search


keyboard_tab Contratti digitali 2019/0770 LT

BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2019/0770 LT cercato: 'teisė' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl




whereas teisė:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 613

 

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma bet kuriai sutarčiai, pagal kurią prekiautojas teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas moka ar įsipareigoja sumokėti kainą.

Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai prekiautojas teikia arba įsipareigoja vartotojui pateikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis prekiautojui, išskyrus atvejus, kai vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą pagal šią direktyvą arba siekdamas įvykdyti prekiautojui taikomus teisinius reikalavimus ir netvarko tų duomenų jokiu kitu tikslu.

2.   Ši direktyva taip pat taikoma tais atvejais, kai skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra kuriami pagal vartotojo specifikacijas.

3.   Išskyrus 5 ir 13 straipsnius, ši direktyva taip pat taikoma bet kuriai fizinei laikmenai, kuri naudojama tik siekiant pateikti skaitmeninį turinį.

4.   Ši direktyva netaikoma skaitmeniniam turiniui ar skaitmeninėms paslaugoms, kurie yra įtraukti į prekes arba su jomis tarpusavyje susieti 2 straipsnio 3 punkto prasme, ir teikiami kartu su prekėmis pagal tų prekių pirkimo–pardavimo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar tokį skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą teikia pardavėjas ar trečioji šalis. Kilus abejonei, ar į prekę įtraukto ar su ja susieto skaitmeninio turinio ar į prekę įtrauktos ar su ja tarpusavyje susijusios skaitmeninės paslaugos teikimas yra sudedamoji pirkimo–pardavimo sutarties dalis, laikoma, kad pirkimo–pardavimo sutartis apima tą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

5.   Ši direktyva netaikoma sutartims dėl:

a)

paslaugų, kurios nėra skaitmeninės paslaugos, teikimo, nepriklausomai nuo to, ar prekiautojas naudoja skaitmenines formas ar priemones paslaugos rezultatui sukurti ar pateikti arba perduoti jį vartotojui;

b)

elektroninių ryšių paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 4 punkte, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 7 punkte;

c)

sveikatos priežiūros, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/24/ES 3 straipsnio a punkte;

d)

lošimo paslaugų, t. y. paslaugų, apimančių turtinės vertės statymus azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikalingi tam tikri įgūdžiai, pavyzdžiui, loterijas, lošimus kazino, pokerio lošimą ir lažybų sandorius, sudaromus elektroninėmis priemonėmis ar bet kokia kita technologine priemone, sudarančia palankesnes sąlygas komunikacijai, ir individualiu tokių paslaugų gavėjo prašymu;

e)

finansinių paslaugų, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/65/EB 2 straipsnio b punkte;

f)

prekiautojo pagal nemokamą atvirąją licenciją siūlomos programinės įrangos, kai vartotojas nemoka kainos ir vartotojo pateiktus asmens duomenis prekiautojas tvarko tik siekdamas pagerinti tos konkrečios programinės įrangos saugumą, suderinamumą ar sąveikumą;

g)

skaitmeninio turinio teikimo, jei skaitmeninis turinys pateiktas plačiajai visuomenei kitu nei transliacijos signalu pasirodymo ar renginio metu, pavyzdžiui, skaitmeninėmis kinematografijos projekcijomis;

h)

skaitmeninio turinio, kurį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB (21) pateikė valstybių narių viešojo sektoriaus institucijos.

6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, jei viena to paties prekiautojo ir to paties vartotojo sutartis apima skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo elementų ir kitų paslaugų ar prekių teikimo elementų paketą, ši direktyva taikoma tik tiems sutarties elementams, kurie susiję su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga.

Šios direktyvos 19 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai paketai Direktyvos (ES) 2018/1972 prasme apima interneto prieigos paslaugos elementus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120 (22) 2 straipsnio 2 punkte, arba su numeriu siejamo asmenų tarpusavio ryšių paslaugą, kaip tai apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 6 punkte.

Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2018/1972 107 straipsnio 2 daliai, poveikį, kurį vieno paketo sutarties elemento nutraukimas gali turėti kitiems paketo sutarties elementams, reglamentuoja nacionalinė teisė.

7.   Jeigu kuri nors šios direktyvos nuostata prieštarauja kito Sąjungos akto, kuriuo reglamentuojamas konkretus sektorius ar dalykas, nuostatai, to kito Sąjungos akto nuostata yra viršesnė už šią direktyvą.

8.   Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisė taikoma visiems asmens duomenims, tvarkomiems 1 dalyje nurodytų sutarčių atžvilgiu.

Visų pirma, ši direktyva nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ir Direktyvai 2002/58/EB. Tuo atveju, jeigu ši direktyva prieštarauja Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisei, viršenybę turi pastaroji.

9.   Ši direktyva nedaro poveikio Sąjungos ir nacionalinei teisei dėl autorių teisių ir gretutinių teisių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB (23).

10.   Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių laisvei reglamentuoti sutarčių teisės bendruosius aspektus, pavyzdžiui, taisykles dėl sutarčių sudarymo, galiojimo, negaliojimo ar poveikio, įskaitant sutarties nutraukimo pasekmes, ta apimtimi, kuria jos nėra reglamentuojamos šioje direktyvoje, arba teisę į žalos atlyginimą.

4 straipsnis

Suderinimo lygis

Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje neturi palikti galioti ar priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šioje direktyvoje įtvirtintų nuostatų, įskaitant griežtesnes ar švelnesnes nuostatas, kuriomis užtikrinama nevienodo lygio vartotojų apsauga, nebent šioje direktyvoje būtų numatyta kitaip.

10 straipsnis

Trečiosios šalies teisės

Jeigu apribojimas dėl trečiosios šalies teisių, visų pirma intelektinės nuosavybės teisių, pažeidimo užkerta kelią naudotis skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga arba apriboja jų naudojimą, kaip nustatyta 7 ir 8 straipsniuose, valstybės narės užtikrina, kad vartotojas turėtų teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl neatitikties, kaip numatyta 14 straipsnyje, nebent nacionalinėje teisėje būtų numatyta, kad tokiais atvejais skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo sutartis yra niekinė arba nuginčijama.

11 straipsnis

Prekiautojo atsakomybė

1.   Prekiautojas yra atsakingas už bet kokį skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos nepateikimą pagal 5 straipsnį.

2.   Tais atvejais, kai sutartyje numatytas vienkartinis teikimo veiksmas ar atskirų teikimo veiksmų seka, prekiautojas yra atsakingas už bet kokią skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitiktį pagal 7, 8 ir 9 straipsnius, kuri buvo teikimo metu, nedarant poveikio 8 straipsnio 2 dalies b punktui.

Jei pagal nacionalinę teisę prekiautojas yra atsakingas tik už neatitiktį, kuri paaiškėja per tam tikrą laikotarpį po teikimo, tas laikotarpis yra ne trumpesnis nei dveji metai nuo teikimo, nedarant poveikio 8 straipsnio 2 dalies b punktui.

Jei pagal nacionalinę teisę 14 straipsnyje nustatytoms teisėms taip pat taikomas senaties terminas arba joms taikomas tik senaties terminas, valstybės narės užtikrina, kad toks laikotarpis suteiktų vartotojams galimybę naudotis 14 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis neatitikties atvejais, kai ta neatitiktis jau egzistuoja pirmoje pastraipoje nurodytu laikotarpiu ir kai ji paaiškėja antroje pastraipoje nurodytu laikotarpiu.

3.   Jeigu sutartyje numatytas nuolatinis teikimas per tam tikrą laikotarpį, prekiautojas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos neatitiktį pagal 7, 8 ir 9 straipsnius, kuri atsiranda ar paaiškėja per laikotarpį, per kurį pagal sutartį turi būti teikiami skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga.

Jei pagal nacionalinę teisę 14 straipsnyje nustatytoms teisėms taip pat taikomas senaties terminas arba joms taikomas tik senaties terminas, valstybės narės užtikrina, kad toks ribotas laikotarpis vartotojams leistų pasinaudoti 14 straipsnyje numatytomis teisių gynimo priemonėmis neatitikties atvejais, kai ta neatitiktis atsiranda arba paaiškėja pirmoje pastraipoje nurodytu laikotarpiu.

20 straipsnis

teisė į teisinę gynybą

Jeigu prekiautojas yra atsakingas vartotojui už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos nepateikimą arba neatitiktį, atsiradusią dėl asmens veiksmų ar neveikimo ankstesnėse sandorių grandinės grandyse, prekiautojas turi teisę imtis teisių gynimo priemonių prieš asmenį ar asmenis, kuriems šioje komercinių sandorių grandinėje tenka atsakomybė. Asmuo, prieš kurį prekiautojas gali imtis teisių gynimo priemonių, taip pat atitinkami veiksmai ir įgyvendinimo sąlygos nustatomi nacionaline teise.

21 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės užtikrina tinkamas ir veiksmingas priemones užtikrinti šios direktyvos laikymąsi.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės apima nuostatas, pagal kurias viena ar daugiau toliau nurodytų įstaigų, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę, remdamosi nacionaline teise gali imtis veiksmų teismuose ar kompetentingose administracinėse institucijose, siekdamos užtikrinti, kad būtų taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę:

a)

viešosios įstaigos arba jų atstovai;

b)

vartotojų organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti vartotojus;

c)

profesinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą imtis veiksmų;

d)

ne pelno įstaigos, organizacijos arba asociacijos, kurių veikla susijusi su duomenų subjektų teisių ir laisvių apsauga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 80 straipsnyje.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas priemones jos taiko nuo 2022 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

2.   Šios direktyvos nuostatos taikomos skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimui, kuris atliekamas nuo 2022 m. sausio 1 d., išskyrus šios direktyvos 19 ir 20 straipsnius, kurie taikomi tik sutartims, sudarytoms nuo tos datos.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA


(1)  OL C 264, 2016 7 20, p. 57.

(2)  2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 28).

(4)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(5)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(6)  1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 1).

(7)  1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo (OL L 189, 1990 7 20, p. 17).

(8)  1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).

(9)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

(10)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(11)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(12)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(13)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(14)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

(15)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

(16)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

(17)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (OL L 110, 2009 5 1, p. 30).

(18)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(19)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(20)  OL C 200, 2017 6 23, p. 10.

(21)  2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

(22)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga ir mažmeninėmis reguliuojamų ryšio paslaugų ES viduje kainomis, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/22/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 (OL L 310, 2015 11 26, p. 1).

(23)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).


whereas









keyboard_arrow_down