 straipsnį; kai nurodymas parengiamas ne ta kalba, kurią nurodė tarpininkavimo paslaugų teikėjas, arba kita kalba, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu, nurodymas gali būti perduodamas nurodymą pateikusios institucijos kalba, jei prie jo pridedamas bent šios dalies a ir b punktuose nurodytų elementų vertimas į tokią nurodytą kalbą ar kalbą, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu.

3.   Nurodymą teikianti institucija arba, kai taikytina, jame minima institucija perduoda jį kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

4.   Gavęs teisminės ar administracinės institucijos nurodymą, atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodymo kopiją visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasis pagal 85 straipsnį sukurta sistema.

5.   Vėliausiai tada, kai reaguojama į nurodymą, arba, kai taikytina, nurodymą pateikusios institucijos nurodyme numatytu laiku tarpininkavimo paslaugų teikėjai atitinkamam paslaugos gavėjui praneša apie gautą nurodymą ir reagavimą į jį. Tokia paslaugos gavėjui pateikta informacija apima motyvų paaiškinimą ir esamas teisių gynimo galimybes pagal 2 dalį.

6.   Šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai nedaro poveikio nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei.

III SKYRIUS

IŠSAMAUS PATIKRINIMO PRIEVOLĖS SIEKIANT SUKURTI SKAIDRIĄ IR SAUGIĄ INTERNETO APLINKĄ

1 SKIRSNIS

Visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams taikomos nuostatos

11 straipsnis

Valstybių narių valdžios institucijų, Komisijos ir Valdybos kontaktiniai centrai

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paskiria bendrą kontaktinį centrą, kad šio reglamento taikymo tikslais galėtų elektroninėmis priemonėmis tiesiogiai palaikyti ryšius su valstybių narių institucijomis, Komisija ir 61 straipsnyje nurodyta Valdyba.

2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai viešai skelbia informaciją, kuri yra būtina norint nesunkiai nustatyti jų bendrus kontaktinius centrus ir su jais susisiekti. Ta informacija turi būti lengvai prieinama ir turi būti atnaujinama.

3.   Pateikdami 2 dalyje nurodytą informaciją tarpininkavimo paslaugų teikėjai nurodo valstybių narių oficialiąją kalbą ar kalbas (neskaitant kalbos, plačiai suprantamos kiek įmanoma didesnio skaičiaus Sąjungos piliečių), kuriomis galima susisiekti su jų kontaktiniais centrais. Tarp jų turi būti bent viena iš valstybės narės, kurioje yra tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, oficialiųjų kalbų.

15 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigos teikti skaidrumo ataskaitas

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai bent kartą per metus kompiuterio skaitomu formatu bei lengvai prieinamu būdu viešai skelbia aiškias ir lengvai suprantamas ataskaitas apie visus turinio moderavimo veiksmus, kurių ėmėsi per atitinkamą laikotarpį. Tose ataskaitose, be kita ko, kai taikytina, pateikiama ši informacija:

a)

tarpininkavimo paslaugų teikėjų atveju – iš valstybių narių institucijų gautų nurodymų, įskaitant pateiktus pagal 9 ir 10 straipsnius, skaičius, suskirstant nurodymus į kategorijas pagal atitinkamo neteisėto turinio rūšį, nurodymą pateikusią valstybę narę bei laiko, kurio prireikė, kad nurodymą pateikusi institucija ar bet kuri kita nurodyme nurodyta institucija būtų informuota apie jo gavimą, ir reagavimo į nurodymą medianą;

b)

prieglobos paslaugų teikėjų atveju – pagal 16 straipsnį pateiktų pranešimų skaičius, suskirstant juos į kategorijas pagal atitinkamo tariamai neteisėto turinio rūšį, patikimų pranešėjų pateiktų pranešimų skaičius, visi veiksmai, kurių imtasi remiantis pranešimais, nurodant, ar jų imtasi pagal teisę, ar pagal paslaugų teikėjo nuostatas ir sąlygas, automatinėmis priemonėmis tvarkytų pranešimų skaičius ir laiko, reikalingo veiksmams atlikti, mediana;

c)

tarpininkavimo paslaugų teikėjų atveju – prasminga ir suprantama informacija apie paslaugų teikėjų savo iniciatyva vykdomą turinio moderavimą, įskaitant automatinių įrankių naudojimą, priemones, kurių imtasi siekiant padėti už turinio moderavimą atsakingiems asmenims ir juos apmokyti, priemonių, kurių imtasi darant poveikį paslaugos gavėjų teikiamos informacijos buvimui, matomumui bei prieinamumui ir paslaugos gavėjų gebėjimui teikti informaciją naudojantis paslauga, taip pat kitų susijusių paslaugos apribojimų skaičius ir rūšis; pranešama informacija skirstoma į kategorijas pagal neteisėto turinio rūšį arba paslaugų teikėjo nuostatų ir sąlygų pažeidimą, pagal aptikimo metodą ir pagal taikyto apribojimo rūšį;

d)

tarpininkavimo paslaugų teikėjų atveju – skundų, gautų naudojantis vidaus skundų nagrinėjimo sistemomis pagal paslaugų teikėjo nuostatas ir sąlygas, skaičius ir, papildomai, interneto platformų paslaugų teikėjų atveju – vadovaujantis 20 straipsniu, tų skundų pagrindas, dėl tų skundų priimti sprendimai, tiems sprendimams priimti reikalingo laiko mediana ir atvejų, kai tie sprendimai buvo panaikinti, skaičius;

e)

visi atvejai, kai turinio moderavimo tikslais buvo naudotasi automatizuotomis priemonėmis, įskaitant kokybinį aprašymą, konkrečių tikslų paaiškinimą, siekiant tų tikslų naudojamų automatizuotų priemonių tikslumą ir galimą paklaidos dydį, ir kai buvo taikytos bet kokios apsaugos priemonės.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB, ir kurie nėra labai didelės interneto platformos, kaip tai suprantama šio reglamento 33 straipsnyje.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų formos, turinio ir kitų elementų, įskaitant suderintus ataskaitinius laikotarpius, šablonai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

2 SKIRSNIS

Papildomos nuostatos, taikytinos prieglobos paslaugų teikėjams, įskaitant interneto platformas

21 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

c)

jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

d)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

e)

ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

f)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

a)

konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

b)

Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

a)

nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

b)

nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

c)

nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

d)

nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

e)

kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

6.   Valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

30 straipsnis

Prekiautojų atsekamumas

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad prekiautojai galėtų naudotis tomis interneto platformomis, siekdami reklamuoti žinutes apie produktus ar paslaugas arba siūlyti produktus ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, tik jeigu, prieš naudojantis jų paslaugomis tais tikslais, jos gavo šią informaciją, kai taikytina prekiautojui:

a)

prekiautojo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, telefono numeris ir e. pašto adresas;

b)

prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopija ar bet koks kitas elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (40) 3 straipsnyje, dokumentas;

c)

prekiautojo mokėjimo sąskaitos duomenys;

d)

jei prekiautojas yra užsiregistravęs prekybos registre ar panašiame viešajame registre, prekybos registras, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numeris ar lygiavertė atpažinties priemonė tame registre;

e)

paties prekiautojo patvirtinimas, kad jis įsipareigoja siūlyti tik produktus ar paslaugas, kurie atitinka taikytinas Sąjungos teisės taisykles.

2.   Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas atitinkamam prekiautojui naudotis savo paslaugomis, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze arba valstybės narės ar Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba prašydamas prekiautojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalies a–e punktuose nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Šio reglamento tikslais už pateiktos informacijos tikslumą atsako prekiautojai.

Kiek tai susiję su prekiautojais, kurie 2024 m. vasario 17 d. jau naudojasi interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjų paslaugomis 1 dalyje nurodytais tikslais, paslaugų teikėjai deda visas pastangas, kad išvardyta informacija iš atitinkamų prekiautojų būtų gauta per 12 mėnesių. Jei atitinkami prekiautojai per tą laikotarpį informacijos nepateikia, paslaugų teikėjai sustabdo savo paslaugų teikimą tiems prekiautojams tol, kol jie pateiks visą informaciją.

3.   Jei interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas gauna pakankamai nuorodų arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors 1 dalyje nurodytos informacijos, gautos iš atitinkamo prekiautojo, elementas yra netikslus, neišsamus ar neatnaujintas, tas paslaugos teikėjas prašo prekiautojo nedelsiant arba per Sąjungos ir nacionaline teise nustatytą laikotarpį ištaisyti tą padėtį.

Jei prekiautojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam prekiautojui produktų ar paslaugų siūlymo Sąjungoje esantiems vartotojams atžvilgiu tol, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas.

4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsniui, jeigu interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atsisako leisti prekiautojui naudotis savo paslauga pagal šio straipsnio 1 dalį arba sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 3 dalį, atitinkamas prekiautojas turi teisę pateikti skundą, kaip numatyta šio reglamento 20 ir 21 straipsniuose.

5.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai pagal 1 ir 2 dalis gautą informaciją saugiai laiko šešių mėnesių laikotarpį po to, kai baigiasi sutartiniai santykiai su atitinkamu prekiautoju. Vėliau informacija ištrinama.

6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies taikymui, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atskleidžia informaciją trečiosioms šalims tik jei to reikalaujama pagal taikytiną teisę, įskaitant 10 straipsnyje nurodytus nurodymus ir bet kokius valstybių narių kompetentingų institucijų ar Komisijos nurodymus, kad jos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

7.   Interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas 1 dalies a, d ir e punktuose nurodytą informaciją savo interneto platformoje paslaugos gavėjams pateikia aiškiai lengvai prieinamu ir lengvai suprantamu būdu. Ta informacija pasiekiama bent interneto platformos elektroninėje sąsajoje, kurioje pristatoma produkto ar paslaugos informacija.

48 straipsnis

Krizės protokolai

1.   Valdyba gali rekomenduoti, kad Komisija pagal 2, 3 ir 4 dalis inicijuotų savanoriškų krizės protokolų, kurie būtų taikomi krizinėse situacijose, rengimą. Tos situacijos turi būti susijusios tik su ypatingomis aplinkybėmis, darančiomis poveikį visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

2.   Komisija skatina ir sudaro palankesnes sąlygas labai didelių interneto platformų, labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams ir, kai tinkama, kitų interneto platformų paslaugų teikėjams ar kitų interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams dalyvauti rengiant, išbandant ir taikant tuos krizės protokolus. Komisija siekia užtikrinti, kad tuose krizės protokoluose būtų numatyta viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių:

a)

aiškiai rodyti valstybių narių valdžios institucijų ar Sąjungos lygmeniu arba, priklausomai nuo krizės konteksto, kitų atitinkamų patikimų įstaigų pateiktą informaciją apie krizinę situaciją;

b)

užtikrinti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas paskirtų specialų kontaktinį centrą krizių valdymui; kai aktualu, tai gali būti 11 straipsnyje nurodytas elektroninis kontaktinis centras arba labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atveju – 41 straipsnyje nurodytas atitikties užtikrinimo pareigūnas;

c)

kai taikytina, 16, 20, 22, 23 ir 35 straipsniuose išdėstytoms pareigoms vykdyti skirtus išteklius pritaikyti prie poreikių, kylančių dėl krizinės situacijos.

3.   Komisija atitinkamai pakviečia valstybių narių valdžios institucijas ir taip pat gali pakviesti Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras dalyvauti rengiant bei išbandant krizės protokolus ir prižiūrint jų taikymą. Kai būtina ir tinkama, Komisija pilietinės visuomenės organizacijas ar kitas svarbias organizacijas taip pat gali pakviesti dalyvauti rengiant krizės protokolus.

4.   Komisija siekia užtikrinti, kad krizės protokoluose būtų aiškiai išdėstyti visi toliau išvardyti elementai:

a)

konkretūs parametrai, pagal kuriuos nustatoma, kas yra konkreti ypatinga aplinkybė, dėl kurios taikomas krizės protokolas, ir kokių tikslų siekiama krizės protokolu;

b)

kiekvieno dalyvio vaidmuo ir priemonės, kurias jie turi taikyti parengiamajame etape ir aktyvavus krizės protokolą;

c)

aiški procedūra, kurią taikant nustatoma, kada turi būti aktyvuotas krizės protokolas;

d)

aiški procedūra, kurią taikant nustatomas laikotarpis, per kurį reikia imtis aktyvavus krizės protokolą taikytinų priemonių, kurios turi apimti tik tai, kas yra būtina reaguojant į atitinkamas konkrečias ypatingas aplinkybes;

e)

apsaugos priemonės, kuriomis reaguojama į neigiamą poveikį naudojimuisi Chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisve ir teise į nediskriminavimą;

f)

procesas, kai pasibaigus krizinei situacijai viešai pranešama apie įgyvendintas priemones, jų trukmę ir rezultatus.

5.   Jeigu Komisija mano, kad krizės protokolu nepavyksta efektyviai reaguoti į krizinę situaciją arba apsaugoti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, kaip numatyta 4 dalies e punkte, ji dalyvių prašo peržiūrėti krizės protokolą, be kita ko, imantis papildomų priemonių.

IV SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS, BENDRADARBIAVIMAS, SANKCIJOS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

1 SKIRSNIS

Kompetentingos institucijos ir nacionaliniai skaitmeninių paslaugų koordinatoriai

49 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriai

1.   Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų būti atsakingomis už tarpininkavimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir šio reglamento vykdymo užtikrinimą (toliau – kompetentingos institucijos).

2.   Valstybės narės paskiria vieną iš kompetentingų institucijų savo skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius atsako už visus klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimo priežiūra ir vykdymo užtikrinimu toje valstybėje narėje, nebent atitinkama valstybė narė būtų pavedusi tam tikras konkrečias užduotis ar sektorius kitoms kompetentingoms institucijoms. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti tokių klausimų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir padėti efektyviai bei nuosekliai prižiūrėti šio reglamento įgyvendinimą ir užtikrinti jo vykdymą visoje Sąjungoje.

Tuo tikslu skaitmeninių paslaugų koordinatoriai bendradarbiauja tarpusavyje, su kitomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, Valdyba ir Komisija, nedarant poveikio galimybei valstybėms narėms numatyti bendradarbiavimo mechanizmus ir reguliarų skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus keitimąsi nuomonėmis su kitomis nacionalinėmis institucijomis, kai tai aktualu jų atitinkamų užduočių vykdymui.

Jei valstybė narė be skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, ji užtikrina, kad atitinkamai tų institucijų ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus užduotys būtų aiškiai apibrėžtos ir kad vykdydami savo užduotis jie glaudžiai bei efektyviai bendradarbiautų.

3.   Valstybės narės paskiria skaitmeninių paslaugų koordinatorius ne vėliau kaip 2024 m. vasario 17 d.

Valstybės narės viešai paskelbia ir Komisijai bei Valdybai pateikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi paskirtos kompetentingos institucijos pavadinimą ir informaciją apie tai, kaip su ja galima susisiekti. Atitinkama valstybė narė Komisijai bei Valdybai pateikia kitų 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų pavadinimus ir praneša apie jų atitinkamas užduotis.

4.   50, 51 ir 56 straipsniuose išdėstytos skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taikytinos nuostatos taip pat taikomos visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, kurias valstybės narės paskiria pagal šio straipsnio 1 dalį.

55 straipsnis

Veiklos ataskaitos

1.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai parengia metines ataskaitas dėl savo pagal šį reglamentą vykdomos veiklos, įskaitant pagal 53 straipsnį gautų skundų skaičių ir jų nagrinėjimo apžvalgą. Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai paskelbia metines ataskaitas viešai kompiuterio skaitomu formatu, laikantis taikytinų taisyklių dėl informacijos konfidencialumo pagal 84 straipsnį, ir pateikia jas Komisijai ir Valdybai.

2.   Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama ši informacija:

a)

nurodymų imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį bei nurodymų pateikti informaciją, kuriuos pagal 9 ir 10 straipsnius pateikė bet kuri atitinkamo skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus valstybės narės nacionalinė teisminė ar administracinė institucija, skaičius ir dalykas;

b)

tai, kaip buvo reaguojama į tuos nurodymus, apie kuriuos pagal 9 ir 10 straipsnius pranešta skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

3.   Jei valstybė narė pagal 49 straipsnį yra paskyrusi kelias kompetentingas institucijas, ji užtikrina, kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius parengtų vieną ataskaitą, į kurią įtrauktų visų kompetentingų institucijų veiklą, ir kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius gautų visą tam reikalingą svarbią informaciją ir paramą iš kitų atitinkamų kompetentingų institucijų.

2 SKIRSNIS

Kompetencija, koordinuojamas tyrimas ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmai

61 straipsnis

Europos skaitmeninių paslaugų valdyba

1.   Sukuriama nepriklausoma skaitmeninių paslaugų koordinatorių patariamoji grupė, kuri vykdo tarpininkavimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir vadinasi Europos skaitmeninių paslaugų valdyba (toliau – Valdyba).

2.   Valdyba pagal šį reglamentą teikia rekomendacijas skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Komisijai, siekdama šių tikslų:

a)

padėti nuosekliai taikyti šį reglamentą ir veiksmingai vykdyti skaitmeninių paslaugų koordinatorių bendradarbiavimą su Komisija į šį reglamentą patenkančiais klausimais;

b)

vykdyti koordinavimą ir prisidėti prie Komisijos ir skaitmeninių paslaugų koordinatorių bei kitų kompetentingų institucijų gairių ir analizės dėl vidaus rinkoje naujai kylančių problemų, susijusių su į šį reglamentą patenkančiais klausimais;

c)

padėti skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Komisijai vykdyti labai didelių interneto platformų priežiūrą.

79 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir teisė susipažinti su byla

1.   Prieš priimdama sprendimą pagal 73 straipsnio 1 dalį, 74 ar 76 straipsnį, Komisija atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui suteikia galimybę būti išklausytam dėl:

a)

Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimus, ir

b)

priemonių, kurių Komisija galbūt ketina imtis, remdamasi a punkte nurodytomis preliminariomis išvadomis.

2.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali teikti savo pastabas dėl Komisijos preliminarių išvadų per pagrįstą laikotarpį, kurį Komisija nustato savo preliminariosiose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

3.   Komisija savo sprendimus pagrindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti pastabas.

4.   Vykstant procedūrai visapusiškai apsaugoma atitinkamų šalių teisė į gynybą. Jos turi teisę susipažinti su Komisijos byla taikant suderinto atskleidimo sąlygas, atsižvelgiant į atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens teisėtus interesus apsaugoti savo verslo paslaptis. Šalims nesutarus, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriuose nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos, Valdybos, valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, kitų kompetentingų institucijų ar kitų valdžios institucijų vidaus dokumentams. Visų pirma, teisė susipažinti netaikoma Komisijos ir tų institucijų susirašinėjimui. Niekas šioje dalyje Komisijai nekliudo atskleisti ir naudoti informaciją, kuri yra būtina pažeidimui įrodyti.

5.   Pagal 67, 68 ir 69 straipsnius surinkta informacija naudojama tik šio reglamento tikslais.

93 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.

Tačiau 24 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 33 straipsnio 3–6 dalys, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 13 dalis, 43 straipsnis ir IV skyriaus 4, 5 bei 6 skirsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(6)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(8)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 (OL L 186, 2019 7 11, p. 1).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(10)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(11)  2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30, p. 41).

(12)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(15)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(16)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(17)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(18)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(19)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(20)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(21)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(22)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(23)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(24)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(25)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

(27)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(28)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(29)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(30)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).

(31)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(32)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(33)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(34)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(37)  OL C 149, 2021 4 27, p. 3.

(38)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(39)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(40)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(41)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


whereas
keyboard_arrow_down