Data Act 2023/2854 LT

c)	viešojo sektoriaus įstaigų, Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Sąjungos įstaigų galimybės gauti duomenis, kurią suteikia duomenų turėtojas, kai yra išimtinis tų duomenų poreikis konkrečiai užduočiai viešojo intereso labui atlikti;

d)	keitimo nuo vienų duomenų tvarkymo paslaugų prie kitų palengvinimo;

e)	apsaugos nuo neteisėtos trečiųjų šalių prieigos prie ne asmens duomenų priemonių nustatymo ir

f)	duomenų, prie kurių turi būti suteikta prieiga, kurie turi būti perduodami ir naudojami, sąveikumo standartų sudarymo.

2. Šis reglamentas taikomas asmens ir ne asmens duomenims, įskaitant šių rūšių duomenis šiomis aplinkybėmis:

a)	II skyrius taikomas duomenims, išskyrus turinį, susijusiems su susietųjų gaminių ir susijusių paslaugų veikimu, naudojimu ir aplinka;

b)	III skyrius taikomas visiems privačiojo sektoriaus duomenims, kuriems taikomos teisės aktais nustatytos pareigos dalytis duomenimis;

c)	IV skyrius taikomas visiems privačiojo sektoriaus duomenims, prie kurių prieiga suteikiama ir kurie naudojami pagal įmonių tarpusavio sutartis;

d)	V skyrius taikomas visiems privačiojo sektoriaus duomenims, dėmesį sutelkiant į ne asmens duomenis;

e)	VI skyrius taikomas visiems duomenims ir paslaugoms, kuriuos tvarko duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai;

f)	VII skyrius taikomas visiems ne asmens duomenims, kuriuos Sąjungoje laiko duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai.

3. Šis reglamentas taikomas:

a)	susietųjų gaminių, pateiktų Sąjungos rinkai, gamintojams ir susijusių paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo tų gamintojų ir teikėjų įsisteigimo vietos;

b)	susietųjų gaminių ar susijusių paslaugų, kaip nurodyta a punkte, naudotojams Sąjungoje;

c)	duomenų turėtojams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, kurie suteikia galimybę gauti duomenis duomenų gavėjams Sąjungoje;

d)	duomenų gavėjams Sąjungoje, kuriems suteikiama galimybė gauti duomenis;

viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Sąjungos įstaigoms, prašančioms duomenų turėtojų suteikti galimybę gauti duomenis, kai tų duomenų išimtiniai reikia konkrečiai užduočiai viešojo intereso labui atlikti, ir duomenų turėtojams, kurie, atsakydami į tokį prašymą, tuos duomenis pateikia;

f)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, kurie tokias paslaugas teikia klientams Sąjungoje;

g)	duomenų erdvių dalyviams ir taikomųjų programų, kurioms naudojamos išmaniosios sutartys, pardavėjams bei asmenims, kurių veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo vykdymo kontekste.

4. Kai šiame reglamente pateikiama nuoroda į susietuosius gaminius ar susijusias paslaugas, tokios nuorodos taip pat laikomos apimančiomis virtualiuosius asistentus ta apimtimi, kuria jie sąveikauja su susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga.

5. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams dėl asmens duomenų apsaugos, ryšių privatumo ir konfidencialumo ir galinių įrenginių vientisumo, kurie taikomi asmens duomenims, tvarkomiems atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas teises ir pareigas, visų pirma reglamentams (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 ir Direktyvai 2002/58/EB, įskaitant priežiūros institucijų įgaliojimus ir kompetenciją bei duomenų subjektų teises. Jei naudotojai yra duomenų subjektai, šio reglamento II skyriuje nustatytos teisės papildo duomenų subjektų teisę susipažinti su duomenimis ir teisę į duomenų perkeliamumą pagal Reglamento (ES) 2016/679 15 ir 20 straipsnius. Šio reglamento ir Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos ar privatumo arba pagal tokią Sąjungos teisę priimtų nacionalinės teisės aktų kolizijos atveju atitinkama Sąjungos ar nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos ar privatumo yra viršesnė.

6. Šis reglamentas nėra taikomas savanoriškiems privačiųjų ir viešųjų subjektų keitimosi duomenimis susitarimams, visų pirma savanoriškiems susitarimams dėl dalijimosi duomenimis, ir juo neužkertamas kelias juos sudaryti.

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ar nacionalinės teisės aktams, kuriais numatomas dalijimasis duomenimis, prieiga prie jų ir jų naudojimas nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, arba muitinių ir mokesčių tikslais, visų pirma reglamentams (ES) 2021/784, (ES) 2022/2065 ir (ES) 2023/1543 bei Direktyvai (ES) 2023/1544, ar tarptautiniam bendradarbiavimui toje srityje. Šis reglamentas netaikomas duomenų rinkimui ar dalijimuisi jais ir jų naudojimui arba prieigai prie jų pagal Reglamentą (ES) 2015/847 ir Direktyvą (ES) 2015/849. Šis reglamentas netaikomas sritims, kurios nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, ir bet kuriuo atveju juo nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai, susijusiai su visuomenės saugumu, gynyba ar nacionaliniu saugumu, neatsižvelgiant į subjekto, kuriam valstybės narės patikėjo vykdyti su ta kompetencija susijusias užduotis, rūšį arba į jų įgaliojimus apsaugoti kitas esmines valstybines funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo užtikrinimą ir viešosios tvarkos palaikymą. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai, susijusiai su muitų ir mokesčių administravimu ar piliečių sveikata ir sauga.

7. Šis reglamentas papildo Reglamente (ES) 2018/1807 nustatytą savireguliacijos principą, įtraukiant visuotinai taikomą pareigą dėl debesijos paslaugų keitimo.

8. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams, kuriais numatoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga, visų pirma direktyvoms 2001/29/EB, 2004/48/EB ir (ES) 2019/790.

9. Šis reglamentas papildo ir nedaro poveikio Sąjungos teisės aktams, kuriais siekiama remti vartotojų interesus, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir apsaugoti jų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, visų pirma direktyvoms 93/13/EEB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES.

10. Šiuo reglamentu neužkertamas kelias sudaryti savanoriško ir teisėto dalijimosi duomenimis sutarčių, įskaitant abipusiu pagrindu sudarytas sutartis, kurios atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

7 straipsnis

Verslo subjektų dalijimosi duomenimis su vartotojais ir verslo subjektų tarpusavio dalijimosi duomenimis pareigų taikymo sritis

1. Šiame skyriuje nustatytos pareigos netaikomos duomenims, sugeneruotiems naudojantis susietaisiais gaminiais, kuriuos pagamino arba suprojektavo, ar susijusiomis paslaugomis, kurias teikia labai maža įmonė arba mažoji įmonė, su sąlyga, kad ta įmonė neturi įmonės partnerės arba susijusios įmonės, kaip tai suprantama Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnyje, kuri nelaikoma labai maža įmone arba mažąja įmone, ir jeigu labai maža įmonė arba mažoji įmonė neturi subrangos sutarties gaminti arba projektuoti gaminį arba teikti susijusią paslaugą.

Tas pats taikoma duomenims, sugeneruotiems naudojantis susietaisiais gaminiais, kuriuos pagamino, ar susijusioms paslaugoms, kurias teikė įmonės, mažiau nei metus laikomos vidutinėmis įmonėmis pagal Rekomendacijos 2003/361/EB 2 straipsnį, ir susietiesiems gaminiams vienerius metus, po to datos, kurią vidutinė įmonė juos pateikė į rinką.

2. Jokia sutarties sąlyga, kuria naudotojo nenaudai neleidžiama taikyti šiame skyriuje numatytų naudotojo teisių, nuo jų nukrypstama arba pakeičiamas jų poveikis, naudotojui nėra privaloma.

III SKYRIUS

DUOMENŲ TURĖTOJŲ, ĮPAREIGOTŲ PAGAL SĄJUNGOS TEISĘ SUTEIKTI GALIMYBĘ GAUTI DUOMENIS, PAREIGOS

8 straipsnis

Sąlygos, kuriomis duomenų turėtojai suteikia galimybę duomenų gavėjams gauti duomenis

1. Kai verslo subjektų tarpusavio santykiuose duomenų turėtojas pagal 5 straipsnį arba kitus taikomus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, privalo suteikti galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, jis susitaria su duomenų gavėju dėl duomenų pateikimo tvarkos ir tai daro sąžiningomis, pagrįstomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis ir skaidriai, laikydamasis šio skyriaus ir IV skyriaus.

2. Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, nėra privaloma, jeigu ji yra nesąžininga sutartinė sąlyga pagal 13 straipsnį arba jeigu pagal ją naudotojo nenaudai netaikomos II skyriuje nustatytos naudotojų teisės, nuo jų nėra nukrypstama arba pakeičiamas jų poveikis.

3. Suteikdamas galimybę gauti duomenis, duomenų turėtojas, kiek tai susiję su galimybės gauti duomenis suteikimo tvarka, nediskriminuoja palyginamų kategorijų duomenų gavėjų, įskaitant įmones partneres arba susijusias įmones. Jeigu duomenų gavėjas mano, kad sąlygos, kuriomis jam buvo suteikta galimybė gauti duomenis, yra diskriminacinės, duomenų turėtojas, gavęs motyvuotą duomenų gavėjo prašymą, nepagrįstai nedelsdamas pateikia jam informaciją, iš kurios matyti, kad diskriminacijos nebuvo.

4. Duomenų turėtojas galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, be kita ko, išimtinumo pagrindu, suteikia tik jei naudotojas to paprašo pagal II skyrių.

5. Iš duomenų turėtojų ir duomenų gavėjų nereikalaujama pateikti daugiau informacijos, nei būtina norint patikrinti, ar jie laikosi sutarties sąlygų, dėl kurių susitarta ir kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, arba savo pareigų pagal šį reglamentą arba kitus taikytinus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę.

6. Jeigu Sąjungos teisės aktuose, įskaitant šio reglamento 4 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį, arba nacionalinės teisės aktuose, priimtuose pagal Sąjungos teisę, nenumatyta kitaip, pareiga suteikti duomenų gavėjui galimybę gauti duomenis neįpareigoja atskleisti komercinių paslapčių.

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2. Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3. Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4. Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5. Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)	ji yra nešališka ir nepriklausoma ir savo sprendimus priima pagal aiškias, nediskriminacines ir sąžiningas darbo tvarkos taisykles;

b)	ji turi būtinų ekspertinių žinių, visų pirma susijusių su sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant kompensavimą, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, kad galėtų tas sąlygas veiksmingai nustatyti;

c)	ji yra lengvai pasiekiama naudojant elektroninių ryšių technologijas;

d)	ji gali greitai, veiksmingai bei ekonomiškai efektyviai priimti sprendimus bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

6. Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7. Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8. Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9. Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10. Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

a)	ginčų rezultatų suvestinė;

b)	vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė;

c)	dažniausiai pasitaikančios ginčų priežastys.

11. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12. Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.

13 straipsnis

Kitai įmonei vienašališkai nustatomos nesąžiningos sutarties sąlygos

1. Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, kurią įmonė vienašališkai nustatė kitai įmonei, pastarajai įmonei nėra privaloma, jei ši sąlyga yra nesąžininga.

2. Sutarties sąlyga, kuri atspindi privalomas Sąjungos teisės nuostatas arba Sąjungos teisės nuostatas, kurios būtų taikomos, jei klausimo nereglamentuotų sutarties sąlygos, neturi būti laikoma nesąžininga.

3. Sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu dėl jos pobūdžio ją taikant labai nukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos, susijusios su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu, pažeidžiant sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principus.

4. Visų pirma 3 dalies tikslais sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu jos tikslas arba poveikis yra:

a)	panaikinti arba apriboti šalies, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, atsakomybę dėl tyčinių veiksmų ar dėl didelio aplaidumo;

b)	neleisti šaliai, kuriai sąlyga buvo vienašališkai nustatyta, pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju arba tų įsipareigojimų pažeidimo atveju panaikinti šalies, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, atsakomybę;

c)	šaliai, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, suteikti išimtinę teisę nustatyti, ar pateikti duomenys atitinka sutartį, arba aiškinti kurią nors sutarties sąlygą.

5. 3 dalies tikslais preziumuojama, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu jos tikslas arba poveikis yra:

a)	netinkamai apriboti teisių gynimo priemones sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ar atsakomybę tų įsipareigojimų pažeidimo atveju arba išplėsti įmonės, kuriai sąlyga buvo nustatyta vienašališkai, atsakomybę;

leisti šaliai, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, prieiti prie kitos susitariančiosios šalies duomenų ir juos naudoti tokiu būdu, kuris reikšmingai pakenktų teisėtiems kitos susitariančiosios šalies interesams, visų pirma kai tokie duomenys apima komerciniu požiūriu neskelbtinus duomenis arba yra saugomi kaip komercinės paslaptys arba jiems taikoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga;

užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, naudoti sutarties laikotarpiu tos šalies pateiktus ar sugeneruotus duomenis arba apriboti jų naudojimą tiek, kad ta šalis neturėtų teisės tokius duomenis tinkamai naudoti, fiksuoti, prie jų prieiti, juos kontroliuoti arba pasinaudoti jų verte;

d)	užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, nutraukti sutartį per pagrįstą laikotarpį;

e)	užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, sutarties laikotarpiu arba per pagrįstą laikotarpį po jos nutraukimo gauti duomenų, kuriuos ta šalis pateikė arba sugeneravo, kopiją;

suteikti galimybę sąlygą vienašališkai nustačiusiai šaliai nutraukti sutartį apie tai pranešus nepagrįstai per vėlai, atsižvelgiant į tai, ar kita sutariančioji šalis turi pakankamai galimybių pereiti prie alternatyvios bei palyginamos paslaugos ir į taip nutraukus sutartį patirtus finansinius nuostolius, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių;

suteikti galimybę sąlygą vienašališkai nustačiusiai šaliai iš esmės pakeisti sutartyje nustatytą kainą ar bet kurią kitą esminę sąlygą, susijusią su duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, pobūdžiu, formatu, kokybe ar kiekiu, jei sutartyje nenurodyta pagrįsta priežastis ir kita šalis neturi teisės tokio pakeitimo atveju nutraukti sutarties.

Pirmos pastraipos g punktas nedaro poveikio sąlygoms, kuriomis sąlygą vienašališkai nustačiusi šalis pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad sutartyje nurodyta tokio vienašališko pakeitimo pagrįsta priežastis, jog sąlygą vienašališkai nustačiusi šalis likus pakankamai laiko turi informuoti kitą susitariančiąją šalį dėl numatomo pakeitimo ir kad kita susitariančioji šalis galėtų pakeitimo atveju be jokių išlaidų nutraukti sutartį.

6. Jeigu sutarties sąlygą pateikė viena susitariančioji šalis, o kita susitariančioji šalis negalėjo daryti poveikio jos turiniui, nors ir bandė dėl jo derėtis, laikoma, kad ji yra nustatyta vienašališkai, kaip tai suprantama šiame straipsnyje. Pareiga įrodyti, kad sąlyga nebuvo nustatyta vienašališkai, tenka šią sutarties sąlygą pateikusiai susitariančiajai šaliai. Susitariančioji šalis, kuri pateikė ginčijamą sutarties sąlygą, negali teigti, kad ta sąlyga yra nesąžininga sutarties sąlyga.

7. Jeigu nesąžininga sutarties sąlyga gali būti atskirta nuo likusių sutarties sąlygų, tos likusios sąlygos yra privalomos.

8. Šis straipsnis netaikomas sutarties sąlygoms, kuriomis apibrėžiamas pagrindinis sutarties dalykas, ir kainos adekvatumui už su mainais pateiktus duomenis.

9. Sutarties šalys, kurioms taikoma 1 dalis, negali šio straipsnio netaikyti, nuo jo nukrypti ar keisti jo poveikio.

V SKYRIUS

GALIMYBĖS GAUTI DUOMENIS SUTEIKIMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS INSTITUCIJOMS, KOMISIJAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI IR SĄJUNGOS ĮSTAIGOMS IŠIMTINIO POREIKIO PAGRINDU

38 straipsnis

Teisė pateikti skundą

1. Nedarant poveikio kitoms administracinėms ar teisminėms teisių gynimo priemonėms, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę individualiai arba, kai aktualu, kolektyviai pateikti skundą atitinkamai valstybės narės, kurioje yra jų įprastinė gyvenamoji, darbo arba įsisteigimo vieta, kompetentingai institucijai, jeigu jie laiko, kad pažeistos jų teisės pagal šį reglamentą. Gavęs prašymą, duomenų koordinatorius pateikia fiziniams ir juridiniams asmenims visą reikiamą informaciją dėl jų skundų pateikimo atitinkamai kompetentingai institucijai.

2. Kompetentinga institucija, kuriai pateiktas skundas, informuoja skundo pateikėją, laikydamasi nacionalinės teisės, apie skundo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą.

3. Kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti ir išspręsti skundus veiksmingai ir laiku, bendradarbiauja, be kita ko, nepagrįstai nedelsdamos keičiasi visa svarbia informacija elektroninėmis priemonėmis. Šis bendradarbiavimas nedaro poveikio bendradarbiavimo mechanizmams, numatytiems Reglamento (ES) 2016/679 VI ir VII skyriuose ir Reglamente (ES) 2017/2394.

39 straipsnis

Teisė į veiksmingas teismines teisių gynimo priemones

1. Nepaisant administracinių ar kitų neteisminių teisių gynimo priemonių, nukentėjęs fizinis ir juridinis asmuo turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių, kiek tai susiję su kompetentingų institucijų priimtais teisiškai privalomais sprendimais.

2. Jeigu kompetentinga institucija nesiima veiksmų dėl skundo, nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys pagal nacionalinę teisę turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių arba teisę prašyti atitinkamų ekspertinių žinių turinčios nešališkos įstaigos atlikti peržiūrą.

3. Teisminiai procesai pagal šį straipsnį individualiai arba, kai aktualu, kolektyviai per vieno ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų atstovus pradedami valstybės narės, kurioje yra kompetentinga institucija, kurios atžvilgiu siekiama pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, teismuose.

42 straipsnis

EDIV vaidmuo

EDIV, kurią Komisija įsteigė pagal Reglamento (ES) 2022/868 29 straipsnį kaip ekspertų grupę ir kurioje atstovaujama kompetentingoms institucijoms, padeda nuosekliai taikyti šį reglamentą:

a)	teikdama patarimus ir padėdama Komisijai, kiek tai susiję su nuoseklios kompetentingų institucijų praktikos užtikrinant II, III, V ir VII skyrių vykdymą plėtojimu;

palengvindama kompetentingų institucijų bendradarbiavimą – stiprinant gebėjimus ir keičiantis informacija, visų pirma nustatant veiksmingo keitimosi informacija, susijusia su teisių ir pareigų pagal II, III ir V skyrius vykdymo užtikrinimu tarpvalstybinėse bylose, įskaitant sankcijų nustatymo koordinavimą, būdus;

teikdama patarimus ir padėdama Komisiją, kiek tai susiję su:

i)	tuo, ar prašyti parengti darniuosius standartus, nurodytus 33 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnio 4 dalyje ir 36 straipsnio 5 dalyje;

ii)	33 straipsnio 5 dalyje, 35 straipsnio 5 ir 8 dalyse ir 36 straipsnio 6 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų rengimu;

iii)	29 straipsnio 7 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų rengimu ir

iv)	33 straipsnio 11 dalyje nurodytų gairių, kuriose nustatomos bendrų Europos duomenų erdvių veikimo sąveikumo bendrų standartų ir praktikos sistema, priėmimu.

X SKYRIUS

SUI GENERIS TEISĖ PAGAL DIREKTYVĄ 96/9/EB

44 straipsnis

Kiti Sąjungos teisės aktai, kuriais reglamentuojamos su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu susijusios teisės ir pareigos

1. Poveikis ir toliau nedaromas Sąjungos teisės aktuose, įsigaliojusiuose 2024 m. sausio 11 d. arba anksčiau, ir jais grindžiamuose deleguotuosiuose ar įgyvendinimo aktuose nustatytoms konkrečioms pareigoms suteikti galimybę įmonėms, įmonėms ir vartotojams ir – išimtiniais atvejais – įmonėms ir viešiesiems subjektams tarpusavyje gauti duomenis.

2. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos teisės aktams, kuriuose, atsižvelgiant į sektoriaus, bendros Europos duomenų erdvės ar viešojo intereso srities poreikius, nustatomi papildomi reikalavimai, visų pirma susiję su:

a)	techniniais prieigos prie duomenų aspektais;

b)	duomenų turėtojų teisių prieiti prie tam tikrų naudotojų pateiktų duomenų arba juos naudoti apribojimais;

c)	daugiau nei prieigą prie duomenų ir jų naudojimą apimančiais aspektais.

3. Šiuo reglamentu, išskyrus V skyrių, nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinei teisei, kuria numatoma prieiga prie duomenų ir leidimas juos naudoti mokslinių tyrimų tikslais.

50 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2025 m. rugsėjo 12 d.

Pareiga, kylanti iš 3 straipsnio 1 dalies, taikoma susietiesiems gaminiams ir su jais susijusioms paslaugoms, kurios pateiktos rinkai po 2026 m. rugsėjo 12 d.

III skyrius taikomas pareigoms suteikti galimybę gauti duomenis pagal Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, kurie įsigalioja po 2025 m. rugsėjo 12 d.

IV skyrius taikomas sutartims, sudarytoms po 2025 m. rugsėjo 12 d.

IV skyrius taikomas nuo 2027 m. rugsėjo 12 d. sutartims, sudarytoms 2025 m. rugsėjo 12 d. arba anksčiau, su sąlyga, kad jos:

a)	yra neribotos trukmės arba

b)	nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo 2024 m. sausio 11 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NAVARRO RÍOS

(1) OL C 402, 2022 10 19, p. 5.

(2) OL C 365, 2022 9 23, p. 18.

(3) OL C 375, 2022 9 30, p. 112.

(4) 2023 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas.

(5) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(7) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(8) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(9) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(10) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(11) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(12) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

(13) 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).

(14) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių dėl elektroninių įrodymų baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo pasibaigus baudžiamajam procesui (OL L 191, 2023 7 28, p. 118).

(15) 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1544, kuria nustatomos paskirtųjų įmonių ir teisinių atstovų skyrimo elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese rinkti suderintos taisyklės (OL L 191, 2023 7 28, p. 181).

(16) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(17) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849, dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(19) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(20) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(21) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(22) 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas) (OL L 152, 2022 6 3, p. 1).

(23) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(24) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

(25) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(26) 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1).

(27) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(28) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(29) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(30) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(31) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1).

(32) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

(33) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(34) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis akreditavimo reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(35) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(36) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(37) 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

(38) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(39) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2854/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)

whereas

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

Data Act 2023/2854 LT