Data Act 2023/2854 LT

1. Susietieji gaminiai projektuojami ir gaminami, o susijusios paslaugos rengiamos ir teikiamos taip, kad gaminio duomenys ir susijusios paslaugos duomenys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tuos duomenims aiškinti ir naudoti, būtų automatiškai, lengvai, saugiai, nemokamai išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, tiesiogiai prieinami naudotojui.

2. Prieš sudarant susietojo gaminio pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, pardavėjas, nuomotojas ar nuomotojas išsipirktinai, kurie gali būti gamintoju, naudotojui aiškiai ir suprantamai pateikia bent šią informaciją:

a)	gaminio duomenų, kuriuos gali generuoti susietasis gaminys, rūšį, formatą ir numatomą kiekį;

b)	ar susietasis gaminys gali generuoti duomenis nuolat ir tikruoju laiku;

c)	ar susietasis gaminys gali saugoti duomenis pačiame įrenginyje arba nuotoliniame serveryje, įskaitant, kai taikoma, numatomą saugojimo trukmę;

d)	kaip naudotojas gali prieiti prie duomenų, juos išrinkti arba, kai aktualu, ištrinti, įskaitant technines priemones tai padaryti, taip pat jų naudojimo sąlygas ir informaciją apie paslaugos kokybę.

3. Prieš sudarant sutartį dėl susijusios paslaugos teikimo, tokios susijusios paslaugos teikėjas naudotojui aiškiai ir suprantamai pateikia bent šią informaciją:

a)	gaminio duomenų, kuriuos, kaip tikimasi, numatomas duomenų turėtojas turi gauti, pobūdis, numatomas kiekis ir rinkimo dažnumas, taip pat, kai aktualu, naudotojo prieigos prie tokių duomenų arba jų išrinkimo tvarka, įskaitant numatomo duomenų turėtojo duomenų kaupimo ir saugojimo trukmės politiką;

b)	susijusios paslaugos duomenų, kurie bus generuojami, pobūdis ir numatomas kiekis, taip pat naudotojo prieigos prie tokių duomenų arba jų išrinkimo tvarka, įskaitant numatomo duomenų turėtojo duomenų kaupimo ir saugojimo trukmės politiką;

c)	ar numatomas duomenų turėtojas mano, jog pats naudos lengvai prieinamus duomenis, ir kokiais tikslais tie duomenys bus naudojami, taip pat ar naudotojas ketina leisti vienai ar daugiau trečiųjų šalių naudoti duomenis su juo sutartais tikslais;

d)	numatomo duomenų turėtojo tapatybė, pavyzdžiui, jo prekybinis pavadinimas ir geografinis adresas, kuriuo jis yra įsisteigęs, taip pat, kai taikytina, kitos duomenis tvarkančios šalys;

e)	ryšio priemonės, kuriomis galima greitai susisiekti su numatomu duomenų turėtoju ir veiksmingai su juo bendrauti;

f)	kaip naudotojas gali prašyti dalytis duomenimis su trečiąja šalimi ir, kai taikytina, nutraukti dalijimąsi duomenimis;

g)	naudotojo teisė pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai pateikti skundą dėl įtariamo bet kurių šio skyriaus nuostatų pažeidimo;

ar numatomas duomenų turėtojas yra komercinių paslapčių, esančių duomenyse, prie kurių galima prieiti per susietąjį gaminį arba kurie bus sugeneruoti teikiant susijusią paslaugą, turėtojas ir, jei numatomas duomenų turėtojas nėra komercinės paslapties turėtojas, komercinės paslapties turėtojo tapatybė;

i)	naudotojo ir numatomo duomenų turėtojo sutarties trukmė ir tokios sutarties nutraukimo tvarka.

4 straipsnis

Naudotojų ir duomenų turėtojų teisės ir pareigos, susijusios su prieiga prie gaminio duomenų ir susijusios paslaugos duomenų, jų naudojimu ir teikimu

1. Jei naudotojas negali per susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą tiesiogiai prieiti prie duomenų, duomenų turėtojai nepagrįstai nedelsdami suteikia naudotojui galimybę lengvai, saugiai, nemokamai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu, ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tokios pačios kokybės, kokios jie yra prieinami duomenų turėtojui, taip pat ir atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Tai atliekama, kai techniškai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, remiantis paprastu prašymu.

2. Naudotojai ir duomenų turėtojai gali sutartimi apriboti arba uždrausti prieigą prie duomenų, jų naudojimą ar tolesnį dalijimąsi jais, jei toks tvarkymas galėtų pakenkti Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytiems susietojo gaminio saugumo reikalavimams ir dėl to būtų padarytas didelis neigiamas poveikis fizinių asmenų sveikatai, saugai ar saugumui. Tame kontekste naudotojams ir duomenų turėtojams techninių ekspertinių žinių galėtų suteikti sektorių institucijos. Jeigu duomenų turėtojas pagal šį straipsnį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

3. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas bet kurio ginčo su duomenų turėtoju dėl 2 dalyje nurodytų sutartinių apribojimų ar draudimų atveju gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

4. Duomenų turėtojai naudotojams negali nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu.

5. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas 1 dalies tikslais, duomenų turėtojas nereikalauja, kad tas asmuo pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos, visų pirma žurnalo duomenų, apie naudotojo prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina naudotojo prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

6. Komercinės paslaptys saugomos ir atskleidžiamos tik tuo atveju, jei prieš jas atskleidžiant duomenų turėtojas ir naudotojas imasi visų būtinų priemonių jų konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su naudotoju dėl proporcingų techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

7. Kai nėra susitarimo dėl 6 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei naudotojas neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal 6 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas naudotojui. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

8. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių naudotojas ėmėsi pagal šio straipsnio 6 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas naudotojui raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

9. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas, norintis užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti dalijimąsi jais pagal 7 ir 8 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

10. Duomenų, gautų pateikus 1 dalyje nurodytą prašymą, naudotojas nenaudoja susietajam gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti duomenys, sukurti, nesidalija šiais duomenimis su trečiąja šalimi turėdamas tokių ketinimų ir nenaudoja tokių duomenų tam, kad gautų įžvalgų apie gamintojo arba, kai taikytina, duomenų turėtojo, ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus.

11. Kad gautų prieigą prie duomenų, naudotojas nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais.

12. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, duomenų turėtojas galimybę gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, naudotojui suteikia tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 9 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

13. Duomenų turėtojas visus lengvai prieinamus duomenis, kurie nėra asmens duomenys, naudoja tik pagal sutartį su naudotoju. Duomenų turėtojas tokių duomenų nenaudoja bet kokiu kitu būdu siekdamas gauti įžvalgų apie naudotojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba jų naudojimą, kurios galėtų pakenkti to naudotojo komercinei padėčiai rinkose, kuriose tas naudotojas veikia.

14. Duomenų turėtojai suteikia trečiosioms šalims galimybę komerciniais ar nekomerciniais tikslais gauti tik tuos su gaminiais susijusius ne asmens duomenis, kurie yra reikalingi jų sutarčiai su naudotoju vykdyti. Kai aktualu, duomenų turėtojai sutartimi įpareigoja trečiąsias šalis toliau nesidalyti iš jų gautais duomenimis.

5 straipsnis

Naudotojo teisė dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis

1. Naudotojo arba naudotojo vardu veikiančios šalies prašymu duomenų turėtojas nepagrįstai nedelsdamas suteikia trečiajai šaliai galimybę, naudotojui nemokant jokių mokesčių, lengvai, saugiai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tos pačios kokybės, kokios jie prieinami duomenų turėtojui, taip pat atitinkamus metaduomenis, kurie yra būtini tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Duomenų turėtojas galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai suteikia laikydamasis 8 ir 9 straipsnių.

2. 1 dalis netaikoma naujų susietų gaminių, medžiagų ar procesų, kurie dar nėra pateikti rinkai, lengvai prieinamiems duomenims bandymų kontekste, nebent trečiajai šaliai juos naudoti leidžiama pagal sutartį.

3. Bet kuri įmonė, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, pagal šį straipsnį nėra reikalavimus atitinkanti trečioji šalis, todėl ji negali:

a)	kokiu nors būdu raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo, be kita ko, teikdama piniginę ar bet kokią kitą kompensaciją, suteikti galimybę gauti duomenis, kuriuos naudotojas gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

b)	raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti duomenų turėtojo suteikti galimybę gauti duomenis, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

c)	iš naudotojo gauti duomenų, kuriuos jis gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas arba trečioji šalis 1 dalies tikslais, nereikalaujama, kad naudotojas ar trečioji šalis pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos apie trečiosios šalies prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina trečiosios šalies prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

5. Trečioji šalis nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais, kad gautų prieigą prie duomenų.

6. Duomenų turėtojas nenaudoja jokių lengvai prieinamų duomenų siekdamas gauti įžvalgų apie trečiosios šalies ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą, kurios galėtų bet kokiu kitu būdu pakenkti trečiosios šalies komercinei padėčiai rinkose, kuriose ji veikia, nebent trečioji šalis davė leidimą juos taip naudoti ir turi techninę galimybę bet kuriuo metu lengvai tą leidimą atšaukti.

7. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, galimybė gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, duomenų turėtojo suteikiama trečiajai šaliai tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 6 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

8. Jei duomenų turėtojas ir trečioji šalis nesusitaria dėl duomenų perdavimo tvarkos, tai nesudaro kliūčių, neužkerta kelio ar netrukdo naudotis duomenų subjekto teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma teise į duomenų perkeliamumą pagal to reglamento 20 straipsnį.

9. Komercinės paslaptys saugomos ir trečiosioms šalims atskleidžiamos tik tiek, kiek toks atskleidimas tikrai būtinas tikslui, dėl kurio susitarė naudotojas ir trečioji šalis, pasiekti. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su trečiąja šalimi dėl visų proporcingu techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

10. Kai nėra susitarimo dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei trečioji šalis neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal šio straipsnio 9 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas trečiajai šaliai. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

11. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių trečioji šalis ėmėsi pagal šio straipsnio 9 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas trečiajai šaliai raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

12. Nedarant poveikio teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, trečioji šalis, norinti užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti tokį dalijimąsi jais pagal 10 ir 11 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

13. 1 dalyje nurodyta teisė nedaro neigiamo poveikio kitų duomenų subjektų teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių, gaunančių duomenis naudotojo prašymu, pareigos

1. Trečioji šalis duomenis, kuriuos jai suteikta galimybė gauti pagal 5 straipsnį, tvarko tik su naudotoju sutartais tikslais bei sąlygomis ir laikydamasi Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, įskaitant duomenų subjekto teises, kiek tai susiję su asmens duomenimis. Trečioji šalis ištrina duomenis, kai jų nebereikia sutartam tikslui pasiekti, nebent dėl ne asmens duomenų su naudotoju susitarta kitaip.

2. Trečioji šalis negali:

naudotojams nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi 5 straipsnyje ir šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu, ir darant jam spaudimą, jį apgaudinėjant ar juo manipuliuojant arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu;

b)	nepaisant Reglamento (ES) 2016/679 22 straipsnio 2 dalies a ir c punktų, naudoti gautus duomenis profiliavimui, išskyrus atvejus, kai tai būtina paslaugai, kurios prašo naudotojas, suteikti;

c)	suteikti kitai trečiajai šaliai galimybę gauti jos gaunamus duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenys suteikiami remiantis sutartimi, ir jeigu kita trečioji šalis imtųsi visų duomenų turėtojo ir trečiosios šalies sutartų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotas komercinių paslapčių konfidencialumas;

d)	suteikti įmonei, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, galimybę gauti jos gaunamus duomenis;

gaunamus duomenis naudoti gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti prieinami duomenys, sukurti arba tuo tikslu duomenimis dalytis su kita trečiąja šalimi; trečiosios šalys taip pat nenaudoja jokių ne asmens gaminio duomenų ar susijusios paslaugos duomenų, kuriuos jos galėjo gauti, kad gautų įžvalgų apie duomenų turėtojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą;

f)	gautų duomenų naudoti taip, kad būtų daromas neigiamas poveikis susietojo gaminio ar susijusios paslaugos saugumui;

g)	nepaisyti konkrečių priemonių, dėl kurių su duomenų turėtoju arba komercinių paslapčių turėtoju susitarta pagal 5 straipsnio 9 dalį, ir pažeisti komercinių paslapčių konfidencialumą;

h)	neleisti naudotojui, kuris yra vartotojas, suteikti galimybės gaunamus duomenis teikti kitoms šalims, be kita ko, sutarties pagrindu.

8 straipsnis

Sąlygos, kuriomis duomenų turėtojai suteikia galimybę duomenų gavėjams gauti duomenis

1. Kai verslo subjektų tarpusavio santykiuose duomenų turėtojas pagal 5 straipsnį arba kitus taikomus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, privalo suteikti galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, jis susitaria su duomenų gavėju dėl duomenų pateikimo tvarkos ir tai daro sąžiningomis, pagrįstomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis ir skaidriai, laikydamasis šio skyriaus ir IV skyriaus.

2. Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, nėra privaloma, jeigu ji yra nesąžininga sutartinė sąlyga pagal 13 straipsnį arba jeigu pagal ją naudotojo nenaudai netaikomos II skyriuje nustatytos naudotojų teisės, nuo jų nėra nukrypstama arba pakeičiamas jų poveikis.

3. Suteikdamas galimybę gauti duomenis, duomenų turėtojas, kiek tai susiję su galimybės gauti duomenis suteikimo tvarka, nediskriminuoja palyginamų kategorijų duomenų gavėjų, įskaitant įmones partneres arba susijusias įmones. Jeigu duomenų gavėjas mano, kad sąlygos, kuriomis jam buvo suteikta galimybė gauti duomenis, yra diskriminacinės, duomenų turėtojas, gavęs motyvuotą duomenų gavėjo prašymą, nepagrįstai nedelsdamas pateikia jam informaciją, iš kurios matyti, kad diskriminacijos nebuvo.

4. Duomenų turėtojas galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, be kita ko, išimtinumo pagrindu, suteikia tik jei naudotojas to paprašo pagal II skyrių.

5. Iš duomenų turėtojų ir duomenų gavėjų nereikalaujama pateikti daugiau informacijos, nei būtina norint patikrinti, ar jie laikosi sutarties sąlygų, dėl kurių susitarta ir kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, arba savo pareigų pagal šį reglamentą arba kitus taikytinus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę.

6. Jeigu Sąjungos teisės aktuose, įskaitant šio reglamento 4 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį, arba nacionalinės teisės aktuose, priimtuose pagal Sąjungos teisę, nenumatyta kitaip, pareiga suteikti duomenų gavėjui galimybę gauti duomenis neįpareigoja atskleisti komercinių paslapčių.

11 straipsnis

Techninės apsaugos priemonės dėl neteisėto duomenų naudojimo ar atskleidimo

1. Duomenų turėtojas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie duomenų, įskaitant metaduomenis, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 5, 6, 8 ir 9 straipsnių ir sutartų sutarties sąlygų, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, gali naudotis tinkamomis techninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant išmaniąsias sutartis ir šifravimą. Tokiomis techninėmis apsaugos priemonėmis nediskriminuojami duomenų gavėjai ir naudotojui nekliudoma pasinaudoti teise gauti duomenų kopiją, išrinkti duomenis, juos naudoti ar gauti prieigą prie jų arba teikti duomenis trečiosioms šalims pagal 5 straipsnį, o trečiajai šaliai nekliudoma pasinaudoti bet kokia teise pagal Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę. Naudotojai, trečiosios šalys ar duomenų gavėjai negali keisti arba pašalinti tokių techninių apsaugos priemonių, nebent duomenų turėtojas su tuo sutiktų.

2. 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis trečioji šalis arba duomenų gavėjas nepagrįstai nedelsdamas įvykdo duomenų turėtojo ir, kai taikytina ir kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojo arba naudotojo prašymus:

a)	ištrinti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas suteikė galimybę gauti, ir visas jų kopijas;

nustoti gaminti prekes, rengti išvestinius duomenis ar kurti paslaugas, pagamintus, parengtus ir sukurtus remiantis žiniomis, gautomis naudojant tokius duomenis, juos siūlyti, tiekti rinkai ar naudoti arba tais tikslais importuoti, eksportuoti ar saugoti prekes, dėl kurių atsiranda pažeidimas, ir jas visas sunaikinti, kai esama didelės rizikos, kad neteisėtas tų duomenų naudojimas padarys reikšmingos žalos duomenų turėtojui, komercinės paslapties turėtojui ar naudotojui arba kai tokia priemonė būtų neproporcinga atsižvelgiant į duomenų turėtojo, komercinės paslapties turėtojo ar naudotojo interesus;

c)	informuoti naudotoją apie neteisėtą duomenų naudojimą ar atskleidimą ir apie priemones, kurių imtasi siekiant nutraukti neteisėtą duomenų naudojimą ar atskleidimą;

d)	atlyginti žalą šaliai, nukentėjusiai nuo piktnaudžiavimo tokiais neteisėtai gautais ar panaudotais duomenimis arba jų atskleidimo.

3. 2 dalis taikoma, jeigu trečioji šalis arba duomenų gavėjas:

a)	siekdamas gauti duomenis duomenų turėtojui pateikė melagingą informaciją, panaudojo apgaulės ar prievartos priemones arba piktnaudžiavo duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais;

b)	duomenis, kuriuos jam buvo suteikta galimybė gauti, naudojo neteisėtais tikslais, be kita ko, konkuruojančio susietojo gaminio, kaip tai suprantama 6 straipsnio 2 dalies e punkte, kūrimo tikslais;

c)	neteisėtai atskleidė duomenis kitai šaliai;

d)	netaikė techninių ir organizacinių priemonių, dėl kurių susitarta pagal 5 straipsnio 9 dalį, arba

e)	pakeitė arba pašalino duomenų turėtojo pagal šio straipsnio 1 dalį taikomas technines apsaugos priemones be duomenų turėtojo sutikimo.

4. 2 dalis taip pat taikoma, jeigu naudotojas pakeičia arba pašalina duomenų turėtojo taikomas technines apsaugos priemones arba netaiko techninių ir organizacinių priemonių, kurių komercinėms paslaptims apsaugoti imasi naudotojas, susitaręs su duomenų turėtoju arba, kai tai nėra tas pats asmuo, su komercinių paslapčių turėtoju, arba bet kurios kitos šalies, gavusios duomenis iš naudotojo pažeidžiant šį reglamentą, atveju.

5. Jeigu duomenų gavėjas pažeidžia 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, naudotojai turi tas pačias teises kaip ir duomenų turėtojai pagal šio straipsnio 2 dalį.

17 straipsnis

Prašymai suteikti galimybę gauti duomenis

1. Prašydama duomenų pagal 14 straipsnį, viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga:

a)	nurodo reikalingus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti;

b)	įrodo, kad tenkinamos sąlygos, būtinos išimtiniam poreikiui, dėl kurio prašoma duomenų, nustatyti, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c)	paaiškina prašymo tikslą, numatomą prašomų duomenų naudojimą, įskaitant, kai taikytina, tai, kad juos naudos trečioji šalis pagal šio straipsnio 4 dalį, to naudojimo trukmę ir, kai aktualu, kaip tvarkant asmens duomenis numatoma patenkinti išimtinį poreikį;

d)	jei įmanoma, nurodo, kada tikimasi, kad duomenis ištrins visos prieigą prie jų turinčios šalys;

e)	pagrindžia, kodėl pasirinktas tas duomenų turėtojas, kuriam skirtas prašymas;

f)	nurodo visas kitas viešojo sektoriaus institucijas arba Komisiją, Europos Centrinį Banką arba Sąjungos įstaigas bei trečiąsias šalis, su kuriomis, kaip tikimasi, bus dalijamasi prašomais duomenimis;

g)	kai prašoma asmens duomenų, nurodo visas technines ir organizacines priemones, būtinas ir proporcingas duomenų apsaugos principams ir būtinoms priemonėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pseudonimų suteikimo lygį ir ar duomenų turėtojas gali taikyti nuasmeninimą prieš suteikdamas prieigą prie duomenų;

h)	nurodo teisinę nuostatą, pagal kurią prašančiajai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai pavedama konkreti viešojo intereso užduotis, susijusi su prašymu pateikti duomenis;

i)	nurodo terminą, iki kurio turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, iki kurio duomenų turėtojas gali atsisakyti ar siekti pakeisti prašymą;

j)	deda visas pastangas, kad išvengtų duomenų prašymo vykdymo, dėl kurio duomenų turėtojai būtų atsakingi už Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimą.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamas duomenų prašymas turi:

a)	būti pateiktas raštu ir išdėstytas aiškia, glausta ir paprasta, duomenų turėtojui suprantama kalba;

b)	būti konkrečiai susijęs su prašomų duomenų rūšimi ir atitikti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas valdo prašymo pateikimo metu;

c)	būti proporcingas išimtinio poreikio atžvilgiu ir, pagal prašomų duomenų detalumą bei kiekį ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumą, tinkamai pagrįstas;

d)	būti parengtas paisant teisėtų duomenų turėtojo, kuris įsipareigoja užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą pagal 19 straipsnio 3 dalį, tikslų ir atsižvelgiant į sąnaudas bei pastangas, reikalingas norint suteikti galimybę gauti duomenis;

būti susijęs su ne asmens duomenimis ir tik tuo atveju, jei įrodoma, kad to nepakanka, kad būtų patenkintas išimtinis poreikis naudoti duomenis, pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, reikėtų prašyti pateikti pseudoniminius asmens duomenis ir nustatyti technines ir organizacines priemones, kurių turi būti imtasi duomenims apsaugoti;

f)	apimti informaciją duomenų turėtojui apie sankcijas, kurias prašymo nevykdymo atveju pagal 40 straipsnį skiria pagal 37 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

kai prašymą teikia viešojo sektoriaus įstaiga, būti perduodamas valstybės narės, kurioje yra įsteigta prašymą turinti pateikti viešojo sektoriaus įstaiga, duomenų koordinatoriui, nurodytam 37 straipsnyje, ir, nepagrįstai nedelsiant, būti viešai paskelbiamas internete, išskyrus atvejus, kai duomenų koordinatorius mano, kad toks paskelbimas keltų pavojų visuomenės saugumui;

h)	kai prašymą teikia Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga, būti nepagrįstai nedelsiant paskelbiamas internete;

i)	kai prašoma asmens duomenų, nepagrįstai nedelsiant būti pranešamas priežiūros institucijai, atsakingai už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi viešojo sektoriaus įstaiga.

Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaigos informuoja Komisiją apie savo prašymus.

3. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nesuteikia galimybės pagal šį skyrių gautų duomenų naudoti pakartotinai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 11 dalyje. Reglamentas (ES) 2022/868 ir Direktyva (ES) 2019/1024 netaikomi viešojo sektoriaus įstaigų turimiems pagal šį skyrių gautiems duomenims.

4. Šio straipsnio 3 dalimi viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai neužkertamas kelias pagal šį skyrių gautais duomenimis keistis su kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaiga siekiant atlikti 15 straipsnyje nurodytas užduotis, kaip nurodyta prašyme pagal šio straipsnio 1 dalies f punktą, arba suteikti galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai tais atvejais, kai ji pagal viešai paskelbtą susitarimą tai trečiajai šaliai yra delegavusi techninių patikrinimų ar kitas funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų pareigos pagal 19 straipsnį, visų pirma apsaugos priemonės, skirtos komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, taip pat taikomos tokioms trečiosioms šalims. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga perduoda duomenis arba suteikia galimybę juos gauti pagal šią dalį, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio buvo gauti duomenys.

5. Jeigu duomenų turėtojas mano, kad perduodant duomenis arba suteikiant galimybę juos gauti buvo pažeistos jo teisės pagal šį skyrių, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

6. Komisija parengia pavyzdinį prašymų pagal šį straipsnį šabloną.

19 straipsnis

Viešojo sektoriaus įstaigų, Komisijos, Europos Centrinio Banko bei Sąjungos įstaigų pareigos

1. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, gavę duomenis, pateiktus vykdant pagal 14 straipsnį pateiktą prašymą:

a)	duomenų nenaudoja su tikslu, dėl kurio jų buvo paprašyta, nesuderinamu būdu;

b)	įgyvendina technines ir organizacines priemones, kuriomis išsaugomas prašomų duomenų konfidencialumas ir vientisumas, taip pat užtikrinamas duomenų, visų pirma asmens duomenų, perdavimo saugumas ir apsaugomos duomenų subjektų teisės ir laisvės;

kai tik duomenys nebereikalingi nurodytam tikslui pasiekti, juos ištrina ir informuoja duomenų turėtoją ir pagal 21 straipsnio 1 dalį duomenis gavusius asmenis ar organizacijas, kad duomenys ištrinti, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais vykdant skaidrumo pareigas duomenis reikalaujama archyvuoti.

2. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas, Sąjungos įstaiga arba trečioji šalis, gaunanti duomenis pagal šį skyrių:

a)	nenaudoja duomenų arba įžvalgų apie duomenų turėtojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos ar veiklos būdus, kad sukurtų arba pagerintų susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą, kurie konkuruoja su duomenų turėtojo susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga;

b)	nesidalija duomenimis su kita trečiąja šalimi bet kuriuo iš a punkte nurodytų tikslų.

3. Atskleisti komercines paslaptis viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai reikalaujama tik tiek, kiek tai tikrai būtina prašymo pagal 15 straipsnį tikslui pasiekti. Tokiu atveju duomenų turėtojas arba, jei jie nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas nustato duomenis, kurie saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamuose metaduomenyse. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, prieš atskleisdami komercines paslaptis, imasi visų būtinų ir tinkamų techninių ir organizacinių priemonių komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, įskaitant, kai tinkama, pavyzdinių sutarties sąlygų bei techninių standartų naudojimą ir elgesio kodeksų taikymą.

4. Už gaunamų duomenų saugumą atsako viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga.

23 straipsnis

Kliūčių, trukdančių atlikti veiksmingą keitimą, šalinimas

Duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai imasi 25, 26, 27, 29 ir 30 straipsniuose numatytų priemonių, skirtų suteikti klientams galimybę vieną duomenų tvarkymo paslaugą pakeisti paslauga, kuri apima tą pačią paslaugos rūšį ir kurią teikia kitas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas, ar vietoje esančia IRT infrastruktūra arba, kai aktualu, tuo pačiu metu naudotis kelių duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų paslaugomis. Visų pirma, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai nesudaro ikikomercinių, komercinių, techninių, sutartinių ir organizacinių kliūčių ir pašalina ikikomercines, komercines, technines, sutartines ir organizacines kliūtis, kurios trukdo klientams:

a)	pasibaigus maksimaliam įspėjimo laikotarpiui ir sėkmingai užbaigus keitimo procesą pagal 25 straipsnį nutraukti sutartį dėl duomenų tvarkymo paslaugos teikimo;

b)	sudaryti naują sutartį su kitu tą pačią paslaugos rūšį apimančių duomenų tvarkymo paslaugų teikėju;

c)	perkelti eksportuotinus kliento duomenis ir skaitmeninį turtą kitam duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui arba į vietoje esančią IRT infrastruktūrą, be kita ko, pasinaudojus nemokamos pakopos siūlymu;

d)	pagal 24 straipsnį pasiekti funkcinį lygiavertiškumą, naudojantis naująja kito duomenų tvarkymo paslaugų, apimančių tą pačią paslaugos rūšį, teikėjo IRT aplinkoje;

e)	kai techniškai įmanoma, atskirti 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų tvarkymo paslaugas nuo kitų duomenų tvarkymo paslaugų, kurias teikia duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas.

25 straipsnis

Sutarčių sąlygos, susijusios su keitimu

1. Kliento teisės ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pareigos, susijusios su tokių paslaugų teikėjų keitimu arba, kai taikytina, keičiant vietoje esančios IRT infrastruktūros, aiškiai išdėstomos rašytinėje sutartyje. Duomenų tvarkymo paslaugų tiekėjas klientui tą sutartį pateikia prieš pasirašant sutartį tokiu būdu, kad jis galėtų ją saugoti ir atgaminti.

2. Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2019/770, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį įtraukiami bent šie elementai:

sąlygos, kuriomis klientui jo prašymu leidžiama keisti duomenų tvarkymo paslaugą kita, kurią teikia kitas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas arba visus eksportuotinus duomenis ir skaitmeninį turtą perkelti į vietoje esančią IRT infrastruktūrą nepagrįstai nedelsiant ir jokiu būdu ne po privalomo maksimalaus 30 kalendorinių dienų pereinamojo laikotarpio, kuris turi būti pradėtas skaičiuoti po d punkte nurodyto maksimalaus įspėjimo laikotarpio, per kurį paslaugų teikimo sutartis vis dar taikytina ir per kurį duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas:

i)	teikia pagrįstą pagalbą klientui ir jo įgaliotoms trečiosioms šalims keitimo procese;

ii)	veikia laikydamasis deramo rūpestingumo pareigos, kad būtų išlaikytas veiklos tęstinumas, ir toliau vykdo funkcijas ar teikia paslaugas pagal sutartį;

iii)	teikia aiškią informaciją apie žinomą riziką, susijusią su pradinio duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo teikiamų funkcijų ar paslaugų tęstinumu;

iv)	užtikrina, kad viso keitimo proceso metu būtų išlaikytas aukštas saugumo lygis, visų pirma duomenų saugumas juos perduodant ir tolesnis duomenų saugumas g punkte nurodytu išrinkimo laikotarpiu, pagal taikytiną Sąjungos arba nacionalinę teisę;

b)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pareiga remti kliento strategiją dėl paslaugų atsisakymo, susijusią su paslaugomis, dėl kurių sudarytos sutartys, be kita ko, teikiant visą susijusią informaciją;

sąlyga, kurioje nurodoma, kad sutartis laikoma nutraukta ir klientui pranešama apie nutraukimą vienu iš šių atvejų:

i)	kai taikytina, sėkmingai užbaigus paslaugų teikėjo keitimo kitu duomenų tvarkymo paslaugų teikėju arba vietoje esančia IRT infrastruktūra procesą;

ii)	pasibaigus d punkte nurodytam maksimaliam įspėjimo laikotarpiui, tuo atveju, kai klientas nenori atlikti keitimą, o ištrinti visą savo skaitmeninį turtą pasibaigus paslaugos teikimui;

d)	ne ilgesnis nei dviejų mėnesių maksimalus įspėjimo laikotarpis keitimo procesui pradėti;

e)	išsami visų kategorijų duomenų ir skaitmeninio turto, kurį galima perkelti keitimo proceso metu, įskaitant bent visus eksportuotinus duomenis, specifikacija;

išsami duomenų kategorijų, būdingų paslaugų teikėjo duomenų tvarkymo paslaugai, kuriai netaikomas šios dalies e punkte nurodytų eksportuotinų duomenų reikalavimas, kai kyla paslaugų teikėjo komercinių paslapčių pažeidimo pavojus, vidaus veikimui, specifikacija, jeigu dėl tokių netaikymo atvejų netrukdomas ir nevilkinamas 23 straipsnyje numatytas perkėlimo procesas;

g)	ne trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų duomenų išrinkimo laikotarpis, prasidedantis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, dėl kurio pagal šios dalies a punktą ir 4 dalį susitarė klientas ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas;

sąlyga, kuria užtikrinamas visiškas visų tiesiogiai kliento sukurtų arba tiesiogiai su klientu susijusių eksportuotinų duomenų ir skaitmeninio turto ištrynimas pasibaigus g punkte nurodytam išrinkimo laikotarpiui arba pasibaigus alternatyviam sutartam laikotarpiui vėlesnę nei g punkte nurodyto išrinkimo laikotarpio pabaiga dieną, su sąlyga, kad keitimo procesas buvo sėkmingai užbaigtas;

i)	keitimo mokesčiai, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali nustatyti pagal 29 straipsnį.

3. Į 1 dalyje nurodytą sutartį įtraukiamos sąlygos, pagal kurias klientas gali pranešti duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui apie savo sprendimą pasibaigus 2 dalies d punkte nurodytam maksimaliam įspėjimo laikotarpiui atlikti vieną ar daugiau iš šių veiksmų:

a)	pereiti nuo vieno duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo prie kito – tokiu atveju klientas pateikia būtinus to paslaugų teikėjo duomenis;

b)	pereiti prie vietoje esančios IRT infrastruktūros;

c)	ištrinti savo eksportuotinus duomenis ir skaitmeninį turtą.

4. Jeigu taikyti 2 dalies a punkte numatyto privalomo maksimalaus pereinamojo laikotarpio techniškai neįmanoma, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas per 14 darbo dienų po prašymo dėl keitimo pateikimo dienos apie tai informuoja klientą ir tinkamai pagrindžia techninį neįgyvendinamumą bei nurodo alternatyvų pereinamąjį laikotarpį, kuris negali viršyti septynių mėnesių. Pagal 1 dalį visu alternatyviu pereinamuoju laikotarpiu užtikrinamas paslaugų teikimo tęstinumas.

5. Nedarant poveikio 4 daliai, į 1 dalyje nurodytą sutartį įtraukiamos sąlygos, kuriomis klientui suteikiama teisė vieną kartą pratęsti pereinamąjį laikotarpį laikotarpiui, kuris, kliento nuomone, yra tinkamesnis jo tikslams.

41 straipsnis

Pavyzdinės sutarčių sąlygos ir standartinės sutarčių sąlygos

Komisija anksčiau nei 2025 m. rugsėjo 12 d. parengia ir rekomenduoja neprivalomas pavyzdines sutarčių sąlygas dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo, įskaitant sąlygas dėl pagrįstos kompensacijos ir komercinių paslapčių apsaugos, taip pat debesijos kompiuterijos sutartims skirtas neprivalomas standartines sutarčių sąlygas, siekdama padėti šalims parengti sutartis, kuriose būtų nustatytos teisingos, pagrįstos ir nediskriminacinės sutartinės teisės ir pareigos, ir dėl jų derėtis.

50 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2025 m. rugsėjo 12 d.

Pareiga, kylanti iš 3 straipsnio 1 dalies, taikoma susietiesiems gaminiams ir su jais susijusioms paslaugoms, kurios pateiktos rinkai po 2026 m. rugsėjo 12 d.

III skyrius taikomas pareigoms suteikti galimybę gauti duomenis pagal Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, kurie įsigalioja po 2025 m. rugsėjo 12 d.

IV skyrius taikomas sutartims, sudarytoms po 2025 m. rugsėjo 12 d.

IV skyrius taikomas nuo 2027 m. rugsėjo 12 d. sutartims, sudarytoms 2025 m. rugsėjo 12 d. arba anksčiau, su sąlyga, kad jos:

a)	yra neribotos trukmės arba

b)	nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo 2024 m. sausio 11 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NAVARRO RÍOS

(1) OL C 402, 2022 10 19, p. 5.

(2) OL C 365, 2022 9 23, p. 18.

(3) OL C 375, 2022 9 30, p. 112.

(4) 2023 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas.

(5) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(8) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(10) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(11) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(12) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(13) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).

(14) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių dėl elektroninių įrodymų baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 118).

(15) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1544, kuria nustatomos paskirtųjų įmonių ir teisinių atstovų skyrimo elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese rinkti suderintos taisyklės (OL L 191, 2023 7 28, p. 181).

(16) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(17) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849, dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(19) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(20) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(21) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(22) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas) (OL L 152, 2022 6 3, p. 1).

(23) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(24) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(25) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(26) 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1).

(27) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(28) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(29) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(30) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(31) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).

(32) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

(33) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(34) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis akreditavimo reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(35) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(36) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(37) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(38) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(39) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2854/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)

whereas

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

Data Act 2023/2854 LT