(2) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad Sąjunga turi imtis priemonių, siekdama sukurti vidaus rinką, kurią sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje turi būti užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, ar užtikrinti šios rinkos veikimą.
SESV 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga padeda užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą priemonėmis, kurios priimamos pagal 114 straipsnį vidaus rinkos sukūrimui užbaigti. Šia direktyva siekiama užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio siekimo ir įmonių konkurencingumo skatinimo, tuo pačiu užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi;
- = -
(3) reikėtų suderinti tam tikrus aspektus, susijusius su skaitmeninio turinio arba skaitmeninių paslaugų teikimu, kaip pagrindu vadovaujantis aukšto lygio vartotojų apsauga, siekiant iš tiesų sukurti skaitmeninę bendrą rinką, padidinti teisinį tikrumą ir sumažinti sandorio sąnaudas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);
- = -
(5) dėl technologijų raidos atsirado auganti prekių, į kurias yra įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos arba kurios yra tarpusavyje susietos su skaitmeniniu turiniu ar skaitmeninėmis paslaugomis, rinka.
Kadangi tokių prietaisų skaičius vis didėja, o vartotojai juos vis dažniau naudoja, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir padidinti teisinį tikrumą dėl tokių prekių pirkimo–pardavimo sutartims taikomų taisyklių, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu.
Padidinus teisinį tikrumą būtų padėta sustiprinti vartotojų ir pardavėjų pasitikėjimą;
- = -
(8) taikant Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 užtikrinama aukšto lygio užsienyje prekes įsigyjančių vartotojų apsauga, tačiau teisinis susiskaidymas taip pat daro neigiamą poveikį vartotojų pasitikėjimo tarpvalstybiniais sandoriais lygiams.
Nors šis nepasitikėjimas auga dėl keleto veiksnių, vartotojams didžiausią nerimą kelia neužtikrintumas dėl pagrindinių sutartinių teisių. Šis neužtikrintumas yra nepaisant to, ar vartotojams taikomos privalomos jų pačių valstybės narės vartojimo sutarčių teisės taisyklės tais atvejais, kai pardavėjai nukreipia savo tarpvalstybinę veiklą į vartotojus, ir ar vartotojai sudaro tarpvalstybines sutartis su pardavėjais, kurie nesiekia vykdyti komercinės veiklos vartotojo valstybėje narėje;
- = -
(10) šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos taisyklės, taikomos prekių, įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes, pirkimui–pardavimui tik tiek, kiek jos yra susijusios su pagrindiniais sutarčių elementais, kuriuos reikia aptarti siekiant pašalinti vidaus rinkoje kylančias su sutarčių teise susijusias kliūtis. Šiuo tikslu taisyklės, kuriomis reglamentuojami atitikties reikalavimai, vartotojams prieinamos teisių gynimo priemonės, kai prekės neatitinka sutarties reikalavimų, ir pagrindiniai naudojimosi tomis teisių gynimo priemonėmis būdai, turėtų būti visiškai suderinti, o vartotojų apsaugos lygis, palyginus su Direktyva 1999/44/EB, turėtų būti padidintas.
Visiškai suderinus taisykles dėl kelių svarbiausių vartojimo sutarčių teisės elementų, įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų lengviau siūlyti savo produktus kitose valstybėse narėse.
Visiškai suderinus pagrindines taisykles būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga ir didesnė gerovė;
- = -
(46) valstybėms narėms turėtų būti leidžiama palikti galioti arba nustatyti nuostatas, kuriomis numatoma, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti vartotojo teisėmis, privalo informuoti pardavėją apie neatitiktį per ne trumpesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai vartotojas aptiko tokią neatitiktį.
Valstybės narės turėtų turėti galimybę užtikrinti aukštesnio lygio vartotojų apsaugą neįtvirtindamos tokios pareigos;
- = -