search

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

 BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2023/2854 LT cercato: 'viešai' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index viešai:


whereas viešai:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 921

 

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2.   Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3.   Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4.   Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5.   Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma ir savo sprendimus priima pagal aiškias, nediskriminacines ir sąžiningas darbo tvarkos taisykles;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, visų pirma susijusių su sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant kompensavimą, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, kad galėtų tas sąlygas veiksmingai nustatyti;

c)

ji yra lengvai pasiekiama naudojant elektroninių ryšių technologijas;

d)

ji gali greitai, veiksmingai bei ekonomiškai efektyviai priimti sprendimus bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

6.   Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7.   Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8.   Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9.   Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10.   Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

a)

ginčų rezultatų suvestinė;

b)

vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė;

c)

dažniausiai pasitaikančios ginčų priežastys.

11.   Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12.   Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.

17 straipsnis

Prašymai suteikti galimybę gauti duomenis

1.   Prašydama duomenų pagal 14 straipsnį, viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga:

a)

nurodo reikalingus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti;

b)

įrodo, kad tenkinamos sąlygos, būtinos išimtiniam poreikiui, dėl kurio prašoma duomenų, nustatyti, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c)

paaiškina prašymo tikslą, numatomą prašomų duomenų naudojimą, įskaitant, kai taikytina, tai, kad juos naudos trečioji šalis pagal šio straipsnio 4 dalį, to naudojimo trukmę ir, kai aktualu, kaip tvarkant asmens duomenis numatoma patenkinti išimtinį poreikį;

d)

jei įmanoma, nurodo, kada tikimasi, kad duomenis ištrins visos prieigą prie jų turinčios šalys;

e)

pagrindžia, kodėl pasirinktas tas duomenų turėtojas, kuriam skirtas prašymas;

f)

nurodo visas kitas viešojo sektoriaus institucijas arba Komisiją, Europos Centrinį Banką arba Sąjungos įstaigas bei trečiąsias šalis, su kuriomis, kaip tikimasi, bus dalijamasi prašomais duomenimis;

g)

kai prašoma asmens duomenų, nurodo visas technines ir organizacines priemones, būtinas ir proporcingas duomenų apsaugos principams ir būtinoms priemonėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pseudonimų suteikimo lygį ir ar duomenų turėtojas gali taikyti nuasmeninimą prieš suteikdamas prieigą prie duomenų;

h)

nurodo teisinę nuostatą, pagal kurią prašančiajai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai pavedama konkreti viešojo intereso užduotis, susijusi su prašymu pateikti duomenis;

i)

nurodo terminą, iki kurio turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, iki kurio duomenų turėtojas gali atsisakyti ar siekti pakeisti prašymą;

j)

deda visas pastangas, kad išvengtų duomenų prašymo vykdymo, dėl kurio duomenų turėtojai būtų atsakingi už Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimą.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamas duomenų prašymas turi:

a)

būti pateiktas raštu ir išdėstytas aiškia, glausta ir paprasta, duomenų turėtojui suprantama kalba;

b)

būti konkrečiai susijęs su prašomų duomenų rūšimi ir atitikti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas valdo prašymo pateikimo metu;

c)

būti proporcingas išimtinio poreikio atžvilgiu ir, pagal prašomų duomenų detalumą bei kiekį ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumą, tinkamai pagrįstas;

d)

būti parengtas paisant teisėtų duomenų turėtojo, kuris įsipareigoja užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą pagal 19 straipsnio 3 dalį, tikslų ir atsižvelgiant į sąnaudas bei pastangas, reikalingas norint suteikti galimybę gauti duomenis;

e)

būti susijęs su ne asmens duomenimis ir tik tuo atveju, jei įrodoma, kad to nepakanka, kad būtų patenkintas išimtinis poreikis naudoti duomenis, pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, reikėtų prašyti pateikti pseudoniminius asmens duomenis ir nustatyti technines ir organizacines priemones, kurių turi būti imtasi duomenims apsaugoti;

f)

apimti informaciją duomenų turėtojui apie sankcijas, kurias prašymo nevykdymo atveju pagal 40 straipsnį skiria pagal 37 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

g)

kai prašymą teikia viešojo sektoriaus įstaiga, būti perduodamas valstybės narės, kurioje yra įsteigta prašymą turinti pateikti viešojo sektoriaus įstaiga, duomenų koordinatoriui, nurodytam 37 straipsnyje, ir, nepagrįstai nedelsiant, būti viešai paskelbiamas internete, išskyrus atvejus, kai duomenų koordinatorius mano, kad toks paskelbimas keltų pavojų visuomenės saugumui;

h)

kai prašymą teikia Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga, būti nepagrįstai nedelsiant paskelbiamas internete;

i)

kai prašoma asmens duomenų, nepagrįstai nedelsiant būti pranešamas priežiūros institucijai, atsakingai už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi viešojo sektoriaus įstaiga.

Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaigos informuoja Komisiją apie savo prašymus.

3.   Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nesuteikia galimybės pagal šį skyrių gautų duomenų naudoti pakartotinai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 11 dalyje. Reglamentas (ES) 2022/868 ir Direktyva (ES) 2019/1024 netaikomi viešojo sektoriaus įstaigų turimiems pagal šį skyrių gautiems duomenims.

4.   Šio straipsnio 3 dalimi viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai neužkertamas kelias pagal šį skyrių gautais duomenimis keistis su kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaiga siekiant atlikti 15 straipsnyje nurodytas užduotis, kaip nurodyta prašyme pagal šio straipsnio 1 dalies f punktą, arba suteikti galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai tais atvejais, kai ji pagal viešai paskelbtą susitarimą tai trečiajai šaliai yra delegavusi techninių patikrinimų ar kitas funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų pareigos pagal 19 straipsnį, visų pirma apsaugos priemonės, skirtos komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, taip pat taikomos tokioms trečiosioms šalims. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga perduoda duomenis arba suteikia galimybę juos gauti pagal šią dalį, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio buvo gauti duomenys.

5.   Jeigu duomenų turėtojas mano, kad perduodant duomenis arba suteikiant galimybę juos gauti buvo pažeistos jo teisės pagal šį skyrių, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

6.   Komisija parengia pavyzdinį prašymų pagal šį straipsnį šabloną.

20 straipsnis

Kompensacija išimtinio poreikio atvejais

1.   Duomenų turėtojai, išskyrus labai mažas įmones ir mažąsias įmones, nemokamai suteikia galimybę gauti duomenis, būtinus reaguojant į ekstremaliąją situaciją pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą. Viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, gavę duomenis, viešai pripažįsta duomenų turėtoją, jei duomenų turėtojas to prašo.

2.   Duomenų turėtojas turi teisę gauti teisingą kompensaciją už galimybės gauti duomenis suteikimą vykdant prašymą, pateiktą pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokia kompensacija turi apimti vykdant prašymą patirtas technines ir organizacines sąnaudas, įskaitant, kai taikytina, nuasmeninimo, pseudoniminimo, agregavimo ir techninio pritaikymo sąnaudas bei pridėjus pagrįstą maržą. Viešojo sektoriaus įstaigos, Komisijos, Europos Centrinio Banko arba Sąjungos įstaigos prašymu duomenų turėtojas pateikia informaciją apie tai, kuo remdamasis apskaičiavo sąnaudas ir pagrįstą maržą.

3.   2 dalis taip pat taikoma tais atvejais, kai kompensacijos už galimybės gauti duomenis suteikimą reikalauja labai maža įmonė ir mažoji įmonė.

4.   Duomenų turėtojai negali reikalauti kompensacijos už galimybės gauti duomenis suteikimą pagal prašymą, pateiktą pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą, kai konkreti užduotis, atlikta viešojo intereso labui, yra rengti oficialiąją statistiką, o duomenų pirkimas neleidžiamas pagal nacionalinę teisę. Jei pagal nacionalinę teisę duomenų, reikalingų oficialiajai statistikai rengti, pirkti neleidžiama, valstybės narės apie tai praneša Komisijai.

5.   Jei viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga nesutinka dėl duomenų turėtojo prašomos kompensacijos dydžio, jie gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

29 straipsnis

Laipsniškas keitimo mokesčių panaikinimas

1.   Nuo 2027 m. sausio 12 d. duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai už keitimo procesą klientui netaiko jokių keitimo mokesčių.

2.   Nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2027 m. sausio 12 d. duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai už keitimo procesą klientui gali taikyti sumažintus keitimo mokesčius.

3.   2 dalyje nurodyti sumažinti keitimo mokesčiai neturi viršyti duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo patiriamų išlaidų, tiesiogiai susijusių su atitinkamu keitimo procesu.

4.   Prieš sudarydami su klientu sutartį, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai potencialiam klientui pateikia aiškią informaciją apie standartinius paslaugų mokesčius ir ankstyvo sutarties nutraukimo sankcijas, kurios gali būti taikomos, taip pat apie sumažintus paslaugų tiekėjo keitimo mokesčius, kurie gali būti taikomi per 2 dalyje nurodytą laikotarpį.

5.   Kai aktualu, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai teikia informaciją klientui apie duomenų tvarkymo paslaugas, kurios susijusios su labai sudėtingu ar brangiu keitimu arba kai keitimas neįmanomas nedarant didelio poveikio duomenims, skaitmeniniam turtui ar paslaugų architektūrai.

6.   Kai taikytina, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai turi viešai pateikti 4 ir 5 dalyje nurodytą informaciją klientams specialiame savo svetainės skirsnyje arba kitu lengvai prieinamu būdu.

7.   Komisijai pagal 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant stebėsenos mechanizmą, pagal kurį Komisija stebėtų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų rinkoje taikomus keitimo mokesčius, ir taip galėtų užtikrinti, kad keitimo mokesčiai būtų panaikinti ir sumažinti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, laikantis tose dalyse nustatytų terminų.

33 straipsnis

Esminiai su duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat su bendrų Europos duomenų erdvių sąveikumu susiję reikalavimai

1.   Duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems dalyviams, laikosi toliau nurodytų esminių reikalavimų, kad būtų palengvintas duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat bendrų Europos duomenų erdvių, kurios yra konkretiems tikslams ar sektoriams skirtos arba tarpsektorinės sąveikios bendrų standartų ir praktikos sistemos, kad būtų galima dalytis duomenimis arba juos bendrai tvarkyti siekiant, inter alia, kurti naujus gaminius ir paslaugas, plėtoti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas, sąveikumas:

a)

kad gavėjas galėtų rasti duomenis, prie jų prieiti ir jais naudotis, pakankamai išsamiai aprašomas, kai taikytina, kompiuterio skaitomu formatu duomenų rinkinio turinys, naudojimo apribojimai, licencijos, duomenų rinkimo metodika, duomenų kokybė ir neapibrėžtumas;

b)

viešai pateikiamos nuosekliai aprašomos, jei yra, duomenų struktūros, duomenų formatai, žodynai, klasifikavimo sistemos, taksonomijos ir kodų sąrašai;

c)

pakankamai išsamiai aprašomos prieigos prie duomenų techninės priemonės, kaip antai programų sąsajos, ir jų naudojimo sąlygos bei paslaugų kokybė, kad šalys galėtų automatiškai prieiti prie duomenų ir juos viena kitai perduoti, be kita ko, nuolat, masiškai atsisiunčiant arba tikruoju laiku kompiuterio skaitomu formatu, kai tai techniškai įmanoma ir netrukdo tinkamam susietojo gaminio veikimui;

d)

kai taikytina, būdai, kuriais būtų užtikrintas priemonių siekiant automatizuoti dalijimosi duomenimis susitarimų, pavyzdžiui, išmaniųjų sutarčių, vykdymą, sąveikumas.

Reikalavimai gali būti bendro pobūdžio arba taikomi konkretiems sektoriams, tačiau kartu jais turi būti visapusiškai atsižvelgiama į tarpusavio sąsają su reikalavimais, kylančiais iš kitų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų.

2.   Komisijai pagal šio reglamento 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiau apibrėžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kiek tai susiję su tais reikalavimais, kurių numatytą poveikį dėl jų pobūdžio galima pasiekti tik išsamiau juos apibrėžus privalomuose Sąjungos teisės aktuose, ir siekiant tinkamai atspindėti technologinius ir rinkos pokyčius.

Priimdama deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją pagal 42 straipsnio c punkto iii papunktį.

3.   Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, atitinkančių darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokie darnieji standartai arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

4.   Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį paprašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

5.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos bendrosios specifikacijos, apimančios bet kurį ar visus 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)

Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašė vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniojo standarto, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektą ir:

i)

prašymas nebuvo priimtas;

ii)

per Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti su tuo prašymu susiję darnieji standartai arba

iii)

darnieji standartai neatitiko prašymo, ir

b)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 paskelbta nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, ir nenumatoma tokios nuorodos paskelbti per pagrįstą laikotarpį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Prieš rengdama šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

7.   Rengdama 5 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

8.   Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, kurios atitinka 5 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokios bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

9.   Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius esminius reikalavimus, kuriuos apima tas darnusis standartas.

10.   Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir gali, jei tinkama, iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

11.   Komisija gali priimti gaires, kuriose nustatoma bendrų Europos duomenų erdvių veikimui skirta sąveikumo bendrų standartų ir praktikos sistema, atsižvelgdama į EDIV pasiūlymą pagal Reglamento (ES) 2022/868 30 straipsnio h punktą.


whereas
keyboard_arrow_down