search


keyboard_tab Digital Service Act 2022/2065 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/2065 LT cercato: 'susiję' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index susiję:


whereas susiję:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 2382

 

6 straipsnis

Prieglobos paslauga

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, paslaugų teikėjas neatsako už informaciją, kurią saugo paslaugos gavėjo prašymu, jei paslaugų teikėjas:

a)

neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą ar neteisėtą turinį ir, kiek tai susiję su reikalavimais atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, kuriuos žinant yra akivaizdu, kad veikla ar turinys yra neteisėti, arba

b)

gavęs tokių žinių arba apie tai sužinojęs, nedelsdamas pašalina neteisėtą turinį arba panaikina prieigą prie jo.

2.   1 dalis netaikoma, kai paslaugos gavėjas veikia pagal paslaugų teikėjo įgaliojimus ar jo kontroliuojamas.

3.   1 dalis netaikoma vartotojų apsaugos teisėje numatytai atsakomybei, tenkančiai interneto platformoms, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, kai tokioje interneto platformoje pateikiamas konkretus informacijos elementas arba kitaip sudaroma galimybė įvykdyti tam tikrą nagrinėjamą sandorį taip, kad vidutinis vartotojas mano, jog informaciją arba produktą ar paslaugą, kuris (-i) yra sandorio dalykas, pateikė pati platforma arba paslaugos gavėjas, veikiantis pagal jos įgaliojimus ar jos kontroliuojamas.

4.   Šis straipsnis neturi įtakos teisminės ar administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybės narės teisės sistema reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią.

16 straipsnis

Pranešimo ir veiksmų mechanizmai

1.   Prieglobos paslaugų teikėjai įdiegia mechanizmus, kad bet koks fizinis asmuo ar subjektas galėtų jiems pranešti, kad jų paslaugoje yra konkrečių informacijos elementų, kuriuos tas fizinis asmuo ar subjektas laiko neteisėtu turiniu. Tie mechanizmai turi būti lengvai prieinami bei naudotojui patogūs ir juose turi būti sudaryta galimybė pranešimus teikti tik elektroniniu būdu.

2.   1 dalyje nurodyti mechanizmai turi būti tokie, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pateikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus pranešimus. Tuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų galimybę ir sudarytų palankesnes sąlygas pateikti pranešimus, kuriuose yra visi šie elementai:

a)

pakankamai pagrįstas paaiškinimas, kodėl fizinis asmuo ar subjektas teigia, kad atitinkama informacija yra neteisėtas turinys;

b)

aiški nuoroda į konkrečią elektroninę tos informacijos vietą, pavyzdžiui, tikslus (-ūs) URL, ir prireikus papildoma informacija, pagal kurią galima nustatyti neteisėtą turinį ir kuri pritaikyta turinio rūšiai bei konkrečiai prieglobos paslaugos rūšiai;

c)

pranešimą pateikusio fizinio asmens ar subjekto vardas ir pavardė (pavadinimas) ir e. pašto adresas, išskyrus atvejus, kai informacija laikoma susijusia su viena iš nusikalstamų veikų, nurodytų Direktyvos 2011/93/ES 3–7 straipsniuose;

d)

pareiškimas, kuriuo patvirtinamas pranešimą pateikusio fizinio asmens ar subjekto nuoširdus įsitikinimas (bona fide), kad pranešime pateikiama informacija ir įtarimai yra tikslūs ir išsamūs.

3.   Laikoma, kad šiame straipsnyje nurodytais pranešimais 6 straipsnio tikslais suteikiamos faktinės žinios ar užtikrinamas žinojimas apie nagrinėjamą konkretų informacijos elementą, jei jie leidžia stropiam prieglobos paslaugų teikėjui nustatyti atitinkamos veiklos ar informacijos neteisėtumą neatlikus išsamaus teisinio tyrimo.

4.   Jei pranešime yra jį pateikusio fizinio asmens ar subjekto elektroninė kontaktinė informacija, prieglobos paslaugų teikėjas tam fiziniam asmeniui ar subjektui nepagristai nedelsdamas patvirtina, kad pranešimą gavo.

5.   Paslaugų teikėjas tam fiziniam asmeniui ar subjektui taip pat nepagristai nedelsdamas praneša apie savo sprendimą dėl informacijos, su kuria yra susijęs pranešimas, ir pateikia informaciją apie teisių gynimo galimybes, susijusias su tuo sprendimu.

6.   Kai prieglobos paslaugų teikėjai tvarko visus taikant 1 dalyje nurodytus mechanizmus gaunamus pranešimus ir priima savo sprendimus dėl su pranešimais susijusios informacijos, jie tai atlieka laiku, stropiai, nešališkai ir objektyviai. Jei jie naudoja automatizuotas tokio tvarkymo ar sprendimų priėmimo priemones, jie pateikia informaciją apie tai 5 dalyje nurodytame pranešime.

17 straipsnis

Motyvų paaiškinimas

1.   Prieglobos paslaugų teikėjai visiems paveiktiems paslaugos gavėjams pateikia aiškų ir konkretų motyvų paaiškinimą dėl bet kurio iš šių apribojimų, nustatytų dėl to, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis:

a)

paslaugos gavėjo pateiktų konkrečių informacijos elementų matomumo apribojimų, įskaitant turinio pašalinimą, prieigos prie turinio panaikinimą ar matomumo mažinimą;

b)

piniginių mokėjimų sustabdymo, nutraukimo ar kitų apribojimų;

c)

visos ar dalies paslaugos teikimo sustabdymo ar nutraukimo;

d)

paslaugos gavėjo paskyros veikimo sustabdymo ar nutraukimo.

2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis. Ji taikoma vėliausiai nuo tos dienos, kai nustatomas apribojimas, nepriklausomai nuo to, kodėl ar kaip apribojimas buvo nustatytas.

1 dalis netaikoma, kai pateikta informacija yra apgaulingas didelio masto komercinis turinys.

3.   1 dalyje nurodytame motyvų paaiškinime pateikiama bent ši informacija:

a)

informacija apie tai, ar priimtas sprendimas pašalinti informaciją, panaikinti prieigą prie jos, sumažinti ar apriboti jos matomumą arba sustabdyti ar nutraukti su ta informacija susijusius piniginius mokėjimus, arba tos informacijos atžvilgiu taikyti kitas priemones, nurodytas 1 dalyje, taip pat, kai tinkama, sprendimo teritorinė taikymo sritis ir sprendimo trukmė;

b)

faktai ir aplinkybės, kuriais buvo pasikliauta priimant sprendimą, įskaitant, kai tinkama, informaciją apie tai, ar sprendimas priimtas remiantis pagal 16 straipsnį pateiktu pranešimu, ar sprendimas pagrįstas savanoriškais tyrimais savo iniciatyva, taip pat, kai visiškai būtina, pranešėjo tapatybė;

c)

kai taikytina, informacija apie priimant sprendimą naudojamas automatizuotas priemones, įskaitant informaciją apie tai, ar sprendimas priimtas dėl turinio, kuris buvo aptiktas ar nustatytas naudojant automatizuotas priemones;

d)

jei sprendimas yra susijęs su tariamai neteisėtu turiniu, nuoroda į teisinį pagrindą, kuriuo pasikliauta, ir paaiškinimai, kodėl informacija remiantis tuo pagrindu yra laikoma neteisėtu turiniu;

e)

jei sprendimas grindžiamas tariamu informacijos nesuderinamumu su prieglobos paslaugų teikėjo nuostatomis ir sąlygomis, nuoroda į sutartyje įtvirtintą pagrindą, kuriuo pasikliauta, ir paaiškinimai, kodėl informacija yra laikoma nesuderinama su tuo pagrindu;

f)

aiški ir naudotojui patogi informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali pasinaudoti paslaugos gavėjas reaguodamas į sprendimą, visų pirma, kai taikytina, naudojant vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus, neteisminio ginčų sprendimo priemones ir apskundimo teismine tvarka priemones.

4.   Informacija, kurią prieglobos paslaugų teikėjai pateikia pagal šį straipsnį, turi būti aiški ir lengvai suprantama, taip pat, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuo tikslesnė ir konkretesnė. Informacija, be kita ko, turi būti tokia, kad atitinkamas paslaugos gavėjas turėtų tinkamą galimybę veiksmingai pasinaudoti 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis.

5.   Šis straipsnis netaikomas 9 straipsnyje nurodytiems nurodymams.

20 straipsnis

Vidaus skundų nagrinėjimo sistema

1.   Bent šešių mėnesių laikotarpiui po šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo interneto platformų paslaugų teikėjai paslaugos gavėjams, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, suteikia prieigą prie veiksmingos vidaus skundų nagrinėjimo sistemos, kurioje jie gali elektroninėmis priemonėmis nemokamai teikti skundus dėl interneto platformų paslaugos teikėjo priimto sprendimo gavus pranešimą arba dėl toliau išvardytų interneto platformų paslaugų teikėjo sprendimų, priimtų dėl to, kad paslaugos gavėjų pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su platformos nuostatomis ir sąlygomis:

a)

sprendimų pašalinti informaciją ar nepašalinti informacijos arba panaikinti prieigą ar nepanaikinti prieigos prie jos, arba apriboti jos matomumą ar jos matomumo neapriboti;

b)

sprendimų sustabdyti ar nesustabdyti arba nutraukti ar nenutraukti visos ar dalies paslaugos teikimo paslaugos gavėjams;

c)

sprendimų sustabdyti ar nesustabdyti paslaugos gavėjo paskyros veikimą arba panaikinti ar nepanaikinti paslaugos gavėjo paskyros;

d)

sprendimų sustabdyti ar nesustabdyti, nutraukti ar nenutraukti arba kitaip apriboti ar neapriboti galimybės monetizuoti paslaugų gavėjų pateiktos informacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bent šešių mėnesių laikotarpis prasideda tą dieną, kai paslaugų gavėjas yra informuojamas apie sprendimą pagal 16 straipsnio 5 dalį ar 17 straipsnį.

3.   Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos būtų lengvai prieinamos, naudotojui patogios ir kad jos sudarytų sąlygas teikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus skundus bei sudarytų palankesnes sąlygas tokiam teikimui.

4.   Interneto platformų paslaugų teikėjai nagrinėja per jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemą pateiktus skundus laiku, nediskriminuodami, stropiai ir nešališkai. Jei skunde pateikiami pakankami pagrindai, kad interneto platformų paslaugų teikėjas nuspręstų, kad jo sprendimas nesiimti veiksmų dėl pranešimo yra nepagrįstas arba kad informacija, su kuria susijęs skundas, nėra neteisėta ir nėra nesuderinama su jo nuostatomis ir sąlygomis, arba skunde yra informacijos, iš kurios matyti, kad dėl skundo pateikėjo elgesio nėra pagrindo imtis taikytos priemonės, jis nepagristai nedelsdamas panaikina savo sprendimą, nurodytą 1 dalyje.

5.   Interneto platformų paslaugų teikėjai nepagristai nedelsdami praneša skundo pateikėjams apie savo priimtą pagrįstą sprendimą dėl informacijos, su kuria susijęs skundas, ir neteisminio ginčų sprendimo, numatyto 21 straipsnyje, galimybes ir kitas esamas teisių gynimo priemones.

6.   Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad 5 dalyje nurodyti sprendimai būtų priimami ne vien automatizuotomis priemonėmis, bet prižiūrint tinkamai kvalifikuotiems darbuotojams.

21 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

c)

jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

d)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

e)

ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

f)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

a)

konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

b)

Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

a)

nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

b)

nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

c)

nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

d)

nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

e)

kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

6.   Valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

30 straipsnis

Prekiautojų atsekamumas

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad prekiautojai galėtų naudotis tomis interneto platformomis, siekdami reklamuoti žinutes apie produktus ar paslaugas arba siūlyti produktus ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, tik jeigu, prieš naudojantis jų paslaugomis tais tikslais, jos gavo šią informaciją, kai taikytina prekiautojui:

a)

prekiautojo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, telefono numeris ir e. pašto adresas;

b)

prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopija ar bet koks kitas elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (40) 3 straipsnyje, dokumentas;

c)

prekiautojo mokėjimo sąskaitos duomenys;

d)

jei prekiautojas yra užsiregistravęs prekybos registre ar panašiame viešajame registre, prekybos registras, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numeris ar lygiavertė atpažinties priemonė tame registre;

e)

paties prekiautojo patvirtinimas, kad jis įsipareigoja siūlyti tik produktus ar paslaugas, kurie atitinka taikytinas Sąjungos teisės taisykles.

2.   Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas atitinkamam prekiautojui naudotis savo paslaugomis, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze arba valstybės narės ar Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba prašydamas prekiautojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalies a–e punktuose nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Šio reglamento tikslais už pateiktos informacijos tikslumą atsako prekiautojai.

Kiek tai susiję su prekiautojais, kurie 2024 m. vasario 17 d. jau naudojasi interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjų paslaugomis 1 dalyje nurodytais tikslais, paslaugų teikėjai deda visas pastangas, kad išvardyta informacija iš atitinkamų prekiautojų būtų gauta per 12 mėnesių. Jei atitinkami prekiautojai per tą laikotarpį informacijos nepateikia, paslaugų teikėjai sustabdo savo paslaugų teikimą tiems prekiautojams tol, kol jie pateiks visą informaciją.

3.   Jei interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas gauna pakankamai nuorodų arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors 1 dalyje nurodytos informacijos, gautos iš atitinkamo prekiautojo, elementas yra netikslus, neišsamus ar neatnaujintas, tas paslaugos teikėjas prašo prekiautojo nedelsiant arba per Sąjungos ir nacionaline teise nustatytą laikotarpį ištaisyti tą padėtį.

Jei prekiautojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam prekiautojui produktų ar paslaugų siūlymo Sąjungoje esantiems vartotojams atžvilgiu tol, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas.

4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsniui, jeigu interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atsisako leisti prekiautojui naudotis savo paslauga pagal šio straipsnio 1 dalį arba sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 3 dalį, atitinkamas prekiautojas turi teisę pateikti skundą, kaip numatyta šio reglamento 20 ir 21 straipsniuose.

5.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai pagal 1 ir 2 dalis gautą informaciją saugiai laiko šešių mėnesių laikotarpį po to, kai baigiasi sutartiniai santykiai su atitinkamu prekiautoju. Vėliau informacija ištrinama.

6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies taikymui, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atskleidžia informaciją trečiosioms šalims tik jei to reikalaujama pagal taikytiną teisę, įskaitant 10 straipsnyje nurodytus nurodymus ir bet kokius valstybių narių kompetentingų institucijų ar Komisijos nurodymus, kad jos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

7.   Interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas 1 dalies a, d ir e punktuose nurodytą informaciją savo interneto platformoje paslaugos gavėjams pateikia aiškiai lengvai prieinamu ir lengvai suprantamu būdu. Ta informacija pasiekiama bent interneto platformos elektroninėje sąsajoje, kurioje pristatoma produkto ar paslaugos informacija.

34 straipsnis

Rizikos vertinimas

1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai stropiai nustato, analizuoja ir vertina bet kokią sisteminę riziką Sąjungoje, kylančią dėl jų paslaugos dizaino ar veikimo ir su ja susijusių sistemų, įskaitant algoritmines sistemas, arba dėl jų paslaugų naudojimo.

Jie atlieka rizikos vertinimus nuo 33 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos, o vėliau bent kartą per metus, tačiau bet kuriuo atveju prieš įdiegdami funkcionalumo galimybes, kurios gali turėti itin didelį poveikį pagal šį straipsnį nustatytai rizikai. Šis rizikos vertinimas turi būti konkrečiai siejamas su jų paslaugomis ir būti proporcingas sisteminei rizikai, atsižvelgiant į jos rimtumą ir tikimybę, bei apimti šių rūšių sisteminę riziką:

a)

neteisėto turinio sklaida naudojantis jų paslaugomis;

b)

bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis, visų pirma, pagrindinėmis teisėmis į žmogiškąjį orumą, įtvirtintomis Chartijos 1 straipsnyje, į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, įtvirtintą Chartijos 7 straipsnyje, į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Chartijos 8 straipsnyje, į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, įtvirtintą Chartijos 11 straipsnyje, į nediskriminavimą, įtvirtintą Chartijos 21 straipsnyje, į pagarbą vaiko teisėms, įtvirtintą Chartijos 24 straipsnyje ir į aukšto lygio vartotojų apsaugą, įtvirtintą Chartijos 38 straipsnyje;

c)

bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams bei visuomenės saugumui;

d)

bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis, susijęs su smurtu dėl lyties, visuomenės sveikatos bei nepilnamečių apsauga, ir rimtos neigiamos pasekmės asmens fizinei ir psichinei gerovei.

2.   Atlikdami rizikos vertinimą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, visų pirma, atsižvelgia į tai, ar ir kaip šie veiksniai daro įtaką bet kurios 1 dalyje nurodytos rūšies sisteminei rizikai:

a)

rekomendavimo sistemų ir bet kokios kitos atitinkamos algoritminės sistemos modelis;

b)

jų turinio moderavimo sistemos;

c)

taikytinos nuostatos ir sąlygos bei jų vykdymo užtikrinimas;

d)

reklamos atrankos ir pateikimo sistemos;

e)

su duomenimis susijusi paslaugų teikėjo praktika.

Atliekant vertinimus taip pat analizuojama, ar ir kaip tyčinis manipuliavimas jų paslauga, be kita ko, išnaudojant paslaugą neautentiškai ar automatiškai, ir galimas spartus ir platus neteisėto turinio ir su jų nuostatomis ir sąlygomis nesuderinamos informacijos sklaida ir stiprinimas daro įtaką rizikai, nurodytai 1 dalyje.

Atliekant vertinimą atsižvelgiama į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus, be kita ko, kai jie būdingi kuriai nors konkrečiai valstybei narei.

3.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai saugo rizikos vertinimų patvirtinamuosius dokumentus bent trejus metus po rizikos vertinimo atlikimo, o, gavę prašymą, pateikia juos Komisijai ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

35 straipsnis

Rizikos mažinimas

1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įdiegia pagrįstas, proporcingas ir efektyvias rizikos mažinimo priemones, pritaikytas konkrečiai sisteminei rizikai, nustatytai pagal 34 straipsnį, ypač atsižvelgdami į tokių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms. Tai, kai taikytina, gali būti tokios priemonės:

a)

jų paslaugų, įskaitant jų elektronines sąsajas, kūrimo, elementų ar veikimo pritaikymas;

b)

jų nuostatų ir sąlygų pritaikymas bei jų vykdymo užtikrinimas;

c)

turinio moderavimo procesų, įskaitant pranešimų, susijusių su konkrečiomis neteisėto turinio rūšimis, tvarkymo spartą bei kokybę ir, kai tinkama, skubų turinio, apie kurį pranešta, pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, visų pirma, neteisėtos neapykantą kurstančios kalbos ar smurto internete atveju, pritaikymas; taip pat visų atitinkamų sprendimų priėmimo procesų ir specialių turinio moderavimui skirtų išteklių pritaikymas;

d)

jų algoritminių sistemų, įskaitant jų rekomendavimo sistemas, testavimas ir pritaikymas;

e)

jų reklamos sistemų pritaikymas ir tikslinių priemonių, kuriomis siekiama apriboti ar pakoreguoti pateikiamą reklamą, susijusią su jų teikiama paslauga, priėmimas;

f)

vidaus procesų, išteklių, testavimo, dokumentavimo arba bet kokios jų veiklos priežiūros stiprinimas, visų pirma, kiek tai susiję su sisteminės rizikos nustatymu;

g)

bendradarbiavimo su patikimais pranešėjais pagal 22 straipsnį inicijavimas arba koregavimas ir neteisminio ginčų sprendimo įstaigų sprendimų pagal 21 straipsnį įgyvendinimas;

h)

bendradarbiavimo su kitais interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, nurodytus atitinkamai 45 ir 48 straipsniuose, inicijavimas ar koregavimas;

i)

informuotumo didinimo priemonių taikymas ir jų elektroninės sąsajos pritaikymas siekiant paslaugos gavėjams suteikti daugiau informacijos;

j)

tikslinių vaiko teisių apsaugos priemonių, įskaitant amžiaus patikros ir tėvų kontrolės priemones, arba, kai tikslinga, priemonių, kuriomis siekiama padėti nepilnamečiams pranešti apie smurtą arba gauti paramą, taikymas;

k)

aiškiai matomo žymėjimo naudojimas jų elektroninėse sąsajose siekiant užtikrinti, kad informacijos elementą, nesvarbu, ar jis yra sukurtas arba manipuliuojamas vaizdo, garso ar vaizdo įrašo turinys, kuris pastebimai panašus į esamus asmenis, objektus, vietas arba kitus subjektus ar įvykius ir sudaro klaidingą įspūdį, kad asmuo yra autentiškas arba tikras, būtų galima atskirti, ir, be to, lengvai naudojamos funkcionalumo galimybės, leidžiančios paslaugos gavėjams nurodyti tokią informaciją, suteikimas.

2.   Valdyba, bendradarbiaudama su Komisija, kasmet paskelbia išsamias ataskaitas. Ataskaitose, be kita ko:

a)

nustatoma ir vertinama didžiausia ir pasikartojanti sisteminė rizika, apie kurią praneša labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai arba kuri nustatoma remiantis kitais informacijos šaltiniais, visų pirma, tais, kurie yra pateikti laikantis 39, 40 ir 42 straipsnių;

b)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams pristatoma geriausia praktika siekiant mažinti nustatytą sisteminę riziką.

Tose ataskaitose pateikiama sisteminė rizika, suskirstyta pagal valstybes nares, kuriose ji pasireiškė, ir, priklausomai nuo to, kas taikytina, visos Sąjungos mastu.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, gali paskelbti gaires dėl 1 dalies taikymo konkrečių rūšių rizikai, visų pirma pristatyti geriausią praktiką ir rekomenduoti galimas priemones, tinkamai atsižvelgdama į galimas priemonių pasekmes Chartijoje įtvirtintoms visų dalyvaujančių šalių pagrindinėms teisėms. Rengdama tas gaires Komisija organizuoja viešas konsultacijas.

37 straipsnis

Nepriklausomas auditas

1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams jų sąskaita bent kartą per metus atliekamas nepriklausomas auditas, kuriuo siekiama įvertinti, kaip vykdomos:

a)

III skyriuje išdėstytos pareigos;

b)

įsipareigojimai, prisiimti pagal 45 ir 46 straipsniuose nurodytus elgesio kodeksus ir 48 straipsnyje nurodytus krizės protokolus.

2.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai bendradarbiauja su organizacijomis, atliekančiomis auditą pagal šį straipsnį, ir joms teikia būtiną pagalbą, kad jos galėtų veiksmingai, efektyviai ir laiku atlikti tuos auditus, be kita ko, suteikdami joms prieigą prie visų reikiamų duomenų, sudarydami galimybes patekti į visas reikiamas patalpas ir atsakydami į žodinius ar rašytinius klausimus. Jie neturi trukdyti atlikti auditą, daryti jam nederamą įtaką ar trikdyti audito atlikimą.

Toks auditas užtikrina tinkamą iš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir trečiųjų šalių atliekant auditą, taip pat ir pasibaigus auditui, gautos informacijos konfidencialumo ir profesinės paslapties lygį. Vis dėlto to reikalavimo laikymasis neturi turėti neigiamo poveikio audito atlikimui ir kitoms šio reglamento nuostatoms, visų pirma, susijusioms su skaidrumu, priežiūra ir vykdymo užtikrinimu. Kai tai būtina skaidrumo ataskaitų teikimo pagal 42 straipsnio 4 dalį tikslais, prie šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytos audito ataskaitos ir audito įgyvendinimo ataskaitos pridedamos redakcijos, kuriose nėra informacijos, kurią būtų galima pagrįstai laikyti konfidencialia.

3.   Auditus pagal 1 dalį atlieka organizacijos, kurios:

a)

yra nepriklausomos nuo atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ir nuo bet kurio su tuo paslaugų teikėju susijusio juridinio asmens ir neturi interesų konfliktų su jais, visų pirma:

i)

12 mėnesių iki audito pradžios neteikė su audituotais dalykais susijusių ne audito paslaugų atitinkamam labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui ir bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui ir įsipareigojo jiems tokių paslaugų neteikti 12 mėnesių nuo audito pabaigos;

ii)

ilgesnį nei 10 metų iš eilės laikotarpį neteikė audito paslaugų pagal šį straipsnį atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui ir bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui;

iii)

neatlieka audito už atlygį, kuris priklauso nuo audito rezultatų;

b)

įrodė turinčios ekspertinių žinių rizikos valdymo srityje, techninę kompetenciją ir pajėgumus;

c)

įrodė, kad yra objektyvios ir laikosi profesinės etikos, visų pirma, praktikos kodeksų ar atitinkamų standartų laikymosi pagrindu.

4.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai užtikrina, kad auditą atliekančios organizacijos parengtų kiekvieno audito ataskaitą. Ta ataskaita pagrindžiama raštu ir joje pateikiama bent ši informacija:

a)

labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo, kurio atžvilgiu atliekamas auditas, pavadinimas, adresas ir kontaktinio centro duomenys, taip pat to audito laikotarpis;

b)

auditą atliekančios organizacijos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai);

c)

interesų deklaracija;

d)

konkrečių audituotų elementų ir taikomos metodikos aprašymas;

e)

pagrindinių audito išvadų aprašymas ir santrauka;

f)

trečiųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi atliekant auditą, sąrašas;

g)

audito nuomonė, ar labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas, kurio atžvilgiu atliekamas auditas, vykdė pareigas ir laikėsi įsipareigojimų, nurodytų 1 dalyje, – ši nuomonė gali būti teigiama, teigiama su pastabomis arba neigiama;

h)

jei audito nuomonė nėra teigiama – praktinės rekomendacijos dėl konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, ir rekomenduojamas laikotarpis, per kurį turi būti užtikrintas reikalavimų laikymasis.

5.   Jei auditą atliekanti organizacija negalėjo atlikti tam tikrų konkrečių elementų audito arba pareikšti audito nuomonės remdamasi savo tyrimais, į audito ataskaitą įtraukiamas paaiškinimas apie aplinkybes ir nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima atlikti tų elementų audito.

6.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, gavę audito ataskaitą, kuri nėra teigiama, tinkamai atsižvelgia į visas jiems skirtas praktines rekomendacijas, kad galėtų imtis būtinų priemonių joms įgyvendinti. Per vieną mėnesį nuo tų rekomendacijų gavimo dienos jie priima audito įgyvendinimo ataskaitą, kurioje išdėstomos tos priemonės. Jei jie neįgyvendina praktinių rekomendacijų, audito įgyvendinimo ataskaitoje jie pateikia priežastis, kodėl rekomendacijos nebuvo įgyvendintos, ir išdėsto alternatyvias priemones, kurių jie ėmėsi siekdami atsižvelgti į nustatytus rekomendacijų nesilaikymo atvejus.

7.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtinas audito atlikimo pagal šį straipsnį taisykles, visų pirma, kiek tai susiję su būtinomis pagal šį straipsnį atliekamo audito procedūrinių etapų, audito metodikų ir ataskaitų šablonų taisyklėmis. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į visus 44 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytus savanoriškus audito standartus.

39 straipsnis

Papildomas internetinės reklamos skaidrumas

1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, savo elektroninėse sąsajose pateikiantys reklamą, konkrečioje savo elektroninės sąsajos dalyje, pasitelkdami patikimą paieškos priemonę, pagal kurią galima atlikti daugelio kriterijų užklausas, ir taikomųjų programų sąsajas sudaro ir viešai atveria saugyklą, kurioje 2 dalyje nurodyta informacija laikoma visą laikotarpį, kurio metu jie teikia reklamą, ir vienus metus nuo paskutinio karto, kai reklama buvo pateikta jų elektroninėse sąsajose. Jie užtikrina, kad saugykloje nebūtų jokių paslaugos gavėjų, kuriems reklama buvo ar galėjo būti pateikta, asmens duomenų ir deda pagrįstas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacija būtų tiksli ir išsami.

2.   Saugykloje turi būti saugoma bent visa toliau išvardyta informacija:

a)

reklamos turinys, įskaitant produkto, paslaugos ar prekės ženklo pavadinimą ir reklamos objektą;

b)

fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu pateikiama reklama;

c)

fizinis ar juridinis asmuo, kuris sumokėjo už reklamą, jeigu tas asmuo nėra tas pats fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra nurodytas b punkte;

d)

laikotarpis, kurio metu reklama buvo pateikiama;

e)

ar reklamą buvo ketinama pateikti būtent vienai ar daugiau konkrečių paslaugos gavėjų grupių ir, jeigu taip, tuo tikslu taikomi pagrindiniai parametrai, įskaitant prireikus, kai taikytina, pagrindinius parametrus, naudojamus siekiant reklamos neteikti vienai ar daugiau tokių konkrečių grupių;

f)

komerciniai pranešimai, paskelbti labai didelėse interneto platformose ir nustatyti pagal 26 straipsnio 2 dalį;

g)

bendras pasiektų paslaugos gavėjų skaičius ir, kai taikytina, suminiai paslaugos gavėjų grupės ar grupių, kurioms buvo konkrečiai skirta tikslinė reklama, skaičiai, paskirstyti kiekvienai valstybei narei.

3.   Kiek tai susiję su 2 dalies a, b ir c punktais, jei labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pašalino konkrečią reklamą arba panaikino prieigą prie jos dėl įtariamo neteisėtumo ar nesuderinamumo su tos labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos nuostatomis ir sąlygomis, tuose punktuose nurodyta informacija saugykloje nepateikiama. Tokiu atveju saugykloje pateikiama 17 straipsnio 3 dalies a–e punktuose arba 9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, priklausomai nuo to, kas taikytina, nurodyta informacija, susijusi su atitinkama konkrečia reklama.

Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, 40 straipsnyje nurodytais atitinkamais patikrintais tyrėjais ir visuomene, gali pateikti gaires dėl šiame straipsnyje nurodytų saugyklų struktūros, organizavimo ir funkcionalumo galimybių.

51 straipsnis

Skaitmeninių paslaugų koordinatorių įgaliojimai

1.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie įgaliojimai atlikti tyrimą dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio:

a)

įgaliojimai reikalauti, kad tie paslaugų teikėjai, taip pat bet kurie kiti asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kuriems gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, įskaitant organizacijas, atliekančias 37 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą auditą, pateiktų tokią informaciją nepagrįstai nedelsdami;

b)

įgaliojimai atlikti patikrinimus bet kokiose patalpose, kurias tie paslaugų teikėjai ar asmenys naudoja su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti, kad jų valstybės narės teisminė institucija nurodytų atlikti tokius patikrinimus, arba prašyti, kad tokius patikrinimus atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant ištirti, paimti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, arba gauti tos informacijos kopijas;

c)

įgaliojimai prašyti bet kurio tų paslaugų teikėjų ar asmenų darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu pažeidimu susijusios informacijos ir, gavus jo sutikimą, užfiksuoti atsakymus bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

2.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų:

a)

įgaliojimai patvirtinti tų paslaugų teikėjų prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su jų šio reglamento laikymusi, ir padaryti tuos įsipareigojimus privalomus;

b)

įgaliojimai nurodyti nutraukti pažeidimus ir, kai tinkama, nustatyti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

c)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti baudas už šio reglamento, įskaitant visus pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktus nurodymus atlikti tyrimą, nesilaikymą arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

d)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti periodines baudas siekiant užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal šios pastraipos b punktą pateikto nurodymo, arba periodines baudas už bet kurių pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų nurodymų atlikti tyrimą nevykdymą, arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

e)

įgaliojimai patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos rizikos, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės kompetentinga nacionalinė teisminė institucija.

Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c ir d punktais, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taip pat suteikiami tuose punktuose nurodyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl kitų 1 dalyje nurodytų asmenų, kurie nevykdo bet kokių jiems pagal tą dalį pateiktų nurodymų. Tuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus jie vykdo tik tiems kitiems asmenims tinkamu laiku pateikę visą svarbią su tokiais nurodymais susijusią informaciją, įskaitant taikytiną laikotarpį, baudas ar periodines baudas, kurios gali būti skirtos už nurodymų nevykdymą, ir nurodę teisių gynimo priemones.

3.   Jei visi kiti šiame straipsnyje numatyti įgaliojimai pašalinti pažeidimą jau išnaudoti, o pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jie taip pat turi turėti įgaliojimus dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų imtis šių priemonių:

a)

reikalauti, kad tų paslaugų teikėjų valdymo organas nepagrįstai nedelsdamas ištirtų padėtį ir priimtų bei pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos pažeidimo nutraukimo priemonės, užtikrintų, kad paslaugų teikėjas imtųsi tų priemonių, ir praneštų apie priemones, kurių imtasi;

b)

jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepakankamai įvykdė a punkte nurodytus reikalavimus, pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas, kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, prašyti jo valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos nurodyti laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos gavėjų prieigą arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigą prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos, kurioje daromas pažeidimas.

Išskyrus atvejus, kai skaitmeninių paslaugų koordinatorius veikia Komisijos prašymu pagal 82 straipsnį, prieš pateikdamas šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą prašymą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį ir aprašo priemones, kurių ketina prašyti imtis, nurodydamas numatomą jo adresatą ar adresatus. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas, numatomas adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, turi teisę dalyvauti kompetentingos teisminės institucijos procese. Visos priemonės, kurių nurodoma imtis, turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, pasikartojimui bei trukmei, nepagrįstai neribojant atitinkamos paslaugos gavėjų galimybės susipažinti su teisėta informacija.

Galimybės susipažinti apribojimas taikomas keturias savaites, kompetentingos teisminės institucijos nurodymu numatant galimybę leisti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui pratęsti tą laikotarpį dar tokiam pat laikui tiek kartų, kiek leidžia ta teisminė institucija. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius pratęsia laikotarpį tik tuo atveju, jei, atsižvelgęs į visų šalių, kurioms tas apribojimas daro poveikį, teises ir interesus ir visas svarbias aplinkybes, įskaitant visą informaciją, kurią jam gali pateikti tarpininkavimo paslaugų teikėjas, adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, jis mano, kad yra tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

tarpininkavimo paslaugų teikėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimui nutraukti;

b)

laikinuoju apribojimu nėra nepagrįstai apribojama paslaugos gavėjų galimybė susipažinti su teisėta informacija, atsižvelgiant į paveiktų paslaugos gavėjų skaičių ir į tai, ar yra tinkamų ir lengvai prieinamų alternatyvų.

Jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, trečios pastraipos a ir b punktuose išdėstytos sąlygos yra tenkinamos, tačiau jis nebegali pratęsti laikotarpio pagal trečią pastraipą, jis kompetentingai teisminei institucijai pateikia naują prašymą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

4.   1, 2 ir 3 dalyse išvardyti įgaliojimai nedaro poveikio 3 skirsnio taikymui.

5.   Priemonės, kurių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai imasi vykdydami savo įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, turi būti efektyvios, atgrasomos ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę ir, kai aktualu, į atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

6.   Valstybės narės nustato konkrečias taisykles ir procedūras, taikytinas vykdant įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, ir užtikrina, kad tie įgaliojimai būtų vykdomi taikant tinkamas apsaugos priemones, nustatytas taikytinoje nacionalinėje teisėje laikantis Chartijos ir Sąjungos teisės bendrųjų principų. Visų pirma, tų priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų dalyvaujančių šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

56 straipsnis

Kompetencija

1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus.

2.   Komisija turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas III skyriaus 5 skirsnis ir užtikrinti jo vykdymą.

3.   Komisija turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus jo III skyriaus 5 skirsnyje nustatytus įgaliojimus, nukreiptus prieš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus,.

4.   Jei Komisija nėra inicijavusi procedūros dėl to paties pažeidimo, valstybė narė, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos kitos pareigos pagal šį reglamentą, nei tos, kurios yra nustatytos III skyriaus 5 skirsnyje, ir užtikrinti jų vykdymą, kiek tai susiję su tais paslaugų teikėjais.

5.   Valstybės narės ir Komisija vykdo šio reglamento nuostatų priežiūrą ir užtikrina jų vykdymą glaudžiai bendradarbiaudamos.

6.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, arba Komisija, priklausomai nuo to, kas taikytina, pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos atitinkamos pareigos pagal šį reglamentą ir užtikrinti jų vykdymą.

7.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepaskiria teisinio atstovo pagal 13 straipsnį, įgaliojimus prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą pagal šį straipsnį turi visos valstybės narės, o labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atveju – Komisija.

Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, jis apie tai praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams bei Komisijai ir užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinų apsaugos priemonių, suteikiamų pagal Chartiją, visų pirma, siekiant išvengti to, kad už tą patį elgesį, kuriuo pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos pareigos, sankcijos būtų skiriamos daugiau nei vieną kartą. Jei Komisija ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, ji apie tą ketinimą praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams. Atsižvelgdamos į pranešimą pagal šią dalį, kitos valstybės narės neinicijuoja procedūrų dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas pranešime.

57 straipsnis

Savitarpio pagalba

1.   Siekdami nuosekliai ir veiksmingai taikyti šį reglamentą, skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir Komisijai glaudžiai bendradarbiauja ir teikia vieni kitiems savitarpio pagalbą. Savitarpio pagalba apima, visų pirma, keitimąsi informacija pagal šį straipsnį ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareigą visus paskirties valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Valdybą bei Komisiją informuoti apie tyrimo pradėjimą ir ketinimą priimti galutinį sprendimą, įskaitant jo vertinimą, konkretaus tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.

2.   Tyrimo tikslais įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius kitų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gali paprašyti pateikti turimą konkrečią informaciją, kiek tai susiję su konkrečiu tarpininkavimo paslaugų teikėju, arba pasinaudoti 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais jų įgaliojimais atlikti tyrimą dėl konkrečios informacijos jų valstybėje narėje. Jei tinkama, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, gavęs prašymą, gali įtraukti kitas atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas.

3.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, gavęs prašymą pagal 2 dalį, įvykdo tokį prašymą ir nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo praneša įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui apie veiksmus, kurių imtasi, nebent:

a)

atsižvelgiant į tyrimo tikslus, prašymo taikymo sritis ar dalykas nėra pakankamai apibrėžta (-as), pagrįsta (-as) ar proporcinga (-as) arba

b)

nei skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuriam buvo pateiktas prašymas, nei kita tos valstybės narės kompetentinga institucija ar kita valdžios institucija neturi prašomos informacijos ir prieigos prie jos arba

c)

prašymas negali būti įvykdytas nepažeidžiant Sąjungos ar nacionalinės teisės.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris gavo prašymą, pagrindžia savo atsisakymą jį įvykdyti pateikdamas motyvuotą atsakymą per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį.

60 straipsnis

Bendri tyrimai

1.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius gali pradėti bendrus tyrimus ir jiems vadovauti, dalyvaujant vienam ar daugiau kitų atitinkamų skaitmeninių paslaugų koordinatorių:

a)

savo iniciatyva keliose valstybėse narėse tirti įtariamą atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo padarytą šio reglamento pažeidimą arba

b)

Valdybai pateikus rekomendaciją veikiant bent trijų skaitmeninių paslaugų koordinatorių prašymu, tvirtinančių, remiantis pagrįstu įtarimu, jog atitinkamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas įvykdė pažeidimą, darantį poveikį paslaugos gavėjams jų valstybėse narėse.

2.   Bet kuris skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris įrodo, kad jis turi teisėtą interesą dalyvauti bendrame tyrime pagal 1 dalį, gali paprašyti jame dalyvauti. Bendras tyrimas baigiamas per tris mėnesius nuo jo pradžios, nebent dalyviai susitartų kitaip.

Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo pirmoje pastraipoje nurodyto termino pabaigos visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Komisijai ir Valdybai praneša savo preliminarią poziciją dėl įtariamo pažeidimo. Preliminarioje pozicijoje atsižvelgiama į visų kitų bendrame tyrime dalyvaujančių skaitmeninių paslaugų koordinatorių nuomones. Kai taikytina, šioje preliminarioje pozicijoje taip pat išdėstomos numatytos vykdymo užtikrinimo priemonės.

3.   Valdyba gali perduoti klausimą Komisijai pagal 59 straipsnį, jei:

a)

įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius per 2 dalyje nustatytą terminą nepranešė savo preliminarios pozicijos;

b)

Valdyba iš esmės nesutinka su preliminaria pozicija, kurią pranešė įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, arba

c)

įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius skubiai nepradėjo bendro tyrimo Valdybai pateikus rekomendaciją pagal 1 dalies b punktą.

4.   Vykdydami bendrą tyrimą, dalyvaujantys skaitmeninių paslaugų koordinatoriai sąžiningai bendradarbiauja, atsižvelgdami, kai taikytina, į įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nurodymus ir Valdybos rekomendaciją. Bendrame tyrime dalyvaujantys paskirties valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui paprašius arba su juo pasikonsultavus, su įtariamu pažeidimu susijusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu turi teisę pasinaudoti 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais atlikti tyrimą, kiek tai susiję su informacija ir patalpomis, esančiomis jų teritorijoje.

3 SKIRSNIS

Europos skaitmeninių paslaugų valdyba

63 straipsnis

Valdybos užduotys

1.   Kai būtina siekiant 61 straipsnio 2 dalyje išdėstytų tikslų, Valdyba, visų pirma:

a)

remia bendrų tyrimų koordinavimą;

b)

padeda kompetentingoms institucijoms analizuoti labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų ataskaitas ir audito rezultatus, pateikiamus pagal šį reglamentą;

c)

rengia nuomones, rekomendacijas ar patarimus skaitmeninių paslaugų koordinatoriams pagal šį reglamentą, visų pirma, atsižvelgdama į tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę teikti paslaugas;

d)

pataria Komisijai dėl 66 straipsnyje nurodytų priemonių ir patvirtina nuomones dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų pagal šį reglamentą;

e)

remia ir skatina Europos standartų, gairių, ataskaitų, šablonų bei elgesio kodeksų rengimą ir įgyvendinimą bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta šiame reglamente, be kita ko, teikdama nuomones ar rekomendacijas su 44 straipsniu susijusiais klausimais, taip pat naujai kylančių problemų, susijusių su į šį reglamentą patenkančiais klausimais, nustatymą.

2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir, kai taikytina, kitos kompetentingos institucijos, nesilaikantys Valdybos priimtų jiems skirtų nuomonių, prašymų ar rekomendacijų, paaiškina tokio sprendimo priežastis, įskaitant paaiškinimus dėl tyrimų, veiksmų ir priemonių, kuriuos jie įgyvendino, teikdami ataskaitas pagal šį reglamentą arba, kai tinkama, priimdami atitinkamus savo sprendimus.

4 SKIRSNIS

Priežiūra, tyrimas, vykdymo užtikrinimas ir stebėsena, susiję su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais

64 straipsnis

Ekspertinių žinių ir pajėgumų plėtojimas

1.   Bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, Komisija plėtoja Sąjungos ekspertines žinias bei pajėgumus, be kita ko, kai tinkama, pasitelkdama valstybių narių darbuotojų delegavimą.

2.   Be to, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, Komisija koordinuoja sisteminių ir naujai kylančių problemų visoje Sąjungoje, susijusių su labai didelėmis interneto platformomis ar labai didelėmis interneto paieškos sistemomis, vertinimą, kiek tai susiję su į šį reglamentą patenkančiais klausimais.

3.   Komisija gali paprašyti skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Valdybos ir kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, turinčių atitinkamų ekspertinių žinių, padėti įvertinti sistemines ir naujai kylančias problemas visoje Sąjungoje pagal šį reglamentą.

4.   Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, visų pirma, pasitelkdamos savo atitinkamus skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir, kai taikytina, kitas kompetentingas institucijas, be kita ko, suteikdamos galimybę naudotis savo ekspertinėmis žiniomis ir pajėgumais.

66 straipsnis

Komisijos atliekamas procedūros inicijavimas ir bendradarbiavimas atliekant tyrimą

1.   Komisija gali inicijuoti procedūrą siekdama galimo sprendimų priėmimo pagal 73 ir 74 straipsnius dėl labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo, kuris, kaip įtaria Komisija, pažeidė kurias nors šio reglamento nuostatas, atitinkamo elgesio.

2.   Jei Komisija nusprendžia inicijuoti procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji praneša apie tai visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Valdybai per 85 straipsnyje nurodytą dalijimosi informacija sistemą, taip pat atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, gavę informaciją apie procedūros inicijavimą, nepagrįstai nedelsdami Komisijai perduoda visą apie atitinkamą pažeidimą turimą informaciją.

Komisijai inicijavus procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį, skaitmeninių paslaugų koordinatorius arba, kai taikytina, bet kuri kompetentinga institucija atleidžiami nuo savo įgaliojimų prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą, numatytų šiame reglamente pagal 56 straipsnio 4 dalį.

3.   Naudodamasi savo įgaliojimais atlikti tyrimą pagal šį reglamentą, Komisija gali prašyti suteikti su įtariamu pažeidimu susijusio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus, įskaitant įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorių, suteikti individualią ar bendrą paramą. Tokį prašymą gavę skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir bet kuri kita kompetentinga institucija, jei ji yra įtraukta skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus, atsižvelgdami į prašymą lojaliai ir laiku bendradarbiauja su Komisija ir turi teisę pasinaudoti savo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais atlikti tyrimą labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atžvilgiu, kiek tai susiję su informacija, asmenimis ir patalpomis, esančiais jų valstybės narės teritorijoje.

4.   Komisija įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Valdybai pateikia visą svarbią informaciją apie naudojimąsi 67–72 straipsniuose nurodytais įgaliojimais ir preliminarias išvadas pagal 79 straipsnio 1 dalį. Valdyba Komisijai pateikia savo nuomonę dėl tų preliminarių išvadų per pagal 79 straipsnio 2 dalį nustatytą laikotarpį. Priimdama savo sprendimą, Komisija visapusiškai atsižvelgia į bet kurią Valdybos nuomonę.

69 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali atlikti visus būtinus patikrinimus atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar 67 straipsnio 1 dalyje nurodyto kito asmens patalpose.

2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, turi teisę:

a)

patekti į visas atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)

patikrinti buhalterines knygas ir kitus įrašus, susijusius su atitinkamos paslaugos teikimu, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)

paimti ar gauti bet kokio pavidalo tokių buhalterinių knygų ar kitų įrašų nuorašus ar išrašus iš jų;

d)

reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo suteiktų galimybę susipažinti su jo organizacine struktūra, veikimu, IT sistemomis, algoritmais, duomenų tvarkymu bei verslo praktika ir juos paaiškintų, ir užfiksuoti ar dokumentuoti pateiktus paaiškinimus;

e)

užplombuoti visas patalpas, kurias atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo naudoja prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais, taip pat buhalterines knygas ar kitus įrašus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti;

f)

prašyti bet kurio atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens atstovo ar darbuotojo paaiškinti faktus ar dokumentus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus;

g)

pateikti bet kuriam tokiam atstovui ar darbuotojui klausimus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus.

3.   Patikrinimai gali būti atliekami padedant Komisijos pagal 72 straipsnio 2 dalį paskirtiems auditoriams ar ekspertams ir valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar kitoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

4.   Jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su atitinkamos paslaugos teikimu susiję įrašai arba jei atsakymai į pagal šio straipsnio 2 dalį užduotus klausimus yra neteisingi, neišsamūs ar klaidinantys, pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, naudojasi savo teisėmis pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas ir tikslas, taip pat sankcijos, numatytos 74 ir 76 straipsniuose. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo Komisija apie jį informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorių.

5.   Atlikdami patikrinimus, Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos paskirti auditoriai ir ekspertai, valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar kitos kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo pateiktų paaiškinimus dėl jo organizacinės struktūros, veikimo, IT sistemos, algoritmų, duomenų tvarkymo ir verslo praktikos, ir gali užduoti klausimus jo pagrindiniams darbuotojams.

6.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo privalo leisti atlikti Komisijos sprendimu nurodytą patikrinimą. Sprendime nurodomi patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi būti pradėtas, ir nurodomos 74 ir 76 straipsniuose numatytos sankcijos bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Prieš priimdama tą sprendimą, Komisija konsultuojasi su valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi.

7.   Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareigūnai ir kiti jo įgalioti ar paskirti asmenys skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims vykdyti tyrimą. Šiuo tikslu jie turi 2 dalyje išvardytus įgaliojimus.

8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas asmuo nesutinka, kad būtų atliktas patikrinimas, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, valstybė narė, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, atsižvelgdama į tų pareigūnų ar kitų padedančių asmenų prašymą ir vadovaudamasi savo nacionaline teise, suteikia jiems būtiną pagalbą, įskaitant, kai tinkama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos teisėsaugos institucijos taikomas procesines prievartos priemones, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9.   Jeigu teikiant 8 dalyje numatytą pagalbą pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims paprašius, pateikia prašymą išduoti tokį leidimą. Prašymas išduoti tokį leidimą taip pat gali būti teikiamas kaip atsargumo priemonė.

10.   Jei teikiamas 9 dalyje nurodytas prašymas išduoti leidimą, nacionalinė teisminė institucija, į kurią kreipiamasi, patikrina, ar Komisijos sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Atlikdama tokį patikrinimą, nacionalinė teisminė institucija gali prašyti Komisijos tiesiogiai ar per atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir dėl atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija nekvestionuoja patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

83 straipsnis

Su Komisijos įsikišimu susiję įgyvendinimo aktai

Kalbant apie Komisijos įsikišimą pagal šį skirsnį, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl praktinio pobūdžio tvarkos, susijusios su:

a)

procedūromis pagal 69 ir 72 straipsnius;

b)

79 straipsnyje numatytu klausymu;

c)

79 straipsnyje numatytu suderintu informacijos atskleidimu.

Prieš priimdama bet kokias priemones pagal šio straipsnio pirmą dalį, Komisija skelbia jų projektą ir siūlo visoms suinteresuotosioms šalims pateikti savo pastabas per ten nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis nei vienas mėnuo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

5 SKIRSNIS

Bendrosios vykdymo užtikrinimo nuostatos

84 straipsnis

Profesinė paslaptis

Nedarant poveikio šiame skyriuje nurodytam keitimuisi ir naudojimuisi informacija, Komisija, Valdyba, valstybių narių kompetentingos institucijos ir jų atitinkami pareigūnai, tarnautojai bei kiti joms prižiūrint dirbantys asmenys, taip pat bet kurie kiti susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant pagal 72 straipsnio 2 dalį paskirtus auditorius ir ekspertus, neatskleidžia informacijos, kurią jie gavo arba kuria jie pasikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai dėl jos pobūdžio taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

91 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2027 m. vasario 18 d. Komisija įvertina galimą šio reglamento poveikį plėtrai ir ekonomikos augimui, kiek tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 17 d. Komisija atlieka vertinimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šiais klausimais:

a)

33 straipsnio taikymas, įskaitant tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kuriems taikomos šio reglamento III skyriaus 5 skirsnyje nustatytos pareigos, aprėptį;

b)

šio reglamento sąveika su kitais teisės aktais, visų pirma, 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais aktais.

2.   Ne vėliau kaip 2027 m. lapkričio 17 d., o vėliau – kas penkerius metus, Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Šioje ataskaitoje, visų pirma, įvertinami:

a)

1 dalies antros pastraipos a ir b punktų taikymas;

b)

šio reglamento indėlis į tarpininkavimo paslaugų vidaus rinkos stiprinimą ir veiksmingą veikimą, visų pirma, kiek tai susiję su tarpvalstybiniu skaitmeninių paslaugų teikimu;

c)

13, 16, 20, 21, 45 ir 46 straipsnių taikymas;

d)

mažosioms ir labai mažoms įmonėms nustatytų pareigų taikymo sritis;

e)

priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų veiksmingumas;

f)

poveikis teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę laikymuisi.

3.   Kai tikslinga, kartu su 1 ir 2 dalyse nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.

4.   Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat įvertina skaitmeninių paslaugų koordinatorių metines veiklos ataskaitas, Komisijai ir Valdybai pateiktas pagal 55 straipsnio 1 dalį, ir apie jas praneša.

5.   2 dalies tikslais valstybės narės ir Valdyba siunčia informaciją Komisijos prašymu.

6.   Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento, Tarybos ir kitų atitinkamų įstaigų ar šaltinių nuomones bei išvadas ir skiria ypatingą dėmesį mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir naujų konkurentų pozicijai.

7.   Ne vėliau kaip 2027 m. vasario 18 d. Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, atlieka Valdybos veikimo ir 43 straipsnio taikymo vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą, atsižvelgdama į pirmuosius reglamento taikymo metus. Remiantis išvadomis ir visapusiškai atsižvelgiant į Valdybos nuomonę, kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą, kiek tai susiję su Valdybos struktūra.

93 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.

Tačiau 24 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 33 straipsnio 3–6 dalys, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 13 dalis, 43 straipsnis ir IV skyriaus 4, 5 bei 6 skirsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(6)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(8)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 (OL L 186, 2019 7 11, p. 1).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(10)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(11)  2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30, p. 41).

(12)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(15)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(16)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(17)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(18)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(19)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(20)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(21)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(22)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(23)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(24)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(25)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

(27)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(28)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(29)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(30)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).

(31)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(32)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(33)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(34)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(37)  OL C 149, 2021 4 27, p. 3.

(38)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(39)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(40)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(41)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).



whereas









keyboard_arrow_down