search


keyboard_tab Digital Service Act 2022/2065 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/2065 LT cercato: 'siūlo' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index siūlo:


whereas siūlo:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1542

 

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas tarpininkavimo paslaugoms, siūlomoms paslaugos gavėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Sąjungoje arba kurie yra Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta.

2.   Šis reglamentas netaikomas paslaugai, kuri nėra tarpininkavimo paslauga, arba tokiai paslaugai keliamiems reikalavimams, nepriklausomai nuo to, ar paslauga teikiama naudojantis tarpininkavimo paslauga.

3.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvos 2000/31/EB taikymui.

4.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis taisyklėms, nustatytoms kitais Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojami kiti tarpininkavimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje aspektai arba patikslinamas bei papildomas šis reglamentas, visų pirma:

a)

Direktyva 2010/13/ES;

b)

Sąjungos teise dėl autorių teisių ir gretutinių teisių;

c)

Reglamentu (ES) 2021/784;

d)

Reglamentu (ES) 2019/1148;

e)

Reglamentu (ES) 2019/1150;

f)

Sąjungos teise dėl vartotojų apsaugos ir produktų saugos, įskaitant reglamentus (ES) 2017/2394 bei (ES) 2019/1020 ir direktyvas 2001/95/EB bei 2013/11/ES;

g)

Sąjungos teise dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma, Reglamentu (ES) 2016/679 ir Direktyva 2002/58/EB;

h)

Sąjungos teise teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, visų pirma, Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012, arba bet kuriuo Sąjungos teisės aktu, kuriuo nustatomos taisyklės dėl teisės, taikytinos sutartinėms ir nesutartinėms pareigoms;

i)

Sąjungos teise teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, visų pirma, reglamentu dėl Europos įrodymų pateikimo ir saugojimo orderių, taikytinų elektroniniams įrodymams baudžiamosiose bylose;

j)

direktyva, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės.

13 straipsnis

Teisiniai atstovai

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, bet siūlo savo paslaugas Sąjungoje, juridinį ar fizinį asmenį raštu paskiria savo teisiniu atstovu vienoje iš valstybių narių, kurioje paslaugų teikėjas siūlo savo paslaugas.

2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai įgalioja savo teisinius atstovus, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija bei Valdyba galėtų į tokius teikėjus kreiptis papildomai arba vietoj paslaugų teikėjo visais klausimais, kai tai būtina norint gauti priimtus su šiuo reglamentu susijusius sprendimus, jų laikytis ir užtikrinti jų vykdymą. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo teisiniam atstovui suteikia būtinus įgaliojimus ir pakankamus išteklius, kad galėtų užtikrinti savo efektyvų ir savalaikį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Komisija bei Valdyba ir laikytis tokių sprendimų.

3.   Paskirtą teisinį atstovą turi būti galima laikyti atsakingu dėl pareigų pagal šį reglamentą nevykdymo, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami prieš tarpininkavimo paslaugų teikėją.

4.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai pateikia savo teisinio atstovo vardą ir pavardę (pavadinimą), pašto adresą, e. pašto adresą ir telefono numerį skaitmeninių paslaugų koordinatoriui valstybėje narėje, kurioje tas teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs. Jie užtikrina, kad ta informacija būtų pateikiama viešai, lengvai prieinama, tiksli ir atnaujinta.

5.   Teisinio atstovo paskyrimas Sąjungoje pagal 1 dalį neprilyginamas įsisteigimui Sąjungoje.

14 straipsnis

Nuostatos ir sąlygos

1.   Savo nuostatose ir sąlygose tarpininkavimo paslaugų teikėjai pateikia informaciją apie visus apribojimus, kuriuos jie nustato savo paslaugų naudojimui, susijusiam su paslaugos gavėjų pateikta informacija. Ta informacija apima informaciją apie bet kokią politiką, procedūras, priemones ir įrankius, naudojamus turinio moderavimo tikslais, įskaitant algoritminį sprendimų priėmimą ir žmonių atliekamą peržiūrą, taip pat jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos darbo tvarkos taisykles. Informacija išdėstoma aiškiai, paprastai, suprantamai, naudotojui patogiu būdu bei nedviprasmiškai ir skelbiama viešai lengvai prieinamu ir kompiuterio skaitomu formatu.

2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai praneša paslaugos gavėjams apie visus svarbius nuostatų ir sąlygų pakeitimus.

3.   Kai tarpininkavimo paslauga pirmiausia skirta nepilnamečiams arba ja daugiausia naudojasi nepilnamečiai, tos tarpininkavimo paslaugos teikėjas paaiškina naudojimosi paslauga sąlygas ir bet kokius apribojimus nepilnamečiams suprantamu būdu.

4.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai stropiai, objektyviai ir proporcingai taiko 1 dalyje nurodytus apribojimus ir užtikrina jų vykdymą, tinkamai atsižvelgdami į visų dalyvaujančių šalių teises ir teisėtus interesus, įskaitant paslaugos gavėjų pagrindines teises, pavyzdžiui, saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą ir kitas pagrindines teises ir laisves, kaip įtvirtinta Chartijoje.

5.   Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos gavėjams aiškia ir nedviprasmiška kalba pateikia glaustą, lengvai prieinamą ir kompiuterio skaitomą nuostatų ir sąlygų santrauką, įskaitant informaciją apie prieinamas teisių gynimo priemones bei ginčų sprendimo mechanizmus.

6.   Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos, kaip tai suprantama 33 straipsnyje, savo nuostatas ir sąlygas paskelbia visų valstybių narių, kuriose jos siūlo savo paslaugas, oficialiosiomis kalbomis.

21 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

c)

jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

d)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

e)

ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

f)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

a)

konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

b)

Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

a)

nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

b)

nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

c)

nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

d)

nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

e)

kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

6.   Valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

27 straipsnis

Rekomendavimo sistemų skaidrumas

1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai, kurie naudoja rekomendavimo sistemas, savo nuostatose ir sąlygose paprasta ir lengvai suprantama kalba nurodo jų rekomendavimo sistemose naudojamus pagrindinius parametrus ir variantus, kaip paslaugos gavėjai gali pakeisti tuos pagrindinius parametrus ar daryti jiems įtaką.

2.   1 dalyje nurodytais pagrindiniais parametrais paaiškinama, kodėl paslaugos gavėjui siūloma tam tikra informacija. Juose nurodoma bent:

a)

kriterijai, kurie yra svarbiausi nustatant, kokia informacija siūloma paslaugos gavėjui;

b)

tų parametrų santykinės svarbos priežastys.

3.   Jei pagal 1 dalį yra keletas rekomendavimo sistemoms galimų variantų, pagal kuriuos nustatoma paslaugos gavėjams teikiamos informacijos santykinė tvarka, interneto platformų paslaugų teikėjai taip pat užtikrina, kad būtų prieinama funkcionalumo galimybė, pagal kurią paslaugos gavėjas galėtų pasirinkti ir bet kuriuo metu pakeisti pageidaujamą variantą. Ta funkcionalumo galimybė turi būti tiesiogiai ir lengvai prieinama iš konkretaus interneto platformos skirsnio elektroninės sąsajos, kurioje nustatoma pateikiamos informacijos pirmenybės tvarka.

31 straipsnis

Numatytoji atitiktis

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuojamos taip, kad prekiautojai galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su ikisutartine informacija, atitiktimi ir informacija apie produktų saugą, pagal taikytiną Sąjungos teisę.

Visų pirma, atitinkamas paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo elektroninėje sąsajoje būtų sudarytos sąlygos prekiautojams teikti šią informaciją – ekonominės veiklos vykdytojo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 13 punkte ir kitoje Sąjungos teisėje, vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį bei e. pašto adresą.

2.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuotos taip, kad prekiautojai galėtų pateikti bent:

a)

informaciją, būtiną siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti produktus ar paslaugas, kurie reklamuojami ar siūlomi Sąjungoje esantiems vartotojams naudojantis paslaugų teikėjų paslaugomis;

b)

bet kokį prekybininką identifikuojantį ženklą, pavyzdžiui, prekės ženklą, simbolį ar logotipą, ir

c)

kai taikoma, informaciją apie ženklinimą ir žymėjimą laikantis taikytinos Sąjungos teisės dėl produktų saugos ir produktų atitikties taisyklių.

3.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai, prieš leisdami prekiautojams siūlyti savo produktus ar paslaugas tose platformose, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar šie prekiautojai pateikė 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Leidęs prekiautojui siūlyti produktus ar paslaugas savo interneto platformoje, leidžiančioje vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas deda pagrįstas pastangas, kad atsitiktine tvarka patikrintų, ar kurioje nors oficialioje laisvai prieinamoje ir kompiuterio skaitomoje internetinėje duomenų bazėje ar elektroninėje sąsajoje nustatyta, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra neteisėti.

42 straipsnis

Pareigos teikti skaidrumo ataskaitas

1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai paskelbia 15 straipsnyje nurodytas ataskaitas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo 33 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos, o vėliau – bent kas šešis mėnesius.

2.   Be 15 straipsnyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytose ataskaitose, skelbiamose labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, nurodoma:

a)

žmogiškieji ištekliai, kuriuos labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjas skiria turinio moderavimui Sąjungoje siūlomos paslaugos atžvilgiu, suskirstyti pagal kiekvieną taikytiną valstybių narių oficialiąją kalbą, be kita ko, kad būtų laikomasi 16 ir 22 straipsniuose išdėstytų pareigų ir kad būtų laikomasi 20 straipsnyje išdėstytų pareigų;

b)

asmenų, vykdančių a punkte nurodytą veiklą, kvalifikacija ir kalbinės ekspertinės žinios, taip pat tokiems darbuotojams teikiamas mokymas ir parama;

c)

15 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti tikslumo rodikliai ir susijusi informacija, suskirstyti pagal kiekvieną valstybių narių oficialiąją kalbą.

Ataskaitos yra skelbiamos bent viena iš valstybių narių oficialiųjų kalbų.

3.   Be 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukia informaciją apie vidutinį paslaugos gavėjų skaičių per mėnesį kiekvienoje valstybėje narėje.

4.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Komisijai nepagrįstai nedelsdami po audito užbaigimo pateikia ir viešai skelbia ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo kiekvienos audito ataskaitos pagal 37 straipsnio 4 dalį gavimo dienos:

a)

ataskaitą, kurioje pateikiami pagal 34 straipsnį atlikto rizikos vertinimo rezultatai;

b)

konkrečias poveikio mažinimo priemones, nustatytas pagal 35 straipsnio 1 dalį;

c)

37 straipsnio 4 dalyje numatytą audito ataskaitą;

d)

37 straipsnio 6 dalyje numatytą audito įgyvendinimo ataskaitą;

e)

kai taikoma, informaciją apie paslaugų teikėjo surengtas konsultacijas, kurias jis vykdė atlikdamas rizikos vertinimus ir rengdamas rizikos mažinimo priemones.

5.   Jei labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas mano, kad paskelbus informaciją pagal 4 dalį galėtų būti atskleista to paslaugų teikėjo ar paslaugos gavėjų konfidenciali informacija, jo paslaugos saugumas galėtų tapti labai pažeidžiamas, galėtų būti pakenkta visuomenės saugumui arba padaryta žalos paslaugos gavėjams, paslaugų teikėjas gali pašalinti tokią informaciją iš viešai skelbiamų ataskaitų. Tokiu atveju paslaugos teikėjas įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Komisijai pateikia išsamias ataskaitas, prie jų pridėdamas informacijos pašalinimo iš viešai skelbiamų ataskaitų motyvų paaiškinimą.

51 straipsnis

Skaitmeninių paslaugų koordinatorių įgaliojimai

1.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie įgaliojimai atlikti tyrimą dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio:

a)

įgaliojimai reikalauti, kad tie paslaugų teikėjai, taip pat bet kurie kiti asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kuriems gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, įskaitant organizacijas, atliekančias 37 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą auditą, pateiktų tokią informaciją nepagrįstai nedelsdami;

b)

įgaliojimai atlikti patikrinimus bet kokiose patalpose, kurias tie paslaugų teikėjai ar asmenys naudoja su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti, kad jų valstybės narės teisminė institucija nurodytų atlikti tokius patikrinimus, arba prašyti, kad tokius patikrinimus atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant ištirti, paimti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, arba gauti tos informacijos kopijas;

c)

įgaliojimai prašyti bet kurio tų paslaugų teikėjų ar asmenų darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu pažeidimu susijusios informacijos ir, gavus jo sutikimą, užfiksuoti atsakymus bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

2.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų:

a)

įgaliojimai patvirtinti tų paslaugų teikėjų prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su jų šio reglamento laikymusi, ir padaryti tuos įsipareigojimus privalomus;

b)

įgaliojimai nurodyti nutraukti pažeidimus ir, kai tinkama, nustatyti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

c)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti baudas už šio reglamento, įskaitant visus pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktus nurodymus atlikti tyrimą, nesilaikymą arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

d)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti periodines baudas siekiant užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal šios pastraipos b punktą pateikto nurodymo, arba periodines baudas už bet kurių pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų nurodymų atlikti tyrimą nevykdymą, arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

e)

įgaliojimai patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos rizikos, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės kompetentinga nacionalinė teisminė institucija.

Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c ir d punktais, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taip pat suteikiami tuose punktuose nurodyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl kitų 1 dalyje nurodytų asmenų, kurie nevykdo bet kokių jiems pagal tą dalį pateiktų nurodymų. Tuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus jie vykdo tik tiems kitiems asmenims tinkamu laiku pateikę visą svarbią su tokiais nurodymais susijusią informaciją, įskaitant taikytiną laikotarpį, baudas ar periodines baudas, kurios gali būti skirtos už nurodymų nevykdymą, ir nurodę teisių gynimo priemones.

3.   Jei visi kiti šiame straipsnyje numatyti įgaliojimai pašalinti pažeidimą jau išnaudoti, o pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jie taip pat turi turėti įgaliojimus dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų imtis šių priemonių:

a)

reikalauti, kad tų paslaugų teikėjų valdymo organas nepagrįstai nedelsdamas ištirtų padėtį ir priimtų bei pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos pažeidimo nutraukimo priemonės, užtikrintų, kad paslaugų teikėjas imtųsi tų priemonių, ir praneštų apie priemones, kurių imtasi;

b)

jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepakankamai įvykdė a punkte nurodytus reikalavimus, pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas, kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, prašyti jo valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos nurodyti laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos gavėjų prieigą arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigą prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos, kurioje daromas pažeidimas.

Išskyrus atvejus, kai skaitmeninių paslaugų koordinatorius veikia Komisijos prašymu pagal 82 straipsnį, prieš pateikdamas šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą prašymą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį ir aprašo priemones, kurių ketina prašyti imtis, nurodydamas numatomą jo adresatą ar adresatus. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas, numatomas adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, turi teisę dalyvauti kompetentingos teisminės institucijos procese. Visos priemonės, kurių nurodoma imtis, turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, pasikartojimui bei trukmei, nepagrįstai neribojant atitinkamos paslaugos gavėjų galimybės susipažinti su teisėta informacija.

Galimybės susipažinti apribojimas taikomas keturias savaites, kompetentingos teisminės institucijos nurodymu numatant galimybę leisti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui pratęsti tą laikotarpį dar tokiam pat laikui tiek kartų, kiek leidžia ta teisminė institucija. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius pratęsia laikotarpį tik tuo atveju, jei, atsižvelgęs į visų šalių, kurioms tas apribojimas daro poveikį, teises ir interesus ir visas svarbias aplinkybes, įskaitant visą informaciją, kurią jam gali pateikti tarpininkavimo paslaugų teikėjas, adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, jis mano, kad yra tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

tarpininkavimo paslaugų teikėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimui nutraukti;

b)

laikinuoju apribojimu nėra nepagrįstai apribojama paslaugos gavėjų galimybė susipažinti su teisėta informacija, atsižvelgiant į paveiktų paslaugos gavėjų skaičių ir į tai, ar yra tinkamų ir lengvai prieinamų alternatyvų.

Jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, trečios pastraipos a ir b punktuose išdėstytos sąlygos yra tenkinamos, tačiau jis nebegali pratęsti laikotarpio pagal trečią pastraipą, jis kompetentingai teisminei institucijai pateikia naują prašymą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

4.   1, 2 ir 3 dalyse išvardyti įgaliojimai nedaro poveikio 3 skirsnio taikymui.

5.   Priemonės, kurių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai imasi vykdydami savo įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, turi būti efektyvios, atgrasomos ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę ir, kai aktualu, į atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

6.   Valstybės narės nustato konkrečias taisykles ir procedūras, taikytinas vykdant įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, ir užtikrina, kad tie įgaliojimai būtų vykdomi taikant tinkamas apsaugos priemones, nustatytas taikytinoje nacionalinėje teisėje laikantis Chartijos ir Sąjungos teisės bendrųjų principų. Visų pirma, tų priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų dalyvaujančių šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

75 straipsnis

Sustiprinta priežiūra, taikoma taisomosioms priemonėms siekiant reaguoti į III skyriaus 5 skirsnyje nustatytų pareigų pažeidimus

1.   Priimdama sprendimą pagal 73 straipsnį dėl labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo įvykdyto kurių nors III skyriaus 5 skirsnio nuostatų pažeidimo, Komisija pasinaudoja šiame straipsnyje nustatyta sustiprintos priežiūros sistema. Imdamasi šių veiksmų, ji visapusiškai atsižvelgia į Valdybos nuomonę pagal šį straipsnį.

2.   73 straipsnyje nurodytame sprendime Komisija reikalauja, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas per sprendime nurodytą pagrįstą laikotarpį parengtų ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Komisijai ir Valdybai pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos priemonės, kurių pakaktų pažeidimui nutraukti ar ištaisyti. Tos priemonės turi apimti įsipareigojimą atlikti nepriklausomą kitų priemonių įgyvendinimo auditą pagal 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir jose turi būti nurodyta auditorių tapatybė, taip pat audito metodika, atlikimo laikas ir tolesni veiksmai. Priemonės taip pat gali apimti, kai tinkama, įsipareigojimą dalyvauti taikant atitinkamą elgesio kodeksą, kaip numatyta 45 straipsnyje.

3.   Per vieną mėnesį nuo veiksmų plano gavimo Valdyba pateikia Komisijai savo nuomonę apie jį. Per vieną mėnesį nuo tos nuomonės gavimo Komisija nusprendžia, ar veiksmų plane išdėstytų priemonių pakanka pažeidimui nutraukti ar ištaisyti, ir nustato pagrįstą laikotarpį jam įgyvendinti. Tame sprendime atsižvelgiama į galimą įsipareigojimą laikytis atitinkamų elgesio kodeksų. Vėliau Komisija stebi veiksmų plano įgyvendinimą. Tuo tikslu atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas nepagrįstai nedelsdamas pateikia Komisijai audito ataskaitą, kai tik ji tampa prieinama, ir teikia Komisijai atnaujintą informaciją apie tai, kaip įgyvendinamas veiksmų planas. Kai tai būtina tokiai stebėsenai atlikti, Komisija gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas per Komisijos nustatytą pagrįstą laikotarpį pateiktų papildomą informaciją.

Komisija informuoja Valdybą ir skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie veiksmų plano įgyvendinimą ir jo stebėseną.

4.   Komisija gali imtis būtinų priemonių pagal šį reglamentą, visų pirma pagal 76 straipsnio 1 dalies e punktą ir 82 straipsnio 1 dalį, jei:

a)

atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas per taikomą laikotarpį nepateikia jokio veiksmų plano, audito ataskaitos, būtinos atnaujintos informacijos ar bet kokios reikalingos papildomos informacijos;

b)

Komisija atmeta siūlomą veiksmų planą, nes mano, kad jame išdėstytų priemonių nepakanka pažeidimui nutraukti ar ištaisyti, arba

c)

remdamasi audito ataskaita, atnaujinta informacija, pateikta papildoma informacija ar bet kuria kita turima svarbia informacija, Komisija mano, kad veiksmų plano įgyvendinimo nepakanka, kad pažeidimas būtų nutrauktas ar ištaisytas.

82 straipsnis

Prašymai apriboti prieigą ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

1.   Jei visais įgaliojimais pagal šį skirsnį nutraukti šio reglamento pažeidimą jau pasinaudota, pažeidimas vis dar vyksta ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, Komisija atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti imtis veiksmų pagal 51 straipsnio 3 dalį.

Prieš pateikdama tokį prašymą skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, Komisija suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei 14 darbo dienų laikotarpį aprašydama priemones, kurių ji ketina prašyti, ir nurodo numatomą jų adresatą ar adresatus.

2.   Jei to reikia norint nuosekliai taikyti šį reglamentą, Komisija, veikdama savo iniciatyva, gali pateikti pastabas raštu 51 straipsnio 3 dalyje nurodytai kompetentingai teisminei institucijai. Gavusi tokios teisminės institucijos leidimą, ji taip pat gali pateikti pastabas žodžiu.

Tik savo pastabų rengimo tikslais Komisija tos teisminės institucijos gali prašyti jai perduoti visus dokumentus, būtinus bylai įvertinti, arba pasirūpinti, kad jie būtų jai perduoti.

3.   Kai nacionalinis teismas priima sprendimą dėl klausimo, kuriam jau taikomas Komisijos pagal šį reglamentą priimtas sprendimas, tas nacionalinis teismas negali priimti sprendimų, kurie prieštarautų tam Komisijos sprendimui. Nacionaliniai teismai taip pat turi vengti priimti sprendimus, kurie galėtų prieštarauti sprendimui, Komisijos ketinamam priimti per procedūrą, kurią ji inicijavo pagal šį reglamentą. Tuo tikslu nacionalinis teismas gali įvertinti, ar būtina sustabdyti bylą. Tai nedaro poveikio SESV 267 straipsniui.

83 straipsnis

Su Komisijos įsikišimu susiję įgyvendinimo aktai

Kalbant apie Komisijos įsikišimą pagal šį skirsnį, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl praktinio pobūdžio tvarkos, susijusios su:

a)

procedūromis pagal 69 ir 72 straipsnius;

b)

79 straipsnyje numatytu klausymu;

c)

79 straipsnyje numatytu suderintu informacijos atskleidimu.

Prieš priimdama bet kokias priemones pagal šio straipsnio pirmą dalį, Komisija skelbia jų projektą ir siūlo visoms suinteresuotosioms šalims pateikti savo pastabas per ten nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis nei vienas mėnuo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

5 SKIRSNIS

Bendrosios vykdymo užtikrinimo nuostatos

93 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.

Tačiau 24 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 33 straipsnio 3–6 dalys, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 13 dalis, 43 straipsnis ir IV skyriaus 4, 5 bei 6 skirsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(6)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(8)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 (OL L 186, 2019 7 11, p. 1).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(10)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(11)  2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30, p. 41).

(12)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(15)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(16)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(17)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(18)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(19)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(20)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(21)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(22)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(23)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(24)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(25)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

(27)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(28)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(29)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(30)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).

(31)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(32)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(33)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(34)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(37)  OL C 149, 2021 4 27, p. 3.

(38)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(39)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(40)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(41)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).



whereas









keyboard_arrow_down