search

keyboard_tab Data Act 2023/2854 LT

 BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2023/2854 LT cercato: 'šaliai' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index šaliai:


whereas šaliai:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1150

 

5 straipsnis

Naudotojo teisė dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis

1.   Naudotojo arba naudotojo vardu veikiančios šalies prašymu duomenų turėtojas nepagrįstai nedelsdamas suteikia trečiajai šaliai galimybę, naudotojui nemokant jokių mokesčių, lengvai, saugiai ir išsamiu, struktūrintu, įprastai naudojamu ir kompiuteriu skaitomu formatu ir, kai aktualu ir techniškai įmanoma, nepertraukiamai ir tikruoju laiku gauti lengvai prieinamus duomenis, kurie yra tos pačios kokybės, kokios jie prieinami duomenų turėtojui, taip pat atitinkamus metaduomenis, kurie yra būtini tiems duomenims aiškinti ir naudoti. Duomenų turėtojas galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai suteikia laikydamasis 8 ir 9 straipsnių.

2.   1 dalis netaikoma naujų susietų gaminių, medžiagų ar procesų, kurie dar nėra pateikti rinkai, lengvai prieinamiems duomenims bandymų kontekste, nebent trečiajai šaliai juos naudoti leidžiama pagal sutartį.

3.   Bet kuri įmonė, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, pagal šį straipsnį nėra reikalavimus atitinkanti trečioji šalis, todėl ji negali:

a)

kokiu nors būdu raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo, be kita ko, teikdama piniginę ar bet kokią kitą kompensaciją, suteikti galimybę gauti duomenis, kuriuos naudotojas gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

b)

raginti arba komercinėmis priemonėmis skatinti naudotojo pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti duomenų turėtojo suteikti galimybę gauti duomenis, kad šie būtų panaudoti vienai iš jos paslaugų;

c)

iš naudotojo gauti duomenų, kuriuos jis gavo pateikęs prašymą pagal 4 straipsnio 1 dalį.

4.   Norint patikrinti, ar fizinis arba juridinis asmuo yra naudotojas arba trečioji šalis 1 dalies tikslais, nereikalaujama, kad naudotojas ar trečioji šalis pateiktų daugiau informacijos, nei būtina. Duomenų turėtojai nesaugo jokios informacijos apie trečiosios šalies prieigą prie prašomų duomenų, kuri nėra būtina trečiosios šalies prieigos prašymui patikimai įvykdyti ir duomenų infrastruktūros saugumui bei techninei priežiūrai užtikrinti.

5.   Trečioji šalis nenaudoja prievartos priemonių ir nepiktnaudžiauja duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais, kad gautų prieigą prie duomenų.

6.   Duomenų turėtojas nenaudoja jokių lengvai prieinamų duomenų siekdamas gauti įžvalgų apie trečiosios šalies ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą, kurios galėtų bet kokiu kitu būdu pakenkti trečiosios šalies komercinei padėčiai rinkose, kuriose ji veikia, nebent trečioji šalis davė leidimą juos taip naudoti ir turi techninę galimybę bet kuriuo metu lengvai tą leidimą atšaukti.

7.   Jeigu naudotojas nėra duomenų subjektas, kurio asmens duomenų yra prašoma, galimybė gauti asmens duomenis, sugeneruotus naudojantis susietuoju gaminiu ar susijusia paslauga, duomenų turėtojo suteikiama trečiajai šaliai tik jei yra galiojantis teisinis pagrindas duomenų tvarkymui pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį ir, kai aktualu, tenkinamos to reglamento 6 straipsnyje ir Direktyvos 2002/58/EB 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

8.   Jei duomenų turėtojas ir trečioji šalis nesusitaria dėl duomenų perdavimo tvarkos, tai nesudaro kliūčių, neužkerta kelio ar netrukdo naudotis duomenų subjekto teisėmis pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma teise į duomenų perkeliamumą pagal to reglamento 20 straipsnį.

9.   Komercinės paslaptys saugomos ir trečiosioms šalims atskleidžiamos tik tiek, kiek toks atskleidimas tikrai būtinas tikslui, dėl kurio susitarė naudotojas ir trečioji šalis, pasiekti. Duomenų turėtojas arba, kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojas, nustato, kurie duomenys yra saugomi kaip komercinės paslaptys, įskaitant atitinkamus metaduomenis, ir susitaria su trečiąja šalimi dėl visų proporcingu techninių ir organizacinių priemonių, kurios yra būtinos duomenų, kuriais dalijamasi, konfidencialumui išlaikyti, pavyzdžiui, dėl pavyzdinių sutarties sąlygų, konfidencialumo susitarimų, griežtų prieigos protokolų, techninių standartų ir elgesio kodeksų taikymo.

10.   Kai nėra susitarimo dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų būtinų priemonių arba jei trečioji šalis neįgyvendina priemonių, dėl kurių susitarta pagal šio straipsnio 9 dalį, arba pakenkia komercinių paslapčių konfidencialumui, duomenų turėtojas gali nesidalyti duomenimis, kurie identifikuoti kaip komercinės paslaptys, arba, atsižvelgiant į konkretų atvejį, sustabdyti tokį dalijimąsi. Duomenų turėtojo sprendimas tinkamai pagrindžiamas ir nepagrįstai nedelsiant raštu pateikiamas trečiajai šaliai. Tokiais atvejais duomenų turėtojas praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai, kad jis nesidalijo duomenimis arba sustabdė tokį dalijimąsi, ir nurodo, dėl kurių priemonių nebuvo susitarta arba kurios priemonės nebuvo įgyvendintos ir, kai aktualu, kurių komercinių paslapčių konfidencialumas buvo pažeistas.

11.   Išimtinėmis aplinkybėmis, kai duomenų turėtojas, kuris yra komercinės paslapties turėtojas, gali įrodyti, jog, nepaisant techninių ir organizacinių priemonių, kurių trečioji šalis ėmėsi pagal šio straipsnio 9 dalį, labai tikėtina, kad atskleidus komercines paslaptis jis patirs didelę ekonominę žalą, tas duomenų turėtojas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, gali atsisakyti patenkinti prašymą suteikti prieigą prie atitinkamų konkrečių duomenų. Tas įrodymas pateikiamas trečiajai šaliai raštu nepagrįstai nedelsiant ir tinkamai pagrindžiamas remiantis objektyviais elementais, visų pirma ar komercinių paslapčių apsaugą įmanoma užtikrinti trečiosiose valstybėse, duomenų, kurių prašoma, pobūdžiu ir konfidencialumo lygiu, taip pat susietojo gaminio unikalumu ir naujumu. Kai duomenų turėtojas pagal šią dalį atsisako dalytis duomenimis, jis apie tai praneša pagal 37 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai.

12.   Nedarant poveikio teisei bet kuriame etape kreiptis į valstybės narės teismą dėl žalos atlyginimo, trečioji šalis, norinti užginčyti duomenų turėtojo sprendimą atsisakyti dalytis duomenimis, jais nesidalyti arba sustabdyti tokį dalijimąsi jais pagal 10 ir 11 dalis, gali:

a)

pagal 37 straipsnio 5 dalies b punktą pateikti skundą kompetentingai institucijai, kuri nepagrįstai nedelsdama nusprendžia, ar ir kokiomis sąlygomis turi būti pradedama dalytis duomenimis arba atnaujinamas dalijimasis jais, arba

b)

susitarti su duomenų turėtoju pagal 10 straipsnio 1 dalį perduoti klausimą ginčų sprendimo įstaigai.

13.   1 dalyje nurodyta teisė nedaro neigiamo poveikio kitų duomenų subjektų teisėms pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl asmens duomenų apsaugos.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių, gaunančių duomenis naudotojo prašymu, pareigos

1.   Trečioji šalis duomenis, kuriuos jai suteikta galimybė gauti pagal 5 straipsnį, tvarko tik su naudotoju sutartais tikslais bei sąlygomis ir laikydamasi Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, įskaitant duomenų subjekto teises, kiek tai susiję su asmens duomenimis. Trečioji šalis ištrina duomenis, kai jų nebereikia sutartam tikslui pasiekti, nebent dėl ne asmens duomenų su naudotoju susitarta kitaip.

2.   Trečioji šalis negali:

a)

naudotojams nepagrįstai apsunkinti naudojimąsi 5 straipsnyje ir šiame straipsnyje numatytomis pasirinkimo laisvėmis ar teisėmis, be kita ko siūlant naudotojui pasirinkimus ne neutraliu būdu, ir darant jam spaudimą, jį apgaudinėjant ar juo manipuliuojant arba pakenkiant naudotojo savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui arba jį susilpnindami, pasinaudojant naudotojų skaitmeninės sąsajos ar jos dalies struktūra, dizainu, funkcija arba veikimo būdu;

b)

nepaisant Reglamento (ES) 2016/679 22 straipsnio 2 dalies a ir c punktų, naudoti gautus duomenis profiliavimui, išskyrus atvejus, kai tai būtina paslaugai, kurios prašo naudotojas, suteikti;

c)

suteikti kitai trečiajai šaliai galimybę gauti jos gaunamus duomenis, išskyrus atvejus, kai duomenys suteikiami remiantis sutartimi, ir jeigu kita trečioji šalis imtųsi visų duomenų turėtojo ir trečiosios šalies sutartų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotas komercinių paslapčių konfidencialumas;

d)

suteikti įmonei, kuriai pagal Reglamento (ES) 2022/1925 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojo statusas, galimybę gauti jos gaunamus duomenis;

e)

gaunamus duomenis naudoti gaminiui, kuris konkuruotų su susietuoju gaminiu, iš kurio gauti prieinami duomenys, sukurti arba tuo tikslu duomenimis dalytis su kita trečiąja šalimi; trečiosios šalys taip pat nenaudoja jokių ne asmens gaminio duomenų ar susijusios paslaugos duomenų, kuriuos jos galėjo gauti, kad gautų įžvalgų apie duomenų turėtojo ekonominę padėtį, turtą ir gamybos metodus arba duomenų naudojimą;

f)

gautų duomenų naudoti taip, kad būtų daromas neigiamas poveikis susietojo gaminio ar susijusios paslaugos saugumui;

g)

nepaisyti konkrečių priemonių, dėl kurių su duomenų turėtoju arba komercinių paslapčių turėtoju susitarta pagal 5 straipsnio 9 dalį, ir pažeisti komercinių paslapčių konfidencialumą;

h)

neleisti naudotojui, kuris yra vartotojas, suteikti galimybės gaunamus duomenis teikti kitoms šalims, be kita ko, sutarties pagrindu.

10 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Naudotojai, duomenų turėtojai ir duomenų gavėjai, norėdami pagal 4 straipsnio 3 ir 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį spręsti ginčus, taip pat ginčus, susijusius su sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų, kuriomis pagal šį skyrių ir IV skyrių suteikiama galimybė gauti duomenis, nustatymu ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį.

2.   Ginčų sprendimo įstaigos atitinkamoms šalims praneša apie mokesčius arba jų nustatymo mechanizmus prieš joms pateikiant prašymą priimti sprendimą.

3.   Ginčų, kurie buvo pateikti ginčų sprendimo įstaigai pagal 4 straipsnio 3 bei 9 dalis ir 5 straipsnio 12 dalį, atveju, jeigu ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą naudotojo arba duomenų gavėjo naudai, duomenų turėtojas sumoka visus ginčų sprendimo įstaigos taikomus mokesčius ir kompensuoja tam naudotojui arba tam duomenų gavėjui visas kitas pagrįstas išlaidas, patirtas dėl ginčų sprendimo. Jei ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą duomenų turėtojo naudai, nereikalaujama, kad naudotojas arba duomenų gavėjas kompensuotų mokesčius arba kitas patirtas išlaidas, kuriuos duomenų turėtojas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent ginčų sprendimo įstaiga nustato, kad naudotojas arba duomenų gavėjas akivaizdžiai veikė nesąžiningai.

4.   Klientai ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjai gali kreiptis į ginčų sprendimo įstaigą, sertifikuotą pagal šio straipsnio 5 dalį, kad išspręstų ginčus, susijusius su klientų teisių pažeidimais ir duomenų tvarkymo paslaugų teikėjų pareigomis pagal 23–31 straipsnius.

5.   Valstybė narė, kurioje yra įsisteigusi ginčų sprendimo įstaiga, tos įstaigos prašymu ją sertifikuoja, jeigu įstaiga įrodo, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

a)

ji yra nešališka ir nepriklausoma ir savo sprendimus priima pagal aiškias, nediskriminacines ir sąžiningas darbo tvarkos taisykles;

b)

ji turi būtinų ekspertinių žinių, visų pirma susijusių su sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, įskaitant kompensavimą, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, ir skaidriu tokios galimybės suteikimo būdu, kad galėtų tas sąlygas veiksmingai nustatyti;

c)

ji yra lengvai pasiekiama naudojant elektroninių ryšių technologijas;

d)

ji gali greitai, veiksmingai bei ekonomiškai efektyviai priimti sprendimus bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.

6.   Valstybės narės apie ginčų sprendimo įstaigas, sertifikuotas pagal 5 dalį, praneša Komisijai. Komisija tokių įstaigų sąrašą paskelbia specialiai tam skirtoje interneto svetainėje ir reguliariai jį atnaujina.

7.   Ginčų sprendimo įstaiga atsisako nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, kuris jau buvo perduotas nagrinėti kitai ginčų sprendimo įstaigai arba valstybės narės teismui.

8.   Ginčų sprendimo įstaiga suteikia šalims galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomones dėl klausimų, kuriuos tos šalys perdavė nagrinėti tai įstaigai. Tame kontekste kiekvienai ginčo šaliai pateikiama kitos ginčo šalies informacija ir visi ekspertų pareiškimai. Šalims suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl tos informacijos ir pareiškimų.

9.   Ginčų sprendimo įstaiga savo sprendimą dėl jai perduoto nagrinėti klausimo priima per 90 dienų nuo prašymo pagal 1 ir 4 dalis gavimo dienos. Tas sprendimas pateikiamas raštu arba patvariojoje laikmenoje ir turi būti motyvuotas.

10.   Ginčų sprendimo įstaigos parengia ir viešai skelbia metines veiklos ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose pateikiama visų pirma ši bendra informacija:

a)

ginčų rezultatų suvestinė;

b)

vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė;

c)

dažniausiai pasitaikančios ginčų priežastys.

11.   Siekiant palengvinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ginčų sprendimo įstaiga gali nuspręsti įtraukti į 10 dalyje nurodytą ataskaitą rekomendacijų, kaip išvengti problemų ar jas išspręsti.

12.   Ginčų sprendimo įstaigos sprendimas šalims yra privalomas tik tuo atveju, jei prieš pradedant ginčų sprendimo procedūrą šalys aiškiai sutiko su jo privalomuoju pobūdžiu.

13.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis šalių teisei į veiksmingą teisinę gynybą valstybės narės teisme.

11 straipsnis

Techninės apsaugos priemonės dėl neteisėto duomenų naudojimo ar atskleidimo

1.   Duomenų turėtojas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie duomenų, įskaitant metaduomenis, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 5, 6, 8 ir 9 straipsnių ir sutartų sutarties sąlygų, kuriomis suteikiama galimybė gauti duomenis, gali naudotis tinkamomis techninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant išmaniąsias sutartis ir šifravimą. Tokiomis techninėmis apsaugos priemonėmis nediskriminuojami duomenų gavėjai ir naudotojui nekliudoma pasinaudoti teise gauti duomenų kopiją, išrinkti duomenis, juos naudoti ar gauti prieigą prie jų arba teikti duomenis trečiosioms šalims pagal 5 straipsnį, o trečiajai šaliai nekliudoma pasinaudoti bet kokia teise pagal Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę. Naudotojai, trečiosios šalys ar duomenų gavėjai negali keisti arba pašalinti tokių techninių apsaugos priemonių, nebent duomenų turėtojas su tuo sutiktų.

2.   3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis trečioji šalis arba duomenų gavėjas nepagrįstai nedelsdamas įvykdo duomenų turėtojo ir, kai taikytina ir kai tai nėra tas pats asmuo, komercinės paslapties turėtojo arba naudotojo prašymus:

a)

ištrinti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas suteikė galimybę gauti, ir visas jų kopijas;

b)

nustoti gaminti prekes, rengti išvestinius duomenis ar kurti paslaugas, pagamintus, parengtus ir sukurtus remiantis žiniomis, gautomis naudojant tokius duomenis, juos siūlyti, tiekti rinkai ar naudoti arba tais tikslais importuoti, eksportuoti ar saugoti prekes, dėl kurių atsiranda pažeidimas, ir jas visas sunaikinti, kai esama didelės rizikos, kad neteisėtas tų duomenų naudojimas padarys reikšmingos žalos duomenų turėtojui, komercinės paslapties turėtojui ar naudotojui arba kai tokia priemonė būtų neproporcinga atsižvelgiant į duomenų turėtojo, komercinės paslapties turėtojo ar naudotojo interesus;

c)

informuoti naudotoją apie neteisėtą duomenų naudojimą ar atskleidimą ir apie priemones, kurių imtasi siekiant nutraukti neteisėtą duomenų naudojimą ar atskleidimą;

d)

atlyginti žalą šaliai, nukentėjusiai nuo piktnaudžiavimo tokiais neteisėtai gautais ar panaudotais duomenimis arba jų atskleidimo.

3.   2 dalis taikoma, jeigu trečioji šalis arba duomenų gavėjas:

a)

siekdamas gauti duomenis duomenų turėtojui pateikė melagingą informaciją, panaudojo apgaulės ar prievartos priemones arba piktnaudžiavo duomenų turėtojo techninės infrastruktūros, skirtos duomenims apsaugoti, trūkumais;

b)

duomenis, kuriuos jam buvo suteikta galimybė gauti, naudojo neteisėtais tikslais, be kita ko, konkuruojančio susietojo gaminio, kaip tai suprantama 6 straipsnio 2 dalies e punkte, kūrimo tikslais;

c)

neteisėtai atskleidė duomenis kitai šaliai;

d)

netaikė techninių ir organizacinių priemonių, dėl kurių susitarta pagal 5 straipsnio 9 dalį, arba

e)

pakeitė arba pašalino duomenų turėtojo pagal šio straipsnio 1 dalį taikomas technines apsaugos priemones be duomenų turėtojo sutikimo.

4.   2 dalis taip pat taikoma, jeigu naudotojas pakeičia arba pašalina duomenų turėtojo taikomas technines apsaugos priemones arba netaiko techninių ir organizacinių priemonių, kurių komercinėms paslaptims apsaugoti imasi naudotojas, susitaręs su duomenų turėtoju arba, kai tai nėra tas pats asmuo, su komercinių paslapčių turėtoju, arba bet kurios kitos šalies, gavusios duomenis iš naudotojo pažeidžiant šį reglamentą, atveju.

5.   Jeigu duomenų gavėjas pažeidžia 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, naudotojai turi tas pačias teises kaip ir duomenų turėtojai pagal šio straipsnio 2 dalį.

12 straipsnis

Duomenų turėtojų, įpareigotų pagal Sąjungos teisę suteikti galimybę gauti duomenis, pareigų taikymo sritis

1.   Šis skyrius taikomas tais atvejais, kai verslo subjektams palaikant tarpusavio santykius duomenų turėtojas pagal 5 straipsnį ar taikomus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal Sąjungos teisę, privalo suteikti galimybę duomenų gavėjui gauti duomenis.

2.   Sutarties dėl dalijimosi duomenimis sąlyga, pagal kurią vienos šalies nenaudai arba, kai taikytina, naudotojo nenaudai šis skyrius netaikomas, nuo jo nukrypstama arba pakeičiamas jo poveikis, tai šaliai nėra privaloma.

IV SKYRIUS

SU ĮMONIŲ PRIEIGA PRIE DUOMENŲ IR JŲ TARPUSAVIO NAUDOJIMU SUSIJUSIOS NESĄŽININGOS SUTARTIES SĄLYGOS

13 straipsnis

Kitai įmonei vienašališkai nustatomos nesąžiningos sutarties sąlygos

1.   Sutarties sąlyga dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo arba dėl atsakomybės ir teisių gynimo priemonių tais atvejais, kai pažeidžiamos arba panaikinamos su duomenimis susijusios pareigos, kurią įmonė vienašališkai nustatė kitai įmonei, pastarajai įmonei nėra privaloma, jei ši sąlyga yra nesąžininga.

2.   Sutarties sąlyga, kuri atspindi privalomas Sąjungos teisės nuostatas arba Sąjungos teisės nuostatas, kurios būtų taikomos, jei klausimo nereglamentuotų sutarties sąlygos, neturi būti laikoma nesąžininga.

3.   Sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu dėl jos pobūdžio ją taikant labai nukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos, susijusios su prieiga prie duomenų ir jų naudojimu, pažeidžiant sąžiningumo ir sąžiningo elgesio principus.

4.   Visų pirma 3 dalies tikslais sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu jos tikslas arba poveikis yra:

a)

panaikinti arba apriboti šalies, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, atsakomybę dėl tyčinių veiksmų ar dėl didelio aplaidumo;

b)

neleisti šaliai, kuriai sąlyga buvo vienašališkai nustatyta, pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju arba tų įsipareigojimų pažeidimo atveju panaikinti šalies, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, atsakomybę;

c)

šaliai, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, suteikti išimtinę teisę nustatyti, ar pateikti duomenys atitinka sutartį, arba aiškinti kurią nors sutarties sąlygą.

5.   3 dalies tikslais preziumuojama, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, jeigu jos tikslas arba poveikis yra:

a)

netinkamai apriboti teisių gynimo priemones sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju ar atsakomybę tų įsipareigojimų pažeidimo atveju arba išplėsti įmonės, kuriai sąlyga buvo nustatyta vienašališkai, atsakomybę;

b)

leisti šaliai, kuri vienašališkai nustatė sąlygą, prieiti prie kitos susitariančiosios šalies duomenų ir juos naudoti tokiu būdu, kuris reikšmingai pakenktų teisėtiems kitos susitariančiosios šalies interesams, visų pirma kai tokie duomenys apima komerciniu požiūriu neskelbtinus duomenis arba yra saugomi kaip komercinės paslaptys arba jiems taikoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga;

c)

užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, naudoti sutarties laikotarpiu tos šalies pateiktus ar sugeneruotus duomenis arba apriboti jų naudojimą tiek, kad ta šalis neturėtų teisės tokius duomenis tinkamai naudoti, fiksuoti, prie jų prieiti, juos kontroliuoti arba pasinaudoti jų verte;

d)

užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, nutraukti sutartį per pagrįstą laikotarpį;

e)

užkirsti kelią šaliai, kuriai vienašališkai buvo nustatyta sąlyga, sutarties laikotarpiu arba per pagrįstą laikotarpį po jos nutraukimo gauti duomenų, kuriuos ta šalis pateikė arba sugeneravo, kopiją;

f)

suteikti galimybę sąlygą vienašališkai nustačiusiai šaliai nutraukti sutartį apie tai pranešus nepagrįstai per vėlai, atsižvelgiant į tai, ar kita sutariančioji šalis turi pakankamai galimybių pereiti prie alternatyvios bei palyginamos paslaugos ir į taip nutraukus sutartį patirtus finansinius nuostolius, išskyrus atvejus, kai tam yra rimtų priežasčių;

g)

suteikti galimybę sąlygą vienašališkai nustačiusiai šaliai iš esmės pakeisti sutartyje nustatytą kainą ar bet kurią kitą esminę sąlygą, susijusią su duomenų, kuriais turi būti dalijamasi, pobūdžiu, formatu, kokybe ar kiekiu, jei sutartyje nenurodyta pagrįsta priežastis ir kita šalis neturi teisės tokio pakeitimo atveju nutraukti sutarties.

Pirmos pastraipos g punktas nedaro poveikio sąlygoms, kuriomis sąlygą vienašališkai nustačiusi šalis pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad sutartyje nurodyta tokio vienašališko pakeitimo pagrįsta priežastis, jog sąlygą vienašališkai nustačiusi šalis likus pakankamai laiko turi informuoti kitą susitariančiąją šalį dėl numatomo pakeitimo ir kad kita susitariančioji šalis galėtų pakeitimo atveju be jokių išlaidų nutraukti sutartį.

6.   Jeigu sutarties sąlygą pateikė viena susitariančioji šalis, o kita susitariančioji šalis negalėjo daryti poveikio jos turiniui, nors ir bandė dėl jo derėtis, laikoma, kad ji yra nustatyta vienašališkai, kaip tai suprantama šiame straipsnyje. Pareiga įrodyti, kad sąlyga nebuvo nustatyta vienašališkai, tenka šią sutarties sąlygą pateikusiai susitariančiajai šaliai. Susitariančioji šalis, kuri pateikė ginčijamą sutarties sąlygą, negali teigti, kad ta sąlyga yra nesąžininga sutarties sąlyga.

7.   Jeigu nesąžininga sutarties sąlyga gali būti atskirta nuo likusių sutarties sąlygų, tos likusios sąlygos yra privalomos.

8.   Šis straipsnis netaikomas sutarties sąlygoms, kuriomis apibrėžiamas pagrindinis sutarties dalykas, ir kainos adekvatumui už su mainais pateiktus duomenis.

9.   Sutarties šalys, kurioms taikoma 1 dalis, negali šio straipsnio netaikyti, nuo jo nukrypti ar keisti jo poveikio.

V SKYRIUS

GALIMYBĖS GAUTI DUOMENIS SUTEIKIMAS VIEŠOJO SEKTORIAUS INSTITUCIJOMS, KOMISIJAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI IR SĄJUNGOS ĮSTAIGOMS IŠIMTINIO POREIKIO PAGRINDU

17 straipsnis

Prašymai suteikti galimybę gauti duomenis

1.   Prašydama duomenų pagal 14 straipsnį, viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga:

a)

nurodo reikalingus duomenis, įskaitant atitinkamus metaduomenis, būtinus tiems duomenims aiškinti ir naudoti;

b)

įrodo, kad tenkinamos sąlygos, būtinos išimtiniam poreikiui, dėl kurio prašoma duomenų, nustatyti, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

c)

paaiškina prašymo tikslą, numatomą prašomų duomenų naudojimą, įskaitant, kai taikytina, tai, kad juos naudos trečioji šalis pagal šio straipsnio 4 dalį, to naudojimo trukmę ir, kai aktualu, kaip tvarkant asmens duomenis numatoma patenkinti išimtinį poreikį;

d)

jei įmanoma, nurodo, kada tikimasi, kad duomenis ištrins visos prieigą prie jų turinčios šalys;

e)

pagrindžia, kodėl pasirinktas tas duomenų turėtojas, kuriam skirtas prašymas;

f)

nurodo visas kitas viešojo sektoriaus institucijas arba Komisiją, Europos Centrinį Banką arba Sąjungos įstaigas bei trečiąsias šalis, su kuriomis, kaip tikimasi, bus dalijamasi prašomais duomenimis;

g)

kai prašoma asmens duomenų, nurodo visas technines ir organizacines priemones, būtinas ir proporcingas duomenų apsaugos principams ir būtinoms priemonėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pseudonimų suteikimo lygį ir ar duomenų turėtojas gali taikyti nuasmeninimą prieš suteikdamas prieigą prie duomenų;

h)

nurodo teisinę nuostatą, pagal kurią prašančiajai viešojo sektoriaus įstaigai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai pavedama konkreti viešojo intereso užduotis, susijusi su prašymu pateikti duomenis;

i)

nurodo terminą, iki kurio turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, ir 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, iki kurio duomenų turėtojas gali atsisakyti ar siekti pakeisti prašymą;

j)

deda visas pastangas, kad išvengtų duomenų prašymo vykdymo, dėl kurio duomenų turėtojai būtų atsakingi už Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimą.

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamas duomenų prašymas turi:

a)

būti pateiktas raštu ir išdėstytas aiškia, glausta ir paprasta, duomenų turėtojui suprantama kalba;

b)

būti konkrečiai susijęs su prašomų duomenų rūšimi ir atitikti duomenis, kuriuos duomenų turėtojas valdo prašymo pateikimo metu;

c)

būti proporcingas išimtinio poreikio atžvilgiu ir, pagal prašomų duomenų detalumą bei kiekį ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumą, tinkamai pagrįstas;

d)

būti parengtas paisant teisėtų duomenų turėtojo, kuris įsipareigoja užtikrinti komercinių paslapčių apsaugą pagal 19 straipsnio 3 dalį, tikslų ir atsižvelgiant į sąnaudas bei pastangas, reikalingas norint suteikti galimybę gauti duomenis;

e)

būti susijęs su ne asmens duomenimis ir tik tuo atveju, jei įrodoma, kad to nepakanka, kad būtų patenkintas išimtinis poreikis naudoti duomenis, pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą, reikėtų prašyti pateikti pseudoniminius asmens duomenis ir nustatyti technines ir organizacines priemones, kurių turi būti imtasi duomenims apsaugoti;

f)

apimti informaciją duomenų turėtojui apie sankcijas, kurias prašymo nevykdymo atveju pagal 40 straipsnį skiria pagal 37 straipsnį paskirta kompetentinga institucija;

g)

kai prašymą teikia viešojo sektoriaus įstaiga, būti perduodamas valstybės narės, kurioje yra įsteigta prašymą turinti pateikti viešojo sektoriaus įstaiga, duomenų koordinatoriui, nurodytam 37 straipsnyje, ir, nepagrįstai nedelsiant, būti viešai paskelbiamas internete, išskyrus atvejus, kai duomenų koordinatorius mano, kad toks paskelbimas keltų pavojų visuomenės saugumui;

h)

kai prašymą teikia Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga, būti nepagrįstai nedelsiant paskelbiamas internete;

i)

kai prašoma asmens duomenų, nepagrįstai nedelsiant būti pranešamas priežiūros institucijai, atsakingai už Reglamento (ES) 2016/679 taikymo stebėseną, valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi viešojo sektoriaus įstaiga.

Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaigos informuoja Komisiją apie savo prašymus.

3.   Viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas ar Sąjungos įstaiga nesuteikia galimybės pagal šį skyrių gautų duomenų naudoti pakartotinai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/868 2 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 11 dalyje. Reglamentas (ES) 2022/868 ir Direktyva (ES) 2019/1024 netaikomi viešojo sektoriaus įstaigų turimiems pagal šį skyrių gautiems duomenims.

4.   Šio straipsnio 3 dalimi viešojo sektoriaus institucijai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui ar Sąjungos įstaigai neužkertamas kelias pagal šį skyrių gautais duomenimis keistis su kita viešojo sektoriaus institucija arba Komisija, Europos Centriniu Banku ar Sąjungos įstaiga siekiant atlikti 15 straipsnyje nurodytas užduotis, kaip nurodyta prašyme pagal šio straipsnio 1 dalies f punktą, arba suteikti galimybę gauti duomenis trečiajai šaliai tais atvejais, kai ji pagal viešai paskelbtą susitarimą tai trečiajai šaliai yra delegavusi techninių patikrinimų ar kitas funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų pareigos pagal 19 straipsnį, visų pirma apsaugos priemonės, skirtos komercinių paslapčių konfidencialumui išsaugoti, taip pat taikomos tokioms trečiosioms šalims. Kai viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga perduoda duomenis arba suteikia galimybę juos gauti pagal šią dalį, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai praneša duomenų turėtojui, iš kurio buvo gauti duomenys.

5.   Jeigu duomenų turėtojas mano, kad perduodant duomenis arba suteikiant galimybę juos gauti buvo pažeistos jo teisės pagal šį skyrių, jis gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.

6.   Komisija parengia pavyzdinį prašymų pagal šį straipsnį šabloną.


whereas
keyboard_arrow_down