search


keyboard_tab Digital Service Act 2022/2065 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/2065 LT cercato: 'jais' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index jais:


whereas jais:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 2157

 

6 straipsnis

Prieglobos paslauga

1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, paslaugų teikėjas neatsako už informaciją, kurią saugo paslaugos gavėjo prašymu, jei paslaugų teikėjas:

a)

neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą ar neteisėtą turinį ir, kiek tai susiję su reikalavimais atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, kuriuos žinant yra akivaizdu, kad veikla ar turinys yra neteisėti, arba

b)

gavęs tokių žinių arba apie tai sužinojęs, nedelsdamas pašalina neteisėtą turinį arba panaikina prieigą prie jo.

2.   1 dalis netaikoma, kai paslaugos gavėjas veikia pagal paslaugų teikėjo įgaliojimus ar jo kontroliuojamas.

3.   1 dalis netaikoma vartotojų apsaugos teisėje numatytai atsakomybei, tenkančiai interneto platformoms, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, kai tokioje interneto platformoje pateikiamas konkretus informacijos elementas arba kitaip sudaroma galimybė įvykdyti tam tikrą nagrinėjamą sandorį taip, kad vidutinis vartotojas mano, jog informaciją arba produktą ar paslaugą, kuris (-i) yra sandorio dalykas, pateikė pati platforma arba paslaugos gavėjas, veikiantis pagal jos įgaliojimus ar jos kontroliuojamas.

4.   Šis straipsnis neturi įtakos teisminės ar administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybės narės teisės sistema reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią.

11 straipsnis

Valstybių narių valdžios institucijų, Komisijos ir Valdybos kontaktiniai centrai

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paskiria bendrą kontaktinį centrą, kad šio reglamento taikymo tikslais galėtų elektroninėmis priemonėmis tiesiogiai palaikyti ryšius su valstybių narių institucijomis, Komisija ir 61 straipsnyje nurodyta Valdyba.

2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai viešai skelbia informaciją, kuri yra būtina norint nesunkiai nustatyti jų bendrus kontaktinius centrus ir su jais susisiekti. Ta informacija turi būti lengvai prieinama ir turi būti atnaujinama.

3.   Pateikdami 2 dalyje nurodytą informaciją tarpininkavimo paslaugų teikėjai nurodo valstybių narių oficialiąją kalbą ar kalbas (neskaitant kalbos, plačiai suprantamos kiek įmanoma didesnio skaičiaus Sąjungos piliečių), kuriomis galima susisiekti su jų kontaktiniais centrais. Tarp jų turi būti bent viena iš valstybės narės, kurioje yra tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, oficialiųjų kalbų.

12 straipsnis

Paslaugos gavėjams skirti kontaktiniai centrai

1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paskiria bendrą kontaktinį centrą, kad paslaugos gavėjai galėtų tiesiogiai ir greitai naudotojui patogiu būdu su jais susisiekti elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, leidžiant paslaugos gavėjams pasirinkti ryšio priemones, kurios nebūtų vien automatizuotos priemones.

2.   Neskaitant pareigų, numatytų pagal Direktyvą 2000/31/EB, tarpininkavimo paslaugų teikėjai viešai skelbia informaciją, kuri yra būtina paslaugų gavėjams nesunkiai nustatyti jiems skirtus bendrus kontaktinius centrus ir su jais susisiekti. Ta informacija turi būti lengvai prieinama ir turi būti atnaujinama.

17 straipsnis

Motyvų paaiškinimas

1.   Prieglobos paslaugų teikėjai visiems paveiktiems paslaugos gavėjams pateikia aiškų ir konkretų motyvų paaiškinimą dėl bet kurio iš šių apribojimų, nustatytų dėl to, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis:

a)

paslaugos gavėjo pateiktų konkrečių informacijos elementų matomumo apribojimų, įskaitant turinio pašalinimą, prieigos prie turinio panaikinimą ar matomumo mažinimą;

b)

piniginių mokėjimų sustabdymo, nutraukimo ar kitų apribojimų;

c)

visos ar dalies paslaugos teikimo sustabdymo ar nutraukimo;

d)

paslaugos gavėjo paskyros veikimo sustabdymo ar nutraukimo.

2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis. Ji taikoma vėliausiai nuo tos dienos, kai nustatomas apribojimas, nepriklausomai nuo to, kodėl ar kaip apribojimas buvo nustatytas.

1 dalis netaikoma, kai pateikta informacija yra apgaulingas didelio masto komercinis turinys.

3.   1 dalyje nurodytame motyvų paaiškinime pateikiama bent ši informacija:

a)

informacija apie tai, ar priimtas sprendimas pašalinti informaciją, panaikinti prieigą prie jos, sumažinti ar apriboti jos matomumą arba sustabdyti ar nutraukti su ta informacija susijusius piniginius mokėjimus, arba tos informacijos atžvilgiu taikyti kitas priemones, nurodytas 1 dalyje, taip pat, kai tinkama, sprendimo teritorinė taikymo sritis ir sprendimo trukmė;

b)

faktai ir aplinkybės, kuriais buvo pasikliauta priimant sprendimą, įskaitant, kai tinkama, informaciją apie tai, ar sprendimas priimtas remiantis pagal 16 straipsnį pateiktu pranešimu, ar sprendimas pagrįstas savanoriškais tyrimais savo iniciatyva, taip pat, kai visiškai būtina, pranešėjo tapatybė;

c)

kai taikytina, informacija apie priimant sprendimą naudojamas automatizuotas priemones, įskaitant informaciją apie tai, ar sprendimas priimtas dėl turinio, kuris buvo aptiktas ar nustatytas naudojant automatizuotas priemones;

d)

jei sprendimas yra susijęs su tariamai neteisėtu turiniu, nuoroda į teisinį pagrindą, kuriuo pasikliauta, ir paaiškinimai, kodėl informacija remiantis tuo pagrindu yra laikoma neteisėtu turiniu;

e)

jei sprendimas grindžiamas tariamu informacijos nesuderinamumu su prieglobos paslaugų teikėjo nuostatomis ir sąlygomis, nuoroda į sutartyje įtvirtintą pagrindą, kuriuo pasikliauta, ir paaiškinimai, kodėl informacija yra laikoma nesuderinama su tuo pagrindu;

f)

aiški ir naudotojui patogi informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali pasinaudoti paslaugos gavėjas reaguodamas į sprendimą, visų pirma, kai taikytina, naudojant vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus, neteisminio ginčų sprendimo priemones ir apskundimo teismine tvarka priemones.

4.   Informacija, kurią prieglobos paslaugų teikėjai pateikia pagal šį straipsnį, turi būti aiški ir lengvai suprantama, taip pat, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuo tikslesnė ir konkretesnė. Informacija, be kita ko, turi būti tokia, kad atitinkamas paslaugos gavėjas turėtų tinkamą galimybę veiksmingai pasinaudoti 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis.

5.   Šis straipsnis netaikomas 9 straipsnyje nurodytiems nurodymams.

21 straipsnis

Neteisminis ginčų sprendimas

1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

c)

jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

d)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

e)

ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

f)

neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

a)

konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

b)

Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

a)

nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

b)

nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

c)

nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

d)

nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

e)

kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

6.   Valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

25 straipsnis

Elektroninės sąsajos projektavimas ir organizavimas

1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai negali projektuoti, organizuoti ar naudoti savo elektroninių sąsajų taip, kad jų paslaugos gavėjai būtų klaidinami ar jais būtų manipuliuojama arba būtų kitaip iš esmės iškraipoma ar mažinama jų paslaugos gavėjų galimybė priimti laisvus ir informacija pagrįstus sprendimus.

2.   Draudimas 1 dalyje netaikomas veiklai, kuriai taikoma Direktyva 2005/29/EB ar Reglamentas (ES) 2016/679.

3.   Komisija gali pateikti gaires dėl to, kaip 1 dalis turėtų būti taikoma konkrečiai praktikai, būtent kai:

a)

prašant paslaugos gavėjo priimti sprendimą tam tikros pasirinkimo galimybės yra pabrėžiamos labiau;

b)

paslaugos gavėjo pakartotinai prašoma pasirinkti, nors jis jau pasirinko, visų pirma, ekrane rodant iškylančius langus, kurie blogina naudotojo patirtį;

c)

naudojama paslaugos atsisakymo procedūra yra sudėtingesnė nei jos užsisakymo procedūra.

28 straipsnis

Nepilnamečių apsauga internete

1.   Nepilnamečiams prieinamų interneto platformų paslaugų teikėjai įdiegia tinkamas ir proporcingas priemones, kuriomis, naudojantis jų paslaugomis, užtikrinamas aukštas nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygis.

2.   Interneto platformų paslaugų teikėjai savo elektroninėje sąsajoje neteikia reklamos, grindžiamos profiliavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, naudodami paslaugos gavėjo asmens duomenis, kai jie pakankamai aiškiai žino, kad paslaugos gavėjas yra nepilnametis.

3.   Šiame straipsnyje išdėstytų pareigų laikymasis neįpareigoja interneto platformų paslaugų teikėjų tvarkyti papildomų asmens duomenų, kad būtų galima įvertinti, ar paslaugos gavėjas yra nepilnametis.

4.   Pasitarusi su Valdyba, Komisija gali pateikti gaires, kad padėtų interneto platformų paslaugų teikėjams taikyti 1 dalį.

4 SKIRSNIS

Papildomos nuostatos, taikytinos interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams

29 straipsnis

Labai mažoms ir mažosioms įmonėms taikoma išimtis

1.   Šis skirsnis netaikomas interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB.

Šis skirsnis netaikomas interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams, kurie anksčiau turėjo labai mažos ar mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB, statusą 12 mėnesių laikotarpiu nuo to statuso netekimo pagal tos rekomendacijos 4 straipsnio 2 dalį, nebent pagal šio reglamento 33 straipsnį jie laikomi labai didelėmis interneto platformomis.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šis skirsnis taikomas interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, kurioms pagal 33 straipsnį suteiktas labai didelių interneto platformų statusas, paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis.

30 straipsnis

Prekiautojų atsekamumas

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad prekiautojai galėtų naudotis tomis interneto platformomis, siekdami reklamuoti žinutes apie produktus ar paslaugas arba siūlyti produktus ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, tik jeigu, prieš naudojantis jų paslaugomis tais tikslais, jos gavo šią informaciją, kai taikytina prekiautojui:

a)

prekiautojo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, telefono numeris ir e. pašto adresas;

b)

prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopija ar bet koks kitas elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (40) 3 straipsnyje, dokumentas;

c)

prekiautojo mokėjimo sąskaitos duomenys;

d)

jei prekiautojas yra užsiregistravęs prekybos registre ar panašiame viešajame registre, prekybos registras, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numeris ar lygiavertė atpažinties priemonė tame registre;

e)

paties prekiautojo patvirtinimas, kad jis įsipareigoja siūlyti tik produktus ar paslaugas, kurie atitinka taikytinas Sąjungos teisės taisykles.

2.   Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas atitinkamam prekiautojui naudotis savo paslaugomis, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze arba valstybės narės ar Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba prašydamas prekiautojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalies a–e punktuose nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Šio reglamento tikslais už pateiktos informacijos tikslumą atsako prekiautojai.

Kiek tai susiję su prekiautojais, kurie 2024 m. vasario 17 d. jau naudojasi interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjų paslaugomis 1 dalyje nurodytais tikslais, paslaugų teikėjai deda visas pastangas, kad išvardyta informacija iš atitinkamų prekiautojų būtų gauta per 12 mėnesių. Jei atitinkami prekiautojai per tą laikotarpį informacijos nepateikia, paslaugų teikėjai sustabdo savo paslaugų teikimą tiems prekiautojams tol, kol jie pateiks visą informaciją.

3.   Jei interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas gauna pakankamai nuorodų arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors 1 dalyje nurodytos informacijos, gautos iš atitinkamo prekiautojo, elementas yra netikslus, neišsamus ar neatnaujintas, tas paslaugos teikėjas prašo prekiautojo nedelsiant arba per Sąjungos ir nacionaline teise nustatytą laikotarpį ištaisyti tą padėtį.

Jei prekiautojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam prekiautojui produktų ar paslaugų siūlymo Sąjungoje esantiems vartotojams atžvilgiu tol, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas.

4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsniui, jeigu interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atsisako leisti prekiautojui naudotis savo paslauga pagal šio straipsnio 1 dalį arba sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 3 dalį, atitinkamas prekiautojas turi teisę pateikti skundą, kaip numatyta šio reglamento 20 ir 21 straipsniuose.

5.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai pagal 1 ir 2 dalis gautą informaciją saugiai laiko šešių mėnesių laikotarpį po to, kai baigiasi sutartiniai santykiai su atitinkamu prekiautoju. Vėliau informacija ištrinama.

6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies taikymui, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atskleidžia informaciją trečiosioms šalims tik jei to reikalaujama pagal taikytiną teisę, įskaitant 10 straipsnyje nurodytus nurodymus ir bet kokius valstybių narių kompetentingų institucijų ar Komisijos nurodymus, kad jos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

7.   Interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas 1 dalies a, d ir e punktuose nurodytą informaciją savo interneto platformoje paslaugos gavėjams pateikia aiškiai lengvai prieinamu ir lengvai suprantamu būdu. Ta informacija pasiekiama bent interneto platformos elektroninėje sąsajoje, kurioje pristatoma produkto ar paslaugos informacija.

31 straipsnis

Numatytoji atitiktis

1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuojamos taip, kad prekiautojai galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su ikisutartine informacija, atitiktimi ir informacija apie produktų saugą, pagal taikytiną Sąjungos teisę.

Visų pirma, atitinkamas paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo elektroninėje sąsajoje būtų sudarytos sąlygos prekiautojams teikti šią informaciją – ekonominės veiklos vykdytojo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 13 punkte ir kitoje Sąjungos teisėje, vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį bei e. pašto adresą.

2.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuotos taip, kad prekiautojai galėtų pateikti bent:

a)

informaciją, būtiną siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti produktus ar paslaugas, kurie reklamuojami ar siūlomi Sąjungoje esantiems vartotojams naudojantis paslaugų teikėjų paslaugomis;

b)

bet kokį prekybininką identifikuojantį ženklą, pavyzdžiui, prekės ženklą, simbolį ar logotipą, ir

c)

kai taikoma, informaciją apie ženklinimą ir žymėjimą laikantis taikytinos Sąjungos teisės dėl produktų saugos ir produktų atitikties taisyklių.

3.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai, prieš leisdami prekiautojams siūlyti savo produktus ar paslaugas tose platformose, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar šie prekiautojai pateikė 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Leidęs prekiautojui siūlyti produktus ar paslaugas savo interneto platformoje, leidžiančioje vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas deda pagrįstas pastangas, kad atsitiktine tvarka patikrintų, ar kurioje nors oficialioje laisvai prieinamoje ir kompiuterio skaitomoje internetinėje duomenų bazėje ar elektroninėje sąsajoje nustatyta, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra neteisėti.

32 straipsnis

Teisė į informaciją

1.   Jei interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, nepriklausomai nuo naudojamų priemonių, sužino, kad prekiautojas, naudodamasis paslaugų teikėjo paslaugomis, Sąjungoje esantiems vartotojams pasiūlė neteisėtą produktą ar paslaugą, tas paslaugų teikėjas, jei jis turi vartotojų, nusipirkusių neteisėtą produktą ar paslaugą naudojantis jo paslaugomis, kontaktinius duomenis, tuos vartotojus informuoja apie:

a)

tai, kad produktas ar paslauga yra neteisėtas (-a);

b)

prekiautojo tapatybę ir

c)

visas atitinkamas teisių gynimo priemones.

Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga taikoma tik neteisėtų produktų ar paslaugų pirkimui, kuris įvyko per šešis mėnesius nuo momento, kai paslaugų teikėjas sužinojo apie neteisėtumą.

2.   Jei 1 dalyje nurodytu atveju interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas neturi visų atitinkamų vartotojų kontaktinių duomenų, tas paslaugų teikėjas savo elektroninėje sąsajoje viešai paskelbia lengvai prieinamą informaciją apie neteisėtą produktą ar paslaugą, prekiautojo tapatybę ir visas atitinkamas teisių gynimo priemones.

5 SKIRSNIS

Papildomos pareigos valdyti sisteminę riziką, nustatomos labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams

35 straipsnis

Rizikos mažinimas

1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įdiegia pagrįstas, proporcingas ir efektyvias rizikos mažinimo priemones, pritaikytas konkrečiai sisteminei rizikai, nustatytai pagal 34 straipsnį, ypač atsižvelgdami į tokių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms. Tai, kai taikytina, gali būti tokios priemonės:

a)

jų paslaugų, įskaitant jų elektronines sąsajas, kūrimo, elementų ar veikimo pritaikymas;

b)

jų nuostatų ir sąlygų pritaikymas bei jų vykdymo užtikrinimas;

c)

turinio moderavimo procesų, įskaitant pranešimų, susijusių su konkrečiomis neteisėto turinio rūšimis, tvarkymo spartą bei kokybę ir, kai tinkama, skubų turinio, apie kurį pranešta, pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, visų pirma, neteisėtos neapykantą kurstančios kalbos ar smurto internete atveju, pritaikymas; taip pat visų atitinkamų sprendimų priėmimo procesų ir specialių turinio moderavimui skirtų išteklių pritaikymas;

d)

jų algoritminių sistemų, įskaitant jų rekomendavimo sistemas, testavimas ir pritaikymas;

e)

jų reklamos sistemų pritaikymas ir tikslinių priemonių, kuriomis siekiama apriboti ar pakoreguoti pateikiamą reklamą, susijusią su jų teikiama paslauga, priėmimas;

f)

vidaus procesų, išteklių, testavimo, dokumentavimo arba bet kokios jų veiklos priežiūros stiprinimas, visų pirma, kiek tai susiję su sisteminės rizikos nustatymu;

g)

bendradarbiavimo su patikimais pranešėjais pagal 22 straipsnį inicijavimas arba koregavimas ir neteisminio ginčų sprendimo įstaigų sprendimų pagal 21 straipsnį įgyvendinimas;

h)

bendradarbiavimo su kitais interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, nurodytus atitinkamai 45 ir 48 straipsniuose, inicijavimas ar koregavimas;

i)

informuotumo didinimo priemonių taikymas ir jų elektroninės sąsajos pritaikymas siekiant paslaugos gavėjams suteikti daugiau informacijos;

j)

tikslinių vaiko teisių apsaugos priemonių, įskaitant amžiaus patikros ir tėvų kontrolės priemones, arba, kai tikslinga, priemonių, kuriomis siekiama padėti nepilnamečiams pranešti apie smurtą arba gauti paramą, taikymas;

k)

aiškiai matomo žymėjimo naudojimas jų elektroninėse sąsajose siekiant užtikrinti, kad informacijos elementą, nesvarbu, ar jis yra sukurtas arba manipuliuojamas vaizdo, garso ar vaizdo įrašo turinys, kuris pastebimai panašus į esamus asmenis, objektus, vietas arba kitus subjektus ar įvykius ir sudaro klaidingą įspūdį, kad asmuo yra autentiškas arba tikras, būtų galima atskirti, ir, be to, lengvai naudojamos funkcionalumo galimybės, leidžiančios paslaugos gavėjams nurodyti tokią informaciją, suteikimas.

2.   Valdyba, bendradarbiaudama su Komisija, kasmet paskelbia išsamias ataskaitas. Ataskaitose, be kita ko:

a)

nustatoma ir vertinama didžiausia ir pasikartojanti sisteminė rizika, apie kurią praneša labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai arba kuri nustatoma remiantis kitais informacijos šaltiniais, visų pirma, tais, kurie yra pateikti laikantis 39, 40 ir 42 straipsnių;

b)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams pristatoma geriausia praktika siekiant mažinti nustatytą sisteminę riziką.

Tose ataskaitose pateikiama sisteminė rizika, suskirstyta pagal valstybes nares, kuriose ji pasireiškė, ir, priklausomai nuo to, kas taikytina, visos Sąjungos mastu.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, gali paskelbti gaires dėl 1 dalies taikymo konkrečių rūšių rizikai, visų pirma pristatyti geriausią praktiką ir rekomenduoti galimas priemones, tinkamai atsižvelgdama į galimas priemonių pasekmes Chartijoje įtvirtintoms visų dalyvaujančių šalių pagrindinėms teisėms. Rengdama tas gaires Komisija organizuoja viešas konsultacijas.

36 straipsnis

Reagavimo į krizes mechanizmas

1.   Kilus krizei, Komisija, remdamasi Valdybos rekomendacija, gali priimti sprendimą, kuriuo būtų reikalaujama, kad vienas ar daugiau labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų imtųsi vieno ar daugiau šių veiksmų:

a)

įvertintų, ar jų paslaugų teikimas ir naudojimas reikšmingai prisideda arba gali reikšmingai prisidėti prie 2 dalyje nurodytos didelės grėsmės ir, jeigu taip, kokiu mastu ir kaip;

b)

nustatytų ir taikytų konkrečias, efektyvias ir proporcingas priemones, pavyzdžiui, 35 straipsnio 1 dalyje ar 48 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, kad būtų užkirstas kelias tokiam prisidėjimui prie didelės grėsmės, nustatytos pagal šios dalies a punktą, kad prisidėjimas būtų nutrauktas arba kad prisidėjimas būtų apribotas;

c)

iki tam tikros sprendime nurodytos dienos arba reguliariu periodiškumu praneštų Komisijai apie a punkte nurodytus vertinimus, konkrečių priemonių, kurių imtasi pagal b punktą, tikslų turinį, jų įgyvendinimą ir kokybinį bei kiekybinį poveikį ir visus kitus su tais vertinimais ar tomis priemonėmis susijusius klausimus, kaip nurodyta sprendime.

Nustatydamas (-i) ir taikydamas (-i) priemones pagal šios dalies b punktą, paslaugų teikėjas (-ai) tinkamai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytos didelės grėsmės rimtumą, priemonių skubumą ir faktinį ar galimą poveikį visų susijusių šalių teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant tai, kad priemonėmis galimai gali būti negerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės.

2.   Šio straipsnio tikslais laikoma, kad krizė iškilo, jei dėl ypatingų aplinkybių Sąjungoje ar didelėse jos dalyse kyla didelė grėsmė visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

3.   Priimdama 1 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija užtikrina, kad būtų įvykdyti visi šie reikalavimai:

a)

veiksmai, kurių reikalaujama imtis sprendime, turi būti tik tokie, kokių būtinai reikia, pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytos didelės grėsmės rimtumą, priemonių skubumą ir faktinį ar galimą poveikį visų susijusių šalių teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant tai, kad priemonėmis galimai gali būti nepaisoma Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių;

b)

sprendime turi būti nurodytas pagrįstas laikotarpis, per kurį turi būti imtasi 1 dalies b punkte nurodytų konkrečių priemonių, visų pirma, atsižvelgiant į tų priemonių skubumą ir laiką, kurio reikia joms parengti ir įgyvendinti;

c)

veiksmai, kurių reikalaujama imtis sprendime, turi trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

4.   Priėmusi 1 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija nepagrįstai nedelsdama imasi šių veiksmų:

a)

praneša apie sprendimą paslaugų teikėjui (-ams), kuriam (-iems) skirtas sprendimas;

b)

viešai paskelbia sprendimą ir

c)

informuoja Valdybą apie sprendimą, paragina ją pateikti savo nuomonę apie sprendimą ir ją nuolat informuoja apie visus vėlesnius su sprendimu susijusius pokyčius.

5.   Konkrečias priemones, kurių turi būti imamasi pagal 1 dalies b punktą ir 7 dalies antrą pastraipą, pasirinkti gali paslaugų teikėjas (-ai), kuriam (-iems) skirtas Komisijos sprendimas.

6.   Komisija savo iniciatyva arba paslaugų teikėjo prašymu pradeda dialogą su paslaugų teikėju, siekdama nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias paslaugų teikėjo aplinkybes, numatytos ar įgyvendintos 1 dalies b punkte nurodytos priemonės yra veiksmingos ir proporcingos siekiamiems tikslams įgyvendinti. Visų pirma, Komisija užtikrina, kad priemonės, kurių imasi paslaugų teikėjas pagal 1 dalies b punktą, atitiktų 3 dalies a ir c punktuose nurodytus reikalavimus.

7.   Komisija stebi, kaip taikomos konkrečios priemonės, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, remdamasi tos dalies c punkte nurodytomis ataskaitomis ir visa kita svarbia informacija, įskaitant informaciją, kurios ji gali prašyti pagal 40 ar 67 straipsnį, atsižvelgdama į krizės raidą. Komisija reguliariai, bent kartą per mėnesį, Valdybai teikia tos stebėsenos ataskaitas.

Jei Komisija mano, kad numatytos ar įgyvendintos konkrečios priemonės pagal 1 dalies b punktą nėra efektyvios ar proporcingos, ji, pasikonsultavusi su Valdyba, gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad paslaugų teikėjas peržiūrėtų tų konkrečių priemonių nustatymą ar taikymą.

8.   Kai tikslinga atsižvelgus į krizės raidą, Komisija, veikdama pagal Valdybos rekomendaciją, gali iš dalies pakeisti 1 dalyje ar 7 dalies antroje pastraipoje nurodytą sprendimą:

a)

atšaukdama sprendimą ir prireikus pareikalaudama, kad labai didelė interneto platforma ar labai didelė interneto paieškos sistema nebetaikytų priemonių, nustatytų ir įgyvendinamų pagal 1 dalies b punktą ar 7 dalies antrą pastraipą, visų pirma, tais atvejais, kai tokioms priemonėms nebėra pagrindo;

b)

pratęsdama 3 dalies c punkte nurodytą laikotarpį ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui;

c)

atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant priemones, visų pirma, į tai, kad priemonėmis galimai gali būti negerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės.

9.   1–6 dalyse numatyti reikalavimai taikomi šiame straipsnyje nurodytam sprendimui ir jo daliniam pakeitimui.

10.   Komisija visapusiškai atsižvelgia į Valdybos rekomendacijas, pateiktas pagal šį straipsnį.

11.   Komisija kasmet po sprendimų priėmimo pagal šį straipsnį ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo krizės pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia konkrečių priemonių, kurių imtasi pagal tuos sprendimus, taikymo ataskaitą.

37 straipsnis

Nepriklausomas auditas

1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams jų sąskaita bent kartą per metus atliekamas nepriklausomas auditas, kuriuo siekiama įvertinti, kaip vykdomos:

a)

III skyriuje išdėstytos pareigos;

b)

įsipareigojimai, prisiimti pagal 45 ir 46 straipsniuose nurodytus elgesio kodeksus ir 48 straipsnyje nurodytus krizės protokolus.

2.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai bendradarbiauja su organizacijomis, atliekančiomis auditą pagal šį straipsnį, ir joms teikia būtiną pagalbą, kad jos galėtų veiksmingai, efektyviai ir laiku atlikti tuos auditus, be kita ko, suteikdami joms prieigą prie visų reikiamų duomenų, sudarydami galimybes patekti į visas reikiamas patalpas ir atsakydami į žodinius ar rašytinius klausimus. Jie neturi trukdyti atlikti auditą, daryti jam nederamą įtaką ar trikdyti audito atlikimą.

Toks auditas užtikrina tinkamą iš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir trečiųjų šalių atliekant auditą, taip pat ir pasibaigus auditui, gautos informacijos konfidencialumo ir profesinės paslapties lygį. Vis dėlto to reikalavimo laikymasis neturi turėti neigiamo poveikio audito atlikimui ir kitoms šio reglamento nuostatoms, visų pirma, susijusioms su skaidrumu, priežiūra ir vykdymo užtikrinimu. Kai tai būtina skaidrumo ataskaitų teikimo pagal 42 straipsnio 4 dalį tikslais, prie šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytos audito ataskaitos ir audito įgyvendinimo ataskaitos pridedamos redakcijos, kuriose nėra informacijos, kurią būtų galima pagrįstai laikyti konfidencialia.

3.   Auditus pagal 1 dalį atlieka organizacijos, kurios:

a)

yra nepriklausomos nuo atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ir nuo bet kurio su tuo paslaugų teikėju susijusio juridinio asmens ir neturi interesų konfliktų su jais, visų pirma:

i)

12 mėnesių iki audito pradžios neteikė su audituotais dalykais susijusių ne audito paslaugų atitinkamam labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui ir bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui ir įsipareigojo jiems tokių paslaugų neteikti 12 mėnesių nuo audito pabaigos;

ii)

ilgesnį nei 10 metų iš eilės laikotarpį neteikė audito paslaugų pagal šį straipsnį atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui ir bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui;

iii)

neatlieka audito už atlygį, kuris priklauso nuo audito rezultatų;

b)

įrodė turinčios ekspertinių žinių rizikos valdymo srityje, techninę kompetenciją ir pajėgumus;

c)

įrodė, kad yra objektyvios ir laikosi profesinės etikos, visų pirma, praktikos kodeksų ar atitinkamų standartų laikymosi pagrindu.

4.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai užtikrina, kad auditą atliekančios organizacijos parengtų kiekvieno audito ataskaitą. Ta ataskaita pagrindžiama raštu ir joje pateikiama bent ši informacija:

a)

labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo, kurio atžvilgiu atliekamas auditas, pavadinimas, adresas ir kontaktinio centro duomenys, taip pat to audito laikotarpis;

b)

auditą atliekančios organizacijos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai);

c)

interesų deklaracija;

d)

konkrečių audituotų elementų ir taikomos metodikos aprašymas;

e)

pagrindinių audito išvadų aprašymas ir santrauka;

f)

trečiųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi atliekant auditą, sąrašas;

g)

audito nuomonė, ar labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas, kurio atžvilgiu atliekamas auditas, vykdė pareigas ir laikėsi įsipareigojimų, nurodytų 1 dalyje, – ši nuomonė gali būti teigiama, teigiama su pastabomis arba neigiama;

h)

jei audito nuomonė nėra teigiama – praktinės rekomendacijos dėl konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, ir rekomenduojamas laikotarpis, per kurį turi būti užtikrintas reikalavimų laikymasis.

5.   Jei auditą atliekanti organizacija negalėjo atlikti tam tikrų konkrečių elementų audito arba pareikšti audito nuomonės remdamasi savo tyrimais, į audito ataskaitą įtraukiamas paaiškinimas apie aplinkybes ir nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima atlikti tų elementų audito.

6.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, gavę audito ataskaitą, kuri nėra teigiama, tinkamai atsižvelgia į visas jiems skirtas praktines rekomendacijas, kad galėtų imtis būtinų priemonių joms įgyvendinti. Per vieną mėnesį nuo tų rekomendacijų gavimo dienos jie priima audito įgyvendinimo ataskaitą, kurioje išdėstomos tos priemonės. Jei jie neįgyvendina praktinių rekomendacijų, audito įgyvendinimo ataskaitoje jie pateikia priežastis, kodėl rekomendacijos nebuvo įgyvendintos, ir išdėsto alternatyvias priemones, kurių jie ėmėsi siekdami atsižvelgti į nustatytus rekomendacijų nesilaikymo atvejus.

7.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtinas audito atlikimo pagal šį straipsnį taisykles, visų pirma, kiek tai susiję su būtinomis pagal šį straipsnį atliekamo audito procedūrinių etapų, audito metodikų ir ataskaitų šablonų taisyklėmis. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į visus 44 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytus savanoriškus audito standartus.

39 straipsnis

Papildomas internetinės reklamos skaidrumas

1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, savo elektroninėse sąsajose pateikiantys reklamą, konkrečioje savo elektroninės sąsajos dalyje, pasitelkdami patikimą paieškos priemonę, pagal kurią galima atlikti daugelio kriterijų užklausas, ir taikomųjų programų sąsajas sudaro ir viešai atveria saugyklą, kurioje 2 dalyje nurodyta informacija laikoma visą laikotarpį, kurio metu jie teikia reklamą, ir vienus metus nuo paskutinio karto, kai reklama buvo pateikta jų elektroninėse sąsajose. Jie užtikrina, kad saugykloje nebūtų jokių paslaugos gavėjų, kuriems reklama buvo ar galėjo būti pateikta, asmens duomenų ir deda pagrįstas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacija būtų tiksli ir išsami.

2.   Saugykloje turi būti saugoma bent visa toliau išvardyta informacija:

a)

reklamos turinys, įskaitant produkto, paslaugos ar prekės ženklo pavadinimą ir reklamos objektą;

b)

fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu pateikiama reklama;

c)

fizinis ar juridinis asmuo, kuris sumokėjo už reklamą, jeigu tas asmuo nėra tas pats fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra nurodytas b punkte;

d)

laikotarpis, kurio metu reklama buvo pateikiama;

e)

ar reklamą buvo ketinama pateikti būtent vienai ar daugiau konkrečių paslaugos gavėjų grupių ir, jeigu taip, tuo tikslu taikomi pagrindiniai parametrai, įskaitant prireikus, kai taikytina, pagrindinius parametrus, naudojamus siekiant reklamos neteikti vienai ar daugiau tokių konkrečių grupių;

f)

komerciniai pranešimai, paskelbti labai didelėse interneto platformose ir nustatyti pagal 26 straipsnio 2 dalį;

g)

bendras pasiektų paslaugos gavėjų skaičius ir, kai taikytina, suminiai paslaugos gavėjų grupės ar grupių, kurioms buvo konkrečiai skirta tikslinė reklama, skaičiai, paskirstyti kiekvienai valstybei narei.

3.   Kiek tai susiję su 2 dalies a, b ir c punktais, jei labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pašalino konkrečią reklamą arba panaikino prieigą prie jos dėl įtariamo neteisėtumo ar nesuderinamumo su tos labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos nuostatomis ir sąlygomis, tuose punktuose nurodyta informacija saugykloje nepateikiama. Tokiu atveju saugykloje pateikiama 17 straipsnio 3 dalies a–e punktuose arba 9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, priklausomai nuo to, kas taikytina, nurodyta informacija, susijusi su atitinkama konkrečia reklama.

Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, 40 straipsnyje nurodytais atitinkamais patikrintais tyrėjais ir visuomene, gali pateikti gaires dėl šiame straipsnyje nurodytų saugyklų struktūros, organizavimo ir funkcionalumo galimybių.

40 straipsnis

Prieiga prie duomenų ir tikrinimas

1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar Komisijai, jiems pateikus motyvuotą prašymą ir per tame prašyme nurodytą pagrįstą laikotarpį, suteikia prieigą prie duomenų, kurie yra būtini norint stebėti ir vertinti, kaip laikomasi šio reglamento.

2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir Komisija duomenis, prie kurių gauta prieiga pagal 1 dalį, naudoja tik stebėsenos ir vertinimo, kaip laikomasi šio reglamento, tikslais ir tinkamai atsižvelgia į labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, įskaitant asmens duomenų apsaugą, konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsaugą ir jų paslaugų saugumo užtikrinimą.

3.   1 dalies tikslais labai didelės interneto platformos arba labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu paaiškina savo algoritminių sistemų, įskaitant rekomendavimo sistemas, modelį, veikimo logiką ir testavimą.

4.   Gavę įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus motyvuotą prašymą, labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai per pagrįstą laikotarpį, kaip nurodyta prašyme, suteikia prieigą prie duomenų patikrintiems tyrėjams, atitinkantiems šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, vien tam, kad atliktų mokslinius tyrimus, kurie padėtų aptikti, nustatyti ir suprasti sisteminę riziką Sąjungoje, kaip išdėstyta 34 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinti rizikos mažinimo priemonių pagal 35 straipsnį tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį.

5.   Per 15 dienų nuo prašymo, kaip nurodyta 4 dalyje, gavimo dienos labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti iš dalies pakeisti prašymą, jei, jų nuomone, jie negali suteikti prieigos prie prašomų duomenų dėl vienos iš šių dviejų priežasčių:

a)

jie neturi prieigos prie duomenų;

b)

suteikus prieigą prie duomenų jų paslaugos saugumas ar konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsauga taptų labai pažeidžiama.

6.   Pagal 5 dalį teikiamuose prašymuose iš dalies pakeisti prašymą pateikiami pasiūlymai dėl vienos ar daugiau alternatyvių priemonių, kuriomis galima suteikti prieigą prie prašomų duomenų ar kitų duomenų, kurie yra tinkami ir pakankami prašymo tikslui įgyvendinti.

Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija per ne daugiau kaip 15 dienų priima sprendimą dėl prašymo iš dalies pakeisti prašymą ir praneša apie savo sprendimą labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui bei, kai aktualu, pateikia jam iš dalies pakeistą prašymą ir nustato naują laikotarpį, per kurį reikia įvykdyti prašymą.

7.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai suteikia prieigą prie duomenų pagal 1 ir 4 dalis per prašyme nurodytas tinkamas sąsajas, įskaitant interneto duomenų bazes ar taikomųjų programų sąsajas, ir sudaro palankesnes sąlygas tai prieigai.

8.   Gavęs tinkamai pagrįstą tyrėjų prašymą, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius tokiems tyrėjams prašyme nurodyto konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui išduoda motyvuotą prašymą dėl prieigos prie duomenų pagal 4 dalį, jei tyrėjai įrodo, kad jie atitinka visas šias sąlygas:

a)

jie yra mokslinių tyrimų organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/790 2 straipsnio 1 punkte, nariai;

b)

jie yra nepriklausomi nuo komercinių interesų;

c)

jų pateiktame prašyme nurodomas mokslinių tyrimų finansavimas;

d)

jie geba laikytis kiekvieno prašymo konkrečių duomenų saugumo ir konfidencialumo reikalavimų bei apsaugoti asmens duomenis ir savo prašyme aprašo tinkamas technines ir organizacines priemones, kurių jie ėmėsi šiuo tikslu;

e)

jų prašyme pagrindžiama, kad jų prieiga prie duomenų ir prašomi terminai yra būtini ir proporcingi jų mokslinių tyrimų tikslams ir kad tikėtini tų mokslinių tyrimų rezultatai padės siekti 4 dalyje nustatytų tikslų;

f)

planuojama mokslinių tyrimų veikla bus vykdoma 4 dalyje nustatytais tikslais;

g)

jie įsipareigojo užtikrinti, kad jų mokslinių tyrimų rezultatai būtų nemokamai paskelbiami viešai per pagrįstą laikotarpį po mokslinių tyrimų užbaigimo, atsižvelgiant į atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

Gavęs prašymą pagal šią dalį, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie tai informuoja Komisiją ir Valdybą.

9.   Tyrėjai taip pat gali pateikti savo prašymą valstybės narės, kurioje yra mokslinių tyrimų organizacija, kurios nariais jie yra, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Gavęs prašymą pagal šią dalį, skaitmeninių paslaugų koordinatorius atlieka pradinį vertinimą, ar atitinkami tyrėjai atitinka visas 8 dalyje nustatytas sąlygas. Tada skaitmeninių paslaugų koordinatorius prašymą kartu su atitinkamų tyrėjų pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais ir pradiniu vertinimu išsiunčia įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas priima sprendimą, ar tyrėjui suteikti patikrinto tyrėjo statusą.

Tinkamai atsižvelgus į pateiktą pradinį vertinimą, galutinis sprendimas tyrėjui pagal 8 dalį suteikti patikrinto tyrėjo statusą priklauso įsisteigimo valstybė narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus kompetencijai.

10.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris suteikė patikrinto tyrėjo statusą ir pateikė motyvuotą prašymą dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo naudai, priima sprendimą dėl prieigos panaikinimo, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva ar remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad patikrintas tyrėjas nebeatitinka 8 dalyje nustatytų sąlygų, ir apie sprendimą informuoja atitinkamą labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėją. Prieš panaikindamas prieigą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius patikrintam tyrėjui suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti prieigą.

11.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Valdybai praneša fizinių asmenų ar subjektų, kuriems jie pagal 8 dalį suteikė patikrinto tyrėjo statusą, vardus ir pavardes (pavadinimus) bei kontaktinę informaciją, taip pat mokslinių tyrimų, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, tikslą arba, jei jie panaikino prieigą prie duomenų pagal 10 dalį, tą informaciją praneša Valdybai.

12.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai prieigą prie duomenų, įskaitant, jeigu tai techniškai įmanoma, prieigą prie duomenų realiuoju laiku, jei duomenys yra viešai prieinami jų elektroninėje sąsajoje nepagrįstai nedelsdami suteikia tyrėjams, įskaitant tyrėjus, priklausančius ne pelno įstaigoms, organizacijoms ir asociacijoms, kurie atitinka 8 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas ir kurie duomenis naudoja vien tik moksliniams tyrimams, kurie padeda aptikti, nustatyti ir suprasti sisteminę riziką Sąjungoje pagal 34 straipsnio 1 dalį, atlikti.

13.   Pasikonsultavusi su Valdyba, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas yra papildomas nuostatomis, nustatančiomis technines sąlygas, kuriomis labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turi keistis duomenimis pagal 1 ir 4 dalis, ir tikslus, kuriais galima naudoti duomenis. Tuose deleguotuosiuose aktuose nustatomos konkrečios sąlygos, pagal kurias gali būti vykdomas toks keitimasis duomenimis su tyrėjais laikantis Reglamento (ES) 2016/679, taip pat aktualūs objektyvūs rodikliai, procedūros ir, kai būtina, nepriklausomi patariamieji mechanizmai remiant keitimąsi duomenimis, atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, įskaitant konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsaugą ir jų paslaugų saugumo užtikrinimą.

44 straipsnis

Standartai

1.   Komisija konsultuojasi su Valdyba ir remia bei skatina savanoriškų standartų, kuriuos nustato atitinkamos Europos ir tarptautinės standartizacijos įstaigos, rengimą ir įgyvendinimą bent dėl:

a)

pranešimų pateikimo elektroninėmis priemonėmis pagal 16 straipsnį;

b)

šablonų, kūrimo bei procedūrų standartų, skirtų bendravimui su paslaugos gavėjais naudotojui patogiu būdu dėl apribojimų, atsirandančių dėl nuostatų ir sąlygų bei jų pakeitimų;

c)

patikimų pranešėjų pranešimų teikimo elektroninėmis priemonėmis pagal 22 straipsnį, be kita ko, per taikomųjų programų sąsajas;

d)

konkrečių sąsajų, įskaitant taikomųjų programų sąsajas, kurios sudaro palankesnes sąlygas vykdyti 39 ir 40 straipsniuose išdėstytas pareigas;

e)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų audito pagal 37 straipsnį;

f)

39 straipsnio 2 dalyje nurodytų reklamos saugyklų sąveikumo;

g)

duomenų perdavimo tarp reklamos tarpininkų padedant vykdyti skaidrumo pareigas pagal 26 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus;

h)

techninių priemonių, sudarančių sąlygas laikytis šiame reglamente nustatytų su reklama susijusių pareigų, įskaitant 26 straipsnyje nurodytas pareigas dėl aiškiai matomo reklamos ir komercinių pranešimų žymėjimo;

i)

sąsajų pasirinkimo ir informacijos apie pagrindinius įvairių tipų rekomendavimo sistemų parametrus pateikimo pagal 27 ir 38 straipsnius;

j)

standartų, skirtų tikslinėms nepilnamečių apsaugos internete priemonėms.

2.   Komisija remia standartų atnaujinimą atsižvelgiant į technologinę plėtrą ir atitinkamų paslaugų gavėjų elgesį. Atitinkama informacija apie standartų atnaujinimą turi būti skelbiama viešai ir lengvai prieinama.

56 straipsnis

Kompetencija

1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus.

2.   Komisija turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas III skyriaus 5 skirsnis ir užtikrinti jo vykdymą.

3.   Komisija turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus jo III skyriaus 5 skirsnyje nustatytus įgaliojimus, nukreiptus prieš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus,.

4.   Jei Komisija nėra inicijavusi procedūros dėl to paties pažeidimo, valstybė narė, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos kitos pareigos pagal šį reglamentą, nei tos, kurios yra nustatytos III skyriaus 5 skirsnyje, ir užtikrinti jų vykdymą, kiek tai susiję su tais paslaugų teikėjais.

5.   Valstybės narės ir Komisija vykdo šio reglamento nuostatų priežiūrą ir užtikrina jų vykdymą glaudžiai bendradarbiaudamos.

6.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, arba Komisija, priklausomai nuo to, kas taikytina, pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos atitinkamos pareigos pagal šį reglamentą ir užtikrinti jų vykdymą.

7.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepaskiria teisinio atstovo pagal 13 straipsnį, įgaliojimus prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą pagal šį straipsnį turi visos valstybės narės, o labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atveju – Komisija.

Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, jis apie tai praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams bei Komisijai ir užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinų apsaugos priemonių, suteikiamų pagal Chartiją, visų pirma, siekiant išvengti to, kad už tą patį elgesį, kuriuo pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos pareigos, sankcijos būtų skiriamos daugiau nei vieną kartą. Jei Komisija ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, ji apie tą ketinimą praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams. Atsižvelgdamos į pranešimą pagal šią dalį, kitos valstybės narės neinicijuoja procedūrų dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas pranešime.

59 straipsnis

Perdavimas Komisijai

1.   Nepateikus pranešimo per 58 straipsnio 5 dalyje nustatytą laikotarpį, jei Valdyba nepritaria vertinimui arba priemonėms, kurių imtasi ar numatoma imtis pagal 58 straipsnio 5 dalį, arba 60 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais Valdyba gali perduoti klausimą Komisijai ir jai pateikti visą svarbią informaciją. Į tą informaciją įtraukiami bent įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui išsiųstas prašymas ar rekomendacija, to skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus atliktas vertinimas, nepritarimo motyvai ir bet kokia papildoma informacija, kuria pagrindžiamas perdavimas.

2.   Pasikonsultavusi su įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi, Komisija įvertina klausimą per du mėnesius po jo perdavimo jai pagal 1 dalį.

3.   Jei pagal šio straipsnio 2 dalį Komisija mano, kad vertinimas arba tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių imtasi ar numatoma imtis pagal 58 straipsnio 5 dalį, yra nepakankami, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento vykdymas, arba yra kitaip su juo nesuderinami, ji savo nuomonę pateikia įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui bei Valdybai ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašo peržiūrėti klausimą.

Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius imasi būtinų tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi, visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę ir prašymą peržiūrėti. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius Komisijai, taip pat prašymą pateikusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar Valdybai, kurie ėmėsi veiksmų pagal 58 straipsnio 1 ar 2 dalį, per du mėnesius nuo prašymo peržiūrėti pateikimo dienos praneša apie priemones, kurių buvo imtasi.

63 straipsnis

Valdybos užduotys

1.   Kai būtina siekiant 61 straipsnio 2 dalyje išdėstytų tikslų, Valdyba, visų pirma:

a)

remia bendrų tyrimų koordinavimą;

b)

padeda kompetentingoms institucijoms analizuoti labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų ataskaitas ir audito rezultatus, pateikiamus pagal šį reglamentą;

c)

rengia nuomones, rekomendacijas ar patarimus skaitmeninių paslaugų koordinatoriams pagal šį reglamentą, visų pirma, atsižvelgdama į tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę teikti paslaugas;

d)

pataria Komisijai dėl 66 straipsnyje nurodytų priemonių ir patvirtina nuomones dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų pagal šį reglamentą;

e)

remia ir skatina Europos standartų, gairių, ataskaitų, šablonų bei elgesio kodeksų rengimą ir įgyvendinimą bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta šiame reglamente, be kita ko, teikdama nuomones ar rekomendacijas su 44 straipsniu susijusiais klausimais, taip pat naujai kylančių problemų, susijusių su į šį reglamentą patenkančiais klausimais, nustatymą.

2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir, kai taikytina, kitos kompetentingos institucijos, nesilaikantys Valdybos priimtų jiems skirtų nuomonių, prašymų ar rekomendacijų, paaiškina tokio sprendimo priežastis, įskaitant paaiškinimus dėl tyrimų, veiksmų ir priemonių, kuriuos jie įgyvendino, teikdami ataskaitas pagal šį reglamentą arba, kai tinkama, priimdami atitinkamus savo sprendimus.

4 SKIRSNIS

Priežiūra, tyrimas, vykdymo užtikrinimas ir stebėsena, susiję su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais

72 straipsnis

Stebėsenos veiksmai

1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali imtis būtinų veiksmų siekiant stebėti, kaip veiksmingai atitinkami labai didelės interneto platformos ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugos teikėjai įgyvendina šį reglamentą ir jo laikosi. Komisija gali jiems nurodyti suteikti prieigą prie jų duomenų bazių bei algoritmų ir pateikti su jais susijusius paaiškinimus. Tokie veiksmai gali apimti pareigos labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui išsaugoti visus dokumentus, kurie laikomi būtinais siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamos pareigos pagal šį reglamentą ir kaip jų laikomasi, nustatymą.

2.   1 dalyje nurodyti veiksmai gali apimti nepriklausomų išorės ekspertų ir auditorių paskyrimą, taip pat kompetentingai nacionalinei institucijai priklausančių ekspertų ir auditorių paskyrimą atitinkamai institucijai sutikus, kad jie Komisijai padėtų stebėti, kaip veiksmingai įgyvendinamos tam tikros šio reglamento nuostatos ir jų laikomasi, ir Komisijai teiktų konkrečias ekspertines žinias ar dalytųsi su ja patirtimi.

93 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.

Tačiau 24 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 33 straipsnio 3–6 dalys, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 13 dalis, 43 straipsnis ir IV skyriaus 4, 5 bei 6 skirsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BEK


(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

(3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(5)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

(6)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

(8)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 (OL L 186, 2019 7 11, p. 1).

(9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

(10)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(11)  2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30, p. 41).

(12)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(15)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

(16)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(17)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(18)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(19)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(20)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(21)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(22)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(23)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(24)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(25)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

(27)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(28)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(29)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(30)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).

(31)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(32)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(33)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(34)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(36)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(37)  OL C 149, 2021 4 27, p. 3.

(38)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(39)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(40)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(41)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).



whereas









keyboard_arrow_down