Data Act 2023/2854 LT

Naudotojų ir duomenų turėtojų teisės ir pareigos, susijusios su prieiga prie gaminio duomenų ir susijusios paslaugos duomenų, jų naudojimu ir teikimu

1. Jei naudotojas negali per susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą tiesiogiai prieiti prie duomenų, duomenų turėtojai nepagrįstai nedelsdami suteikia naudotojui galimybę lengvai, saugiai, nemokamai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu, ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tokios pačios kokybės, kokios jie yra prieinami duomenų turėtojui, taip pat ir atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Tai atliekama, kai techniškai įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, remiantis paprastu prašymu.

2. Naudotojai ir duomenų turėtojai gali sutartimi apriboti arba uždrausti prieigą prie duomenų, jų naudojimą ar tolesnį dalijimąsi jais, jei toks tvarkymas galėtų pakenkti Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytiems susietojo gaminio saugumo reikalavimams ir dėl to būtų padarytas didelis neigiamas poveikis fizinių asmenų sveikatai, saugai ar saugumui. Tame kontekste naudotojams ir duomenų turėtojams techninių ekspertinių žinių galėtų suteikti sektorių institucijos. Jeigu duomenų turėtojas pagal šį straipsnį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

3. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas bet kurio ginčo su duomenų turėtoju dėl 2 dalyje nurodytų sutartinių apribojimų ar draudimų atveju gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

4. Duomenų turėtojai naudotojams negali nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu.

5. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas 1 dalies tikslais, duomenų turėtojas nereikalauja, kad tas asmuo pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos, visų pirma žurnalo duomenų, apie naudotojo prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina naudotojo prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

6. Komercinės paslaptys saugomos ir atskleidžiamos tik tuo atveju, jei prieš jas atskleidžiant duomenų turėtojas ir naudotojas imasi visų būtinų priemonių jų konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su naudotoju dėl proporcingų techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, visų pirma trečiųjų šalių atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

7. Kai nėra susitarimo dėl 6 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei naudotojas neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal 6 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas naudotojui. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

8. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių naudotojas ėmėsi pagal šio straipsnio 6 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas naudotojui raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

9. Nedarant poveikio naudotojo teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, naudotojas, norintis užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti dalijimąsi jais pagal 7 ir 8 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

10. Duomenų, gautų pateikus 1 dalyje nurodytą prašymą, naudotojas nenaudoja susietajam gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti duomenys, sukurti, nesidalija šiais duomenimis su trečiąja šalimi turėdamas tokių ketinimų ir nenaudoja tokių duomenų tam, kad gautų įžvalgų apie gamintojo arba, kai taikytina, duomenų turėtojo, ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus.

11. Kad gautų prieigą prie duomenų, naudotojas nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais.

12. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, duomenų turėtojas galimybę gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, naudotojui suteikia tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 9 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

13. Duomenų turėtojas visus lengvai prieinamus duomenis, kurie nėra asmens duomenys, naudoja tik pagal sutartį su naudotoju. Duomenų turėtojas tokių duomenų nenaudoja bet kokiu kitu būdu siekdamas gauti įžvalgų apie naudotojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba jų naudojimą, kurios galėtų pakenkti to naudotojo komercinei padėčiai rinkose, kuriose tas naudotojas veikia.

14. Duomenų turėtojai suteikia trečiosioms šalims galimybę komerciniais ar nekomerciniais tikslais gauti tik tuos su gaminiais susijusius ne asmens duomenis, kurie yra reikalingi jų sutarčiai su naudotoju vykdyti. Kai aktualu, duomenų turėtojai sutartimi įpareigoja trečiąsias šalis toliau nesidalyti iš jų gautais duomenimis.

5 straipsnis

Naudotojo teisė dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis

1. Naudotojo arba naudotojo vardu veikiančios šalies prašymu duomenų turėtojas nepagrįstai nedelsdamas suteikia trečiajai šaliai galimybę, naudotojui nemokant jokių mokesčių, lengvai, saugiai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tos pačios kokybės, kokios jie prieinami duomenų turėtojui, taip pat atitinkamus metaduomenis, kurie yra būtini tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Duomenų turėtojas galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai suteikia laikydamasis 8 ir 9 straipsnių.

2. 1 dalis netaikoma naujų susietų gaminių, medžiagų ar procesų, kurie dar nėra pateikti rinkai, lengvai prieinamiems duomenims bandymų kontekste, nebent trečiajai šaliai juos naudoti leidžiama pagal sutartį.

3. Bet kuri įmonė, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, pagal šį straipsnį nėra reikalavimus atitinkanti trečioji šalis, todėl ji negali:

a)	kokiu nors būdu raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo, be kita ko, teikdama piniginę ar bet kokią kitą kompensaciją, suteikti galimybę gauti duomenis, kuriuos naudotojas gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

b)	raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti duomenų turėtojo suteikti galimybę gauti duomenis, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

c)	iš naudotojo gauti duomenų, kuriuos jis gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4. Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas arba trečioji šalis 1 dalies tikslais, nereikalaujama, kad naudotojas ar trečioji šalis pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos apie trečiosios šalies prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina trečiosios šalies prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

5. Trečioji šalis nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais, kad gautų prieigą prie duomenų.

6. Duomenų turėtojas nenaudoja jokių lengvai prieinamų duomenų siekdamas gauti įžvalgų apie trečiosios šalies ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą, kurios galėtų bet kokiu kitu būdu pakenkti trečiosios šalies komercinei padėčiai rinkose, kuriose ji veikia, nebent trečioji šalis davė leidimą juos taip naudoti ir turi techninę galimybę bet kuriuo metu lengvai tą leidimą atšaukti.

7. Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, galimybė gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, duomenų turėtojo suteikiama trečiajai šaliai tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 6 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

8. Jei duomenų turėtojas ir trečioji šalis nesusitaria dėl duomenų perdavimo tvarkos, tai nesudaro kliūčių, neužkerta kelio ar netrukdo naudotis duomenų subjekto teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma teise į duomenų perkeliamumą pagal to reglamento 20 straipsnį.

9. Komercinės paslaptys saugomos ir trečiosioms šalims atskleidžiamos tik tiek, kiek toks atskleidimas tikrai būtinas tikslui, dėl kurio susitarė naudotojas ir trečioji šalis, pasiekti. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su trečiąja šalimi dėl visų proporcingu techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

10. Kai nėra susitarimo dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei trečioji šalis neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal šio straipsnio 9 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas trečiajai šaliai. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

11. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių trečioji šalis ėmėsi pagal šio straipsnio 9 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas trečiajai šaliai raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

12. Nedarant poveikio teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, trečioji šalis, norinti užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti tokį dalijimąsi jais pagal 10 ir 11 dalis, gali:

a)	pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)	susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

13. 1 dalyje nurodyta teisė nedaro neigiamo poveikio kitų duomenų subjektų teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių, gaunančių duomenis naudotojo prašymu, pareigos

1. Trečioji šalis duomenis, kuriuos jai suteikta galimybė gauti pagal 5 straipsnį, tvarko tik su naudotoju sutartais tikslais bei sąlygomis ir laikydamasi Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, įskaitant duomenų subjekto teises, kiek tai susiję su asmens duomenimis. Trečioji šalis ištrina duomenis, kai jų nebereikia sutartam tikslui pasiekti, nebent dėl ne asmens duomenų su naudotoju susitarta kitaip.

2. Trečioji šalis negali:

naudotojams nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi 5 straipsnyje ir šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu, ir darant jam spaudimą, jį apgaudinėjant ar juo manipuliuojant arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu;

b)	nepaisant Reglamento (ES) 2016/679 22 straipsnio 2 dalies a ir c punktų, naudoti gautus duomenis profiliavimui, išskyrus atvejus, kai tai būtina paslaugai, kurios prašo naudotojas, suteikti;

c)	suteikti kitai trečiajai šaliai galimybę gauti jos gaunamus duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenys suteikiami remiantis sutartimi, ir jeigu kita trečioji šalis imtųsi visų duomenų turėtojo ir trečiosios šalies sutartų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotas komercinių paslapčių konfidencialumas;

d)	suteikti įmonei, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, galimybę gauti jos gaunamus duomenis;

gaunamus duomenis naudoti gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti prieinami duomenys, sukurti arba tuo tikslu duomenimis dalytis su kita trečiąja šalimi; trečiosios šalys taip pat nenaudoja jokių ne asmens gaminio duomenų ar susijusios paslaugos duomenų, kuriuos jos galėjo gauti, kad gautų įžvalgų apie duomenų turėtojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą;

f)	gautų duomenų naudoti taip, kad būtų daromas neigiamas poveikis susietojo gaminio ar susijusios paslaugos saugumui;

g)	nepaisyti konkrečių priemonių, dėl kurių su duomenų turėtoju arba komercinių paslapčių turėtoju susitarta pagal 5 straipsnio 9 dalį, ir pažeisti komercinių paslapčių konfidencialumą;

h)	neleisti naudotojui, kuris yra vartotojas, suteikti galimybės gaunamus duomenis teikti kitoms šalims, be kita ko, sutarties pagrindu.

8 straipsnis

Sąlygos, kuriomis duomenų turėtojai suteikia galimybę duomenų gavėjams gauti duomenis

1. Kai verslo subjektų tarpusavio santykiuose duomenų turėtojas pagal 5 straipsnį arba kitus taikomus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, privalo suteikti galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, jis susitaria su duomenų gavėju dėl duomenų pateikimo tvarkos ir tai daro sąžiningomis, pagrįstomis bei nediskriminacinėmis sąlygomis ir skaidriai, laikydamasis šio skyriaus ir IV skyriaus.

2. Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, nėra privaloma, jeigu ji yra nesąžininga sutartinė sąlyga pagal 13 straipsnį arba jeigu pagal ją naudotojo nenaudai netaikomos II skyriuje nustatytos naudotojų teisės, nuo jų nėra nukrypstama arba pakeičiamas jų poveikis.

3. Suteikdamas galimybę gauti duomenis, duomenų turėtojas, kiek tai susiję su galimybės gauti duomenis suteikimo tvarka, nediskriminuoja palyginamų kategorijų duomenų gavėjų, įskaitant įmones partneres arba susijusias įmones. Jeigu duomenų gavėjas mano, kad sąlygos, kuriomis jam buvo suteikta galimybė gauti duomenis, yra diskriminacinės, duomenų turėtojas, gavęs motyvuotą duomenų gavėjo prašymą, nepagrįstai nedelsdamas pateikia jam informaciją, iš kurios matyti, kad diskriminacijos nebuvo.

4. Duomenų turėtojas galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis, be kita ko, išimtinumo pagrindu, suteikia tik jei naudotojas to paprašo pagal II skyrių.

5. Iš duomenų turėtojų ir duomenų gavėjų nereikalaujama pateikti daugiau informacijos, nei būtina norint patikrinti, ar jie laikosi sutarties sąlygų, dėl kurių susitarta ir kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, arba savo pareigų pagal šį reglamentą arba kitus taikytinus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę.

6. Jeigu Sąjungos teisės aktuose, įskaitant šio reglamento 4 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 9 dalį, arba nacionalinės teisės aktuose, priimtuose pagal Sąjungos teisę, nenumatyta kitaip, pareiga suteikti duomenų gavėjui galimybę gauti duomenis neįpareigoja atskleisti komercinių paslapčių.

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2. Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3. Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4. Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5. Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)	ji yra nešališka ir nepriklausoma ir savo sprendimus priima pagal aiškias, nediskriminacines ir sąžiningas darbo tvarkos taisykles;

b)	ji turi būtinų ekspertinių žinių, visų pirma susijusių su sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant kompensavimą, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, kad galėtų tas sąlygas veiksmingai nustatyti;

c)	ji yra lengvai pasiekiama naudojant elektroninių ryšių technologijas;

d)	ji gali greitai, veiksmingai bei ekonomiškai efektyviai priimti sprendimus bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

6. Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7. Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8. Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9. Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10. Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

a)	ginčų rezultatų suvestinė;

b)	vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė;

c)	dažniausiai pasitaikančios ginčų priežastys.

11. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12. Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.

11 straipsnis

Techninės apsaugos priemonės dėl neteisėto duomenų naudojimo ar atskleidimo

1. Duomenų turėtojas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie duomenų, įskaitant metaduomenis, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 5, 6, 8 ir 9 straipsnių ir sutartų sutarties sąlygų, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, gali naudotis tinkamomis techninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant išmaniąsias sutartis ir šifravimą. Tokiomis techninėmis apsaugos priemonėmis nediskriminuojami duomenų gavėjai ir naudotojui nekliudoma pasinaudoti teise gauti duomenų kopiją, išrinkti duomenis, juos naudoti ar gauti prieigą prie jų arba teikti duomenis trečiosioms šalims pagal 5 straipsnį, o trečiajai šaliai nekliudoma pasinaudoti bet kokia teise pagal Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę. Naudotojai, trečiosios šalys ar duomenų gavėjai negali keisti arba pašalinti tokių techninių apsaugos priemonių, nebent duomenų turėtojas su tuo sutiktų.

2. 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis trečioji šalis arba duomenų gavėjas nepagrįstai nedelsdamas įvykdo duomenų turėtojo ir, kai taikytina ir kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojo arba naudotojo prašymus:

a)	ištrinti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas suteikė galimybę gauti, ir visas jų kopijas;

nustoti gaminti prekes, rengti išvestinius duomenis ar kurti paslaugas, pagamintus, parengtus ir sukurtus remiantis žiniomis, gautomis naudojant tokius duomenis, juos siūlyti, tiekti rinkai ar naudoti arba tais tikslais importuoti, eksportuoti ar saugoti prekes, dėl kurių atsiranda pažeidimas, ir jas visas sunaikinti, kai esama didelės rizikos, kad neteisėtas tų duomenų naudojimas padarys reikšmingos žalos duomenų turėtojui, komercinės paslapties turėtojui ar naudotojui arba kai tokia priemonė būtų neproporcinga atsižvelgiant į duomenų turėtojo, komercinės paslapties turėtojo ar naudotojo interesus;

c)	informuoti naudotoją apie neteisėtą duomenų naudojimą ar atskleidimą ir apie priemones, kurių imtasi siekiant nutraukti neteisėtą duomenų naudojimą ar atskleidimą;

d)	atlyginti žalą šaliai, nukentėjusiai nuo piktnaudžiavimo tokiais neteisėtai gautais ar panaudotais duomenimis arba jų atskleidimo.

3. 2 dalis taikoma, jeigu trečioji šalis arba duomenų gavėjas:

a)	siekdamas gauti duomenis duomenų turėtojui pateikė melagingą informaciją, panaudojo apgaulės ar prievartos priemones arba piktnaudžiavo duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais;

b)	duomenis, kuriuos jam buvo suteikta galimybė gauti, naudojo neteisėtais tikslais, be kita ko, konkuruojančio susietojo gaminio, kaip tai suprantama 6 straipsnio 2 dalies e punkte, kūrimo tikslais;

c)	neteisėtai atskleidė duomenis kitai šaliai;

d)	netaikė techninių ir organizacinių priemonių, dėl kurių susitarta pagal 5 straipsnio 9 dalį, arba

e)	pakeitė arba pašalino duomenų turėtojo pagal šio straipsnio 1 dalį taikomas technines apsaugos priemones be duomenų turėtojo sutikimo.

4. 2 dalis taip pat taikoma, jeigu naudotojas pakeičia arba pašalina duomenų turėtojo taikomas technines apsaugos priemones arba netaiko techninių ir organizacinių priemonių, kurių komercinėms paslaptims apsaugoti imasi naudotojas, susitaręs su duomenų turėtoju arba, kai tai nėra tas pats asmuo, su komercinių paslapčių turėtoju, arba bet kurios kitos šalies, gavusios duomenis iš naudotojo pažeidžiant šį reglamentą, atveju.

5. Jeigu duomenų gavėjas pažeidžia 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, naudotojai turi tas pačias teises kaip ir duomenų turėtojai pagal šio straipsnio 2 dalį.

17 straipsnis

Prašymai suteikti galimybę gauti duomenis

1. Prašydama duomenų pagal 14 straipsnį, viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga:

a)	nurodo reikalingus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti;

b)	įrodo, kad tenkinamos sąlygos, būtinos išimtiniam poreikiui, dėl kurio prašoma duomenų, nustatyti, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c)	paaiškina prašymo tikslą, numatomą prašomų duomenų naudojimą, įskaitant, kai taikytina, tai, kad juos naudos trečioji šalis pagal šio straipsnio 4 dalį, to naudojimo trukmę ir, kai aktualu, kaip tvarkant asmens duomenis numatoma patenkinti išimtinį poreikį;

d)	jei įmanoma, nurodo, kada tikimasi, kad duomenis ištrins visos prieigą prie jų turinčios šalys;

e)	pagrindžia, kodėl pasirinktas tas duomenų turėtojas, kuriam skirtas prašymas;

f)	nurodo visas kitas viešojo sektoriaus institucijas arba Komisiją, Europos Centrinį Banką arba Sąjungos įstaigas bei trečiąsias šalis, su kuriomis, kaip tikimasi, bus dalijamasi prašomais duomenimis;

g)	kai prašoma asmens duomenų, nurodo visas technines ir organizacines priemones, būtinas ir proporcingas duomenų apsaugos principams ir būtinoms priemonėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pseudonimų suteikimo lygį ir ar duomenų turėtojas gali taikyti nuasmeninimą prieš suteikdamas prieigą prie duomenų;

h)	nurodo teisinę nuostatą, pagal kurią prašančiajai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai pavedama konkreti viešojo intereso užduotis, susijusi su prašymu pateikti duomenis;

i)	nurodo terminą, iki kurio turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, iki kurio duomenų turėtojas gali atsisakyti ar siekti pakeisti prašymą;

j)	deda visas pastangas, kad išvengtų duomenų prašymo vykdymo, dėl kurio duomenų turėtojai būtų atsakingi už Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimą.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamas duomenų prašymas turi:

a)	būti pateiktas raštu ir išdėstytas aiškia, glausta ir paprasta, duomenų turėtojui suprantama kalba;

b)	būti konkrečiai susijęs su prašomų duomenų rūšimi ir atitikti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas valdo prašymo pateikimo metu;

c)	būti proporcingas išimtinio poreikio atžvilgiu ir, pagal prašomų duomenų detalumą bei kiekį ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumą, tinkamai pagrįstas;

d)	būti parengtas paisant teisėtų duomenų turėtojo, kuris įsipareigoja užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą pagal 19 straipsnio 3 dalį, tikslų ir atsižvelgiant į sąnaudas bei pastangas, reikalingas norint suteikti galimybę gauti duomenis;

būti susijęs su ne asmens duomenimis ir tik tuo atveju, jei įrodoma, kad to nepakanka, kad būtų patenkintas išimtinis poreikis naudoti duomenis, pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, reikėtų prašyti pateikti pseudoniminius asmens duomenis ir nustatyti technines ir organizacines priemones, kurių turi būti imtasi duomenims apsaugoti;

f)	apimti informaciją duomenų turėtojui apie sankcijas, kurias prašymo nevykdymo atveju pagal 40 straipsnį skiria pagal 37 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

kai prašymą teikia viešojo sektoriaus įstaiga, būti perduodamas valstybės narės, kurioje yra įsteigta prašymą turinti pateikti viešojo sektoriaus įstaiga, duomenų koordinatoriui, nurodytam 37 straipsnyje, ir, nepagrįstai nedelsiant, būti viešai paskelbiamas internete, išskyrus atvejus, kai duomenų koordinatorius mano, kad toks paskelbimas keltų pavojų visuomenės saugumui;

h)	kai prašymą teikia Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga, būti nepagrįstai nedelsiant paskelbiamas internete;

i)	kai prašoma asmens duomenų, nepagrįstai nedelsiant būti pranešamas priežiūros institucijai, atsakingai už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi viešojo sektoriaus įstaiga.

Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaigos informuoja Komisiją apie savo prašymus.

3. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nesuteikia galimybės pagal šį skyrių gautų duomenų naudoti pakartotinai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 11 dalyje. Reglamentas (ES) 2022/868 ir Direktyva (ES) 2019/1024 netaikomi viešojo sektoriaus įstaigų turimiems pagal šį skyrių gautiems duomenims.

4. Šio straipsnio 3 dalimi viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai neužkertamas kelias pagal šį skyrių gautais duomenimis keistis su kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaiga siekiant atlikti 15 straipsnyje nurodytas užduotis, kaip nurodyta prašyme pagal šio straipsnio 1 dalies f punktą, arba suteikti galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai tais atvejais, kai ji pagal viešai paskelbtą susitarimą tai trečiajai šaliai yra delegavusi techninių patikrinimų ar kitas funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų pareigos pagal 19 straipsnį, visų pirma apsaugos priemonės, skirtos komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, taip pat taikomos tokioms trečiosioms šalims. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga perduoda duomenis arba suteikia galimybę juos gauti pagal šią dalį, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio buvo gauti duomenys.

5. Jeigu duomenų turėtojas mano, kad perduodant duomenis arba suteikiant galimybę juos gauti buvo pažeistos jo teisės pagal šį skyrių, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

6. Komisija parengia pavyzdinį prašymų pagal šį straipsnį šabloną.

19 straipsnis

Viešojo sektoriaus įstaigų, Komisijos, Europos Centrinio Banko bei Sąjungos įstaigų pareigos

1. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, gavę duomenis, pateiktus vykdant pagal 14 straipsnį pateiktą prašymą:

a)	duomenų nenaudoja su tikslu, dėl kurio jų buvo paprašyta, nesuderinamu būdu;

b)	įgyvendina technines ir organizacines priemones, kuriomis išsaugomas prašomų duomenų konfidencialumas ir vientisumas, taip pat užtikrinamas duomenų, visų pirma asmens duomenų, perdavimo saugumas ir apsaugomos duomenų subjektų teisės ir laisvės;

kai tik duomenys nebereikalingi nurodytam tikslui pasiekti, juos ištrina ir informuoja duomenų turėtoją ir pagal 21 straipsnio 1 dalį duomenis gavusius asmenis ar organizacijas, kad duomenys ištrinti, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais vykdant skaidrumo pareigas duomenis reikalaujama archyvuoti.

2. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas, Sąjungos įstaiga arba trečioji šalis, gaunanti duomenis pagal šį skyrių:

a)	nenaudoja duomenų arba įžvalgų apie duomenų turėtojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos ar veiklos būdus, kad sukurtų arba pagerintų susietąjį gaminį ar susijusią paslaugą, kurie konkuruoja su duomenų turėtojo susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga;

b)	nesidalija duomenimis su kita trečiąja šalimi bet kuriuo iš a punkte nurodytų tikslų.

3. Atskleisti komercines paslaptis viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai reikalaujama tik tiek, kiek tai tikrai būtina prašymo pagal 15 straipsnį tikslui pasiekti. Tokiu atveju duomenų turėtojas arba, jei jie nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas nustato duomenis, kurie saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamuose metaduomenyse. Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, prieš atskleisdami komercines paslaptis, imasi visų būtinų ir tinkamų techninių ir organizacinių priemonių komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, įskaitant, kai tinkama, pavyzdinių sutarties sąlygų bei techninių standartų naudojimą ir elgesio kodeksų taikymą.

4. Už gaunamų duomenų saugumą atsako viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga.

21 straipsnis

Dalijimasis duomenimis, gautais išimtinio poreikio pagrindu, su mokslinių tyrimų organizacijomis arba statistikos įstaigomis

1. Viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga turi teisę pagal šį skyrių gautais duomenimis dalytis su:

a)	asmenimis arba organizacijomis tam, kad būtų atliekami moksliniai tyrimai ar analizė, suderinami su tikslu, dėl kurio duomenų buvo paprašyta, arba

b)	nacionalinėmis statistikos institucijomis ir Eurostatu tam, kad būtų parengta oficialioji statistika.

2. Pagal 1 dalį duomenis gaunantys asmenys ar organizacijos veikia nesiekdami pelno arba vykdydami Sąjungos arba nacionalinėje teisėje pripažintą su viešuoju interesu susijusį uždavinį. Jie neapima organizacijų, kurioms komercinės įmonės daro reikšmingą poveikį, dėl kurio tos įmonės, tikėtina, įgytų teisę lengvatinėmis sąlygomis susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais.

3. Pagal šio straipsnio 1 dalį duomenis gaunantys asmenys ar organizacijos laikosi tų pačių pareigų, kurios yra taikytinos viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigoms pagal 17 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnį.

4. Nepaisant 19 straipsnio 1 dalies c punkto, pagal šio straipsnio 1 dalį duomenis gaunantys asmenys arba organizacijos gali saugoti gautus duomenis tuo tikslu, kuriuo duomenų buvo paprašyta, ne ilgiau kaip šešis mėnesius po to, kai viešojo sektoriaus įstaigos, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Sąjungos įstaigos duomenis ištrina.

5. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga ketina perduoti duomenis arba suteikti galimybę juos gauti pagal šio straipsnio 1 dalį, ji nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio gauti duomenys, nurodydama duomenis gaunančios organizacijos arba asmens tapatybę ir kontaktinius duomenis, duomenų perdavimo arba suteikimo tikslą, laikotarpį, kurį duomenys bus naudojami, ir technines apsaugos bei organizacines priemones, kurių imtasi, be kita ko, tais atvejais, kai duomenys susiję su asmens duomenimis ar komercinėmis paslaptimis. Jeigu duomenų turėtojas nesutinka su duomenų perdavimu arba galimybės juos gauti suteikimu, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

22 straipsnis

Savitarpio pagalba ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1. Viešojo sektoriaus institucijos, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir Sąjungos įstaigos bendradarbiauja ir padeda vieni kitiems nuosekliai įgyvendinti šį skyrių.

2. Duomenys, kuriais keičiamasi pagal pagalbos prašymą ir kurie teikiami pagal 1 dalį, nenaudojami su tikslu, dėl kurio jų buvo paprašyta, nesuderinamu būdu.

3. Jei viešojo sektoriaus įstaiga ketina prašyti duomenų iš kitoje valstybėje narėje įsisteigusio duomenų turėtojo, ji apie tokį ketinimą pirmiausia praneša tos valstybės narės kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį. Šis reikalavimas taip pat taikomas Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Sąjungos įstaigų prašymams. Prašymą išnagrinėja valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentinga institucija.

4. Išnagrinėjusi prašymą atsižvelgiant į 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atitinkama kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama imasi vieno iš šių veiksmų:

perduoda prašymą duomenų turėtojui ir, jei taikytina, konsultuoja prašančiąją viešojo sektoriaus įstaigą, Komisiją, Europos Centrinį Banką ar Sąjungos įstaigą dėl poreikio, jei toks yra, bendradarbiauti su valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, viešojo sektoriaus įstaigomis, siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią duomenų turėtojui vykdant prašymą;

b)	dėl tinkamai pagrįstų priežasčių atmeta prašymą pagal šį skyrių.

Prašančioji viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga atsižvelgia į atitinkamos kompetentingos institucijos pagal pirmą pastraipą pateiktas rekomendacijas ir priežastis prieš imantis tolimesnių veiksmų, tokių kaip prašymo pateikimas iš naujo, jei taikytina.

VI SKYRIUS

DUOMENŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KEITIMAS

25 straipsnis

Sutarčių sąlygos, susijusios su keitimu

1. Kliento teisės ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pareigos, susijusios su tokių paslaugų teikėjų keitimu arba, kai taikytina, keičiant vietoje esančios IRT infrastruktūros, aiškiai išdėstomos rašytinėje sutartyje. Duomenų tvarkymo paslaugų tiekėjas klientui tą sutartį pateikia prieš pasirašant sutartį tokiu būdu, kad jis galėtų ją saugoti ir atgaminti.

2. Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2019/770, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį įtraukiami bent šie elementai:

sąlygos, kuriomis klientui jo prašymu leidžiama keisti duomenų tvarkymo paslaugą kita, kurią teikia kitas duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas arba visus eksportuotinus duomenis ir skaitmeninį turtą perkelti į vietoje esančią IRT infrastruktūrą nepagrįstai nedelsiant ir jokiu būdu ne po privalomo maksimalaus 30 kalendorinių dienų pereinamojo laikotarpio, kuris turi būti pradėtas skaičiuoti po d punkte nurodyto maksimalaus įspėjimo laikotarpio, per kurį paslaugų teikimo sutartis vis dar taikytina ir per kurį duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas:

i)	teikia pagrįstą pagalbą klientui ir jo įgaliotoms trečiosioms šalims keitimo procese;

ii)	veikia laikydamasis deramo rūpestingumo pareigos, kad būtų išlaikytas veiklos tęstinumas, ir toliau vykdo funkcijas ar teikia paslaugas pagal sutartį;

iii)	teikia aiškią informaciją apie žinomą riziką, susijusią su pradinio duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo teikiamų funkcijų ar paslaugų tęstinumu;

iv)	užtikrina, kad viso keitimo proceso metu būtų išlaikytas aukštas saugumo lygis, visų pirma duomenų saugumas juos perduodant ir tolesnis duomenų saugumas g punkte nurodytu išrinkimo laikotarpiu, pagal taikytiną Sąjungos arba nacionalinę teisę;

b)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo pareiga remti kliento strategiją dėl paslaugų atsisakymo, susijusią su paslaugomis, dėl kurių sudarytos sutartys, be kita ko, teikiant visą susijusią informaciją;

sąlyga, kurioje nurodoma, kad sutartis laikoma nutraukta ir klientui pranešama apie nutraukimą vienu iš šių atvejų:

i)	kai taikytina, sėkmingai užbaigus paslaugų teikėjo keitimo kitu duomenų tvarkymo paslaugų teikėju arba vietoje esančia IRT infrastruktūra procesą;

ii)	pasibaigus d punkte nurodytam maksimaliam įspėjimo laikotarpiui, tuo atveju, kai klientas nenori atlikti keitimą, o ištrinti visą savo skaitmeninį turtą pasibaigus paslaugos teikimui;

d)	ne ilgesnis nei dviejų mėnesių maksimalus įspėjimo laikotarpis keitimo procesui pradėti;

e)	išsami visų kategorijų duomenų ir skaitmeninio turto, kurį galima perkelti keitimo proceso metu, įskaitant bent visus eksportuotinus duomenis, specifikacija;

išsami duomenų kategorijų, būdingų paslaugų teikėjo duomenų tvarkymo paslaugai, kuriai netaikomas šios dalies e punkte nurodytų eksportuotinų duomenų reikalavimas, kai kyla paslaugų teikėjo komercinių paslapčių pažeidimo pavojus, vidaus veikimui, specifikacija, jeigu dėl tokių netaikymo atvejų netrukdomas ir nevilkinamas 23 straipsnyje numatytas perkėlimo procesas;

g)	ne trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų duomenų išrinkimo laikotarpis, prasidedantis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, dėl kurio pagal šios dalies a punktą ir 4 dalį susitarė klientas ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas;

sąlyga, kuria užtikrinamas visiškas visų tiesiogiai kliento sukurtų arba tiesiogiai su klientu susijusių eksportuotinų duomenų ir skaitmeninio turto ištrynimas pasibaigus g punkte nurodytam išrinkimo laikotarpiui arba pasibaigus alternatyviam sutartam laikotarpiui vėlesnę nei g punkte nurodyto išrinkimo laikotarpio pabaiga dieną, su sąlyga, kad keitimo procesas buvo sėkmingai užbaigtas;

i)	keitimo mokesčiai, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali nustatyti pagal 29 straipsnį.

3. Į 1 dalyje nurodytą sutartį įtraukiamos sąlygos, pagal kurias klientas gali pranešti duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui apie savo sprendimą pasibaigus 2 dalies d punkte nurodytam maksimaliam įspėjimo laikotarpiui atlikti vieną ar daugiau iš šių veiksmų:

a)	pereiti nuo vieno duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo prie kito – tokiu atveju klientas pateikia būtinus to paslaugų teikėjo duomenis;

b)	pereiti prie vietoje esančios IRT infrastruktūros;

c)	ištrinti savo eksportuotinus duomenis ir skaitmeninį turtą.

4. Jeigu taikyti 2 dalies a punkte numatyto privalomo maksimalaus pereinamojo laikotarpio techniškai neįmanoma, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas per 14 darbo dienų po prašymo dėl keitimo pateikimo dienos apie tai informuoja klientą ir tinkamai pagrindžia techninį neįgyvendinamumą bei nurodo alternatyvų pereinamąjį laikotarpį, kuris negali viršyti septynių mėnesių. Pagal 1 dalį visu alternatyviu pereinamuoju laikotarpiu užtikrinamas paslaugų teikimo tęstinumas.

5. Nedarant poveikio 4 daliai, į 1 dalyje nurodytą sutartį įtraukiamos sąlygos, kuriomis klientui suteikiama teisė vieną kartą pratęsti pereinamąjį laikotarpį laikotarpiui, kuris, kliento nuomone, yra tinkamesnis jo tikslams.

30 straipsnis

Techniniai keitimo aspektai

1. Duomenų tvarkymo paslaugų, kurios yra susijusios su kintamo masto pritaikomais kompiuterijos ištekliais, apimančiais tik tokius infrastruktūros elementus, kaip serveriai, tinklai ir infrastruktūrai eksploatuoti būtini virtualieji ištekliai, tačiau kurias teikiant nesuteikiama prieiga prie operacinių paslaugų, programinės įrangos ir taikomųjų programų, kurios yra saugomos ar kitaip tvarkomos tuose infrastruktūros elementuose arba yra juose įdiegtos, teikėjai pagal 27 straipsnį imasi visų turimų įmanomų pagrįstų priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas klientui, vieną paslaugą pakeitus kita paslauga, kuri apima tą pačią paslaugų rūšį, pasiekti naudojimosi ta duomenų tvarkymo paslauga, prie kurios pereinama, funkcinį lygiavertiškumą. Pradinis duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas palengvina keitimo procesą, teikdamas pajėgumus, tinkamą informaciją, dokumentaciją, techninę paramą ir, kai tinkama, reikiamas priemones.

2. Duomenų tvarkymo paslaugų, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, teikėjai vienodomis sąlygomis visiems savo klientams ir atitinkamiems duomenų tvarkymo paslaugų, prie kurių pereinama, teikėjams suteikia galimybę nemokamai naudotis atviromis sąsajomis, kad būtų lengvesnis keitimo procesas. Tose sąsajose pateikiama pakankamai informacijos apie atitinkamą paslaugą, kad duomenų perkeliamumo ir sąveikumo tikslais būtų galima sukurti ryšių su paslaugomis programinę įrangą.

3. Duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai užtikrina duomenų tvarkymo paslaugų, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1 dalyje, suderinamumą su bendrosiomis specifikacijomis, pagrįstomis atvirosiomis sąveikumo specifikacijomis arba darniaisiais sąveikumo standartais, praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nuorodų į tas bendrąsias specifikacijas arba darniuosius tvarkymo paslaugų sąveikumo standartus paskelbimo centrinėje Sąjungos duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo standartų saugykloje, po pagrindinių įgyvendinimo aktų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 35 straipsnio 8 dalį.

4. Duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai, teikiantys paslaugas, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 1 dalyje, atnaujina 26 straipsnio b punkte nurodytą internetinį registrą vykdydami savo pareigas pagal šio straipsnio 3 dalį.

5. Pereinant prie tos pačios rūšies paslaugų, kurioms pagal 35 straipsnio 8 dalį centrinėje Sąjungos duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo standartų saugykloje nėra paskelbtos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos bendrosios specifikacijos arba darnieji sąveikumo standartai, duomenų tvarkymo paslaugų teikėjas kliento prašymu eksportuoja visus eksportuotinus duomenis struktūrintu įprastai naudojamu kompiuterio skaitomu formatu.

6. Nereikalaujama, kad duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai kurtų naujas technologijas ar paslaugas arba klientui ar kitam duomenų tvarkymo paslaugų teikėjui atskleistų ar perduotų intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotą skaitmeninį turtą arba skaitmeninį turtą, kuris yra komercinė paslaptis, ir keltų pavojų kliento ar paslaugų teikėjo saugumui ir paslaugos teikimo vientisumui.

33 straipsnis

Esminiai su duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat su bendrų Europos duomenų erdvių sąveikumu susiję reikalavimai

1. Duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems dalyviams, laikosi toliau nurodytų esminių reikalavimų, kad būtų palengvintas duomenų, dalijimosi duomenimis mechanizmų ir paslaugų, taip pat bendrų Europos duomenų erdvių, kurios yra konkretiems tikslams ar sektoriams skirtos arba tarpsektorinės sąveikios bendrų standartų ir praktikos sistemos, kad būtų galima dalytis duomenimis arba juos bendrai tvarkyti siekiant, inter alia, kurti naujus gaminius ir paslaugas, plėtoti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas, sąveikumas:

a)	kad gavėjas galėtų rasti duomenis, prie jų prieiti ir jais naudotis, pakankamai išsamiai aprašomas, kai taikytina, kompiuterio skaitomu formatu duomenų rinkinio turinys, naudojimo apribojimai, licencijos, duomenų rinkimo metodika, duomenų kokybė ir neapibrėžtumas;

b)	viešai pateikiamos nuosekliai aprašomos, jei yra, duomenų struktūros, duomenų formatai, žodynai, klasifikavimo sistemos, taksonomijos ir kodų sąrašai;

pakankamai išsamiai aprašomos prieigos prie duomenų techninės priemonės, kaip antai programų sąsajos, ir jų naudojimo sąlygos bei paslaugų kokybė, kad šalys galėtų automatiškai prieiti prie duomenų ir juos viena kitai perduoti, be kita ko, nuolat, masiškai atsisiunčiant arba tikruoju laiku kompiuterio skaitomu formatu, kai tai techniškai įmanoma ir netrukdo tinkamam susietojo gaminio veikimui;

d)	kai taikytina, būdai, kuriais būtų užtikrintas priemonių siekiant automatizuoti dalijimosi duomenimis susitarimų, pavyzdžiui, išmaniųjų sutarčių, vykdymą, sąveikumas.

Reikalavimai gali būti bendro pobūdžio arba taikomi konkretiems sektoriams, tačiau kartu jais turi būti visapusiškai atsižvelgiama į tarpusavio sąsają su reikalavimais, kylančiais iš kitų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų.

2. Komisijai pagal šio reglamento 45 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiau apibrėžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kiek tai susiję su tais reikalavimais, kurių numatytą poveikį dėl jų pobūdžio galima pasiekti tik išsamiau juos apibrėžus privalomuose Sąjungos teisės aktuose, ir siekiant tinkamai atspindėti technologinius ir rinkos pokyčius.

Priimdama deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją pagal 42 straipsnio c punkto iii papunktį.

3. Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, atitinkančių darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokie darnieji standartai arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

4. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį paprašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos bendrosios specifikacijos, apimančios bet kurį ar visus 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kai tenkinamos šios sąlygos:

Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašė vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniojo standarto, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektą ir:

i)	prašymas nebuvo priimtas;

ii)	per Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti su tuo prašymu susiję darnieji standartai arba

iii)	darnieji standartai neatitiko prašymo, ir

b)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 paskelbta nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, ir nenumatoma tokios nuorodos paskelbti per pagrįstą laikotarpį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Prieš rengdama šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

7. Rengdama 5 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

8. Preziumuojama, kad duomenų erdvių dalyviai, kurie siūlo duomenis ar duomenų paslaugas kitiems duomenų erdvių, kurios atitinka 5 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis, dalyviams, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokios bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

9. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina šio straipsnio 5 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius esminius reikalavimus, kuriuos apima tas darnusis standartas.

10. Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai ir pateikia išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir gali, jei tinkama, iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

11. Komisija gali priimti gaires, kuriose nustatoma bendrų Europos duomenų erdvių veikimui skirta sąveikumo bendrų standartų ir praktikos sistema, atsižvelgdama į EDIV pasiūlymą pagal Reglamento (ES) 2022/868 30 straipsnio h punktą.

35 straipsnis

Duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumas

1. Atvirosiomis duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo specifikacijomis ir duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo darniaisiais standartais turi:

a)	būti pasiektas, kai techniškai įmanoma, skirtingų duomenų tvarkymo paslaugų, apimančių tos pačios rūšies paslaugas, sąveikumas;

b)	būti padidintas skirtingų duomenų tvarkymo paslaugų, apimančių tos pačios rūšies paslaugas, skaitmeninio turto perkeliamumas;

c)	sudarytos palankesnės sąlygos, kai techniškai įmanoma, užtikrinti 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų skirtingų duomenų tvarkymo paslaugų, apimančių tos pačios rūšies paslaugas, funkcinį lygiavertiškumą;

d)	nebūti daromas neigiamas poveikis duomenų tvarkymo paslaugų ir duomenų saugumui ir vientisumui;

e)	šios specifikacijos ir standartai turi būti parengti tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos techninei pažangai ir naujų funkcijų bei inovacijų įtraukimui į duomenų tvarkymo paslaugas.

2. Atvirosios duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo specifikacijos ir duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo darnieji standartai turi tinkamai apimti:

a)	su debesijos sąveikumu susijusius perdavimo sąveikumo, sintaksinio sąveikumo, semantinio duomenų sąveikumo, elgsenos sąveikumo ir politikos sąveikumo aspektus;

b)	su debesijos duomenų perkeliamumu susijusius duomenų sintaksinio perkeliamumo, duomenų semantinio perkeliamumo ir duomenų politikos perkeliamumo aspektus;

c)	su debesijos taikomosiomis programomis susijusius taikomųjų programų sintaksinio perkeliamumo, taikomųjų programų nurodymų perkeliamumo, taikomųjų programų metaduomenų perkeliamumo, taikomųjų programų elgsenos perkeliamumo ir taikomųjų programų politikos perkeliamumo aspektus.

3. Atvirosios sąveikumo specifikacijos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priedą.

4. Atsižvelgusi į atitinkamus tarptautinius ir Europos standartus ir savireguliavimo iniciatyvas, Komisija gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį paprašyti vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos atvirosiomis sąveikumo specifikacijomis grindžiamos bendrosios specifikacijos, apimančios visus 1 ir 2 dalyse nustatytus esminius reikalavimus.

6. Rengdama šio straipsnio 5 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į atitinkamų kompetentingų institucijų, nurodytų 37 straipsnio 5 dalies h punkte, ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

7. Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 ir 2 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai, pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir gali, jei tinkama, iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

8. 30 straipsnio 3 dalies tikslu Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais paskelbia duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo darniųjų standartų ir bendrųjų specifikacijų nuorodas centrinėje Sąjungos duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo standartų saugykloje.

9. Šiame straipsnyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnis

Esminiai reikalavimai, susiję su dalijimosi duomenimis susitarimų vykdymui skirtomis išmaniosiomis sutartimis

1. Taikomosios programos, kuriai naudojamos išmaniosios sutartys, pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo dėl galimybės gauti duomenis suteikimo ar jo dalies vykdymo kontekste, užtikrina, kad tos išmaniosios sutartys atitiktų šiuos esminius reikalavimus:

a)	atsparumo ir prieigos kontrolės, kad užtikrintų, jog išmanioji sutartis būtų parengta taip, kad būtų nustatytas prieigos kontrolės mechanizmas ir labai aukštas atsparumo lygis, kad būtų išvengta funkcinių klaidų ir atlaikytas trečiųjų šalių vykdomas manipuliavimas;

saugaus nutraukimo ir sustabdymo, kad užtikrintų, jog būtų nustatytas nuolatinio sandorių vykdymo nutraukimo mechanizmas, ir kad išmanioji sutartis apimtų vidaus funkcijas, kurias naudojant būtų galima atkurti sutartį, nurodyti ją nutraukti arba sustabdyti operaciją, be kita ko, kad ateityje būtų išvengta atsitiktinio jų vykdymo;

duomenų archyvavimo ir tolesnio prieinamumo, kad užtikrintų galimybę susidarius aplinkybėms, kai išmanioji sutartis turi būti nutraukta arba turi būti sustabdytas jos veikimas, archyvuoti sandorių duomenis, išmaniosios sutarties logiką ir kodą, kad būtų galima registruoti praeityje su duomenimis atliktas operacijas (galimybė atlikti auditą);

d)	prieigos kontrolės, kad užtikrintų, jog išmanioji sutartis būtų apsaugota, valdymo ir išmaniųjų sutarčių lygmenimis taikant griežtus prieigos kontrolės mechanizmus, ir

e)	nuoseklumo, kad užtikrintų nuoseklumą su dalijimosi duomenimis susitarimo, kuris vykdomas išmaniąja sutartimi, sąlygomis.

2. Išmaniosios sutarties pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo ar jo dalies vykdymo kontekste dėl galimybės gauti duomenis suteikimo, siekdamas vykdyti 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, atlieka atitikties vertinimą ir, jei tie reikalavimai vykdomi, išduoda ES atitikties deklaraciją.

3. Parengdamas ES atitikties deklaraciją, taikomosios programos, kuriai naudojamos išmaniosios sutartys, pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems asmenims susitarimo ar jo dalies vykdymo kontekste dėl galimybės gauti duomenis suteikimo, prisiima atsakomybę už 1 dalyje nustatytų esminių reikalavimų laikymąsi.

4. Preziumuojama, kad išmanioji sutartis, atitinkanti darniuosius standartus arba atitinkamas jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokie darnieji standartai arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

5. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį paprašo vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti darniųjų standartų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, projektus.

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamos bendrosios specifikacijos, apimančios bet kurį ar visus 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, kai tenkinamos šios sąlygos:

i)	prašymas nebuvo priimtas;

ii)	per Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo pateikti su tuo prašymu susiję darnieji standartai arba

iii)	darnieji standartai neatitinka prašymo, ir

b)	Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nėra pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 paskelbta nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus, ir nenumatoma tokios nuorodos paskelbti per pagrįstą laikotarpį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Prieš rengdama šio straipsnio 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą, kad, jos nuomone, šio straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

8. Rengdama 6 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto projektą Komisija atsižvelgia į EDIV rekomendaciją ir kitų atitinkamų įstaigų ar ekspertų grupių nuomones ir tinkamai konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

9. Preziumuojama, kad išmaniosios sutarties, kuri atitinka 6 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais nustatytas bendrąsias specifikacijas ar jų dalis pardavėjas arba, jei tokio nėra, asmuo, kurio veikla, verslas ar profesija susiję su išmaniųjų sutarčių diegimu kitiems subjektams susitarimo ar jo dalies dėl galimybės gauti duomenis suteikimo vykdymo kontekste, atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus tokia apimtimi, kokia tokios bendrosios specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

10. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Jei Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina šio straipsnio 6 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius esminius reikalavimus, kuriuos apima tas darnusis standartas.

11. Kai valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija nevisiškai atitinka 1 dalyje nustatytus esminius reikalavimus, ji apie tai praneša Komisijai pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą išsamų paaiškinimą ir, jei tinkama, iš dalies pakeičia įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma atitinkama bendroji specifikacija.

IX SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

37 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir duomenų koordinatoriai

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau už šio reglamento taikymą ir vykdymo užtikrinimą atsakingas kompetentingas institucijas (toliau – kompetentingos institucijos). Valstybės narės gali įsteigti vieną ar daugiau naujų institucijų arba pasikliauti esamomis institucijomis.

2. Jei valstybė narė paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, ji vieną iš jų paskiria duomenų koordinatoriumi, kad palengvintų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir padėtų subjektams, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, visais su jo taikymo ir vykdymo užtikrinimu susijusiais klausimais. Kompetentingos institucijos, vykdydamos pagal 5 dalį joms pavestas užduotis ir įgaliojimus, bendradarbiauja tarpusavyje.

3. Už šio reglamento taikymo, kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga, stebėseną yra atsakingos priežiūros institucijos, kurios yra atsakingos už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną. Reglamento (ES) 2016/679 VI ir VII skyriai taikomi mutatis mutandis.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas atsako už šio reglamento taikymo, kiek tai susiję su Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaigomis, stebėseną. Kai aktualu, Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Šioje dalyje nurodytų priežiūros institucijų vykdomos užduotys ir įgaliojimai apima asmens duomenų tvarkymo klausimus.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai:

a)	sprendžiant konkrečius prieigos prie sektorių duomenų ir jų naudojimo klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu, atsižvelgiama į sektorių institucijų kompetenciją;

b)	kompetentinga institucija, atsakinga už 23–31 straipsnių, 34 ir 35 straipsnių taikymą ir vykdymo užtikrinimą, turi turėti patirties duomenų srityje ir elektroninių ryšių paslaugų srityje.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų institucijų užduotys ir įgaliojimai būtų aiškiai apibrėžti ir apimtų:

a)	naudotojų ir subjektų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, duomenų raštingumo ir informuotumo apie šiame reglamente nustatytas teises ir pareigas skatinimą;

skundų, teikiamų dėl tariamų šio reglamento pažeidimų, įskaitant susijusių su komercinėmis paslaptimis, nagrinėjimą ir skundų dalyko tyrimą tinkamu mastu, taip pat reguliarų skundų pateikėjų informavimą, kai aktualu pagal nacionalinę teisę, per pagrįstą laikotarpį apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma, tais atvejais, kai būtina tęsti tyrimą arba derinti veiksmus su kita kompetentinga institucija;

c)	dalykų, susijusių su šio reglamento taikymu, tyrimą, be kita ko, remiantis iš kitos kompetentingos institucijos arba kitos valdžios institucijos gauta informacija;

d)	veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų finansinių sankcijų, kurios gali apimti periodines ir atgaline data taikomas sankcijas, skyrimą arba teisinių procedūrų dėl baudų skyrimo inicijavimą;

e)	technologinės ir atitinkamos komercinės plėtros, svarbios suteikiant galimybę gauti duomenis ir juos naudojant, stebėseną;

bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir, kai aktualu, su Komisija ar EDIV, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas šio reglamento taikymas, įskaitant keitimąsi visa svarbia informacija elektroninėmis priemonėmis nepagrįstai nedelsiant, be kita ko, kiek tai susiję su šio straipsnio 10 dalimi;

bendradarbiavimą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už kitų Sąjungos teisės aktų ar nacionalinės teisės aktų įgyvendinimą, be kita ko, kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už duomenų sritį ir elektroninių ryšių paslaugų sritį, priežiūros institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, arba su sektorių institucijomis, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento vykdymo užtikrinimas būtų suderinamas su kitais Sąjungos teisės aktais ir nacionalinės teisės aktais;

h)	bendradarbiavimą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis siekiant užtikrinti, kad 23–31 straipsniai, 34 ir 35 straipsniai būtų įgyvendinami laikantis kitų Sąjungos teisės aktų ir savireguliavimo priemonių, taikomų duomenų tvarkymo paslaugų teikėjams;

i)	užtikrinimą, kad pagal 29 straipsnį būtų panaikinti mokesčiai už duomenų tvarkymo paslaugų teikėjo keitimą;

j)	prašymų dėl duomenų, pateiktų pagal V skyrių, nagrinėjimą.

Jei yra paskirtas duomenų koordinatorius, jis palengvina pirmos pastraipos f, g ir h punktuose nurodytą bendradarbiavimą ir padeda kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

6. Duomenų koordinatorius, jei tokia kompetentinga institucija yra paskirta:

a)	veikia kaip vienas bendras informacinis punktas visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais;

b)	užtikrina galimybę visuomenei internetu susipažinti su prašymais dėl galimybės gauti duomenis suteikimo, kuriuos išimtinio poreikio atveju pateikė viešojo sektoriaus įstaigos pagal V skyrių, ir propaguoja viešojo sektoriaus įstaigų ir duomenų turėtojų savanoriškus dalijimosi duomenimis susitarimus;

c)	kasmet informuoja Komisiją apie atsisakymus, apie kuriuos pranešta pagal 4 straipsnio 2 ir 8 dalis ir 5 straipsnio 11 dalį.

7. Valstybės narės praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir apie jų užduotis ir įgaliojimus, taip pat, kai taikytina, duomenų koordinatoriaus pavadinimą. Komisija tvarko viešą tų institucijų registrą.

8. Kompetentingos institucijos, vykdydamos savo užduotis ir naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, išlieka nešališkos, joms nedaroma jokios tiesioginės ar netiesioginės išorės įtakos ir jos neprašo ir nepriima jokios kitos valdžios institucijos arba privataus subjekto nurodymų dėl konkrečių atvejų.

9. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikta pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių ir atitinkamų ekspertinių žinių, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą.

10. Subjektai, patenkantys į šio reglamento taikymo sritį, priklauso valstybės narės, kurioje subjektas yra įsisteigęs, kompetencijai. Jeigu subjektas yra įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje, laikoma, kad jis priklauso valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė verslo vieta, t. y. kurioje yra subjekto pagrindinė buveinė arba registruota buveinė, iš kurios vykdomos pagrindinės finansinės funkcijos ir veiklos kontrolė, kompetencijai.

11. Bet kuris subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas Sąjungoje ir nėra įsisteigęs Sąjungoje, vienoje iš valstybių narių paskiria teisinį atstovą.

12. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris Sąjungoje teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas, įgalioja teisinį atstovą, kad kompetentingos institucijos galėtų į jį kreiptis visais su tuo subjektu susijusiais klausimais papildomai arba vietoj subjekto. Tas teisinis atstovas bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir, gavęs prašymą, išsamiai joms parodo veiksmus, kurių ėmėsi subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas Sąjungoje, ir nuostatas, kurias šis subjektas nustatė, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis.

13. Laikoma, kad subjektas, patenkantis į šio reglamento taikymo sritį, kuris teikia susietuosius gaminius ar siūlo susijusias paslaugas Sąjungoje, priklauso valstybės narės, kurioje yra jo teisinis atstovas, kompetencijai. Tai, kad toks subjektas paskiria teisinį atstovą, nedaro poveikio atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurių galėtų būti imtasi tokio subjekto atžvilgiu. Kol subjektas paskirs teisinį atstovą pagal šį straipsnį, jis priklauso visų valstybių narių kompetencijai, kai taikytina, šio reglamento taikymo ir vykdymo užtikrinimo tikslais. Bet kuri kompetentinga institucija gali naudotis savo kompetencija, be kita ko, nustatydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, su sąlyga, kad kita kompetentinga institucija dėl tų pačių faktų subjektui netaiko vykdymo užtikrinimo procedūrų pagal šį reglamentą.

14. Kompetentingos institucijos turi įgaliojimus prašyti, kad naudotojai, duomenų turėtojai ar duomenų gavėjai arba jų teisiniai atstovai, priklausantys jų valstybės narės kompetencijai, pateiktų visą informaciją, būtiną patikrinti, ar laikomasi šio reglamento. Prašymas pateikti informaciją turi būti proporcingas vykdomai pagrindinei užduočiai ir turi būti pagrįstas.

15. Jei kompetentinga institucija vienoje valstybėje narėje prašo kompetentingos institucijos kitoje valstybėje narėje suteikti pagalbą arba imtis vykdymo užtikrinimo priemonių, ji pateikia motyvuotą prašymą. Kompetentinga institucija, gavusi tokį prašymą, nepagrįstai nedelsdama pateikia atsakymą, kuriame išsamiai nurodo veiksmus, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis.

16. Kompetentingos institucijos laikosi konfidencialumo ir profesinės bei komercinės paslapties principų ir saugo asmens duomenis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Visa informacija, kuria apsikeista prašymo dėl pagalbos kontekste ir kuri pateikta pagal šį straipsnį, gali būti naudojama tik tuo klausimu, kuriuo jos buvo paprašyta.

45 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 29 straipsnio 7 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 11 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29 straipsnio 7 dalyje ir 33 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 29 straipsnio 7 dalį arba 33 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiais.

46 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas įsteigtas pagal Reglamentą (ES) 2022/868. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

49 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Atliekant tokį vertinimą visų pirma įvertinama:

situacijos, kurios laikomos išimtinio poreikio situacijomis šio reglamento 15 straipsnio tikslais, ir šio reglamento V skyriaus taikymas praktikoje, visų pirma patirtis, įgyta viešojo sektoriaus įstaigoms, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ir Sąjungos įstaigoms taikant šio reglamento V skyrių; kompetentingoje institucijoje pradėtų procedūrų pagal 18 straipsnio 5 dalį dėl šio reglamento V skyriaus taikymo skaičius ir rezultatai (duomenis pateikia kompetentingos institucijos); kitų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų pareigų, susijusių su prašymų susipažinti su informacija tenkinimu, poveikis; savanoriškų dalijimosi duomenimis mechanizmų, tokių kaip nustatytų pagal Reglamentą (ES) 2022/868 pripažintų duomenų altruizmo organizacijų, poveikis siekiant šio reglamento V skyriaus tikslų ir asmens duomenų vaidmuo šio reglamento 15 straipsnio kontekste, įskaitant privatumo didinimo technologijų raidą;

b)	šio reglamento poveikis duomenų naudojimui ekonomikoje, be kita ko, duomenų inovacijoms, duomenų monetizavimo praktikai ir duomenų tarpininkavimo paslaugoms, taip pat dalijimuisi duomenimis bendrose Europos duomenų erdvėse;

c)	įvairių kategorijų ir rūšių duomenų prieinamumas ir naudojimas;

d)	teisės tam tikrų kategorijų įmonėms prieiti prie duomenų nesuteikimas pagal 5 straipsnį;

e)	jokio poveikio intelektinės nuosavybės teisėms nebuvimas;

poveikis komercinėms paslaptims, be kita ko apsaugai nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo, taip pat mechanizmo, pagal kurį duomenų turėtojas gali atsisakyti patenkinti naudotojo prašymą pagal 4 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 11 dalį, poveikis, atsižvelgiant, kiek įmanoma, į Direktyvos (ES) 2016/943 peržiūrą;

g)	ar 13 straipsnyje nurodytas nesąžiningų sutarties sąlygų sąrašas yra atnaujintas atsižvelgiant į naują verslo praktiką ir spartų rinkos inovacijų vystymąsi;

h)	duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų sutartinės praktikos pokyčiai ir tai, ar po jų užtikrinamas pakankamas 25 straipsnio laikymasis;

i)	mokesčių, kuriuos duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai taiko už keitimo procesą, mažinimas, siekiant laipsniško keitimo mokesčių panaikinimo pagal 29 straipsnį;

j)	šio reglamento sąveika su kitais duomenų ekonomikai svarbiais Sąjungos teisės aktais;

k)	neteisėtos valdžios subjektų prieigos prie ne asmens duomenų prevencija;

l)	vykdymo užtikrinimo tvarkos, reikalaujamos pagal 37 straipsnį, veiksmingumas;

m)	šio reglamento poveikis MVĮ, jų inovaciniam pajėgumui ir duomenų tvarkymo paslaugų prieinamumui Europos naudotojams bei naujų pareigų laikymosi naštai.

2. Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 12 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Tame vertinime įvertinamas 23–35 straipsnių ir 34 ir 35 straipsnių poveikis, visų pirma kiek tai susiję su kainų nustatymu ir Sąjungoje siūlomų duomenų tvarkymo paslaugų įvairove, ypatingą dėmesį skiriant paslaugų teikėjams, kurie yra MVĮ.

3. Valstybės narės Komisijai teikia informaciją, būtiną 1 ir 2 dalyje nurodytoms ataskaitoms parengti.

4. Remdamasi 1 ir 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija gali, kai tinkama, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento pakeitimų.

whereas

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

Data Act 2023/2854 LT