search

keyboard_tab Digital Service Act 2022/2065 LT

 BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/2065 LT cercato: 'prieš' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index prieš:


whereas prieš:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 2179

 

9 straipsnis

Nurodymai imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, gavę atitinkamų nacionalinių teisminių ar administracinių institucijų nurodymą, pateiktą vadovaujantis taikytina Sąjungos teise ar nacionaline teise, laikantis Sąjungos teisės, imtis veiksmų dėl vieno ar daugiau konkrečių neteisėto turinio elementų, nepagrįstai nedelsdami praneša nurodymą pateikusiai institucijai ar bet kuriai kitai nurodyme nurodytai institucijai apie reagavimą į nurodymą, pranešdami, ar ir kada buvo reaguojama į nurodymą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:

a)

tame nurodyme yra šie elementai:

i)

nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

ii)

motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise;

iii)

informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija;

iv)

aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija;

v)

informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;

vi)

kai taikytina, informacija apie tai, kuri institucija turi gauti informaciją apie tai, kaip reaguojama į nurodymus;

b)

to nurodymo teritorinė taikymo sritis pagal taikytinas Sąjungos ir nacionalinės teisės taisykles, įskaitant Chartiją ir, kai tinkama, tarptautinės teisės bendruosius principus, neviršija to, kas yra visiškai būtina tikslui pasiekti;

c)

tas nurodymas perduodamas viena iš kalbų, kurias tarpininkavimo paslaugų teikėjas nurodė pagal 11 straipsnio 3 dalį, arba kita valstybės narės oficialiąja kalba, dėl kurios susitaria nurodymą teikianti institucija ir tas paslaugų teikėjas, ir siunčiamas elektroniniam kontaktiniam centrui, kurį tas paslaugų teikėjas paskyrė pagal 11 straipsnį; kai nurodymas surašomas ne ta kalba, kurią nurodė tarpininkavimo paslaugų teikėjas, arba kita kalba, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu, nurodymas gali būti perduodamas nurodymą pateikusios institucijos kalba, jei prie jo pridedamas bent šios dalies a ir b punktuose nurodytų elementų vertimas į tokią nurodytą kalbą ar kalbą, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu.

3.   Nurodymą teikianti institucija arba, kai taikytina, jame minima institucija perduoda jį kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

4.   Gavęs teisminės ar administracinės institucijos nurodymą, atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodymo kopiją visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasis pagal 85 straipsnį sukurta sistema.

5.   Vėliausiai tada, kai reaguojama į nurodymą, arba, kai taikytina, nurodymą pateikusios institucijos nurodyme numatytu laiku tarpininkavimo paslaugų teikėjai atitinkamam paslaugos gavėjui praneša apie gautą nurodymą ir reagavimą į jį. Tokia paslaugos gavėjui pateikta informacija apima motyvų paaiškinimą, esamas teisių gynimo galimybes ir nurodymo teritorinės taikymo srities aprašymą pagal 2 dalį.

6.   Šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai nedaro poveikio nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei.

13 straipsnis

Teisiniai atstovai

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, bet siūlo savo paslaugas Sąjungoje, juridinį ar fizinį asmenį raštu paskiria savo teisiniu atstovu vienoje iš valstybių narių, kurioje paslaugų teikėjas siūlo savo paslaugas.

2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai įgalioja savo teisinius atstovus, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija bei Valdyba galėtų į tokius teikėjus kreiptis papildomai arba vietoj paslaugų teikėjo visais klausimais, kai tai būtina norint gauti priimtus su šiuo reglamentu susijusius sprendimus, jų laikytis ir užtikrinti jų vykdymą. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo teisiniam atstovui suteikia būtinus įgaliojimus ir pakankamus išteklius, kad galėtų užtikrinti savo efektyvų ir savalaikį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Komisija bei Valdyba ir laikytis tokių sprendimų.

3.   Paskirtą teisinį atstovą turi būti galima laikyti atsakingu dėl pareigų pagal šį reglamentą nevykdymo, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami prieš tarpininkavimo paslaugų teikėją.

4.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai pateikia savo teisinio atstovo vardą ir pavardę (pavadinimą), pašto adresą, e. pašto adresą ir telefono numerį skaitmeninių paslaugų koordinatoriui valstybėje narėje, kurioje tas teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs. Jie užtikrina, kad ta informacija būtų pateikiama viešai, lengvai prieinama, tiksli ir atnaujinta.

5.   Teisinio atstovo paskyrimas Sąjungoje pagal 1 dalį neprilyginamas įsisteigimui Sąjungoje.

21 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

c)

jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

d)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

e)

ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

f)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

a)

konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

b)

Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

a)

nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

b)

nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

c)

nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

d)

nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

e)

kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

6.   Valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

22 straipsnis

Patikimi pranešėjai

1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai imasi būtinų techninių ir organizacinių priemonių siekdami užtikrinti, kad pranešimai, kuriuos per 16 straipsnyje nurodytus mechanizmus pateikia patikimi pranešėjai, veikiantys nustatytoje kompetencijos srityje, būtų nagrinėjami pirmumo tvarka ir sprendimai dėl jų būtų priimami nepagristai nedelsiant.

2.   Subjektui pateikus prašymą, patikimo pranešėjo statusą pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje pareiškėjas yra įsisteigęs, skaitmeninių paslaugų koordinatorius pareiškėjui, kuriam pavyko įrodyti, jog jis atitinka visas šias sąlygas:

a)

jis turi konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos, kad aptiktų bei nustatytų neteisėtą turinį ir apie jį praneštų;

b)

jis nėra priklausomas nuo jokio interneto platformų paslaugų teikėjo;

c)

savo veiklą jis vykdo taip, kad pranešimai būtų teikiami stropiai, tiksliai ir objektyviai.

3.   Patikimas pranešėjas bent kartą per metus skelbia lengvai suprantamą išsamią ataskaitą apie visus pranešimus, kurie pagal 16 straipsnį buvo pateikti per atitinkamą laikotarpį. Ataskaitoje pateikiamas bent pranešimų skaičius, suskirstant juos pagal šias kategorijas:

a)

prieglobos paslaugų teikėjo tapatybę;

b)

tariamai neteisėto turinio, apie kurį pranešta, rūšį;

c)

veiksmus, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas.

Toje ataskaitoje pateikiamas procedūrų, taikomų siekiant užtikrinti, kad patikimas pranešėjas išlaikytų savo nepriklausomumą, paaiškinimas.

Patikimas pranešėjas tą ataskaitą nusiunčia statusą suteikusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir ją paskelbia viešai. Toje ataskaitoje esančioje informacijoje neturi būti asmens duomenų.

4.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai ir Valdybai praneša subjektų, kuriems jie pagal 2 dalį suteikė patikimo pranešėjo statusą arba kurių patikimo pranešėjo statusą sustabdė pagal 6 dalį ar panaikino pagal 7 dalį, pavadinimus, adresus ir e. pašto adresus.

5.   Komisija paskelbia 4 dalyje nurodytą informaciją viešai prieinamoje duomenų bazėje lengvai prieinamu ir kompiuterio skaitomu formatu ir duomenų bazę reguliariai atnaujina.

6.   Jei interneto platformų paslaugų teikėjas turi informacijos, iš kurios matyti, kad patikimas pranešėjas per 16 straipsnyje nurodytus mechanizmus yra pateikęs daug nepakankamai tikslių, neteisingų ar netinkamai pagrįstų pranešimų, įskaitant informaciją, surinktą tvarkant skundus, pateiktus per 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą, jis tą informaciją kartu su būtinais paaiškinimais ir patvirtinamaisiais dokumentais pateikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris atitinkamam subjektui suteikė patikimo pranešėjo statusą. Gavęs informaciją iš interneto platformų paslaugų teikėjo, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, jeigu jis mano, kad yra pagrįstų priežasčių pradėti tyrimą, sustabdo patikimo pranešėjo statusą tyrimo laikotarpiu. Tas tyrimas atliekamas nepagristai nedelsiant.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, suteikęs subjektui patikimo pranešėjo statusą, tą statusą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, įskaitant interneto platformų paslaugų teikėjo pagal 6 dalį pateiktą informaciją, nustato, kad subjektas nebetenkina 2 dalyje nustatytų sąlygų. prieš panaikindamas tą statusą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius subjektui suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti subjektui suteiktą patikimo pranešėjo statusą.

8.   Pasitarusi su Valdyba, Komisija prireikus pateikia gaires, kad padėtų interneto platformų paslaugų teikėjams ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taikyti 2, 6 ir 7 dalis.

30 straipsnis

Prekiautojų atsekamumas

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad prekiautojai galėtų naudotis tomis interneto platformomis, siekdami reklamuoti žinutes apie produktus ar paslaugas arba siūlyti produktus ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, tik jeigu, prieš naudojantis jų paslaugomis tais tikslais, jos gavo šią informaciją, kai taikytina prekiautojui:

a)

prekiautojo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, telefono numeris ir e. pašto adresas;

b)

prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopija ar bet koks kitas elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (40) 3 straipsnyje, dokumentas;

c)

prekiautojo mokėjimo sąskaitos duomenys;

d)

jei prekiautojas yra užsiregistravęs prekybos registre ar panašiame viešajame registre, prekybos registras, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numeris ar lygiavertė atpažinties priemonė tame registre;

e)

paties prekiautojo patvirtinimas, kad jis įsipareigoja siūlyti tik produktus ar paslaugas, kurie atitinka taikytinas Sąjungos teisės taisykles.

2.   Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas atitinkamam prekiautojui naudotis savo paslaugomis, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze arba valstybės narės ar Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba prašydamas prekiautojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalies a–e punktuose nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Šio reglamento tikslais už pateiktos informacijos tikslumą atsako prekiautojai.

Kiek tai susiję su prekiautojais, kurie 2024 m. vasario 17 d. jau naudojasi interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjų paslaugomis 1 dalyje nurodytais tikslais, paslaugų teikėjai deda visas pastangas, kad išvardyta informacija iš atitinkamų prekiautojų būtų gauta per 12 mėnesių. Jei atitinkami prekiautojai per tą laikotarpį informacijos nepateikia, paslaugų teikėjai sustabdo savo paslaugų teikimą tiems prekiautojams tol, kol jie pateiks visą informaciją.

3.   Jei interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas gauna pakankamai nuorodų arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors 1 dalyje nurodytos informacijos, gautos iš atitinkamo prekiautojo, elementas yra netikslus, neišsamus ar neatnaujintas, tas paslaugos teikėjas prašo prekiautojo nedelsiant arba per Sąjungos ir nacionaline teise nustatytą laikotarpį ištaisyti tą padėtį.

Jei prekiautojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam prekiautojui produktų ar paslaugų siūlymo Sąjungoje esantiems vartotojams atžvilgiu tol, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas.

4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsniui, jeigu interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atsisako leisti prekiautojui naudotis savo paslauga pagal šio straipsnio 1 dalį arba sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 3 dalį, atitinkamas prekiautojas turi teisę pateikti skundą, kaip numatyta šio reglamento 20 ir 21 straipsniuose.

5.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai pagal 1 ir 2 dalis gautą informaciją saugiai laiko šešių mėnesių laikotarpį po to, kai baigiasi sutartiniai santykiai su atitinkamu prekiautoju. Vėliau informacija ištrinama.

6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies taikymui, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atskleidžia informaciją trečiosioms šalims tik jei to reikalaujama pagal taikytiną teisę, įskaitant 10 straipsnyje nurodytus nurodymus ir bet kokius valstybių narių kompetentingų institucijų ar Komisijos nurodymus, kad jos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

7.   Interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas 1 dalies a, d ir e punktuose nurodytą informaciją savo interneto platformoje paslaugos gavėjams pateikia aiškiai lengvai prieinamu ir lengvai suprantamu būdu. Ta informacija pasiekiama bent interneto platformos elektroninėje sąsajoje, kurioje pristatoma produkto ar paslaugos informacija.

31 straipsnis

Numatytoji atitiktis

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuojamos taip, kad prekiautojai galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su ikisutartine informacija, atitiktimi ir informacija apie produktų saugą, pagal taikytiną Sąjungos teisę.

Visų pirma, atitinkamas paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo elektroninėje sąsajoje būtų sudarytos sąlygos prekiautojams teikti šią informaciją – ekonominės veiklos vykdytojo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 13 punkte ir kitoje Sąjungos teisėje, vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį bei e. pašto adresą.

2.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuotos taip, kad prekiautojai galėtų pateikti bent:

a)

informaciją, būtiną siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti produktus ar paslaugas, kurie reklamuojami ar siūlomi Sąjungoje esantiems vartotojams naudojantis paslaugų teikėjų paslaugomis;

b)

bet kokį prekybininką identifikuojantį ženklą, pavyzdžiui, prekės ženklą, simbolį ar logotipą, ir

c)

kai taikoma, informaciją apie ženklinimą ir žymėjimą laikantis taikytinos Sąjungos teisės dėl produktų saugos ir produktų atitikties taisyklių.

3.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai, prieš leisdami prekiautojams siūlyti savo produktus ar paslaugas tose platformose, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar šie prekiautojai pateikė 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Leidęs prekiautojui siūlyti produktus ar paslaugas savo interneto platformoje, leidžiančioje vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas deda pagrįstas pastangas, kad atsitiktine tvarka patikrintų, ar kurioje nors oficialioje laisvai prieinamoje ir kompiuterio skaitomoje internetinėje duomenų bazėje ar elektroninėje sąsajoje nustatyta, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra neteisėti.

34 straipsnis

Rizikos vertinimas

1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai stropiai nustato, analizuoja ir vertina bet kokią sisteminę riziką Sąjungoje, kylančią dėl jų paslaugos dizaino ar veikimo ir su ja susijusių sistemų, įskaitant algoritmines sistemas, arba dėl jų paslaugų naudojimo.

Jie atlieka rizikos vertinimus nuo 33 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos, o vėliau bent kartą per metus, tačiau bet kuriuo atveju prieš įdiegdami funkcionalumo galimybes, kurios gali turėti itin didelį poveikį pagal šį straipsnį nustatytai rizikai. Šis rizikos vertinimas turi būti konkrečiai siejamas su jų paslaugomis ir būti proporcingas sisteminei rizikai, atsižvelgiant į jos rimtumą ir tikimybę, bei apimti šių rūšių sisteminę riziką:

a)

neteisėto turinio sklaida naudojantis jų paslaugomis;

b)

bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis, visų pirma, pagrindinėmis teisėmis į žmogiškąjį orumą, įtvirtintomis Chartijos 1 straipsnyje, į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, įtvirtintą Chartijos 7 straipsnyje, į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Chartijos 8 straipsnyje, į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, įtvirtintą Chartijos 11 straipsnyje, į nediskriminavimą, įtvirtintą Chartijos 21 straipsnyje, į pagarbą vaiko teisėms, įtvirtintą Chartijos 24 straipsnyje ir į aukšto lygio vartotojų apsaugą, įtvirtintą Chartijos 38 straipsnyje;

c)

bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams bei visuomenės saugumui;

d)

bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis, susijęs su smurtu dėl lyties, visuomenės sveikatos bei nepilnamečių apsauga, ir rimtos neigiamos pasekmės asmens fizinei ir psichinei gerovei.

2.   Atlikdami rizikos vertinimą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, visų pirma, atsižvelgia į tai, ar ir kaip šie veiksniai daro įtaką bet kurios 1 dalyje nurodytos rūšies sisteminei rizikai:

a)

rekomendavimo sistemų ir bet kokios kitos atitinkamos algoritminės sistemos modelis;

b)

jų turinio moderavimo sistemos;

c)

taikytinos nuostatos ir sąlygos bei jų vykdymo užtikrinimas;

d)

reklamos atrankos ir pateikimo sistemos;

e)

su duomenimis susijusi paslaugų teikėjo praktika.

Atliekant vertinimus taip pat analizuojama, ar ir kaip tyčinis manipuliavimas jų paslauga, be kita ko, išnaudojant paslaugą neautentiškai ar automatiškai, ir galimas spartus ir platus neteisėto turinio ir su jų nuostatomis ir sąlygomis nesuderinamos informacijos sklaida ir stiprinimas daro įtaką rizikai, nurodytai 1 dalyje.

Atliekant vertinimą atsižvelgiama į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus, be kita ko, kai jie būdingi kuriai nors konkrečiai valstybei narei.

3.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai saugo rizikos vertinimų patvirtinamuosius dokumentus bent trejus metus po rizikos vertinimo atlikimo, o, gavę prašymą, pateikia juos Komisijai ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

40 straipsnis

Prieiga prie duomenų ir tikrinimas

1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar Komisijai, jiems pateikus motyvuotą prašymą ir per tame prašyme nurodytą pagrįstą laikotarpį, suteikia prieigą prie duomenų, kurie yra būtini norint stebėti ir vertinti, kaip laikomasi šio reglamento.

2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir Komisija duomenis, prie kurių gauta prieiga pagal 1 dalį, naudoja tik stebėsenos ir vertinimo, kaip laikomasi šio reglamento, tikslais ir tinkamai atsižvelgia į labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, įskaitant asmens duomenų apsaugą, konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsaugą ir jų paslaugų saugumo užtikrinimą.

3.   1 dalies tikslais labai didelės interneto platformos arba labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu paaiškina savo algoritminių sistemų, įskaitant rekomendavimo sistemas, modelį, veikimo logiką ir testavimą.

4.   Gavę įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus motyvuotą prašymą, labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai per pagrįstą laikotarpį, kaip nurodyta prašyme, suteikia prieigą prie duomenų patikrintiems tyrėjams, atitinkantiems šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, vien tam, kad atliktų mokslinius tyrimus, kurie padėtų aptikti, nustatyti ir suprasti sisteminę riziką Sąjungoje, kaip išdėstyta 34 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinti rizikos mažinimo priemonių pagal 35 straipsnį tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį.

5.   Per 15 dienų nuo prašymo, kaip nurodyta 4 dalyje, gavimo dienos labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti iš dalies pakeisti prašymą, jei, jų nuomone, jie negali suteikti prieigos prie prašomų duomenų dėl vienos iš šių dviejų priežasčių:

a)

jie neturi prieigos prie duomenų;

b)

suteikus prieigą prie duomenų jų paslaugos saugumas ar konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsauga taptų labai pažeidžiama.

6.   Pagal 5 dalį teikiamuose prašymuose iš dalies pakeisti prašymą pateikiami pasiūlymai dėl vienos ar daugiau alternatyvių priemonių, kuriomis galima suteikti prieigą prie prašomų duomenų ar kitų duomenų, kurie yra tinkami ir pakankami prašymo tikslui įgyvendinti.

Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija per ne daugiau kaip 15 dienų priima sprendimą dėl prašymo iš dalies pakeisti prašymą ir praneša apie savo sprendimą labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui bei, kai aktualu, pateikia jam iš dalies pakeistą prašymą ir nustato naują laikotarpį, per kurį reikia įvykdyti prašymą.

7.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai suteikia prieigą prie duomenų pagal 1 ir 4 dalis per prašyme nurodytas tinkamas sąsajas, įskaitant interneto duomenų bazes ar taikomųjų programų sąsajas, ir sudaro palankesnes sąlygas tai prieigai.

8.   Gavęs tinkamai pagrįstą tyrėjų prašymą, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius tokiems tyrėjams prašyme nurodyto konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui išduoda motyvuotą prašymą dėl prieigos prie duomenų pagal 4 dalį, jei tyrėjai įrodo, kad jie atitinka visas šias sąlygas:

a)

jie yra mokslinių tyrimų organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/790 2 straipsnio 1 punkte, nariai;

b)

jie yra nepriklausomi nuo komercinių interesų;

c)

jų pateiktame prašyme nurodomas mokslinių tyrimų finansavimas;

d)

jie geba laikytis kiekvieno prašymo konkrečių duomenų saugumo ir konfidencialumo reikalavimų bei apsaugoti asmens duomenis ir savo prašyme aprašo tinkamas technines ir organizacines priemones, kurių jie ėmėsi šiuo tikslu;

e)

jų prašyme pagrindžiama, kad jų prieiga prie duomenų ir prašomi terminai yra būtini ir proporcingi jų mokslinių tyrimų tikslams ir kad tikėtini tų mokslinių tyrimų rezultatai padės siekti 4 dalyje nustatytų tikslų;

f)

planuojama mokslinių tyrimų veikla bus vykdoma 4 dalyje nustatytais tikslais;

g)

jie įsipareigojo užtikrinti, kad jų mokslinių tyrimų rezultatai būtų nemokamai paskelbiami viešai per pagrįstą laikotarpį po mokslinių tyrimų užbaigimo, atsižvelgiant į atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

Gavęs prašymą pagal šią dalį, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie tai informuoja Komisiją ir Valdybą.

9.   Tyrėjai taip pat gali pateikti savo prašymą valstybės narės, kurioje yra mokslinių tyrimų organizacija, kurios nariais jie yra, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Gavęs prašymą pagal šią dalį, skaitmeninių paslaugų koordinatorius atlieka pradinį vertinimą, ar atitinkami tyrėjai atitinka visas 8 dalyje nustatytas sąlygas. Tada skaitmeninių paslaugų koordinatorius prašymą kartu su atitinkamų tyrėjų pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais ir pradiniu vertinimu išsiunčia įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas priima sprendimą, ar tyrėjui suteikti patikrinto tyrėjo statusą.

Tinkamai atsižvelgus į pateiktą pradinį vertinimą, galutinis sprendimas tyrėjui pagal 8 dalį suteikti patikrinto tyrėjo statusą priklauso įsisteigimo valstybė narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus kompetencijai.

10.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris suteikė patikrinto tyrėjo statusą ir pateikė motyvuotą prašymą dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo naudai, priima sprendimą dėl prieigos panaikinimo, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva ar remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad patikrintas tyrėjas nebeatitinka 8 dalyje nustatytų sąlygų, ir apie sprendimą informuoja atitinkamą labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėją. prieš panaikindamas prieigą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius patikrintam tyrėjui suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti prieigą.

11.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Valdybai praneša fizinių asmenų ar subjektų, kuriems jie pagal 8 dalį suteikė patikrinto tyrėjo statusą, vardus ir pavardes (pavadinimus) bei kontaktinę informaciją, taip pat mokslinių tyrimų, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, tikslą arba, jei jie panaikino prieigą prie duomenų pagal 10 dalį, tą informaciją praneša Valdybai.

12.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai prieigą prie duomenų, įskaitant, jeigu tai techniškai įmanoma, prieigą prie duomenų realiuoju laiku, jei duomenys yra viešai prieinami jų elektroninėje sąsajoje nepagrįstai nedelsdami suteikia tyrėjams, įskaitant tyrėjus, priklausančius ne pelno įstaigoms, organizacijoms ir asociacijoms, kurie atitinka 8 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas ir kurie duomenis naudoja vien tik moksliniams tyrimams, kurie padeda aptikti, nustatyti ir suprasti sisteminę riziką Sąjungoje pagal 34 straipsnio 1 dalį, atlikti.

13.   Pasikonsultavusi su Valdyba, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas yra papildomas nuostatomis, nustatančiomis technines sąlygas, kuriomis labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turi keistis duomenimis pagal 1 ir 4 dalis, ir tikslus, kuriais galima naudoti duomenis. Tuose deleguotuosiuose aktuose nustatomos konkrečios sąlygos, pagal kurias gali būti vykdomas toks keitimasis duomenimis su tyrėjais laikantis Reglamento (ES) 2016/679, taip pat aktualūs objektyvūs rodikliai, procedūros ir, kai būtina, nepriklausomi patariamieji mechanizmai remiant keitimąsi duomenimis, atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, įskaitant konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsaugą ir jų paslaugų saugumo užtikrinimą.

51 straipsnis

Skaitmeninių paslaugų koordinatorių įgaliojimai

1.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie įgaliojimai atlikti tyrimą dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio:

a)

įgaliojimai reikalauti, kad tie paslaugų teikėjai, taip pat bet kurie kiti asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kuriems gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, įskaitant organizacijas, atliekančias 37 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą auditą, pateiktų tokią informaciją nepagrįstai nedelsdami;

b)

įgaliojimai atlikti patikrinimus bet kokiose patalpose, kurias tie paslaugų teikėjai ar asmenys naudoja su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti, kad jų valstybės narės teisminė institucija nurodytų atlikti tokius patikrinimus, arba prašyti, kad tokius patikrinimus atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant ištirti, paimti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, arba gauti tos informacijos kopijas;

c)

įgaliojimai prašyti bet kurio tų paslaugų teikėjų ar asmenų darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu pažeidimu susijusios informacijos ir, gavus jo sutikimą, užfiksuoti atsakymus bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

2.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų:

a)

įgaliojimai patvirtinti tų paslaugų teikėjų prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su jų šio reglamento laikymusi, ir padaryti tuos įsipareigojimus privalomus;

b)

įgaliojimai nurodyti nutraukti pažeidimus ir, kai tinkama, nustatyti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

c)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti baudas už šio reglamento, įskaitant visus pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktus nurodymus atlikti tyrimą, nesilaikymą arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

d)

įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti periodines baudas siekiant užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal šios pastraipos b punktą pateikto nurodymo, arba periodines baudas už bet kurių pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų nurodymų atlikti tyrimą nevykdymą, arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

e)

įgaliojimai patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos rizikos, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės kompetentinga nacionalinė teisminė institucija.

Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c ir d punktais, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taip pat suteikiami tuose punktuose nurodyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl kitų 1 dalyje nurodytų asmenų, kurie nevykdo bet kokių jiems pagal tą dalį pateiktų nurodymų. Tuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus jie vykdo tik tiems kitiems asmenims tinkamu laiku pateikę visą svarbią su tokiais nurodymais susijusią informaciją, įskaitant taikytiną laikotarpį, baudas ar periodines baudas, kurios gali būti skirtos už nurodymų nevykdymą, ir nurodę teisių gynimo priemones.

3.   Jei visi kiti šiame straipsnyje numatyti įgaliojimai pašalinti pažeidimą jau išnaudoti, o pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jie taip pat turi turėti įgaliojimus dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų imtis šių priemonių:

a)

reikalauti, kad tų paslaugų teikėjų valdymo organas nepagrįstai nedelsdamas ištirtų padėtį ir priimtų bei pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos pažeidimo nutraukimo priemonės, užtikrintų, kad paslaugų teikėjas imtųsi tų priemonių, ir praneštų apie priemones, kurių imtasi;

b)

jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepakankamai įvykdė a punkte nurodytus reikalavimus, pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas, kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, prašyti jo valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos nurodyti laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos gavėjų prieigą arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigą prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos, kurioje daromas pažeidimas.

Išskyrus atvejus, kai skaitmeninių paslaugų koordinatorius veikia Komisijos prašymu pagal 82 straipsnį, prieš pateikdamas šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą prašymą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį ir aprašo priemones, kurių ketina prašyti imtis, nurodydamas numatomą jo adresatą ar adresatus. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas, numatomas adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, turi teisę dalyvauti kompetentingos teisminės institucijos procese. Visos priemonės, kurių nurodoma imtis, turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, pasikartojimui bei trukmei, nepagrįstai neribojant atitinkamos paslaugos gavėjų galimybės susipažinti su teisėta informacija.

Galimybės susipažinti apribojimas taikomas keturias savaites, kompetentingos teisminės institucijos nurodymu numatant galimybę leisti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui pratęsti tą laikotarpį dar tokiam pat laikui tiek kartų, kiek leidžia ta teisminė institucija. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius pratęsia laikotarpį tik tuo atveju, jei, atsižvelgęs į visų šalių, kurioms tas apribojimas daro poveikį, teises ir interesus ir visas svarbias aplinkybes, įskaitant visą informaciją, kurią jam gali pateikti tarpininkavimo paslaugų teikėjas, adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, jis mano, kad yra tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

tarpininkavimo paslaugų teikėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimui nutraukti;

b)

laikinuoju apribojimu nėra nepagrįstai apribojama paslaugos gavėjų galimybė susipažinti su teisėta informacija, atsižvelgiant į paveiktų paslaugos gavėjų skaičių ir į tai, ar yra tinkamų ir lengvai prieinamų alternatyvų.

Jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, trečios pastraipos a ir b punktuose išdėstytos sąlygos yra tenkinamos, tačiau jis nebegali pratęsti laikotarpio pagal trečią pastraipą, jis kompetentingai teisminei institucijai pateikia naują prašymą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

4.   1, 2 ir 3 dalyse išvardyti įgaliojimai nedaro poveikio 3 skirsnio taikymui.

5.   Priemonės, kurių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai imasi vykdydami savo įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, turi būti efektyvios, atgrasomos ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę ir, kai aktualu, į atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

6.   Valstybės narės nustato konkrečias taisykles ir procedūras, taikytinas vykdant įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, ir užtikrina, kad tie įgaliojimai būtų vykdomi taikant tinkamas apsaugos priemones, nustatytas taikytinoje nacionalinėje teisėje laikantis Chartijos ir Sąjungos teisės bendrųjų principų. Visų pirma, tų priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų dalyvaujančių šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

55 straipsnis

Veiklos ataskaitos

1.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai parengia metines ataskaitas dėl savo pagal šį reglamentą vykdomos veiklos, įskaitant pagal 53 straipsnį gautų skundų skaičių ir jų nagrinėjimo apžvalgą. Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai paskelbia metines ataskaitas viešai kompiuterio skaitomu formatu, laikantis taikytinų taisyklių dėl informacijos konfidencialumo pagal 84 straipsnį, ir pateikia jas Komisijai ir Valdybai.

2.   Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama ši informacija:

a)

nurodymų imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį bei nurodymų pateikti informaciją, kuriuos pagal 9 ir 10 straipsnius pateikė bet kuri atitinkamo skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus valstybės narės nacionalinė teisminė ar administracinė institucija, skaičius ir dalykas;

b)

tai, kaip buvo reaguojama į tuos nurodymus, apie kuriuos pagal 9 ir 10 straipsnius pranešta skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

3.   Jei valstybė narė pagal 49 straipsnį yra paskyrusi kelias kompetentingas institucijas, ji užtikrina, kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius parengtų vieną ataskaitą, į kurią įtrauktų visų kompetentingų institucijų veiklą, ir kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius gautų visą tam reikalingą svarbią informaciją ir paramą iš kitų atitinkamų kompetentingų institucijų.

2 SKIRSNIS

Kompetencija, koordinuojamas tyrimas ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmai

56 straipsnis

Kompetencija

1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus.

2.   Komisija turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas III skyriaus 5 skirsnis ir užtikrinti jo vykdymą.

3.   Komisija turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus jo III skyriaus 5 skirsnyje nustatytus įgaliojimus, nukreiptus prieš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus,.

4.   Jei Komisija nėra inicijavusi procedūros dėl to paties pažeidimo, valstybė narė, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos kitos pareigos pagal šį reglamentą, nei tos, kurios yra nustatytos III skyriaus 5 skirsnyje, ir užtikrinti jų vykdymą, kiek tai susiję su tais paslaugų teikėjais.

5.   Valstybės narės ir Komisija vykdo šio reglamento nuostatų priežiūrą ir užtikrina jų vykdymą glaudžiai bendradarbiaudamos.

6.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, arba Komisija, priklausomai nuo to, kas taikytina, pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos atitinkamos pareigos pagal šį reglamentą ir užtikrinti jų vykdymą.

7.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepaskiria teisinio atstovo pagal 13 straipsnį, įgaliojimus prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą pagal šį straipsnį turi visos valstybės narės, o labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atveju – Komisija.

Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, jis apie tai praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams bei Komisijai ir užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinų apsaugos priemonių, suteikiamų pagal Chartiją, visų pirma, siekiant išvengti to, kad už tą patį elgesį, kuriuo pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos pareigos, sankcijos būtų skiriamos daugiau nei vieną kartą. Jei Komisija ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, ji apie tą ketinimą praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams. Atsižvelgdamos į pranešimą pagal šią dalį, kitos valstybės narės neinicijuoja procedūrų dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas pranešime.

65 straipsnis

Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigų vykdymo užtikrinimas

1.   Tyrimo, kaip labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas, tikslais Komisija gali pasinaudoti šiame skirsnyje nustatytais įgaliojimais atlikti tyrimą dar prieš inicijuodama procedūrą pagal 66 straipsnio 2 dalį. Šiais įgaliojimais ji gali pasinaudoti savo iniciatyva arba atsižvelgdama į prašymą pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius turi priežasčių įtarti, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas pažeidė III skyriaus 5 skirsnio nuostatas arba sistemingai pažeidė bet kurias šio reglamento nuostatas, ir tai daro didelį poveikį paslaugos gavėjams jo valstybėje narėje, jis Komisijai per 85 straipsnyje nurodytą keitimosi informacija sistemą gali pateikti prašymą įvertinti klausimą.

3.   Pagal 2 dalį pateiktas prašymas turi būti tinkamai motyvuotas ir jame nurodoma bent:

a)

atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo kontaktinis centras, kaip numatyta 11 straipsnyje;

b)

svarbių faktų aprašymas, atitinkamos šio reglamento nuostatos ir priežastys, dėl kurių skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, įtaria, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pažeidė šį reglamentą, įskaitant faktų, rodančių sisteminį įtariamo pažeidimo pobūdį, aprašymą;

c)

visa kita informacija, kurią skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, laiko svarbia, įskaitant, kai tinkama, jo paties iniciatyva surinktą informaciją.

69 straipsnis

Įgaliojimai atlikti patikrinimus

1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali atlikti visus būtinus patikrinimus atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar 67 straipsnio 1 dalyje nurodyto kito asmens patalpose.

2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, turi teisę:

a)

patekti į visas atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

b)

patikrinti buhalterines knygas ir kitus įrašus, susijusius su atitinkamos paslaugos teikimu, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

c)

paimti ar gauti bet kokio pavidalo tokių buhalterinių knygų ar kitų įrašų nuorašus ar išrašus iš jų;

d)

reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo suteiktų galimybę susipažinti su jo organizacine struktūra, veikimu, IT sistemomis, algoritmais, duomenų tvarkymu bei verslo praktika ir juos paaiškintų, ir užfiksuoti ar dokumentuoti pateiktus paaiškinimus;

e)

užplombuoti visas patalpas, kurias atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo naudoja prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais, taip pat buhalterines knygas ar kitus įrašus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti;

f)

prašyti bet kurio atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens atstovo ar darbuotojo paaiškinti faktus ar dokumentus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus;

g)

pateikti bet kuriam tokiam atstovui ar darbuotojui klausimus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus.

3.   Patikrinimai gali būti atliekami padedant Komisijos pagal 72 straipsnio 2 dalį paskirtiems auditoriams ar ekspertams ir valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar kitoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

4.   Jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su atitinkamos paslaugos teikimu susiję įrašai arba jei atsakymai į pagal šio straipsnio 2 dalį užduotus klausimus yra neteisingi, neišsamūs ar klaidinantys, pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, naudojasi savo teisėmis pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas ir tikslas, taip pat sankcijos, numatytos 74 ir 76 straipsniuose. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo Komisija apie jį informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorių.

5.   Atlikdami patikrinimus, Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos paskirti auditoriai ir ekspertai, valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar kitos kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo pateiktų paaiškinimus dėl jo organizacinės struktūros, veikimo, IT sistemos, algoritmų, duomenų tvarkymo ir verslo praktikos, ir gali užduoti klausimus jo pagrindiniams darbuotojams.

6.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo privalo leisti atlikti Komisijos sprendimu nurodytą patikrinimą. Sprendime nurodomi patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi būti pradėtas, ir nurodomos 74 ir 76 straipsniuose numatytos sankcijos bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. prieš priimdama tą sprendimą, Komisija konsultuojasi su valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi.

7.   Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareigūnai ir kiti jo įgalioti ar paskirti asmenys skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims vykdyti tyrimą. Šiuo tikslu jie turi 2 dalyje išvardytus įgaliojimus.

8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas asmuo nesutinka, kad būtų atliktas patikrinimas, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, valstybė narė, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, atsižvelgdama į tų pareigūnų ar kitų padedančių asmenų prašymą ir vadovaudamasi savo nacionaline teise, suteikia jiems būtiną pagalbą, įskaitant, kai tinkama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos teisėsaugos institucijos taikomas procesines prievartos priemones, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

9.   Jeigu teikiant 8 dalyje numatytą pagalbą pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims paprašius, pateikia prašymą išduoti tokį leidimą. Prašymas išduoti tokį leidimą taip pat gali būti teikiamas kaip atsargumo priemonė.

10.   Jei teikiamas 9 dalyje nurodytas prašymas išduoti leidimą, nacionalinė teisminė institucija, į kurią kreipiamasi, patikrina, ar Komisijos sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Atlikdama tokį patikrinimą, nacionalinė teisminė institucija gali prašyti Komisijos tiesiogiai ar per atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir dėl atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija nekvestionuoja patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

73 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

1.   Komisija priima sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, jei nustato, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas nesilaiko vieno ar daugiau šių reikalavimų:

a)

atitinkamų šio reglamento nuostatų;

b)

pagal 70 straipsnį nustatytų laikinųjų priemonių;

c)

pagal 71 straipsnį privalomais padarytų įsipareigojimų.

2.   prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį, Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui. Pateikdama preliminarias išvadas Komisija paaiškina priemones, kurių įgyvendinimo galimybę ji svarsto arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

3.   Pagal 1 dalį priimtu sprendimu Komisija nurodo atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui imtis būtinų priemonių per tame sprendime nurodytą pagrįstą laikotarpį užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal 1 dalį priimto sprendimo, ir pateikti informaciją apie priemones, kurių tas paslaugos teikėjas ketina imtis, kad įvykdytų sprendimą.

4.   Įgyvendinęs priemones atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas Komisijai pateikia priemonių, kurių ėmėsi siekdamas užtikrinti pagal 1 dalį priimto sprendimo laikymąsi, aprašymą.

5.   Komisijai nustačius, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, ji užbaigia tyrimą priimdama sprendimą. Sprendimas vykdomas nedelsiant.

74 straipsnis

Baudos

1.   73 straipsnyje nurodytu sprendimu Komisija atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui gali skirti baudas, neviršijančias 6 % jos bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad paslaugos teikėjas tyčia ar dėl aplaidumo:

a)

pažeidžia atitinkamas šio reglamento nuostatas;

b)

nesilaiko sprendimo, kuriuo pagal 70 straipsnį nustatomos laikinosios priemonės, arba

c)

nesilaiko įsipareigojimo, kuris pagal 71 straipsnį priimtu sprendimu buvo padarytas privalomu.

2.   Komisija gali priimti sprendimą atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui skirti baudas, neviršijančias 1 % bendrų metinių pajamų ar pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei jie tyčia ar dėl aplaidumo:

a)

atsakydami į paprastą prašymą ar sprendimu išreikštą prašymą pagal 67 straipsnį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

b)

neatsako į sprendimu išreikštą prašymą pateikti informaciją per nustatytą laikotarpį;

c)

per Komisijos nustatytą laikotarpį neištaiso darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos ar atsisako ją pateikti;

d)

atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 69 straipsnį;

e)

nevykdo priemonių, kurias Komisija patvirtino pagal 72 straipsnį, arba

f)

nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 79 straipsnio 4 dalį.

3.   prieš priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui.

4.   Nustatydama baudos sumą, Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą, o pagal 2 dalį nustatomų baudų atveju – į tai, kiek užvilkinama procedūra.

79 straipsnis

Teisė būti išklausytam ir teisė susipažinti su byla

1.   prieš priimdama sprendimą pagal 73 straipsnio 1 dalį, 74 ar 76 straipsnį, Komisija atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui suteikia galimybę būti išklausytam dėl:

a)

Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimus, ir

b)

priemonių, kurių Komisija galbūt ketina imtis, remdamasi a punkte nurodytomis preliminariomis išvadomis.

2.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali teikti savo pastabas dėl Komisijos preliminarių išvadų per pagrįstą laikotarpį, kurį Komisija nustato savo preliminariosiose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

3.   Komisija savo sprendimus pagrindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti pastabas.

4.   Vykstant procedūrai visapusiškai apsaugoma atitinkamų šalių teisė į gynybą. Jos turi teisę susipažinti su Komisijos byla taikant suderinto atskleidimo sąlygas, atsižvelgiant į atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens teisėtus interesus apsaugoti savo verslo paslaptis. Šalims nesutarus, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriuose nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos, Valdybos, valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, kitų kompetentingų institucijų ar kitų valdžios institucijų vidaus dokumentams. Visų pirma, teisė susipažinti netaikoma Komisijos ir tų institucijų susirašinėjimui. Niekas šioje dalyje Komisijai nekliudo atskleisti ir naudoti informaciją, kuri yra būtina pažeidimui įrodyti.

5.   Pagal 67, 68 ir 69 straipsnius surinkta informacija naudojama tik šio reglamento tikslais.

82 straipsnis

Prašymai apriboti prieigą ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

1.   Jei visais įgaliojimais pagal šį skirsnį nutraukti šio reglamento pažeidimą jau pasinaudota, pažeidimas vis dar vyksta ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, Komisija atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti imtis veiksmų pagal 51 straipsnio 3 dalį.

prieš pateikdama tokį prašymą skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, Komisija suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei 14 darbo dienų laikotarpį aprašydama priemones, kurių ji ketina prašyti, ir nurodo numatomą jų adresatą ar adresatus.

2.   Jei to reikia norint nuosekliai taikyti šį reglamentą, Komisija, veikdama savo iniciatyva, gali pateikti pastabas raštu 51 straipsnio 3 dalyje nurodytai kompetentingai teisminei institucijai. Gavusi tokios teisminės institucijos leidimą, ji taip pat gali pateikti pastabas žodžiu.

Tik savo pastabų rengimo tikslais Komisija tos teisminės institucijos gali prašyti jai perduoti visus dokumentus, būtinus bylai įvertinti, arba pasirūpinti, kad jie būtų jai perduoti.

3.   Kai nacionalinis teismas priima sprendimą dėl klausimo, kuriam jau taikomas Komisijos pagal šį reglamentą priimtas sprendimas, tas nacionalinis teismas negali priimti sprendimų, kurie prieštarautų tam Komisijos sprendimui. Nacionaliniai teismai taip pat turi vengti priimti sprendimus, kurie galėtų prieštarauti sprendimui, Komisijos ketinamam priimti per procedūrą, kurią ji inicijavo pagal šį reglamentą. Tuo tikslu nacionalinis teismas gali įvertinti, ar būtina sustabdyti bylą. Tai nedaro poveikio SESV 267 straipsniui.

83 straipsnis

Su Komisijos įsikišimu susiję įgyvendinimo aktai

Kalbant apie Komisijos įsikišimą pagal šį skirsnį, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl praktinio pobūdžio tvarkos, susijusios su:

a)

procedūromis pagal 69 ir 72 straipsnius;

b)

79 straipsnyje numatytu klausymu;

c)

79 straipsnyje numatytu suderintu informacijos atskleidimu.

prieš priimdama bet kokias priemones pagal šio straipsnio pirmą dalį, Komisija skelbia jų projektą ir siūlo visoms suinteresuotosioms šalims pateikti savo pastabas per ten nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis nei vienas mėnuo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

5 SKIRSNIS

Bendrosios vykdymo užtikrinimo nuostatos

87 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   24, 33, 37, 40 ir 43 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24, 33, 37, 40 ir 43 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 24, 33, 37, 40 ir 43 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

93 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.

Tačiau 24 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 33 straipsnio 3–6 dalys, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 13 dalis, 43 straipsnis ir IV skyriaus 4, 5 bei 6 skirsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK

(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(6)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(8)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 (OL L 186, 2019 7 11, p. 1).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(10)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(11)  2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30, p. 41).

(12)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(15)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(16)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(17)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(18)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(19)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(20)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(21)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(22)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(23)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(24)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(25)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

(27)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(28)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(29)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(30)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).

(31)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(32)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(33)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(34)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(37)  OL C 149, 2021 4 27, p. 3.

(38)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(39)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(40)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(41)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


whereas
keyboard_arrow_down