search


keyboard_tab Digital Market Act 2022/1925 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/1925 LT cercato: 'laikytis' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index laikytis:


whereas laikytis:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1180

 

3 straipsnis

Prieigos valdytojo statuso suteikimas

1.   Įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji:

a)

daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)

teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir

c)

užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

2.   Laikoma, kad įmonė atitinka 1 dalyje išdėstytus atitinkamus reikalavimus:

a)

1 dalies a punkto atžvilgiu, kai jos pasiekta metinė apyvarta Sąjungoje yra lygi arba ne mažesnė nei 7,5 mlrd. EUR kiekvienais iš pastarųjų trejų finansinių metų arba kai jos vidutinė rinkos kapitalizacija arba jos tikroji rinkos vertė yra bent 75 mlrd. EUR per paskutinius finansinius metus, ir ji teikia tą pačią pagrindinę platformos paslaugą bent trijose valstybėse narėse;

b)

1 dalies b punkto atžvilgiu, kai ji teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10 000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant priede išdėstytą metodiką ir rodiklius;

c)

1 dalies c punkto atžvilgiu, kai šios dalies b punkte nustatyta riba buvo pasiekta kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

3.   Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pasiekia visas 2 dalyje nustatytas ribas, ji nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 2 mėnesius nuo tada, kai pasiekiamos šios ribos, apie tai praneša Komisijai ir pateikia jai atitinkamą 2 dalyje nurodytą informaciją. Tame pranešime pateikiama atitinkama 2 dalyje nurodyta informacija apie kiekvieną iš įmonės teikiamų pagrindinės platformos paslaugų, kuri pasiekia 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Jei įmonės, kuriai anksčiau suteiktas prieigos valdytojo statusas, teikiama papildoma pagrindinė platformos paslauga pasiekia 2 dalies b ir c punktuose nustatytas ribas, tokia įmonė apie tai praneša Komisijai per 2 mėnesius nuo tada, kai yra pasiekiamos tos ribos.

Kai pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nepateikia Komisijai pranešimo pagal šios dalies pirmą pastraipą ir per terminą, kurį Komisija nustatė prašyme pateikti informaciją pagal 21 straipsnį, nepateikia visos atitinkamos informacijos, kurios reikia Komisijai, kad atitinkamai įmonei suteiktų prieigos valdytojo statusą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija, remdamasi turima informacija, vis tiek turi teisę tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą.

Jeigu pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė įvykdo prašymą pateikti informaciją pagal šios dalies antrą pastraipą arba jei informacija pateikiama pasibaigus toje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, Komisija taiko 4 dalyje nustatytą procedūrą.

4.   Nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo visos 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo Komisija suteikia pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei, pasiekusiai visas 2 dalyje nurodytas ribas, prieigos valdytojo statusą.

5.   Pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų pagrindinės platformos paslaugos veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

Jei Komisija mano, kad pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, ji gali atmesti tuos argumentus per 4 dalyje nurodytą laikotarpį, netaikydama 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros.

Jei pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija, nepaisydama šios dalies pirmos pastraipos, per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį gali pradėti 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Jei Komisija padaro išvadą, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos pagrindinės platformos paslaugos neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

6.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą, kuriuose būtų nurodyta metodika, pagal kurią nustatoma, ar pasiektos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, ir prireikus reguliariai tą metodiką pritaikyti, atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą.

7.   Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas atnaujinant metodiką ir rodiklių sąrašą, išdėstytus priede.

8.   17 straipsnyje nustatyta procedūra prieigos valdytojo statusą Komisija suteikia visoms pagrindines platformos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau yra pasiekusios ne visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas.

Tuo tikslu Komisija atsižvelgia į kai kuriuos arba visus toliau išvardytus aspektus, jei vertinamos pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės atveju jie yra aktualūs:

a)

tos įmonės dydį, įskaitant apyvartą ir rinkos kapitalizaciją, veiklą ir poziciją;

b)

verslo klientų, kurie pagrindinę platformos paslaugą naudoja tam, kad pasiektų galutinius naudotojus, skaičių ir galutinių naudotojų skaičių;

c)

tinklo efektą ir duomenų suteikiamus pranašumus, visų pirma susijusius su tos įmonės prieiga prie asmens duomenų ir ne asmens duomenų ir jų rinkimu arba analizės pajėgumais;

d)

bet kokį įmonei naudingą masto ir apimties poveikį, be kita ko, susijusį su duomenimis, ir, kai aktualu, su jos veikla už Sąjungos ribų;

e)

verslo klientų ar galutinių naudotojų susaistymą, įskaitant paslaugos teikėjo keitimo išlaidas ir elgesio šališkumą, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybė pakeisti paslaugos teikėją arba tuo pačiu metu naudotis daugiatinkliškumu;

f)

tos įmonės konglomerato organizacinę struktūrą arba vertikalią integraciją, kuriomis, pavyzdžiui, tai įmonei sudaromos sąlygos vykdyti kryžminį subsidijavimą, sujungti duomenis iš skirtingų šaltinių arba pasinaudoti savo pozicija, arba

g)

kitas struktūrines verslo ar paslaugų charakteristikas.

Atlikdama vertinimą pagal šią dalį Komisija atsižvelgia į numatomus pokyčius, susijusius su antroje pastraipoje išvardytais elementais, įskaitant bet kokią planuojamą koncentraciją, susijusią su kita įmone, teikiančia pagrindines platformos paslaugas arba kitas paslaugas skaitmeniniame sektoriuje arba sudarančią sąlygas rinkti duomenis.

Jei įmonė, teikianti pagrindines platformos paslaugas, kurios nesiekia 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų, iš esmės nesilaiko Komisijos nustatytų tyrimo priemonių ir nepradeda jų laikytis po to, kai tos įmonės paprašoma per pagrįstą terminą pradėti jų laikytis ir pateikti pastabas, Komisija gali tai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, remdamasi Komisijai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis.

9.   Kiekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia pagrindinių platformos paslaugų, kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.

10.   Prieigos valdytojas įvykdo 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytas pareigas per 6 mėnesius nuo pagrindinės platformos paslaugos išvardijimo sprendime dėl statuso suteikimo pagal šio straipsnio 9 dalį.

29 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėstoma jos išvada, kad nesilaikoma reikalavimų (toliau – sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo), jei pripažįsta, kad prieigos valdytojas nesilaiko vieno ar daugiau iš šių reikalavimų:

a)

bet kurios iš 5, 6 arba 7 straipsnyje nustatytų pareigų;

b)

priemonių, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

c)

taisomųjų priemonių, nustatytų pagal 18 straipsnio 1 dalį;

d)

laikinųjų priemonių, kurias nurodyta taikyti pagal 24 straipsnį, arba

e)

įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnį.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Komisija sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo stengiasi priimti per 12 mėnesių nuo procedūros pradėjimo pagal 20 straipsnį.

3.   Prieš priimdama sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, Komisija atitinkamam prieigos valdytojui pateikia savo preliminarias išvadas. Tose preliminariose išvadose Komisija paaiškina priemones, kurių ketina imtis arba mano, kad tas prieigos valdytojas turėtų imtis, kad veiksmingai įgyvendintų preliminarių išvadų reikalavimus.

4.   Kai Komisija ketina priimti sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, ji gali konsultuotis su trečiosiomis šalimis.

5.   Sprendime dėl reikalavimų nesilaikymo Komisija nurodo prieigos valdytojui per atitinkamą terminą sustabdyti reikalavimų nesilaikymą ir jį nutraukti, taip pat pateikti paaiškinimus, kaip jis ketina laikytis to sprendimo.

6.   Prieigos valdytojas pateikia Komisijai priemonių, kurių jis ėmėsi, kad užtikrintų, kad būtų laikomasi sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, aprašymą.

7.   Jei Komisija nusprendžia nepriimti sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo, ji priima sprendimą užbaigti procedūrą.

31 straipsnis

Periodinės baudos

1.   Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo įmonėms, įskaitant, kai taikytina, prieigos valdytojus, ir įmonių asociacijoms būtų skirtos periodinės baudos, neviršijančios 5 % vidutinės dienos pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, skaičiuojamos nuo tame sprendime nurodytos dienos, kad juos priverstų:

a)

vykdyti priemones, kurias Komisija nurodė pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame sprendime;

b)

laikytis pagal 18 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo;

c)

per nustatytą terminą pateikti teisingą ir išsamią informaciją, kurios prašoma pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu pateikti informaciją;

d)

užtikrinti prieigą prie duomenų, algoritmų ar informacijos apie bandymus pagal prašymą, pateiktą pagal 21 straipsnio 3 dalį, ir pateikti paaiškinimus apie juos, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnį priimtu sprendimu;

e)

leisti atlikti patikrinimą, kurį nurodyta atlikti pagal 23 straipsnį priimtu sprendimu;

f)

laikytis sprendimo, kuriuo nurodyta taikyti laikinąsias priemones, priimto pagal 24 straipsnį;

g)

laikytis įsipareigojimų, kurie nustatyti kaip teisiškai privalomi pagal 25 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu;

h)

laikytis pagal 29 straipsnio 1 dalį priimto sprendimo.

2.   Įmonei arba įmonių asociacijai įvykdžius pareigą, kurios vykdymą siekta užtikrinti periodine bauda, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinis periodinės baudos dydis, kuris yra mažesnis nei tuo atveju, jei būtų taikomas pirminis sprendimas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

54 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Tačiau 3 straipsnio 6 ir 7 dalys bei 40, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 1 d., o 42 ir 43 straipsniai taikomi nuo 2023 m. birželio 25 d.

Vis dėlto, jei 2023 m. birželio 25 d. bus ankstesnė nei šio straipsnio antroje pastraipoje nurodyta taikymo pradžios diena, 42 ir 43 straipsnių taikymas bus atidėtas iki šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. rugsėjo 14 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(6)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(8)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(9)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(10)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(11)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(12)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(13)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(14)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(15)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(16)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomi valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(19)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(20)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(21)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(22)  OL C 147, 2021 4 26, p. 4.

(23)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(24)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).


PRIEDAS

A.   Bendroji informacija

1.

Šio priedo tikslas – nustatyti kiekvienos 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką. Jame pateikiama informacija, leidžianti įmonei įvertinti, ar jos pagrindinės platformos paslaugos atitinka 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas ir todėl galėtų būti daroma prielaida, kad jos atitinka 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą. Todėl tokia informacija taip pat bus aktuali atliekant bet kokį platesnį vertinimą pagal 3 straipsnio 8 dalį. Įmonė yra atsakinga už kuo tikslesnio apytikslio skaičiaus apskaičiavimą laikantis šiame priede nustatytų bendrųjų principų ir konkrečios metodikos. Nė viena šio priedo nuostata netrukdo Komisijai per atitinkamose šio reglamento nuostatose nustatytą laikotarpį reikalauti, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams identifikuoti ir jų skaičiui apskaičiuoti. Nė viena šio priedo nuostata neturėtų būti teisinis pagrindas naudotojams sekti. Be to, šiame priede pateikiama metodika nedaromas poveikis jokioms šiame reglamente, visų pirma 3 straipsnio 3 bei 8 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje, nustatytoms pareigoms. Visų pirma tai, kad reikalaujama laikytis 13 straipsnio 3 dalies, taip pat reiškia aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimą ir jų skaičiaus apskaičiavimą remiantis tiksliu apskaičiavimu arba tiksliausiu įmanomu apytikslio skaičiaus apskaičiavimu, atsižvelgiant į faktinius identifikavimo ir apskaičiavimo pajėgumus, kuriuos atitinkamu momentu turi pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė. Tie apskaičiavimai arba tiksliausias įmanomas apytikslio skaičiaus apskaičiavimas turi atitikti ir apimti pagal 15 straipsnį praneštus duomenis.

2.

2 straipsnio 20 ir 21 punktuose nustatytos terminų „galutinis naudotojas“ ir „verslo klientas“ apibrėžtys, kurios taikomos visoms pagrindinėms platformos paslaugoms.

3.

Siekiant identifikuoti aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus ir apskaičiuoti jų skaičių, šiame priede vartojama sąvoka „individualūs naudotojai“. Sąvoka „individualūs naudotojai“ apima aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, suskaičiuotus atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos atžvilgiu tik vieną kartą per nustatytą laikotarpį (t. y. aktyvių galutinių naudotojų atveju – kartą per mėnesį, o aktyvių verslo klientų atveju – kartą per metus), neatsižvelgiant į tai, kiek kartų tuo laikotarpiu jie naudojosi atitinkama pagrindine platformos paslauga. Tai nedaro poveikio tam, kad tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių pagrindinių platformos paslaugų aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas.

B.   Aktyvūs galutiniai naudotojai

1.

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais galutiniais naudotojais, nustatomas pagal tiksliausią apskaičiavimo metodą, apie kurį pranešė bet kurias pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė, konkrečiai:

a)

laikoma, kad duomenų apie naudojimąsi pagrindinėmis platformos paslaugomis rinkimas aplinkose, kuriose yra registruojamasi arba prisijungiama, prima facie keltų mažiausią dubliavimosi riziką, pavyzdžiui, kiek tai susiję su naudotojų elgesiu naudojantis įvairiais įrenginiais ar platformomis. Taigi, įmonė pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie kiekvienos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, surinktus aplinkose, kuriose registruojamasi arba prisijungiama, jei tokių duomenų yra;

b)

pagrindinių platformos paslaugų, kuriomis galutiniai naudotojai taip pat naudojasi aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, atveju įmonė papildomai pateikia agreguotus nuasmenintus duomenis apie atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualių galutinių naudotojų skaičių, apskaičiuotą remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, apimančiu ir galutinius naudotojus aplinkose, kuriose nėra registruojamasi arba prisijungiama, pavyzdžiui, IP adresus, slapukų identifikatorius ar kitus identifikatorius, pvz., radijo dažnio atpažinimo žymenis, jei tie adresai arba identifikatoriai iš tiesų būtini teikiant šias pagrindines platformos paslaugas.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų skaičius per mėnesį apskaičiuojamas remiantis vidutiniu aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi per mėnesį didžiąją finansinių metų dalį. Sąvoka „didžioji finansinių metų dalis“ numatyta tam, kad pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė atitinkamais metais galėtų neatsižvelgti į išskirtines vertes. Išskirtinės vertės iš esmės reiškia duomenis, kurie akivaizdžiai nepatenka į įprastų ir numatomų verčių ribas. Per vieną finansinių metų mėnesį nenumatytai išaugęs arba sumažėjęs naudotojų aktyvumas yra vienas iš pavyzdžių, kas galėtų būti laikoma tokiomis išskirtinėmis vertėmis. Su kasmet pasikartojančiais įvykiais susijusios vertės, pavyzdžiui, metiniai pardavimų skatinimai, nelaikomos išskirtinėmis vertėmis.

C.   Aktyvūs verslo klientai

Individualių naudotojų skaičius, kiek tai susiję su aktyviais verslo klientais, turi būti nustatomas, kai taikytina, paskyros lygmeniu, kai kiekviena atskira verslo paskyra, susijusi su įmonės teikiamos pagrindinės platformos paslaugos naudojimu, laikoma vienu tos atitinkamos pagrindinės platformos paslaugos individualiu verslo klientu. Jei sąvoka „verslo paskyra“ netaikoma konkrečiai pagrindinei platformos paslaugai, atitinkama pagrindines platformos paslaugas teikianti įmonė nustato individualių verslo klientų skaičių pagal atitinkamas įmones.

D.   Informacijos teikimas

1.

Įmonė, pagal 3 straipsnio 3 dalį Komisijai teikianti informaciją apie kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių, yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas tos informacijos išsamumas ir tikslumas. Šiuo atžvilgiu:

a)

įmonė yra atsakinga už tai, kad teikiant duomenis apie atitinkamą pagrindinę platformos paslaugą būtų vengiama pateikti per mažą ir per didelį aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių (pavyzdžiui, kai naudotojai pagrindinėmis platformos paslaugomis naudojasi skirtingose platformose ar įrenginiuose);

b)

įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų pateikti tikslūs ir glausti paaiškinimai apie metodiką, naudotą informacijai surinkti, ir atsako už riziką, kad gali būti pateiktas per mažas arba per didelis atitinkama pagrindine platformos paslauga pasinaudojusių aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičius, taip pat už sprendimus, priimtus tokiai rizikai sumažinti;

c)

įmonė pateikia duomenis, gautus remiantis alternatyviu apskaičiavimo metodu, kai Komisijai kyla abejonių dėl pagrindines platformos paslaugas teikiančios įmonės pateiktų duomenų tikslumo.

2.

Aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimo tikslais:

a)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė nenurodo pagrindinių platformos paslaugų, priklausančių tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, kaip atskirų vien todėl, kad jos teikiamos naudojant skirtingus domenų vardus – valstybės kodu žymimus aukščiausio lygio domenus (ccTLD), bendrus aukščiausio lygio domenus (gTDL) arba bet kokius geografinius žymenis;

b)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas pagrindines platformos paslaugas, kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jos galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą;

c)

pagrindinę (-es) platformos paslaugą (-as) teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai pagrindinių platformos paslaugų kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.

E.   Specialios apibrėžtys

Toliau pateikiamoje lentelėje išdėstytos kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų specialios apibrėžtys.

Pagrindinės platformos paslaugos

Aktyvūs galutiniai naudotojai

Aktyvūs verslo klientai

Internetinės tarpininkavimo paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine tarpininkavimo paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, pateikdami užklausą, spustelėdami pele arba slinkdami puslapyje, arba per mėnesį bent kartą sudarė sandorį naudodamiesi internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių bent vienas produktas (paslauga) per visus metus buvo pasiūlytas naudojantis internetine tarpininkavimo paslauga arba kurie per tuos metus sudarė sandorį pasinaudodami internetine tarpininkavimo paslauga, skaičius.

Interneto paieškos sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo interneto paieškos sistema, pavyzdžiui, pateikdami užklausą, skaičius.

Individualių verslo klientų, turinčių verslo interneto svetaines (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamas svetaines), kurias per metus indeksuoja interneto paieškos sistema arba kurios yra interneto paieškos sistemos indekso dalis, skaičius.

Internetinės socialinių tinklų paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo internetine socialinių tinklų paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą arba komentuodami, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurių produktai (paslaugos) buvo pasiūlyti naudojantis internetinės socialinių tinklų paslauga arba kurie turi juose verslo paskyrą, ir kurie bent kartą per metus kokiu nors būdu pasinaudojo ta paslauga, pavyzdžiui, aktyviai prisijungdami, atidarydami puslapį, slinkdami puslapyje, spustelėdami pele, spustelėdami mygtuką „Patinka“, pateikdami užklausą, paskelbdami įrašą, komentuodami arba naudodami jos įrankius verslo tikslais, skaičius.

Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, pavyzdžiui, paleisdami audiovizualinio turinio segmentą, pateikdami užklausą arba įkeldami audiovizualinio turinio elementą, visų pirma įskaitant vartotojų sukurtus vaizdo įrašus, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus pateikė bent vieną audiovizualinio turinio elementą, įkeltą arba paleistą naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, skaičius.

Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie, naudodamiesi verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdami su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugą, bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju, skaičius.

Operacinės sistemos

Individualių galutinių naudotojų, kurie naudojosi įrenginiu su operacine sistema, kuri buvo aktyvuota, atnaujinta arba panaudota bent kartą per mėnesį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus paskelbė, atnaujino arba pasiūlė bent vieną taikomąją programėlę arba taikomąją programą, kuriai naudojama tos operacinės sistemos programavimo kalba arba kokia nors programinės įrangos kūrimo priemonė arba kuri kokiu nors būdu veikia toje operacinėje sistemoje, skaičius.

Virtualieji asistentai

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį kokiu nors būdu pasinaudojo virtualiuoju asistentu, pavyzdžiui, jį aktyvuodami, užduodami jam klausimą, duodami nurodymą gauti prieigą prie paslaugos arba valdydami išmanųjį namų įrenginį, skaičius.

Individualių kūrėjų, kurie per metus pasiūlė bent vieną su virtualiaisiais asistentais susijusią taikomąją programą arba funkciją, kad per virtualųjį asistentą būtų galima naudotis esama taikomąja programa, skaičius.

Saityno naršyklės

Individualių galutinių naudotojų, kurie bent kartą per mėnesį pasinaudojo saityno naršykle, pavyzdžiui, į saityno naršyklės universaliojo ištekliaus adreso (URL) eilutę įvesdami užklausą arba interneto svetainės adresą, skaičius.

Individualių verslo klientų, prie kurių verslo interneto svetainių (t. y. komerciniais ar profesiniais tikslais naudojamų svetainių) bent kartą per metus buvo prisijungta per saityno naršyklę arba kurie per metus siūlė saityno naršyklėje naudojamą papildinį, plėtinį arba priedėlius, skaičius.

Debesijos kompiuterijos paslaugos

Individualių galutinių naudotojų, kurie per mėnesį už bet kokios rūšies atlygį (nepriklausomai nuo to, ar atlyginta tą patį mėnesį) bent kartą pasinaudojo kokiomis nors atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo debesijos kompiuterijos paslaugomis, skaičius.

Individualių verslo klientų, kurie per metus teikė kokias nors debesijos kompiuterijos paslaugas, kurių priegloba užtikrinama atitinkamo debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo infrastruktūroje, skaičius.

Internetinės reklamos paslaugos

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių galutinių naudotojų, kuriems buvo parodytas reklamos skelbimas, kurio rezultatas buvo reklamos tarpininkavimo paslauga bent kartą per mėnesį, skaičius.

Kalbant apie nuosavybės teisių, susijusių su reklamos vieta, pardavimą:

Individualių reklamuotojų, kurių reklama buvo pateikta bent kartą per metus, skaičius.

Kalbant apie reklamos tarpininkavimo paslaugas (įskaitant reklamos tinklus, reklamos mainus ir kitas reklamos tarpininkavimo paslaugas):

Individualių verslo klientų (įskaitant reklamuotojus, publikuotojus ar kitus tarpininkus), kurie per metus naudojosi reklamos tarpininkavimo paslauga arba kuri jiems buvo pasiūlyta, skaičius.



whereas









keyboard_arrow_down