search


keyboard_tab Contratti digitali 2019/0770 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2019/0770 LT cercato: 'kuria' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl




whereas kuria:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 838

 

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

skaitmeninis turinys – tai skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys;

2)

skaitmeninė paslauga – tai:

a)

paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų, arba

b)

paslauga, leidžianti skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba kitaip su tais duomenimis sąveikauti;

3)

skaitmeninių elementų turinčios prekės – bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, į kuriuos įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kurie yra su jais tarpusavyje susieti taip, kad be to skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos šios prekės negalėtų atlikti savo funkcijų;

4)

integravimas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos susiejimas su vartotojo skaitmeninės aplinkos komponentais ir įtraukimas į juos, kad būtų galima skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą naudoti laikantis šioje direktyvoje nustatytų atitikties reikalavimų;

5)

prekiautojas – kiekvienas valstybės ar privačiai valdomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį to fizinio ar juridinio asmens vardu arba to asmens naudai;

6)

vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuris pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, veikia siekdamas savo su prekyba, verslu, amatu arba profesija nesusijusių tikslų;

7)

kaina – pinigai, mokėtini mainais už pateiktą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, arba skaitmeninis vertės atitikmuo;

8)

asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

9)

skaitmeninė aplinka – aparatinė įranga, programinė įranga ir bet koks tinklo ryšys, naudojamas vartotojo norint prieiti prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba jais naudotis;

10)

suderinamumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su aparatine įranga ar programine įranga, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra paprastai naudojamos, nesant būtinybės keisti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos;

11)

funkcionalumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas atlikti savo funkcijas pagal numatytą tikslą;

12)

sąveikumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su kita aparatine ar programine įranga nei ta, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra paprastai naudojamos;

13)

patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar prekiautojui saugoti asmeniškai tam asmeniui skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atgaminti nepakitusią.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma bet kuriai sutarčiai, pagal kurią prekiautojas teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas moka ar įsipareigoja sumokėti kainą.

Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai prekiautojas teikia arba įsipareigoja vartotojui pateikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis prekiautojui, išskyrus atvejus, kai vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą pagal šią direktyvą arba siekdamas įvykdyti prekiautojui taikomus teisinius reikalavimus ir netvarko tų duomenų jokiu kitu tikslu.

2.   Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra kuriami pagal vartotojo specifikacijas.

3.   Išskyrus 5 ir 13 straipsnius, ši direktyva taip pat taikoma bet kuriai fizinei laikmenai, kuri naudojama tik siekiant pateikti skaitmeninį turinį.

4.   Ši direktyva netaikoma skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurie yra įtraukti į prekes arba su jomis tarpusavyje susieti 2 straipsnio 3 punkto prasme, ir teikiami kartu su prekėmis pagal tų prekių pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar tokį skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia pardavėjas ar trečioji šalis. Kilus abejonei, ar į prekę įtraukto ar su ja susieto skaitmeninio turinio ar į prekę įtrauktos ar su ja tarpusavyje susijusios skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis apima tą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

5.   Ši direktyva netaikoma sutartims dėl:

a)

paslaugų, kurios nėra skaitmeninės paslaugos, teikimo, nepriklausomai nuo to, ar prekiautojas naudoja skaitmenines formas ar priemones paslaugos rezultatui sukurti ar pateikti arba perduoti jį vartotojui;

b)

elektroninių ryšių paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 7 punkte;

c)

sveikatos priežiūros, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/24/ES 3 straipsnio a punkte;

d)

lošimo paslaugų, t. y. paslaugų, apimančių turtinės vertės statymus azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikalingi tam tikri įgūdžiai, pavyzdžiui, loterijas, lošimus kazino, pokerio lošimą ir lažybų sandorius, sudaromus elektroninėmis priemonėmis ar bet kokia kita technologine priemone, sudarančia palankesnes sąlygas komunikacijai, ir individualiu tokių paslaugų gavėjo prašymu;

e)

finansinių paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/65/EB 2 straipsnio b punkte;

f)

prekiautojo pagal nemokamą atvirąją licenciją siūlomos programinės įrangos, kai vartotojas nemoka kainos ir vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pagerinti tos konkrečios programinės įrangos saugumą, suderinamumą ar sąveikumą;

g)

skaitmeninio turinio teikimo, jei skaitmeninis turinys pateiktas plačiajai visuomenei kitu nei transliacijos signalu pasirodymo ar renginio metu, pavyzdžiui, skaitmeninėmis kinematografijos projekcijomis;

h)

skaitmeninio turinio, kurį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB (21) pateikė valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos.

6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, jei viena to paties prekiautojo ir to paties vartotojo sutartis apima skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo elementų ir kitų paslaugų ar prekių teikimo elementų paketą, ši direktyva taikoma tik tiems sutarties elementams, kurie susiję su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga.

Šios direktyvos 19 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai paketai Direktyvos (ES) 2018/1972 prasme apima interneto prieigos paslaugos elementus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120 (22) 2 straipsnio 2 punkte, arba su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšių paslaugą, kaip tai apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 6 punkte.

Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2018/1972 107 straipsnio 2 daliai, poveikį, kurį vieno paketo sutarties elemento nutraukimas gali turėti kitiems paketo sutarties elementams, reglamentuoja nacionalinė teisė.

7.   Jeigu kuri nors šios direktyvos nuostata prieštarauja kito Sąjungos akto, kuriuo reglamentuojamas konkretus sektorius ar dalykas, nuostatai, to kito Sąjungos akto nuostata yra viršesnė už šią direktyvą.

8.   Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisė taikoma visiems asmens duomenims, tvarkomiems 1 dalyje nurodytų sutarčių atžvilgiu.

Visų pirma, ši direktyva nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ir Direktyvai 2002/58/EB. Tuo atveju, jeigu ši direktyva prieštarauja Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisei, viršenybę turi pastaroji.

9.   Ši direktyva nedaro poveikio Sąjungos ir nacionalinei teisei dėl autorių teisių ir gretutinių teisių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB (23).

10.   Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių laisvei reglamentuoti sutarčių teisės bendruosius aspektus, pavyzdžiui, taisykles dėl sutarčių sudarymo, galiojimo, negaliojimo ar poveikio, įskaitant sutarties nutraukimo pasekmes, ta apimtimi, kuria jos nėra reglamentuojamos šioje direktyvoje, arba teisę į žalos atlyginimą.

8 straipsnis

Objektyvieji atitikties reikalavimai

1.   Be subjektyviųjų atitikties sutarčiai reikalavimų skaitmeninis turinys arba skaitmeninė paslauga turi:

a)

atitikti paskirtį, kuriai tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos paprastai būtų naudojamos, atsižvelgiant, kai taikytina, į visą esamą Sąjungos ir nacionalinę teisę, techninius standartus arba, jei tokių techninių standartų nėra, taikytinus elgesio kodeksus, skirtus konkrečiam pramonės sektoriui;

b)

būti tokio kiekio bei pasižymėti tokiomis kokybės ir veikimo savybėmis, įskaitant su funkcionalumu, suderinamumu, prieinamumu, nuoseklumu ir saugumu susijusias savybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos pobūdį ir į bet kokius prekiautojo arba kitų asmenų, dalyvavusių ankstesnėse sandorių grandinės dalyse, arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma reklamuojant turinį ar paslaugas arba juos ženklinant, nebent prekiautojas įrodytų, kad:

i)

prekiautojas nežinojo ir pagrįstai negalėjo žinoti apie aptariamą viešą pareiškimą;

ii)

iki sutarties sudarymo momento viešas pareiškimas buvo ištaisytas tokiu pat ar panašiu būdu, kaip buvo pateiktas, arba

iii)

viešas pareiškimas negalėjo daryti įtakos sprendimui įsigyti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą;

c)

kai taikytina, būti pateikti kartu su visais priedais ir instrukcijomis, kuriuos vartotojas gali pagrįstai tikėtis gauti, ir

d)

atitikti prekiautojo iki sutarties sudarymo pateiktas naudotis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos bandomąsias arba demonstracines versijas.

2.   Prekiautojas užtikrina, kad vartotojas būtų informuotas apie naujinius, įskaitant saugumo naujinius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktį, ir kad jie vartotojui būtų teikiami laikotarpiu:

a)

per kurį pagal sutartį privaloma pateikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, kai sutartyje numatytas nuolatinis teikimas per tam tikrą laikotarpį, arba

b)

kurio vartotojas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgiant į skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos rūšį ir paskirtį bei atsižvelgiant į sutarties aplinkybes ir pobūdį, kai sutartyje nustatytas vienkartinis teikimo veiksmas ar atskirų teikimo veiksmų seka.

3.   Tais atvejais, kai vartotojas per pagrįstą laikotarpį neįdiegia prekiautojo pagal 2 dalį pateiktų naujinių, prekiautojas nėra atsakingas už bet kokią neatitiktį, kurią lemia vien tik atitinkamo naujinio trūkumas, jei:

a)

prekiautojas informavo vartotoją apie naujinio prieinamumą ir pasekmes vartotojui neįdiegus naujinio ir

b)

vartotojas neįdiegia naujinio arba neteisingai jį įdiegia ne dėl prekiautojo pateiktų įdiegimo instrukcijų trūkumų.

4.   Jeigu sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikru laikotarpiu, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktis užtikrinama tuo laikotarpiu.

5.   Laikoma, kad atitiktis 1 ar 2 dalies prasme yra užtikrinta, jei sutarties sudarymo metu vartotojas buvo konkrečiai informuotas apie tai, kad konkreti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos charakteristika nukrypsta nuo 1 ar 2 dalyje nustatytų objektyviųjų atitikties reikalavimų, o vartotojas, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai sutiko su tuo nukrypimu.

6.   Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pateikiami skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga turi atitikti naujausią versiją, kuri buvo prieinama sutarties sudarymo metu.

14 straipsnis

Teisių gynimo priemonės neatitikties atveju

1.   Neatitikties atveju vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktis arba kad būtų proporcingai sumažinta kaina, arba nutraukti sutartį šiame straipsnyje išdėstytomis sąlygomis.

2.   Vartotojas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktis, nebent tai būtų neįmanoma padaryti arba dėl to prekiautojas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas atvejo aplinkybes, įskaitant:

a)

vertę, kurią skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga turėtų, jeigu nebūtų neatitikties, ir

b)

neatitikties reikšmingumą.

3.   Per pagrįstą laiką nuo tada, kai vartotojas pranešė prekiautojui apie neatitiktį, prekiautojas užtikrina skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktį pagal 2 dalį, tai padarydamas nemokamai ir nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos pobūdį ir paskirtį, dėl kurios vartotojui reikėjo to skaitmeninio turinio ar tos skaitmeninės paslaugos.

4.   Vartotojas turi teisę į proporcingą kainos sumažinimą pagal 5 dalį, jeigu skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga pateikiami sumokėjus tam tikrą kainą, arba turi teisę nutraukti sutartį pagal 6 dalį bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

neįmanoma pasinaudoti teisių gynimo priemone, kuria užtikrinama skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktis, arba ji yra neproporcinga, kaip nurodyta 2 dalyje;

b)

prekiautojas neužtikrino skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitikties pagal 3 dalį;

c)

neatitiktis atsirado nepaisant prekiautojo pastangų užtikrinti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktį;

d)

neatitiktis yra tokia didelė, kad yra pagrįsta nedelsiant sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, arba

e)

prekiautojas pareiškė arba iš aplinkybių yra aišku, kad prekiautojas neužtikrins skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitikties per pagrįstą laikotarpį arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui.

5.   Kainos sumažinimas yra proporcingas vartotojui pateiktų skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos vertės sumažėjimui, palyginti su skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos verte, kurią jie turėtų, jei būtų užtikrinta atitiktis.

Tais atvejais, kai sutartyje nustatyta, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiami per tam tikrą laikotarpį už tam tikrą kainą, kainos sumažinimas taikomas tam laikotarpiui, per kurį nebuvo užtikrinta skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos atitiktis.

6.   Tais atvejais, kai skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga teikiami už tam tikrą kainą, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jeigu neatitiktis nėra nedidelė. Pareiga įrodyti, kad neatitiktis yra nedidelė, tenka prekiautojui.

15 straipsnis

Naudojimasis teise nutraukti sutartį

Vartotojas naudojasi teise nutraukti sutartį pateikdamas pardavėjui pareiškimą, kuriame išreiškiamas sprendimas nutraukti sutartį.

18 straipsnis

Prekiautojui taikomi terminai ir kompensavimo priemonės

1.   Sumos, kurias dėl kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo prekiautojas turi kompensuoti vartotojui pagal 14 straipsnio 4 ir 5 dalis arba 16 straipsnio 1 dalį, grąžinamos nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 14 dienų nuo dienos, kurią prekiautojas informuojamas apie vartotojo sprendimą pasinaudoti vartotojo teise prašyti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį.

2.   Prekiautojas vykdo kompensavimą tokiu pačiu mokėjimo būdu, kokį, mokėdamas už skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, naudojo vartotojas, nebent vartotojas būtų aiškiai sutikęs su kitu būdu ir su sąlyga, kad vartotojas dėl tokio kompensavimo neturės sumokėti jokių mokesčių.

3.   Prekiautojas už kompensavimą iš vartotojo neima jokio mokesčio.

21 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės užtikrina tinkamas ir veiksmingas priemones užtikrinti šios direktyvos laikymąsi.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės apima nuostatas, pagal kurias viena ar daugiau toliau nurodytų įstaigų, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, remdamosi nacionaline teise gali imtis veiksmų teismuose ar kompetentingose administracinėse institucijose, siekdamos užtikrinti, kad būtų taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę:

a)

viešosios įstaigos arba jų atstovai;

b)

vartotojų organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti vartotojus;

c)

profesinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą imtis veiksmų;

d)

ne pelno įstaigos, organizacijos arba asociacijos, kurių veikla susijusi su duomenų subjektų teisių ir laisvių apsauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57.

(2)  2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 28).

(4)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(5)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(6)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

(7)  1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (OL L 189, 1990 7 20, p. 17).

(8)  1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).

(9)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

(10)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(11)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(12)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(13)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(14)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

(15)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(16)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(17)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (OL L 110, 2009 5 1, p. 30).

(18)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(19)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(20)  OL C 200, 2017 6 23, p. 10.

(21)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(22)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(23)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).


whereas









keyboard_arrow_down